Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, nuteistiesiems T. O., M. L., S. S., D. V., nuteistųjų gynėjams advokatams Daniui Svirinavičiui, Linai Svirinavičienei, Rasai Kalkauskienei, Artūrui Baužai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mariaus Venskūno, nuteistojo T. O. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo M. L. gynėjos advokatės Linos Svirinavičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo

T. O. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį 182 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 2 punktus, nuteistas laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (bauda), galutinę subendrintą bausmę T. O. paskiriant laisvės apribojimą 2 metams ir 25 MGL (941,26 Eur) baudą, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2008-11-18 iki 2008-11-20 (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. L. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 1, 3 dalies pagrindu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014-07-09 nuosprendžiu paskirta bauda, bausmes visiškai sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 584 MGL (21142,26 Eur) dydžio bauda. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2008-11-18 iki 2008-11-20 (2 dienos).

S. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, dalinai jas sudedant, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendį.

D. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei pritaikius BK 54 straipsnį nubaustas 80 MGL dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nubaustas 3 MGL dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnį nubaustas 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad T. O. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas „(duomenys neskelbtini), tačiau ją realiai valdydamas, disponuodamas šios bendrovės antspaudu ir dokumentais: laikotarpiu nuo 2007-11-15 iki 2008-06-04 veikdamas kartu su M. L., o atskiru laikotarpiu – nuo 2007-11-22 iki 2008-06-04 ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniu direktoriumi S. S., kurį pats ir įformino į šias pareigas, iš anksto susitaręs su bendrininkais įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, be dokumentų, nesumokant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atliktus statybos darbus, pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, antspaudu bei dokumentais, pats paruošė ir neva kaip šios įmonės komercijos direktorius (nors įmonėje nedirbo) savo parašu patvirtino statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini): 2007-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-11-16 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) per M. L. pateikė S. S. pasirašyti statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini): 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-19 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra sutartis, kuriose įrašyti žinomai jam melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo minėtoms bendrovėms atlikti statybos, sienų plovimo ir glaistymo, gruntavimo, dažymo, plytelių klojimo, blokelių mūrijimo rangos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, esančiame (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, esančiame (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinėse-sandėliavimo ir administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); Mažmeninės prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Po ko šių žinomai suklastotų sutarčių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pats išrašė arba jo nurodymu išrašė M. L. šias PVM sąskaitas–faktūras: 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 5251 Lt, tame skaičiuje PVM 801 Lt; 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550 Lt, tame skaičiuje PVM 4050 Lt, 2007-12-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 4041,50 Lt, tame skaičiuje PVM 616,50 Lt, 2007-12-19 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550, tame skaičiuje PVM 4050 Lt; 2008-01-03 MŽB (duomenys neskelbtini), už 1180 Lt, tame skaičiuje PVM 180 Lt; 2008-02-07 MŽB (duomenys neskelbtini) už 90624 Lt, tame skaičiuje PVM 13824 Lt; 2008-01-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 59957,34, tame skaičiuje PVM 9146,04; 2008-02-23 MŽB (duomenys neskelbtini) už 100032,83 Lt, tame skaičiuje PVM 15259,24 Lt; 2008-03-06 MŽB (duomenys neskelbtini) už 169758,72 Lt, tame skaičiuje PVM 25895,40; 2008-03-27 MŽB (duomenys neskelbtini) 53534,51, tame skaičiuje PVM 8166,28 Lt; 2008-04-11 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7080, tame skaičiuje PVM 1080 Lt; 2007-04-14 MŽB (duomenys neskelbtini) už 15010,19, tame skaičiuje PVM 2289,69; 2008-05-12 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7758,50, tame skaičiuje PVM 1183,50 Lt; 2008-05-20 MŽB (duomenys neskelbtini) už 47082, tame skaičiuje PVM 7182 Lt; 2008-05-28 MŽB (duomenys neskelbtini) už 23376,05, tame skaičiuje PVM 3565,84 Lt; 2008-05-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 40120 Lt, tame skaičiuje PVM 6120 Lt, tai yra iš viso už 731006,64 Lt, ir atliktų darbų aktus, į kuriuos įrašė žinomai jam melagingus duomenis apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ir pardavė darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant jų kiekius ir kainą, nors darbus neteisėtai, nesurašant apskaitos dokumentų realiai atliko T. O. ir M. L. surasti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, asmenys. Po ko, minėtus, žinomai jam suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras ir atliktų darbų aktus pasirašius S. S., T. O. pats arba per M. L. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šių įmonių apskaitoje pateiktų dokumentų pagrindu įforminus minėtas ūkines operacijas – darbų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 731006,64 Lt, tame skaičiuje 111509,51 Lt PVM bei kaip atsiskaitymą už darbus pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB banke (duomenys neskelbtini), iš viso 525186,66 Lt, ir S. S. dalį gautų pinigų, iš viso 459497,00 Lt, tame skaičiuje PVM 70073,00 Lt, pagal čekius nuėmus grynais, likusią dalį T. O. iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedė į mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB banke (duomenys neskelbtini), ir iš bankomatų pats arba jo nurodymu M. L. išėmė grynais iš viso 65689,66 Lt, tame skaičiuje PVM 10017,70 Lt. Tuo būdu T. O. kartu su bendrininkais apgaule savo, M. L., S. S. naudai įgijo svetimą valstybės biudžetui priklausantį didelės vertės turtą, gautą kaip PVM, iš viso 80090,67 Lt bei apgaule savo, M. L., S. S. naudai išvengė didelės vertės, iš viso 111509,51 Lt, turtinės prievolės – sumokėti PVM, padarant valstybės biudžetui 111509,51 Lt turtinę žalą.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiklą T. O. laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-10-31 veikdamas kartu su M. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniu direktoriumi D. V., kurį pats ir įformino į šias pareigas, iš anksto susitaręs su bendrininkais išvengti turtinės prievolės – Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), žinodamas, jog pirkimų įmonė nevykdė, jokių dokumentų pirkimui pagrįsti neturėjo, nurodė M. L. paruošti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2008 metų gegužės mėn. – rugsėjo mėn. ir įrašyti į jas tikrovės neatitinkančius duomenis apie Pirkimo PVM, neteisėtai padidinant jį iš viso 130048,00 Lt. M. L. įvykdžius T. O. nurodymus ir PVM deklaracijas paruošus bei į jas įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėtiną Pirkimo PVM: už 2008 m. gegužės mėn. – 24300,00 Lt, už 2008 m. birželio mėn. – 12600,00 Lt, už 2008 m. liepos mėn. – 37980,00 Lt, už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 43200,00 Lt, už 2008 m. rugsėjo mėn. – 16920,00 Lt, o D. V. šiuos suklastotus dokumentus patvirtinus savo parašu bei laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-10-25 pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo būdu T. O. kartu su bendrininkais apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti 130048,00 Lt PVM, padarant valstybės biudžetui to paties dydžio turtinę žalą.

