Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-41-485/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-03-31
Bylos Nr.: 1-41-485/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Remeika
Kaltinamasis: M. L.
Advokatai: Eugenijus Senovaitis

Kategorijos

1.2.14.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-41-485/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00216-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.;1.2.14.6.2.;1.2.14.7.2.;1.2.18.10.;3.2.6.4.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Valentinui Aleknai, Mariui Venskūnui, kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokatui M. Š., UAB „L.“ atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, specialistėms L. C., Z. P., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

M. L., a/k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „L.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001-11-13 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. – 3 m. l/a., 2) 2002-09-17 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 42 str. ( sena redakcija ) – 3 m. 1 mėn. l/a., pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos‘ 5 str. neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/6, t. y. 5 mėn. 24 d.; 2003-09-22 nutartimi (pakeista Kauno apygardos teismo 2003-11-20 nutartimi ), padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į naujojo LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d.; ta pačia nutartimi nustatyta nauja subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. l/a.; 2003-12-03 paleistas iš pataisos namų; 3) 2008-12-29 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. 1 d. – 15 MGL ( 1950 Lt ) bauda; 4) 2009-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 1,4 d. -1 m. 6 mėn. l/a., taikytas LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 5) 2014-07-09 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., taikant LR BK 54 str. 3 d.( 5 nusikalstamos veikos ), LR BK 63 str. 1,4 d. – 590 MGL ( 73750 Lt ) bauda. Vadovaujantis LR BPK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 3 dienos, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė – 584 MGL ( 73 000 Lt ) bauda,

kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1 d.,

juridinis asmuo UAB „L.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d., BK 20 str. 2 d., 222 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. L. apgaulės būdu UAB „L.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:

jis, 2009-10-08 iki 2010-08-28 laikotarpiu, dirbdamas UAB „L.“, 2009-06-22 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) filiale, kodas (duomenys neskelbtini), juridiniu adresu (duomenys neskelbtini) (2010-06-04 pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą, apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia neteikė 2009-09-09 - 2010-03-01 laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2010-03-30 – 2010-12-31 laikotarpiu buhalterei I. K. įmonės pirminių apskaitos dokumentų, tokiu būdu neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje 2009-09-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas 19 269,25 Lt sumai, tame tarpe 3 344,25 Lt PVM, 2009-10-09 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už VšĮ „Š. p.“ suteiktas paslaugas 4 718,23 Lt sumai, tame tarpe 818,87 Lt PVM, 2009-11-17 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „N.“ suteiktas paslaugas 41 113,38 Lt sumai, tame tarpe 7135,38 Lt PVM, 2009-12-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „E. P.“ suteiktas paslaugas 5445 Lt sumai, tame tarpe 945 Lt PVM, 2009-12-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „S. v.“ suteiktas paslaugas 50 000 Lt sumai, tame tarpe 8677,69 Lt PVM, 2009-12-21 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „M.“ suteiktas paslaugas 442 812,81 Lt sumai, tame tarpe 76 851,81 Lt PVM, 2010-04-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „G.“ suteiktas paslaugas 25 410 Lt sumai, tame tarpe 4410 Lt PVM, 2010-05-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „N.“ suteiktas paslaugas 125 380,2 Lt sumai, tame tarpe 21 760,2 Lt PVM, 2010-07-19 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „N.“ suteiktas paslaugas 103 006,84 Lt sumai, tame tarpe 17 877,22 Lt PVM, 2010-07-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „G.“ suteiktas paslaugas 45 012 Lt sumai, tame tarpe 7812 Lt PVM, 2010-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „I.“ suteiktas paslaugas 25 000 Lt sumai, tame tarpe 4338,84 Lt PVM, iš viso neapskaitė sandorių už 887 167,71 Lt, buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems, kad ne visi pirminiai apskaitos dokumentai yra pateikti įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, elektroniniu būdu VMI pateikus 2009 metų rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2010 metų balandžio mėn., gegužės mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „L.“ mokėtiną PVM, M. L. nedeklaravo ir nesumokėjo VMI 153971,26 Lt pardavimo PVM, tokiu būdu apgaule UAB „L.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės Lietuvos Respublikos biudžetui sumokėti 153 971,26 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis M. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Be to, jis iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „L.“ turtą, o būtent:

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d.

Be to, jis apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

(duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2010-12-31, dirbdamas UAB „L.“, 2009-06-22 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) filiale, kodas (duomenys neskelbtini), juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), 2010-06-04 pakeitusios adresą į (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, 2009-09-09 - 2010-12-31 laikotarpiu tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t.y. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) reikalavimus:

- 4 straipsnio- Reikalavimai apskaitos informacijai „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes tiriamuoju laikotarpiu UAB „L.“ Kauno AVMI pateiktose PVM deklaracijose duomenys neatitinka pirminių apskaitos dokumentų duomenų;

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatas „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registruose pateikta informacija 2009 m. birželio mėn. - 2010 m. gruodžio mėn. neobjektyvi. Pateiktose bendrovės buhalterinės apskaitos registruose apskaityti ne visi sandoriai su ūkio subjektais, pagal bendrovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

- 11 straipsnio 1 dalies nuostatas- „vyriausiasis buhalteris ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“, nes UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registruose įrašyti įrašai neatitinka bendrovės tikrovėje vykusių sandorių;

- 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus“, nes pagal surinkta priešpriešinę informaciją iš UAB „L.“ paslaugų pirkėjų ir tiekėjų (pateiktų sutarčių, darbų atlikimo aktų, išrašytų PVM sąskaitų- faktūrų, apmokėjimo dokumentų) UAB „L.“ neišsaugojusi pirminių apskaitos dokumentų ir neapskaičiusi bendrovės apskaitos registruose;

- 16 straipsnio 1, 3 punktus: „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, “Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine ... arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo...“, nes UAB „L.“ PVM deklaracijose deklaruoti duomenys: apmokestinamoji vertė, pardavimo ir pirkimo PVM, neatitinka pateiktose buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitytų sandorių vertės, ne visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys buvo registruojami apskaitos registruose;

- taip pat pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių,

- 3 punktą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“;

- 10 punktą „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems ... suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda...nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita).

Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas.

Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas“.

- 16 punktą „ Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai.“

- 22 punktą “ Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“, nes M. L., būdamas bendrovės vadovu, kasininku, atskaitingu asmeniu disponavo bendrovės pinigais ir kasos dokumentuose neužpajamavo atskirais laikotarpiais viso 477000 Lt sumos, pagal Pinigų priėmimo kvitus priimtus pinigus iš bendrovių bei iš atsiskaitomosios sąskaitos išgrynintus pinigus

tokiu būdu M. L. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „L.“ buhalterinę apskaitą dėl to negalima iš dalies nustatyti 2009-09-09 – 2010-12-31 laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis M. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis juridinis asmuo UAB „L.“ atstovaujama direktoriaus M. L., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu, jos naudai ir interesais, apgaule UAB „L.“ naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti 153971,26 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o būtent:

M. L., 2009-10-08 iki 2010-08-28 laikotarpiu, būdamas UAB „L.“, 2009-06-22 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) filiale, kodas (duomenys neskelbtini), juridiniu adresu (duomenys neskelbtini) (2010-06-04 pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas UAB „L.“ naudai ir interesams, (duomenys neskelbtini) miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą, apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia neteikė 2009-09-09 - 2010-03-01 laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2010-03-30 – 2010-12-31 laikotarpiu buhalterei I. K. įmonės pirminių apskaitos dokumentų, tokiu būdu neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje 2009-09-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas 19269,25 Lt sumai, tame tarpe 3344,25 Lt PVM, 2009-10-09 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už VšĮ „Š. p.“ suteiktas paslaugas 4718,23 Lt sumai, tame tarpe 818,87 Lt PVM, 2009-11-17 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „N.“ suteiktas paslaugas 41113,38 Lt sumai, tame tarpe 7135,38 Lt PVM, 2009-12-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „E. P.“ suteiktas paslaugas 5445 Lt sumai, tame tarpe 945 Lt PVM, 2009-12-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „S. v.“ suteiktas paslaugas 50000 Lt sumai, tame tarpe 8677,69 Lt PVM, 2009-12-21 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „M.“ suteiktas paslaugas 442812,81 Lt sumai, tame tarpe 76851,81 Lt PVM, 2010-04-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „G.“ suteiktas paslaugas 25410 Lt sumai, tame tarpe 4410 Lt PVM, 2010-05-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „N.“ suteiktas paslaugas 125380,2 Lt sumai, tame tarpe 21760,2 Lt PVM, 2010-07-19 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „N.“ suteiktas paslaugas 103006,84 Lt sumai, tame tarpe 17877,22 Lt PVM, 2010-07-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „G.“ suteiktas paslaugas 45012 Lt sumai, tame tarpe 7812 Lt PVM, 2010-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos už UAB „I.“ suteiktas paslaugas 25000 Lt sumai, tame tarpe 4338,84 Lt PVM, iš viso neapskaitė sandorių už 887167,71 Lt, buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems, kad ne visi pirminiai apskaitos dokumentai yra pateikti įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, elektroniniu būdu VMI pateikus 2009 metų rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2010 metų balandžio mėn., gegužės mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „L.“ mokėtiną PVM, M. L. nedeklaravo ir nesumokėjo VMI 153971,26 Lt pardavimo PVM, tokiu būdu apgaule UAB „L.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės Lietuvos Respublikos biudžetui sumokėti 153971,26 Lt pridėtinės vertės mokesčio, t. y. tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 2 d..

Be to, UAB „L.“, 2009-06-22 registruota Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) filiale, kodas (duomenys neskelbtini), juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), 2010-06-04 pakeitusi adresą į (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. L., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2010-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

(duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2010-12-31, M. L., dirbdamas UAB „L.“, 2009-06-22 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) filiale, kodas (duomenys neskelbtini), juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), 2010-06-04 pakeitusios adresą į (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas UAB „L.“ naudai ir interesams, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, 2009-09-09-2010-12-31 laikotarpiu tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t.y. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) reikalavimus:

- 4 straipsnio- Reikalavimai apskaitos informacijai „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatas „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registruose pateikta informacija 2009 m. birželio -2010 m. gruodžio mėn. neobjektyvi. Pateiktose bendrovės buhalterinės apskaitos registruose apskaityti ne visi sandoriai su ūkio subjektais, pagal bendrovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

- taip pat pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių,

- 3 punktą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“;

Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas“.

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta tik dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. jis savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nieko negali pasakyti kaip atsirado ta nepriemoka. Greičiausiai dėl to, kad jis neišsaugojo dokumentų ir jie nebuvo suvesti į registrus. Dokumentai buvo, o gavosi taip, kad nesumokėti pinigai. Buhalterės kažką pateikė, tačiau mano, kad jeigu būtų išsaugojęs visus dokumentus, tai ta suma nebūtų tokia didelė. Jie visada stengėsi mokėti PVM tiek kiek reikia. PVM prievolė atsiranda nuo pardavimo ir pirkimo, o ne visi dokumentai ir jam pačiam būdavo išrašomi, kada jis pirko ar atsiskaitė grynais pinigais. PVM deklaracijas teikė ne jis, o buhalteriai, gal jis pamiršo pasakyti buhalterei, kad išrašė sąskaitas. Dabar jam sunku pasakyti, kodėl taip atsitiko. Buvo daug darbų, buvo labai užimtas, galėjo tas sąskaitas kur nors pamesti. Sąskaitoje faktūroje būna įrašytas darbų kiekis, jų kaina ir PVM dydis. Gautųsi, kad jiems PVM buvo sumokėtas. Prekes jis įsigijo su pirkimo PVM, išrašęs sąskaitą, kai atlieka darbą, taip pat sąskaitoje nurodo PVM. Parengtinio tyrimo metu jo neklausė, kur jis įsigijo prekes. To nebuvo klausiama ir kai patikrinimą atliko specialistas. 155 000 Lt yra tik pardavimo PVM suma, pirkimo PVM nėra įvertintas specialisto išvadoje. Mano, kad specialisto atliktas PVM paskaičiavimas yra neteisingas. Tyrimas buvo atliekamas pagal jo pateiktus dokumentus, buvo ir priešpriešinis tyrimas. Tik jo niekas neklausė, kur jis pirko tas medžiagas ir kur yra tie dokumentai. Paklausus jis būtų nurodęs, kur pirko tas prekes.

Dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto LR BK 184 str. 2 d. jis savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad negali pasakyti kaip atsitiko, kad už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta du kartus. Buhalterei I. K. buvo pateikti visi dokumentai, ji turėjo pamatyti tą klaidą ir jam pasakyti. Tą atsiradusią klaidą būtų ištaisę. Buvo perkamas žemės sklypas iš UAB „A.“, buvo sudaryta sutartis. Kredito unija „S. k.“suteikė paskolą. Kai pirko žemės sklypą, viskas atrodė tvarkingai su dokumentais. Kredito unija tą sumą iš karto pervedė UAB „A.“ , reiškia, kad jis sumokėjo už žemės sklypą du kartus. Iš viso buvo sumokėta apie 900 000 Lt. Apie tas aplinkybes jis sužinojo tik tada kai gavo kaltinamąjį aktą. Jis bandė aiškintis su bendrove, tačiau nieko neišsiaiškino. Jo nuomone, čia buvo padaryta paprasčiausia klaida, todėl jis savo kaltės nepripažįsta.

Dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto LR BK 222 str. 1 d. jis paaiškino, kad buvo UAB „L.“ direktorius. Nenori sutikti, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes tikslo apgauti nebuvo. Kaltinamojo aiškinimu, buhalterinę apskaitą jis tvarkė aplaidžiai, nes neužtikrino pirminių dokumentų pateikimo buhalteriui, kad suvestų į registrą. Su buhaltere I. K. jis nustojo bendrauti, kai pasiėmė iš jos dokumentus ir įmonė jau tada nevykdė veiklos. Galėjo būti ir taip, kad dokumentus jis kažkur pametė. Be to, tuo metu jis valdė tris įmones. Daugiau dėl šio pareikšto kaltinimo neturi ką pasakyti.

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „L.“ atstovas advokatas E. Senovaitis parodymus duoti atsisakė.

Specialistė L. C. paaiškino, kad ji atliko kontrolės procedūras 2011 vasario ir birželio mėnesiais dėl priešpriešinės informacijos surinkimo, o paskui jau darė mokestinį tyrimą. Jo metu surinkus visą UAB „L.“ vedamą apskaitą, kuri buvo pateikta, buvo nustatyta, kad UAB „L.“ sąskaitos faktūros ir sandoriai neatitinka realiai įvykusių operacijų ir buvo padaryta išvada, kad ši įmonė įkurta neteisėtai veiklai vykdyti, nes pagal įstatymus nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių į biudžetą, PVM, pelno mokesčių. Išrašydama sąskaitas faktūras mokesčių mokėtojams pati UAB „L.“ neturėjo nei darbo jėgos, nei materialinės bazės ir nepateikė sandorius patvirtinančių dokumentų, kad samdė rangovus atlikti statybos darbus. Buvo atlikta visa pinigų srautų analizė ir buvo nustatyti kasos pažeidimai. Surinkus priešpriešinę informaciją iš sandorių dalyvių paaiškėjo, kad ne visi pinigai į kasą įnešti ir užpajamuoti. Kai ji kreipėsi į vadovą, jam buvo įteiktas pranešimas pateikti dokumentus. Jis pateikė atsiskaitomosios apskaitos dokumentus, bet pilnai nebuvo suvesta apskaita iki registrų, todėl negalima buvo nustatyti veiklos rezultatų. Tuo metu M. L. atstovavo UAB „L.“ ir su specialiste bendravo. Iš visų surinktų dokumentų matyti, kad pinigais disponavo M. L., nes yra fiksuotas pinigų išėmimas iš bankomatų bei iš sąskaitos, kur buvo M. L. rekvizitai. Tikrinimo aktą ji pilnai tvirtina. Per visą tiriamą laiką nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2010 gruodžio mėn. atlikus analizę pagal pirminius dokumentus apie pinigų įplaukas ir išlaidas matyti, kad UAB „L.“ kasoje viso neužpajamuota pinigų 612 400 Lt sumai. M. L. dirbo nuo 2009- 09-09, o UAB „L.“ buvo įregistruota 2009 birželio 22 dieną. Taip pat paaiškino, kad buvo sandoriai su Š. p., UAB“ (duomenys neskelbtini)“, UAB „E. P.“, UAB „N.“, šios įmonės tikslino atskaitą VMI. Kai darbo grupė patvirtino šią priedangą, buvo perduota suformuota neteisėta PVM apskaita ir atliktos kontrolės procedūros. Tos įmonės sutiko dėl atskaitos PVM atstatymo ir pelno mokesčio, atstatė PVM, tik UAB „N.“ neatstatė. Sandoriai neatlikti, nes UAB „L.“ negalėjo atlikti faktiškai šių sandorių pagal išrašytas sąskaitas faktūras. UAB „L.“ pateikė PVM sąskaitas faktūras kur deklaravo ne viską. Iš visų sandorių kiek išrašyta už 465 000 Lt, deklaravo ir PVM 97 657 Lt sumą, tačiau visiškai nemokėjo PVM mokesčio. Įsiskolinimas buvo 38 000 Lt, o sąskaitų faktūrų išrašė visoms įmonėms ir suformavo PVM atskaitą toms įmonėms pagal surinktus dokumentus už 1 195 431 Lt ir 251 040 Lt PVM tame tarpe išskirtas, šia apskaita pasinaudojo kitos sandorio šalys. Mokesčių inspekcijoje UAB „L.“ PVM nebuvo skaičiuojamas, nes buvo nustatyta, kad įmonė neturėjo darbo resursų, turto, neorganizavo ekonominės veiklos, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių sandorius, tai, kad samdė subrangovus ir kad vyko atsiskaitymai, kad buvo atliktos paslaugos. Tokiu atveju PVM neskaičiuojamas. Ši įmonė patvirtinta kaip priedanga, tik tarpinė grandis, ji suformavo kitiems PVM atskaitą, ji tik deklaravo, o kitos įmonės susimokėjo. Kitos įmonės teigia, kad UAB „L.“ atliko darbus, tačiau tai turi reikšmę tik joms, t. y. kurioms suformuota PVM ataskaita. UAB „L.“ tai reikšmės neturi. Jiems pakako duomenų padaryti išvadą, kad ūkinės operacijos, darbai nebuvo vykdomi. Buvo duomenys, kad atlikti darbai, bet darbus galėjo atlikti ne „L.“. Jie gi atliko tyrimą dėl UAB „L.“ veiklos, jos analizę atlikus pagal mokesčių administratoriaus tų metų praktiką dėl objekto nebuvimo.