M. L. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-11-15 iki 2008-06-04 veikdamas kartu su T. O., o atskiru laikotarpiu – nuo 2007-11-22 iki 2008-06-04 ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniu direktoriumi S. S., kurį T. O. įformino į šias pareigas, iš anksto susitaręs su bendrininkais įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, be dokumentų, nesumokant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atliktus statybos darbus, T. O. pasinaudojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, antspaudu bei dokumentais, paruošus statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini): 2007-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-11-16 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini): 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-19 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra sutartis, kuriose įrašyti žinomai jam melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo minėtoms bendrovėms atlikti statybos, sienų plovimo ir glaistymo, gruntavimo, dažymo, plytelių klojimo, blokelių mūrijimo rangos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, esančiame (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, esančiame (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinėse-sandėliavimo ir administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); Mažmeninės prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtas statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui pasirašius T. O. (nors realiai šioje įmonėje nedirbo), M. L., vykdydamas T. O. nurodymus pateikė minėtas statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyti S. S.. Po ko, šių žinomai suklastotų, T. O. bei S. S. parašais patvirtintų, sutarčių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu T. O. arba jis pats T. O. nurodymu išrašė šias PVM sąskaitas – faktūras: 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 5251 Lt, tame skaičiuje PVM 801 Lt; 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550 Lt, tame skaičiuje PVM 4050 Lt, 2007-12-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 4041,50 Lt, tame skaičiuje PVM 616,50 Lt, 2007-12-19 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550, tame skaičiuje PVM 4050 Lt; 2008-01-03 MŽB (duomenys neskelbtini), už 1180 Lt, tame skaičiuje PVM 180 Lt; 2008-02-07 MŽB (duomenys neskelbtini) už 90624 Lt, tame skaičiuje PVM 13824 Lt; 2008-01-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 59957,34, tame skaičiuje PVM 9146,04; 2008-02-23 MŽB (duomenys neskelbtini) už 100032,83 Lt, tame skaičiuje PVM 15259,24 Lt; 2008-03-06 MŽB (duomenys neskelbtini) už 169758,72 Lt, tame skaičiuje PVM 25895,40; 2008-03-27 MŽB (duomenys neskelbtini) 53534,51, tame skaičiuje PVM 8166,28 Lt; 2008-04-11 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7080, tame skaičiuje PVM 1080 Lt; 2007-04-14 MŽB (duomenys neskelbtini) už 15010,19, tame skaičiuje PVM 2289,69; 2008-05-12 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7758,50, tame skaičiuje PVM 1183,50 Lt; 2008-05-20 MŽB (duomenys neskelbtini) už 47082, tame skaičiuje PVM 7182 Lt; 2008-05-28 MŽB (duomenys neskelbtini) už 23376,05, tame skaičiuje PVM 3565,84 Lt; 2008-05-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 40120 Lt, tame skaičiuje PVM 6120 Lt, tai yra iš viso už 731006,64 Lt, ir atliktų darbų aktus, į kuriuos įrašė žinomai jam melagingus duomenis apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ir pardavė darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant jų kiekius ir kainą, nors darbus neteisėtai, nesurašant apskaitos dokumentų realiai atliko jo paties arba T. O. surasti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, asmenys. Po ko, minėtus, žinomai jam suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras ir atliktų darbų aktus pasirašius S. S., M. L. perdavė šiuos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šių įmonių apskaitoje pateiktų dokumentų pagrindu įforminus minėtas ūkines operacijas – darbų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 731006,64 Lt, tame skaičiuje PVM 111509,51 Lt bei kaip atsiskaitymą už darbus pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB banke (duomenys neskelbtini), iš viso 525186,66 Lt, ir S. S. dalį gautų pinigų, iš viso 459497,00 Lt, tame skaičiuje PVM 70073,00 Lt, pagal čekius nuėmus grynais, likusią dalį T. O. iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedus į mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB banke (duomenys neskelbtini), T. O. arba M. L. T. O. nurodymu iš bankomatų išėmė grynais, iš viso 65689,66 Lt, tame skaičiuje PVM 10017,70 Lt. Tuo būdu M. L. kartu su bendrininkais apgaule savo, T. O., S. S. naudai įgijo svetimą valstybės biudžetui priklausantį didelės vertės turtą, gautą kaip PVM, iš viso 80090,67 Lt bei apgaule savo, T. O., S. S. naudai išvengė didelės vertės, iš viso 111509,51 Lt, turtinės prievolės – sumokėti PVM, padarant valstybės biudžetui 111509,51 Lt turtinę žalą.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiklą M. L. laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-10-31 veikdamas kartu su T. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniu direktoriumi D. V., kurį T. O. įformino į šias pareigas, iš anksto susitaręs su bendrininkais išvengti turtinės prievolės – Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), žinodamas, jog pirkimų įmonė nevykdė, jokių dokumentų pirkimui pagrįsti neturėjo, T. O. nurodymu paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2008 metų gegužės mėn. – rugsėjo mėn. ir įrašė į jas tikrovės neatitinkančius duomenis apie Pirkimo PVM, neteisėtai padidinant jį iš viso 130048,00 Lt: už 2008 m. gegužės mėn. – 24300,00 Lt, už 2008 m. birželio mėn. – 12600,00 Lt, už 2008 m. liepos mėn. – 37980,00 Lt, už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 43200,00 Lt, už 2008 m. rugsėjo mėn. – 16920,00 Lt. Po ko, toliau vykdydamas T. O. nurodymus, M. L. pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas pasirašyti D. V., pastarajam jas patvirtinus savo parašu bei laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-10-25 pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo būdu M. L. kartu su bendrininkais apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti 130048,00 Lt PVM, padarant valstybės biudžetui to paties dydžio turtinę žalą.

S. S. nuteistasis už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-11-22 iki 2008-06-04 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas kartu su jį į šias pareigas įforminusiu T. O. ir M. L., turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, iš anksto susitaręs su bendrininkais įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, be dokumentų, nesumokant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atliktus statybos darbus, T. O. pasinaudojus jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, antspaudu bei dokumentais ir paruošus statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini): 2007-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-11-16 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini): 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-19 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. sutartis, kuriose įrašyti žinomai jam melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo minėtoms bendrovėms atlikti statybos, sienų plovimo ir glaistymo, gruntavimo, dažymo, plytelių klojimo, blokelių mūrijimo rangos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, (duomenys neskelbtini); UAB “ (duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, esančiame (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinėse-sandėliavimo ir administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); Mažmeninės prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtas statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui pasirašius T. O. (nors realiai šioje įmonėje nedirbo), S. S. patvirtino savo parašu T. O. per M. L. jam pateiktas minėtas, žinomai jam suklastotas statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, šių suklastotų sutarčių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu T. O. arba M. L. išrašius PVM sąskaitas - faktūras: 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 5251 Lt, tame skaičiuje PVM 801 Lt; 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550 Lt, tame skaičiuje PVM 4050 Lt, 2007-12-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 4041,50 Lt, tame skaičiuje PVM 616,50 Lt, 2007-12-19 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550, tame skaičiuje PVM 4050 Lt; 2008-01-03 MŽB (duomenys neskelbtini), už 1180 Lt, tame skaičiuje PVM 180 Lt; 2008-02-07 MŽB (duomenys neskelbtini) už 90624 Lt, tame skaičiuje PVM 13824 Lt; 2008-01-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 59957,34, tame skaičiuje PVM 9146,04; 2008-02-23 MŽB (duomenys neskelbtini) už 100032,83 Lt, tame skaičiuje PVM 15259,24 Lt; 2008-03-06 MŽB (duomenys neskelbtini) už 169758,72 Lt, tame skaičiuje PVM 25895,40; 2008-03-27 MŽB (duomenys neskelbtini) 53534,51, tame skaičiuje PVM 8166,28 Lt; 2008-04-11 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7080, tame skaičiuje PVM 1080 Lt;2007-04-14 MŽB (duomenys neskelbtini) už 15010,19, tame skaičiuje PVM 2289,69; 2008-05-12 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7758,50, tame skaičiuje PVM 1183,50 LT; 2008-05-20 MŽB (duomenys neskelbtini) už 47082, tame skaičiuje PVM 7182 LT; 2008-05-28 MŽB (duomenys neskelbtini) už 23376,05, tame skaičiuje PVM 3565,84 Lt; 2008-05-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 40120 Lt, tame skaičiuje PVM 6120 Lt, t.y. iš viso už 731006,64 Lt, ir atliktų darbų aktus, į šiuos dokumentus įrašant žinomai jam melagingus duomenis apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ir pardavė darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant jų kiekius ir kainą, nors darbus neteisėtai, nesurašant apskaitos dokumentų realiai atliko M. L. arba T. O. surasti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, asmenys, S. S. T. O. nurodymu patvirtino šias suklastotas PVM sąskaitas-faktūras bei atliktų darbų aktus savo parašu. Po ko, M. L. perdavus minėtus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šių įmonių apskaitoje pateiktų dokumentų pagrindu įforminus minėtas ūkines operacijas – darbų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 731006,64 Lt, tame skaičiuje PVM 111509,51 Lt bei kaip atsiskaitymą už darbus pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB banke (duomenys neskelbtini), iš viso 525186,66 Lt, S. S. dalį gautų pinigų, iš viso 459497,00 Lt, tame skaičiuje PVM 70073,00 Lt, pagal čekius nuėmė grynais. Likusią pinigų dalį T. O. iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedus į mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB banke (duomenys neskelbtini), T. O. arba M. L. iš bankomatų išėmus grynais, iš viso 65689,66 Lt, tame skaičiuje PVM 10017,70 Lt. Tuo būdu S. S. kartu su bendrininkais apgaule savo, T. O., M. L. naudai įgijo svetimą valstybės biudžetui priklausantį didelės vertės turtą, gautą kaip PVM, iš viso 80090,67 Lt bei apgaule savo, T. O., S. S. naudai išvengė didelės vertės, iš viso 111509,51 Lt, turtinės prievolės – sumokėti PVM, padarant valstybės biudžetui 111509,51 Lt turtinę žalą.