Specialistė Z. P. paaiškino, kad ji susipažino su pateiktais dokumentais, tačiau daug dokumentų nebuvo pateikta. Buhalterė jai paaiškino, kad M. L. paėmė iš jos dokumentus ir ji jų neturi, jis jų negrąžino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad ir jiems nepateikė dokumentų, todėl jie negali suvesti apskaitos. Kokie buvo M. L. motyvai, ji neprisimena. Buvo reikalauta papildomai ir buvo gauti dokumentai tik iš mokesčių inspekcijos, t. y. deklaracijos ir priepriešinio patikrinimo medžiaga. PVM žala buvo apskaičiuota pagal pateiktas PMV sąskaitas faktūras už atliktus darbus, taip kaip įforminta dėl atliktų remonto darbų, kurias išrašė užsakovai. Buvo pateikta dalis dokumentų, gautų priešpriešinio patikrinimo metu. Pagal tai ji pateikė lentelę, sutikrino išrašytas sąskaitas faktūras ir deklaracijas ir nurodė, kurios jų nedeklaruotos. Viso buvo 887 167, 71 lt sumai paskaičiuota ir nedeklaruota 153 971 lt sumai, PVM nuo jų paskaičiuotas. Jai pelno mokesčio skaičiuoti nereikėjo, nes nebuvo pateikta daugybė dokumentų, sąnaudos buvo nežinomos, todėl pelno skaičiavimas reikšmės neturėjo. Buvo apklausti žmonės, jie paaiškino, kad darbai atlikti, pinigai pervesti, todėl darytina išvada, kad yra nedeklaruotos pajamos pagal sąskaitas faktūras. Ji negali nustatyti kas atliko darbus, apie tai parašė savo išvadoje, tačiau darbai atlikti. Pagal pateiktą informaciją negalima kategoriškai teigti, kad veikla visiškai nebuvo vykdoma. Taip pat negalima sakyti kad pirkimo PVM nesumokėtas, nes iš pardavimo atsiima pirkimo. Čia nedeklaruotas pardavimo PVM. 153 000 Lt žala paskaičiuota pardavimo PVM nuo pardavimo pajamų. UAB „L.“ pirkimo PVM tiksliai nustatyti negalima, nes nepateikti dokumentai. Išvadoje ji paminėjo, kad pirkimo ir pardavimo PVM teisingumo deklaravimo nustatyti negalima, nes nepateikti dokumentai. Materialiai yra atsakingas direktorius, iš jo pateiktų dokumentų matyti, kad jis ir kasininkas buvo, jis ir pinigais disponavo. Dėl įmonės gautų pajamų ir įmonės finansinės būklės, tai kasos knyga nebuvo pateikta, todėl kokios operacijos buvo, negalima pasakyti. Pagal pasirašytas sąskaitas faktūras į sąskaitą užsakovai pervedė 1 255 827, 5 Lt, o į kasą apskaityta 8612,63 Lt, 176 000 Lt įforminti pagal pinigų priėmimo kvitus, iš jų nebuvo apskaityta nei kasoje nei avansinėse apyskaitose 156 000 Lt. O iš tų, kurie į sąskaitas pervesti, grynais išimta 1 059 690 Lt, čia per bankomatus ir grynųjų pinigų išėmimo kvitus, kur yra M. L. parašas. Iš jų 326 000 Lt neapskaityti nei bendrovės kasoje, nei avansinėse apyskaitose. 2010-06-29 pagal kasos išlaidų orderį nuo kasos nurašyta 350 000 Lt M. L. žemės sklypo pirkimui pagal sutartį, bet pagal dokumentus nustatyta, kad už sklypą sumokėta iš paskolos, suteiktos kredito unijos „S. k.“. Iš to seka, kad apmokėta du kartus. Toks buvo nustatytas lėšų judėjimas. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą už dokumentų išrašymą ir saugojimą atsako dokumentą išrašę ir pasirašę asmenys, už saugojimą įmonės vadovas M. L. Nuostolis įmonei dėl neapskaitytų lėšų ir už žemės sklypą sumokėtų iš kasos 350 000 Lt, iš viso sudaro 827 000 Lt. Jai buvo pateikta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Iš jos matyti, kad UAB „A.“ 2010-05-07 pirko žemės sklypą iš UAB „L.“. 617 000 Lt grynais sumokėta pagal sutarties sąlygas prieš pasirašant žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Likusiai sumai kredito unija sutiko suteikti paskolą. Kredito unija apmokėjo tą likusią dalį sumos, yra grynųjų pinigų išmokėjimo kvitas 348 600 Lt sumai, pasirašė UAB „A.“ direktorius. Pagal auditą žemės sklypo kaina yra 967 000 Lt, tačiau 2010 06 29 pagal kasos išlaidų orderį nuo kasos nurašyta 350 000 Lt M. L. apmokėjimui už žemės sklypą, tai jau viršija tą sumą. Įmonei dėl to padarytas nuostolis, nesimato kur tie pinigai panaudoti. Mokėjimo paskirtis nelogiška, nes jau kredito unija apmokėjo. Kur tie pinigai panaudoti, neaišku. Savo išvadoje pagal pateiktus dokumentus jie konstatavo buhalterinius pažeidimus. Kadangi dokumentų buvo pateikta nedaug, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos.