Be to S. S. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2007-11-22 iki 2008-06-04 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „.... už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2007-06-07 įstatymo Nr.X-1178 redakcija), 10 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2)pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.“, 6 str., kuriame nurodyta, kad ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, tyčia, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio bei struktūros, nesamdė buhalterio ar apskaitos paslaugas teikiančios įmonės ir pats nevedė įmonės buhalterinės apskaitos; pažeisdamas to paties įstatymo 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“, kuriame įtvirtinta nuostata, kad privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų visuma turi patvirtinti ūkinės operacijos bei aplinkybių, kurioms esant vyko ūkinė operaciją, tikrumą, suklastojo apskaitos dokumentus, t.y. patvirtino savo parašu UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 5251 Lt, tame skaičiuje PVM 801 Lt; 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550 Lt, tame skaičiuje PVM 4050 Lt, 2007-12-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 4041,50 Lt, tame skaičiuje PVM 616,50 Lt, 2007-12-19 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550, tame skaičiuje PVM 4050 Lt; 2008-01-03 MŽB (duomenys neskelbtini), už 1180 Lt, tame skaičiuje PVM 180 Lt; 2008-02-07 MŽB (duomenys neskelbtini) už 90624 Lt, tame skaičiuje PVM 13824 Lt; 2008-01-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 59957,34, tame skaičiuje PVM 9146,04; 2008-02-23 MŽB (duomenys neskelbtini) už 100032,83 Lt, tame skaičiuje PVM 15259,24 Lt; 2008-03-06 MŽB (duomenys neskelbtini) už 169758,72 Lt, tame skaičiuje PVM 25895,40; 2008-03-27 MŽB (duomenys neskelbtini) 53534,51, tame skaičiuje PVM 8166,28 Lt; 2008-04-11 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7080, tame skaičiuje PVM 1080 Lt;2007-04-14 MŽB (duomenys neskelbtini) už 15010,19, tame skaičiuje PVM 2289,69; 2008-05-12 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7758,50, tame skaičiuje PVM 1183,50 LT; 2008-05-20 MŽB (duomenys neskelbtini) už 47082, tame skaičiuje PVM 7182 LT; 2008-05-28 MŽB (duomenys neskelbtini) už 23376,05, tame skaičiuje PVM 3565,84 Lt; 2008-05-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 40120 Lt, tame skaičiuje PVM 6120 Lt, iš viso už 731006,64 Lt bei atliktų darbų aktus, t.y. dokumentus, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ir pardavė statybos rangos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant jų kiekius ir kainą, nors darbus neteisėtai, nesurašant apskaitos dokumentų realiai atliko M. L. arba T. O. surasti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, asmenys.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent laikotarpiu nuo 2008-01-28 iki 2008-06-04 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku bei vietoje, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių statybos rangos darbų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikinės, patvirtino savo parašu šias statybos rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-19 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo įrašyti žinomai jam melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo minėtai bendrovei atlikti statybos, sienų plovimo ir glaistymo, gruntavimo, dažymo, plytelių klojimo rangos darbus UAB “ (duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, esančiame (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinėse-sandėliavimo ir administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); Mažmeninės prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – laiku už juos atsiskaityti. Po ko, S. S. minėtus netikrus dokumentus - sutartis panaudojo, laikotarpiu nuo 2008-01-28 iki 2008-04-01 pateikdamas jas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, kaltinamasis S. S. vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-11-22 iki 2008-06-04 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovavo šiai įmonei ir, turėdamas teisę jos vardu priimti sprendimus bei kontroliuoti bendrovės veiklą, veikdamas kartu su T. O., kuris ir įformino jį bendrovės direktoriumi, T. O. nurodymu pats vykdė bei sudarė sąlygas kitiems asmenims vykdyti neteisėtą veiklą, t.y. leido panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardą, rekvizitus, antspaudą, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusias AB banke (duomenys neskelbtini). T. O. pasinaudojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, siekiant įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, be dokumentų, nesumokant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atliktus statybos darbus, ir paruošus bei neva kaip šios įmonės komercijos direktoriui (nors įmonėje nedirbo) savo parašu patvirtinus statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini): 2007-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-11-16 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. patvirtino savo parašu, jam T. O. paruoštas ir per M. L. pateiktas statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini): 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-19 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. sutartis, kuriose įrašyti žinomai jam melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo minėtoms bendrovėms atlikti statybos, sienų plovimo ir glaistymo, gruntavimo, dažymo, plytelių klojimo, blokelių mūrijimo rangos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, (duomenys neskelbtini); UAB “ (duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, esančiame (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įmonės administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinėse-sandėliavimo ir administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); Mažmeninės prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Po ko, šių žinomai suklastotų sutarčių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu T. O. arba T. O. nurodymu M. L. išrašius šias PVM sąskaitas-faktūras: 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 5251 Lt, tame skaičiuje PVM 801 Lt; 2007-11-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550 Lt, tame skaičiuje PVM 4050 Lt, 2007-12-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 4041,50 Lt, tame skaičiuje PVM 616,50 Lt, 2007-12-19 MŽB (duomenys neskelbtini) už 26550, tame skaičiuje PVM 4050 Lt; 2008-01-03 MŽB (duomenys neskelbtini), už 1180 Lt, tame skaičiuje PVM 180 Lt; 2008-02-07 MŽB (duomenys neskelbtini) už 90624 Lt, tame skaičiuje PVM 13824 Lt; 2008-01-18 MŽB (duomenys neskelbtini) už 59957,34, tame skaičiuje PVM 9146,04; 2008-02-23 MŽB (duomenys neskelbtini) už 100032,83 Lt, tame skaičiuje PVM 15259,24 Lt; 2008-03-06 MŽB (duomenys neskelbtini) už 169758,72 Lt, tame skaičiuje PVM 25895,40; 2008-03-27 MŽB (duomenys neskelbtini) 53534,51, tame skaičiuje PVM 8166,28 Lt; 2008-04-11 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7080, tame skaičiuje PVM 1080 Lt;2007-04-14 MŽB (duomenys neskelbtini) už 15010,19, tame skaičiuje PVM 2289,69; 2008-05-12 MŽB (duomenys neskelbtini) už 7758,50, tame skaičiuje PVM 1183,50 LT; 2008-05-20 MŽB (duomenys neskelbtini) už 47082, tame skaičiuje PVM 7182 LT; 2008-05-28 MŽB (duomenys neskelbtini) už 23376,05, tame skaičiuje PVM 3565,84 Lt; 2008-05-30 MŽB (duomenys neskelbtini) už 40120 Lt, tame skaičiuje PVM 6120 Lt, t.y. iš viso už 731006,64 Lt, ir atliktų darbų aktus, į kuriuos buvo įrašyti žinomai jam melagingi duomenys apie tai, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ir pardavė darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant jų kiekius ir kainą, nors darbus neteisėtai, nesurašant apskaitos dokumentų realiai atliko T. O. ir M. L. surasti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, asmenys, S. S. pasirašė minėtas suklastotas PVM sąskaitas – faktūras bei atliktų darbų aktus. Po ko, T. O. per M. L. minėtus dokumentus perdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šių įmonių apskaitoje pateiktų dokumentų pagrindu įforminus minėtas ūkines operacijas – darbų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 731006,64 Lt, tame skaičiuje PVM 111509,51 Lt bei kaip atsiskaitymą už darbus pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvusią AB banke (duomenys neskelbtini), iš viso 525186,66 Lt, S. S. dalį gautų pinigų, iš viso 459497,00 Lt, tame skaičiuje PVM 70073,00 Lt, pagal čekius nuėmė grynais. Likusią pinigų dalį iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedus į mokėjimo kortelės sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvusią AB banke (duomenys neskelbtini), ir iš bankomatų T. O. arba T. O. nurodymu M. L. išėmus grynais, iš viso 65689,66 Lt, tame skaičiuje PVM 10017,70 Lt, tuo būdu, S. S., veikdamas kartu su T. O., vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai nuslėpti.

D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d., t.y. kad apgaule kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-10-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas kartu su M. L. ir T. O., kuris jį ir įformino į šias pareigas, iš anksto susitaręs su bendrininkais išvengti turtinės prievolės - Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), žinodamas, jog pirkimų įmonė nevykdė, jokių dokumentų pirkimui pagrįsti neturėjo, M. L. pagal T. O. nurodymą paruošus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2008 metų gegužės mėn. - rugsėjo mėn. ir įrašius į jas tikrovės neatitinkančius duomenis apie Pirkimo PVM: už 2008 m. gegužės mėn. – 24300,00 Lt, už 2008 m. birželio mėn. – 12600,00 Lt, už 2008 m. liepos mėn. – 37980,00 Lt, už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 43200,00 Lt, už 2008 m. rugsėjo mėn. – 16920,00 Lt, t.y. iš viso neteisėtai padidinus Pirkimo PVM 130048,00 Lt, D. V., vykdydamas T. O. nurodymus, šiuos žinomai jam suklastotus dokumentus – PVM deklaracijas patvirtino savo parašu bei laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-10-25 pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai. Tuo būdu D. V. kartu su bendrininkais apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti 130048,00 Lt PVM, padarant valstybės biudžetui to paties dydžio turtinę žalą.

Be to, D. V. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-10-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „.... už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija), 10 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2)pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.“, 6 str., kuriame nurodyta, kad ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, tyčia, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio bei struktūros, nesamdė buhalterio ar apskaitos paslaugas teikiančios įmonės ir pats nevedė įmonės buhalterinės apskaitos. Tuo būdu D. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-10-31.

Be to, D. V. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-10-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku bei vietoje, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų nevykdė, jokių dokumentų pirkimui pagrįsti neturėjo, M. L. pagal T. O. nurodymą paruošus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2008 metų gegužės mėn. - rugsėjo mėn. ir įrašius į jas tikrovės neatitinkančius duomenis apie Pirkimo PVM: už 2008 m. gegužės mėn. – 24300,00 Lt, už 2008 m. birželio mėn. – 12600,00 Lt, už 2008 m. liepos mėn. – 37980,00 Lt, už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 43200,00 Lt, už 2008 m. rugsėjo mėn. – 16920,00 Lt, t.y. iš viso neteisėtai padidinus Pirkimo PVM 130048,00 Lt, D. V. šiuos žinomai jam suklastotus dokumentus – PVM deklaracijas patvirtino savo parašu ir jas panaudojo, laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-10-25 pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tuo būdu D. V. suklastojo minėtas PVM deklaracijas, jas panaudojo ir dėl to, sumažindamas mokėtiną Pirkimo PVM, padarė didelės, iš viso 130048,00 Lt, turtinės žalos valstybės biudžetui.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. Venskūnas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendį: T. O. už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, paskirti 3 metus laisvės atėmimo, kuriuos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalyse numatytu pagrindu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme (bauda), galutinę subendrintą bausmę paskiriant 3 metų laisvės atėmimą ir 25 MGL (941,26 Eur) baudą; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2008-11-18 iki 2008-11-20 (2 dienas) išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Skunde prokuroras nurodė, kad teismas, skirdamas T. O. bausmę, nepagrįstai taikė BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas, dėl to paskyrė per švelnią ir neteisingą bausmę, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Skunde prokuroras pažymi, kad pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Prokurorui visiškai nesuprantama teismo nuomonė, kodėl visos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje. Pažymėtina, kad T. O. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, pats teismas jam priskyrė organizatoriaus vaidmenį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jo paties organizuotą ir vykdytą sukčiavimą. Be to, teismas, prieštaraudamas pats sau, vienu atveju T. O. parodymų nedavimą įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kitu atveju savo balso pripažinimą esančiuose telefoninių pokalbių įrašuose nepagrįstai pripažino kaip dalinį kaltės pripažinimą ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokiu būdu teismas T. O. dalinį prisipažinimą organizavus ir padarius apgaulės būdu didelę turtinę žalą valstybei nepagrįstai prilygino BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytai būtinai šio straipsnio taikymui sąlygai – nusikaltimą padariusio asmens prisipažinimui ir nuoširdžiam gailėjimuisi. Be to, T. O. ir kiti nuteistieji padarytos turtinės žalos ar jos dalies nėra atlyginę, nors nuo nusikaltimo padarymo iki jo išaiškinimo ir kaltininko nustatymo praėjo daug laiko, todėl dar ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, stengdamasis pašalinti savo neteisėto veikimo sukeltas pasekmes. Todėl trūkstant šių BK 62 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų – savanoriško asmens atvykimo ar pranešimo apie padarytas nusikalstamas veikas, savanoriško žalos (ar jos dalies) atlyginimo, kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, nėra teisinio pagrindo taikyti T. O. atžvilgiu minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas ir jų pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju T. O. yra nuteistas už tai, kad organizavo ir padarė sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vien tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. T. O. praeityje teistas du kartus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos iki šiol nėra sumokėjęs. Be to, šiuo metu Kauno apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, kuriose T. O. yra kaltinamasis. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja T. O. ir leidžia daryti išvadą, kad jis yra linkęs nusikalsti. Todėl, prokuroro nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta švelnesnė nei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė prieštarauja teisingumo principams, baudžiamojo įstatymo paskirčiai ir bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams.