Liudytoja J. J. paaiškino, kad prieš 3-4 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo buhaltere-operatore, direktorė buvo B. Paskui ji išėjo vaiko priežiūros atostogų ir tas pareigas užėmė jos vyras B. B. rado UAB „L.“ ir pavedė liudytojai įvedinėti į programą UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, visus duomenis pagal dokumentus. Vieną kartą pas juos buvo atvažiavęs UAB „L.“ direktorius, jis pasirašė su jų direktoriumi sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, liudytoją paskyrė tvarkyti apskaitą. UAB „L.“ direktorius atvežė mažai dokumentų ir tik vieną kartą, pagrinde statybinių medžiagų pirkimo dokumentus. Liudytoja juos suvedė. UAB „L.“ direktorius turėjo sumokėti už paslaugas, tačiau sumokėjo vieną kartą. Po kelių mėnesių direktorei pasakė, kad jis nemoka už atliekamas paslaugas. Tada direktorė liepė suvesti viską ką turi ir sakė, kad nežino ką toliau daryti. Direktorė jam bandė prisiskambinti, tačiau šis nekėlė telefono ragelio. Vėliau, kai susisiekė, kaltinamasis nurodė kur siųsti tuos jo dokumentus, nes jis pats neatvažiuos. Po to direktorė matomai tą sutartį nutraukė. Kaip tiksliai buvo, liudytoja nežino. Negali pasakyti dėl PVM deklaracijų, t. y. ar ji jas pildė, nes jai atrodo, kad įmonė dar nebuvo PVM mokėtojas. Dabar ji to neatsimena.

Liudytojas E. Č. paaiškino, kad jis nuo 2002 ar 2003 metų dirbo UAB „M.“ statybos inžinieriumi. Priimtas buvo užsakovo atstovu, su rangovais dirbti. Buvo pradėtas didelis projektas, statė gamyklą. Paskui buvo kiti projektai, buvo rekonstrukcija. Buvo surastas rangovas, tačiau gerai darbų nesugebėjo atlikti, todėl atsirado UAB „L.“. Jis pats rūpinosi medžiagų tiekimu, darbais. UAB „L.“ išorės fasadų šiltinimą darė, su skardomis dirbo, statybinio laužo išvežimu rūpinosi. Darbai vyko adresu (duomenys neskelbtini). A. S. matomai buvo sudaryta. Darbus atliko, bet ar tai UAB „L.“ darbuotojai, jis nežino. Liudytojas darbus patikrino, o pažymėjimų neprašė. Darbus atlikę žmonės buvo pristatyti kaip UAB „L.“ darbuotojai, 3-4 asmenys buvo. Pretenzijų nebuvo, darbai buvo atlikti realiai. Darbų atlikimo aktas buvo, kitų dokumentų nebuvo, nes finansavimas buvo sustabdytas. Liudytojas patvirtino, kad suderinimai buvo. Direktorius buvo K. Apie atsiskaitymus reikėtų jo klausti. Liudytojo nuomone, akte UAB „L.“ buvo įrašyta kaip rangovas.

Liudytojas R. T. paaiškino, kad yra UAB „S. v.“ direktorius nuo 2003 metų, užsiimdavo statybomis. Jie dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose ir samdė subrangovus. 2009 m. reikėjo (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninėje darbus atlikti, pasamdė subrangovą UAB „L.“, sudarė sutartį, ją pasirašė jis ir kaltinamasis M. L. Darbus atliko UAB „L.“, yra tai patvirtinantys aktai. Atlikti darbai buvo apie 50 tūkstančių litų sumai. Apmokėta buvo iš kasos. Pretenzijų dėl atliktų darbų neturi. Su UAB „L.“ dėl atliekamų darbų buvo sudaryta sutartis. Po to juos tikrino mokesčių inspekcija ir primygtinai reikalavo patikslinti deklaraciją. Saugodami savo gerą vardą jie susimokėjo PVM nuo 50 000 Lt sumos.

Liudytojas T. Z. paaiškino, kad jis yra UAB „N.“ direktorius, užsiima statybų veikla. Kaltinamąjį pažįsta, dirbo subrangovu. Gal 2009 metais jie turėjo keletą objektų ir UAB „L.“ dirbo subrangovu. Daugiau aplinkybių nepamena.

Iš pagarsintų ( BPK 276 str. tvarka ) liudytojo parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog UAB „N.“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2008 metų sausio mėn., tiksliau datos nepamena, 2009 metais jo pareigos įmonėje buvo direktorius. UAB „N.“ veikla yra statybos darbai, projektų valdymas. UAB „N.“ statybos darbus dažniausiai atlieka subrangovai, apie 80 % darbų yra atliekami samdytų subrangovų. Subrangovų įmonė ieško įvairiais būdais – internete turi savo puslapį, ten skelbia kokiems darbams atlikti reikalingi subrangovai, taip pat pažįstami rekomenduoja įvairias įmones. Kokiu konkrečiai būdu buvo surasta UAB „L.“ jis dabar nepamena, minėta įmonė UAB „N.“ atliko statybos darbus 2009-2010 metų laikotarpiu.

2009 metais jo vadovaujama įmonė su UAB „L.“ buvo sudariusi kelias statybos rangos sutartis, dažniausiai dėl stogų rekonstrukcijos, stogų dangų keitimo, lietvamzdžių sistemų įrengimo, taip pat atliko vidaus apdailos darbus. Pasirašant sutartis bendravo su UAB „L.“ direktoriumi M. L., sutartis pasirašė jis pats, kaip UAB „N.“ direktorius. Kiek dabar pamena, tai sutartis ruošė UAB „N.“ administratorė, lokalines sąmatas ruošė ir pateikė UAB „L.“. Su UAB „L.“ buvo pasirašytos 2009-09-16 subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato (duomenys neskelbtini) fasado, lietaus sistemos ir vidaus patalpų apdailos, 2009-10-20 statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) dvaro oficinų stogų dengimo darbų, 2010-04-12 statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) vaikų reabilitacijos centro II korpuso šlaitinio stogo įrengimo, 2010-06-21 statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso (duomenys neskelbtini) vidaus apdailos darbų atlikimo.

Kiek ir kokie UAB „L.“ darbuotojai dirbo jo minėtuose objektuose pasakyti negali, nes nežino, jis bendravo tik su įmonės direktoriumi M. L., darbų vykdymo eigą prižiūrėjo UAB „N.“ darbų vykdytojai, kurie būdavo atsakingi už visą objektą, kuriame dažnai dirbdavo ne vienas subrangovas. Jis pats taip pat vykdavo į objektus ir tikrindavo darbų eigą ir kokybę, jei objekte būdavo problematiškų darbuotojų, techninių nesklandumų ir pan.

Atlikus darbus UAB „L.“ išrašydavo atliktų darbų aktus, kuriuose pasirašydavo ir UAB „N.“ darbų vykdytojas, patikrinęs ar darbai tikrai atlikti, po to UAB „L.“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. UAB „L.“ išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 2009-10-30 L Nr. (duomenys neskelbtini) 65000 Lt sumai, 2009-11-17 L Nr. (duomenys neskelbtini) 41113,38 Lt sumai, 2010-04-30 L Nr. (duomenys neskelbtini) 229370,02 Lt sumai, 2010-05-31 L Nr. (duomenys neskelbtini) 125380,20 Lt sumai, 2010-06-30 L Nr. (duomenys neskelbtini) 79739 Lt sumai, 2010-07-30 L Nr. (duomenys neskelbtini) 50348,10 Lt sumai, 2010-06-29 L Nr. (duomenys neskelbtini) 98009,43 Lt sumai, 2010-07-19 L Nr. (duomenys neskelbtini) 103006,84 Lt sumai. Kadangi darbai buvo atlikti, užaktuoti, UAB „N.“ dėl kokybės ir kiekių pretenzijų nereiškė, minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos buvo apmokėtos banko pavedimais, UAB „N.“ nėra skolinga UAB „L.“.

Gali pasakyti, kad prieš sudarant pirmą subrangos sutartį su UAB „L.“ UAB „N.“ patikrino minėtą įmonę VMI interneto puslapyje ar ji yra PVM mokėtoja, VMI tuo metu neteikė jokios neigiamos informacijos apie minėtą įmonę, ji buvo PVM mokėtoja, dėl to nebuvo pagrindo nepirkti paslaugų iš UAB „L.“ ( t. 1, b. l. 54-56 ).

Pagarsinus parodymus, liudytojas paaiškino, kad juos tvirtina. Dar kartą patvirtino, kad visi sutarti darbai buvo realiai atlikti ir jie jokių pretenzijų neturi. Taip pat papaildomai paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija po patikrinimo nurodė pakoreguoti PVM, sakė, kad yra kažkokie nuogąstavimai ir siūlė sumokėti nurodytas sumas. Jie nesijautė kalti ir pirkimo PVM neatstatė.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas. Liudytojas dirbo UAB „L.“ darbų vadovu, jo darbas buvo prižiūrėti objektus. UAB „L.“ užsiėmė statybos darbais, daugiausia buvo atliekami vidaus apdailos darbai. Darbuotojų buvo apie 10. Paskui, jei reikėdavo, dar samdydavo subrangovus. Jie dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje ir kitur. Kaip tiksliai buvo atsiskaitoma už atliktus darbus, gerai nežino. Mano, kad pavedimais, gal būt ir grynais. Kaltinamasis M. L. buvo UAB „L.“ direktorius. Liudytojas buhalterės nėra matęs, tačiau M. L. pas ją važiuodavo į namus ir ten tvarkė buhalteriją.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad L. nepažįsta. Jis pats buvo UAB „E. p.“ direktorius. Turėjo didelį projektą, savo jėgomis nesusitvarkė, reikėjo atlikti metalinių paviršių dažymo darbus, spaudė terminai. Šiems darbams atlikti jiems rekomendavo UAB „Lorika“. Tada jie susikambino, pasirašėme sutartį ir UAB „L.“ vykdė darbus. 2009-09-03 buvo pirma sutartis 19 000 lt sumai, ją pasirašė liudytojas, o iš UAB „L.“ vadybininkas atvežė jau pasirašytą sutartį, nes čia taip visada būna. Iš jų įmonės dirbo apie 4 žmones. Darbas nekvalifikuotas, darbus pilnai atliko, pretenzijų neturi. Pinigus pervedė į jų sąskaitą. Paskui 2009-11-11 buvo sutartis su UAB „L.“ kloti plyteles, jie savo patalpų remontą darė. Sutartis buvo gal 4 000 Lt sumai, pinigus per sąskaitą pervedė, nes jų įmonė grynais pinigais nedisponuoja. Gavo jau paruoštą sutartį, atvežė ją vadybininkas pasirašytą kaip paprastai. Darbininkus jiems pristatė vadybininkas. Šiandien liudytojas vadybininko nepamena, negali pasakyti, ar yra matęs kaltinamąjį. Taip pat paaiškino, kad turėjo dvi patikras iš mokesčių inspekcijos, buvo pareikalauta, kad jie už UAB „L.“ sumokėtų PVM. Bet prieš sudarydami sutartį jie pasitikrino, ar UAB „L.“ yra registre kaip mokesčių mokėtojas. Liudytojo teigimu, jie sumokėjo viską kas priklauso, todėl papildomai mokėti PVM nebuvo pagrindo.