Nuteistojo T. O. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria T. O. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo T. O. išteisinti, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties. Skunde gynėjas nurodo, kad nuteistojo T. O. parodymai šioje byloje nėra paneigti. Nuteistasis teismui parodė (nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad T. O. esą atsisakė duoti teisme parodymus, nors juos jis išdėstė raštu), kad dėl kaltinimo epizodų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį 203 straipsnio 2 dalį yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties) terminas, tačiau nuteistasis tuo pačiu akcentavo, kad ir dėl šių nusikalstamų veikų jis nėra kaltas, jo kaltę neva patvirtinantys duomenys pateikti netiksliai dėl jam darytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtakos (jie grasino sugriežtinti kardomąją priemonę). Nurodoma, kad kaltinimo dalis, pagal kurią T. O. nuteistas – jam inkriminuota nepagrįstai, teismui nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo numatytų reikalavimų. Jis šios veikos nedarė.

Skunde taip pat pažymima, kad nuteistasis T. O. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (darbovietės charakterizuojamas teigiamai), yra vedęs, turi ir išlaiko šeimą – du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Visi nurodytieji T. O. charakterizuojantys duomenys yra reikšmingi byloje vertinant jo parodymus ir priimant galutinį sprendimą dėl jo kaltės. Gynėjo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra ir faktinis, ir procesinis pagrindas apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo T. O. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo M. L. gynėja advokatė Lina Svirinavičienė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo M. L. atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties. Apeliaciniame skunde keliamas ir alternatyvus prašymas – nenustačius pagrindo M. L. išteisinti, prašoma nuosprendžio dalį dėl M. L. nuteisimo pakeisti – taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirti baudą ar kitą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, kurią subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Skunde gynėja pažymi, kad nors M. L. pirmosios instancijos teisme pripažino atskiras jam inkriminuoto kaltinimo aplinkybes, tačiau būdama šio nuteistojo gynėja ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas nesaistoma nuteistojo pozicijos dėl jam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, vis tik iš tiesų apeliantė mano, jog yra nepanaikintos abejonės dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą ir vertinimą, ir padarė nepagrįstas išvadas dėl M. L. kaltės.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką iš viso paneigtas galimumas inkriminuoti tokio pobūdžio veikas kaip buvo kaltinamas M. L.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartyje nurodyta, jog nors J. V. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas pasikėsinimu apgaule įgyti valstybės biudžeto lėšas, tačiau toks asmens veikos, kuri reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu, siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikavimas ir kaip sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę, ir kaip sukčiavimas apgaule įgyjant svetimą turtą, yra nepagrįstas; šiuo atveju į biudžetą dėl apgaulės dar nesumokėta PVM dalis nelaikytina valstybės nuosavybėje esančiu turtu, ir asmens veiksmai, kai apgaule išvengiama šio mokesčio sumokėjimo, negali būti vertinami kaip svetimo, tai yra valstybei nuosavybės teise priklausančio, turto įgijimas apgaule (žr., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). Taigi ir dėl šių aplinkybių nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Nuteistojo gynėja skunde taip pat kelia bausmės individualizavimo klausimą, nurodydama, kad skundžiamu nuosprendžiu M. L. paskirta bausmė yra neteisinga, nes aiškiai per griežta ir neatitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą. M. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra teigiamai charakterizuojamas, dirba, yra susituokęs, globoja neįgalią motiną ir pats yra silpnos sveikatos. Gynėjos nuomone, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys sudaro pagrįstą pagrindą jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nuteistųjų S. S., D. V. ir jų gynėjų apeliaciniai skundai negauti.

Siekiant pašalinti iškilusius prieštaravimus, kurie buvo pastebėti susipažįstant su bylos medžiaga, byloje esančia specialistės išvada, kaltinamuoju aktu ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teisėjų kolegija atnaujino įrodymų tyrimą, apklausė specialistę N. D.. Po specialistės apklausos prokuroras prieš baigiamąsias kalbas pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo keitimo.

Prokurorui nustačius, kad surašytas kaltinamasis aktas ir jame nustatytas veikų kvalifikavimas iš dalies neatitinka dabartinės teismų praktikos, prašė kaltinime išdėstytas aplinkybes iš dalies keisti skirtingomis, o būtent atsisakė kaltinimų dalies D. V. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2008-06-05) paliekant kaltinimą pagal BK 182 str. 2 d. laikotarpiu nuo 2007-11-15 iki 2008-06-04 (t. 16, b.l. 5-9). Nors apeliacinės instancijos teismui pateiktame patikslintame kaltinime nėra nurodyta, teisiamojo posėdžio metu prokuroras išsakė poziciją, kad atsisako kaltinimų D. V. (t. 16, b. l. 16).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. O. ir jo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašė pastarojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė Lina Svirinavičienė prašė pastarosios skundą tenkinti. Nuteistasis D. V. ir jo gynėjas advokatas A. Bauža prašė tenkinti prokuroro išsakytą poziciją ir D. V. išteisinti kaip nepadariusį nusikalstamų veikų. Nuteistojo S. S. gynėja advokatė R. Kalkauskienė, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo nei ji, nei jos ginamasis neteikė, jokių prašymų apeliacinės instancijos teisme neišreiškė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi kolegijos pirmininko pranešimą, prokuroro, nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus, išanalizavusi ir įvertinusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo T. O. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o M. L. gynėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

Prokurorui atsisakius kaltinimo dėl inkriminuoto sukčiavimo dalies (laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-10-31) nuteistųjų T. O., M. L. atžvilgiu – veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui tai įtakos neturi, todėl apeliaciniai skundai nagrinėjami jų ribose.