Liudytojas V. N. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, mato jį pirmą kartą. 2009-2011 metų laikotarpiu jis buvo UAB „G.“ generaliniu direktoriumi, bendrovė užsiėmė vandentiekio nuotekų tinklų statyba. Jis tiesiogiai su UAB „L.“ nedirbo, buvo projektų vadovai ir jie parinkdavo reikalingus subrangovus. Projektų vadovas buvo A. T. Ar jis pasirašė su UAB „L.“ sutartį, atsakyti negali, tačiau jis sutarčių pasirašyti neturėtų. Subrangovai dirbti be sutarčių negalėjo. Atlikus darbus, pateikus darbų priėmimo aktą ir visiems pasirašius, būdavo vizuojama, kad sumokėti už atliktus darbus. UAB „L.“ už atliktus darbus jokių pretenzijų neturėjo. Matyt, ši bendrovė buvo smulkus subrangovas. Ar turėjo mokestinių patikrinimų dėl sandorių su UAB „L.“, nepamena.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad M. L. neatsimenu dabar, nors prieš 5 metus yra matęs. Jis pats dirba UAB „M.“ direktoriumi, salyklo gamyba užsiima. 2009 m. vyko statybos darbai, dirbo UAB „L.“, administracinio korpuso apdailą darė. Su UAB „L.“ buvo pasirašyta rangos sutartis, kainos nepamena. Ji buvo pasirašyta su bendrovės direktoriumi M. L. Darbus atliko, pretenzijų jiems neturi, pinigus sumokėjo. Žino, kad dalis pinigų UAB „L.“ buvo grynais sumokėta, tačiau kokia suma, nepamena. Kita dalis buvo sumokėta pavedimu. Jie prašė nedidelę dali grynais apmokėti. Taip pat paaiškino, kad buvo atliktas mokestinis patikrinimas dėl sandorio su UAB „L.“. Mokesčių inspekcija aiškino, kad UAB „L.“ nesumokėjo mokesčių. Praeitų metų gale jiems išskaitė pirkimo PVM, nors jie kaip tokio nemoka, tai eina kaip užskaita. Buvo išskaityta gal apie 37 000 Lt suma.

Liudytoja I. K. paaiškino, kad M. L. pažįsta, ji dirbo UAB „L.“ buhaltere. Jai realiai dokumentai nebuvo pateikti, o tie, kurie buvo pateikti, buvo netvarkingi, paskui jai buvo pateiktos tik kopijos. Įdarbino ją direktorius M. L. 2010 m. kovo mėnesį. Dokumentus jai atveždavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), bet prisiprašyti, kad atvežtų dokumentus buvo sudėtinga. Pačią buhalteriją turėjo vesti kaip buhalterė, tačiau jai nepateikė įmonės likučių, praktiškai nieko nepateikė, tik kai gavo raštą į policiją, tai pateikė jai kažkokias kopijas, gal dieną prieš, be parašų, dar banko išrašai buvo ir sąskaitos kelios. Ji vedė buhalterinę apskaitą iš to, ką jai pateikdavo. Ji skambindavo kaltinamajam M. L., klausdavo kada pateiks likučius, o šis atsakydavo, kad pateiks. Paskui ryšys nutrūko, policijai dokumentus pridavė, ji laukė pusę metų ir po to iš darbo išėjo, be vadovo sutikimo. Kaltinamasis jai minėjo, kad negali pateikti likučių, nes yra skolingas apskaitą tvarkiusiai bendrovei, todėl dokumentų neturi, nes neatsiėmęs. Banko sąskaitų ji netvarkė. Tai buvo jos antraeilis darbas, namuose, o įmonės piniginės lėšos buvo vadovo reikalas. Jai tik banko išrašą pristatydavo. Realiai ji dirbo apie 2 mėnesius. M. L. buvo atvažiavęs ir pasiėmė iš jos visus įmonės dokumentus, kuriuos ji turėjo, nes sakė, kad mokesčiai tikrina. Po to ryšys visai nutrūko. Kiek pamena, veikla įmonėje nelabai vyko. Pradžioje jokių įtarimų neturėjo, nes neatveždavo dokumentų. Kasos knygą tvarkė pagal bankų išrašus. Jai buvo padavę kažkokį išrašą apie sklypo pirkimą, tačiau sumos nepamena. Tai, kad koks tai turtas įgytas kreditu, ji nežinojo. Ar mokėjo UAB „L.“ kreditą, neatsimena. Iš vadovo nurodymų kažką vesti neteisingai, nebuvo. Kai perėmė buhalteriją, tai jai nieko nepateikė, jokių likučių, jokio dokumentų perdavimo akto nebuvo. Kiek pamena, į VMI ji duomenis apie operacijas teikė. Gali būti, kad tuščias deklaracijas teikė, kadangi yra PVM mokėtojas. Todėl pateikė nulinę deklaraciją, nes yra tokia prievolė. Po to deklaraciją galima patikslinti.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis pats dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vedėju. Jiems reikėjo sandėlyje betonuoti grindis. Todėl su UAB „L.“ buvo sudaryta sutartis. Darbai buvo atlikti, apmokėta buvo pavedimu pagal susitarimą. Pretenzijų dėl atliktų darbų nebuvo. Šie darbai buvo vykdomi apie 2009 metus, darbų kaina buvo apie 18-19 tūkstančių litų. Ar buvo priešpriešinis patikrinimas jų įmonėje, negali pasakyti. Taip pat nieko negali pasakyti ir apie pirkimo PVM sumokėjimą.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad 2010 metais jis dirbo UAB „G.“ projektų vadovu. Buvo vykdomi žemės darbai, tačiau kas ten tiksliai vyko su UAB „L.“, dabar jis jau nebepamena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų ( LR BPK 276 str. tvarka ) šio liudytojo parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškimo, jog jis dirbo 2002-2010 laikotarpiu UAB „G.“ projektų vadovo pareigose. Dėl jam apklausos metu parodytos sutarties su UAB „L.“ gali pasakyti, kad subrangovų ieškodavo projektų vadovai, tai reiškia, kad UAB „L.“ surado jis pats. Minėtą bendrovę jam rekomendavo kitos subrangovų įmonės atstovas, vardu A., jo pavardės nežino. Jis pateikė sutartį pasirašyti V. N. įmonės patalpose. Ar sutartis jau buvo pasirašyta UAB „L.“ atstovo jis dabar nepamena. M. L. jis neprisimena, nes UAB „L.“ buvo smulkus subrangovas. UAB „L.“ darbus pagal sutartį atliko, kokie konkretūs asmenys atliko darbus UAB „L.“ vardu jis neprisimena. Kiek jis atsimena, už UAB „L.“ darbus buvo atsiskaityta pagal PVM sąskaitą faktūrą banko pavedimais. ( t. 1, b. l. 66). Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad juos tvirtina. Taip pat paaiškino, kad dėl valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinio patikrinimo atlikimo nieko negali pasakyti.