Nuteistųjų T. O. ir M. L. gynėjų apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti nuosprendį ir jų ginamuosius išteisinti. Skunduose nurodoma, kad jų ginamųjų veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) numatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 str. 2 d. dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

T. O. gynėjas savo apeliaciniame skunde dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d nesutikdamas teigia tik tai, kad nuosprendis grindžiamas deklaratyviais argumentais, o paties T. O. teiginiai, kad jis nekaltas – liko nepaneigti. M. L. gynėja skunde nurodo, kad nors pats nuteistasis ir pripažino atskiras jam inkriminuoto kaltinimo aplinkybes, tačiau jos manymu išvados dėl M. L. kaltės nėra pagrįstos. Esminis abiejų nuteistųjų gynėjų skundų argumentas yra tas, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, negali būti asmenims inkriminuojamas sukčiavimas.

Apeliantų nurodytoje teismų praktikoje pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti susijęs ir su PVM apskaičiavimu bei sumokėjimu. Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikšti ir kaip atitinkamos pinigų sumos, tokios kaip PVM, įgijimas apgaule (pvz., kai mokesčių mokėtojui, panaudojus apgaulę, iš valstybės biudžeto grąžinama jo tariamai sumokėtos PVM sumos dalis), ir kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas, ir kitais būdais, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tai gali būti daroma ir kaltininkui klastojant PVM sąskaitas-faktūras (pvz., PVM sąskaita-faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), po to šių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą. PVM sąskaitos-faktūros gali būti klastojamos ir siekiant įforminti prekes, kurios buvo įgytos nemokant PVM, kad vėliau jas realizuojant būtų išvengta pareigos sumokėti PVM. Šiais tikslais gali būti steigiamos ir įvairios fiktyvios įmonės. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje (kaip ir apskritai už sukčiavimą), būtina nustatyti, kurią iš alternatyvių sukčiavimą apibūdinančių veikų labiausiai atitinka kaltininko nusikalstamas elgesys. Veikos, susijusios su PVM išvengimu, gali būti vertinamos ir kaip nusikalstamos veikos finansų sistemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų-faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015)

Pagal pateiktą teismų praktikos išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad kaltinamiesiems T. O. ir M. L. jų veika tinkamai kvalifikuota kaip sukčiavimas. Byloje nustatyta, kad T. O. ir M. L. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susiję darbo santykiais. Tačiau kaip parodė kiti nuteistieji S. S. ir D. V. – jie užėmė bendrovės direktoriaus pareigas tik formaliai, realiai nieko nedarydavo, viskam vadovavo T. O., o jie savo darbą vertino kaip paslaugą, už kurį gavo atlyginimą. Kad T. O. su M. L. turėjo tyčią pasisavinti jiems, niekaip nesusijusiems su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės lėšas, įrodo ir tai, kad visus pagrindinius bendrovės valdymo, vadovavimo veiksmus atliko būtent šie asmenys. Liudytojų (V. A., A. M., M. Č., V. P., D. K., A. T., R. K.) parodymai patvirtina, kad T. O. dauguma laikė vadovu, direktoriumi. Net gi pats nuteistasis M. L. nurodė, kad dirbo pas T. O. kaip darbų vykdytojas. Liudytoja A. T. parodė, kad ji buvusi bendrovės direktorė, po jos įmonę perėmė T. O.. Kad T. O. save taip pat laikė vienų iš vadovų įrodo ir ant rangos sutarčių bei kitų oficialių dokumentų jo parašai, nurodant, kad pasirašo kaip bendrovės komercijos direktorius. Taigi T. O., kaip visos nusikalstamos veikos plano sumanytojas, subūrė asmenis, padėsiančius jam nusikalstamai veikti, t.y. surado įmonei fiktyvius direktorius, sudarinėjo ir pasirašinėjo sutartis, organizavo įmonės veiklą, arba pats, arba jo pavedimu M. L. pateikė sutartis pasirašyti formaliam įmonės direktoriui, taip pat jis arba jo pavedimu M. L. išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, neatitinkančias tikrovės, įrašydami melagingus duomenis. M. L., pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras perduodavo kitoms bendrovėms, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo atlygį, nors realiai visus darbus atlikdavo T. O. ar M. L. surasti ir oficialiai įmonėje neįdarbinti asmenys. Kaip nurodyta Specialisto išvadoje bei kaltinamųjų D. V. ir S. S. parodymuose, iš įmonės sąskaitos būdavo išgryninamos didelė sumos. D. V. nurodydavo, kad tiek įmonės banko kortelė, tiek čekių knygelė būdavo pas M. L., kuris taip pat visada jį veždavo į banką išimti grynuosius pinigus, tikslią sumą nurodydavo taip pat visada M. L.. S. S. apklausiamas nurodė panašias aplinkybes, teigė, kad banke išimdavo apie 50 tūkst. litų, pinigus visada perduodavo T. O. arba M. L..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. O. kaip organizatorius, o M. L. ir kiti kaip vykdytojai, veikė pagal T. O. iš anksto sugalvotą planą.

Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį. Taikant šią nuostatą sukčiavimui, vykdytoju laikytinas tas, kuris atlieka veiksmus, realizuojančius turtinės naudos gavimo ir / ar apgaulės požymius. Tačiau pažymėtina, kad PVM sukčiavimo specifika pasireiškia tuo, kad neteisėtos PVM naudos įgijėjas formaliai yra juridinis asmuo (įmonė), taigi nusikalstama veika pirmiausia reiškiasi kaip juridiniai veiksmai vadovaujant, kontroliuojant ar atstovaujant juridiniam asmeniui. Todėl PVM sukčiavimo vykdymu laikytini ne tik fiziniai veiksmai įgyjant suklastotas sąskaitas faktūras, jas apskaitant, įrašant melagingus duomenis į PVM deklaracijas, pateikiant jas VMI, disponuojant neteisėtai gautais pinigais ir pan., bet ir vadovaujančias pareigas einančių asmenų atitinkamų sprendimų taip veikti priėmimas, nurodymų davimas pavaldiems asmenims ir pan. Taigi kaltieji asmenys, kurie atsakingi už juridinio asmens veiklą ar eina jame vadovaujančias pareigas, koks bebūtų jų dalyvavimas PVM nusikalstamoje schemoje, laikytini vykdytojais. Ir visai nesvarbu, ar jie asmeniškai dalyvavo klastojant ar įgyjant suklastotas sąskaitas faktūras, jas apskaitant, įrašant melagingus duomenis į PVM deklaracijas, pateikiant jas VMI, ar davė nurodymus tai daryti kitiems, ar tiesiog dalyvavo priimant sprendimą naudoti įmonę PVM sukčiavimo nusikalstamoje schemoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Pirmos instancijos teismas pripažindamas T. O. kaltu ir skirdamas bausmę pritaikė jam BK 62 str. 1 d., 2 d. 1, 2 p. nuostatas ir paskyrė švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 182 str. 2 d. sankcijoje. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad skirta bausmė yra per švelni, prašoma T. O. paskirtą bausmę griežtinti. Apeliacinės instancijos teisme, sakydamas savo baigiamąją kalbą, nuteistojo gynėjas sutiko su tuo, kad apylinkės teismo motyvacija pritaikant BK 62 str. nuostatas nėra tiksli, tačiau nurodo, kad yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, jam pritarė ir nuteistasis T. O.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad nuosprendis dalyje dėl bausmės T. O. skyrimo ir jo atžvilgiu pritaikytų BK 62 straipsnio nuostatų yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. T. O. padaryta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. birželio 4 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 62 str. nuostatos buvo taikomos T. O. motyvuojant tuo, kad nors kaltinamasis parodymuos duoti atsisakė ir prašė jį išteisinti, bet neneigė telefoniniuose pokalbiuose savo vadovaujantį vaidmenį koordinuojant darbą, kaltę dalinai pripažino, taip pat nurodyta, kad išlaiko du mažamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus, ir kurių dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra T. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, todėl sprendė, kad galima jį pataisyti bei perauklėti be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Atsižvelgiant į pirmos instancijos teismo išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta sąlygų visuma, nurodyta BK 62 str. 2 d., todėl taikyti šio straipsnio nuostatas pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d., 2 d.).

Kaip jau minėta, T. O. kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. padarymu, už ką numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybių lengvinančių ar sunkinančių T. O. atsakomybę nėra, į tai, kad padarytas nusikaltimas sukėlė žalą valstybei, kad padarytas veikiant tiesiogine tyčia, siekiant pasipelnyti, į tai, kad T. O. anksčiau buvo teistas, augina du mažamečius vaikus, kurių vienas neįgalus, kad nusikalstama veika padaryta gan senai, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemesnė nei sankcijos vidurkis (nei 4 metai).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. O. taikyti BK 75 str. draudžia įstatymas, tačiau, kaip teisingai nurodė tiek prokuroras, tiek nuteistasis T. O. ir jo gynėjas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka – įstatymas pasikeitė. BK 75 straipsnyje nustatyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nei prokurorui, nei nuteistajam ar jo gynėjui nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo. Teisėjų kolegija pritaria nuteistojo T. O. prašymui taikyti nuteistajam BK 75 str. nuostatas. Teismo nuosprendžiu T. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, jam skirtina bausmė – laisvės atėmimas mažesnis nei sankcijos vidurkis (mažiau nei 4 metai). BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, paskirta bausmė leidžia taikyti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad T. O. išlaiko du mažamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus, turi spec. poreikių, todėl reali laisvės atėmimo bausmė būtų ydinga šeimos ir vaikų atžvilgiu, o T. O. pataisyti bei perauklėti galima be realios laisvės apribojimo bausmės.

M. L. gynėjos prašymas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nepagrįstas. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, M. L. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, apeliacinės instancijos teismas mano, kad paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra ženkliai mažesnė nei sankcijos vidurkis (4 metai) yra proporcinga padarytai nusikalstamai veika, atsižvelgiant ir į visą M. L. teigiamai charakterizuojančią medžiagą ir jo prisipažinimą padarius šią nusikalstamą veiką, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad M. L. teistas už analogiškas veikas, padarytas jau po 2008-06-04 (įsiteisėjęs 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-485/2015), kas įrodo, kad nuteistasis išvadų nedaro, todėl skirti dar švelnesnę bausmę nei skyrė pirmosios instancijos teismas – prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

Dėl D. V. išteisinimo

Nuteistasis D. V. pirmos instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose prokuroras atsisakė dalies kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. nuteistojo D. V. vadovavimo įmonei laikotarpiu (nuo 2008-06-05), o baigiamojoje kalboje prašė D. V. išteisinti kaip nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. 300 str. 3 d.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str., tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

Pirmosios instancijos teismas minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nesilaikė ir D. V. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 222 str.1 d., 300 str. 3 d. netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuroro poziciją dėl minėto kaltinimo atsisakymo, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad D. V. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, todėl nuosprendis jo atžvilgiu panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. O. pritaikytos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 2 d. 1, 2 p. nuostatos.

T. O. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaičiuoti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2008-11-18 iki 2008-11-20 (2 paras)(Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d.).

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. skirtą bausmę subendrinti su 2009-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, bet nesumokėta 25 MGL dydžio bauda ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams su 25 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, T. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant T. O. per tris mėnesius pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią T. O. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. balandžio 14 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. ir priimti naują nuosprendį:

D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuteistojo M. L. gynėjos advokatės Linos Svirinavičienės apeliacinį skundą atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.