Liudytojas T. O. paaiškino, kad kaltinamąjį M. L. pažįsta, jie yra draugai. Jis pats dirbo UAB „F.“ vadovu. UAB „L.“ juos samdė, dirbo pagal subrangos sutartį, atliko vidaus apdailos ir santechninius darbus reabilitacijos centre, (duomenys neskelbtini), adreso nebepamena. Sumos, kuriai buvo sudaryta sutartis, taip pat nebepamena. Darbus jie atliko, UAB „L.“ pinigus sumokėjo, o kokiu būdu, nebepamena. Dėl paskolos, tai buvo kažkas. (duomenys neskelbtini) yra kita byla, kur jis ir M. L. yra kaltinamieji, jie apie tai parodymus jau davė. Taip pat paaiškino, kad sutinka duoti parodymus, tačiau aplinkybių nebepamena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų ( LR BPK 276 str. tvarka ) jo parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog UAB „L.“ jam yra žinoma, šioje įmonėje dirbo jo draugas M. L., jo vadovaujama įmonė UAB „F.“ atliko statybos darbų paslaugas minėtai įmonei.

Kiek dabar prisimena, tai UAB „F.“ pagal subrangos sutartį atliko bendrastatybinius darbus (duomenys neskelbtini) vaikų reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šiuo metu nepamena. Kada minėti statybos darbai buvo atliekami šiuo metu nepamena, galėjo būti prieš 2-3 metus. Kiek dabar prisimena, UAB „L.“ už UAB „F.“ suteiktas paslaugas atsiskaitė, kokiu būdu – grynais pinigais ar pavedimu, nepamena, kokia buvo atliktų paslaugų vertė taip pat neprisimena, negali pasakyti. Jis UAB „F.“ nebedirba maždaug nuo 2011 metų, kas vadovauja UAB „F.“, kur jos biuras negali pasakyti, nes nežino. Dokumentų, susijusių su UAB „F.“ ir UAB „L.“ verslo santykiais pateikti negali, nes jie buvo saugomi įmonės buhalterijoje, kurią jis pagal dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, atleistas iš įmonės vadovo pareigų, perdavė naujam vadovui. Ar jis išsaugojo minėtą dokumentų perdavimo – priėmimo aktą šiuo metu pasakyti negali, reikėtų paieškoti namuose.

2010 metais jis asmeniškai pagal paskolos sutartį paskolino UAB „L.“ 450 000 Lt. žemės sklypo pirkimui. Kiek jis dabar pamena, tai jis tokios pinigų sumos pats neturėjo, jis pinigus pasiskolino iš kažkokios įmonės, šiuo metu nepamena iš kokios įmonės. Pinigus išmokėjo grynais pinigais direktoriui M. L., gavo pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Paskola buvo beprocentė, kokiam laikotarpiui buvo skolinami pinigai šiuo metu nepamena.

Kiek dabar pamena, minėta paskola jam buvo grąžinta per kelis mėnesius, per kelis kartus grynais pinigais, jis gavo pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Gavęs iš M. L. pinigus jis juos iš karto atidavė įmonei, kuri buvo juos paskolinusi.

Dokumentų, susijusių su jo suteikta paskola UAB „L.“ jis nėra išsaugojęs, kadangi paskola yra grąžinta, sandoris buvo senai. VMI jis deklaracijų neteikia, nėra deklaravęs paskolos suteikimo UAB „L.“.

2013-02-14 mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) jo pateiktame paaiškinime jis nurodė, kad jis UAB „L.“ jokios paskolos neteikė ir kad dokumentai apie tokios paskolos suteikimą yra suklastoti. Nori pasakyti, kad jis minėtame paaiškinime melavo, paskolą UAB „L.“ jis teikė. Apklausos metu jam parodytame 2010-05-07 UAB „L.“ kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išmokami pinigai įmonei pagal paskolos sutartį (duomenys neskelbtini), 2010-05-07 paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ties jo vardu ir pavarde yra jo parašas, pasirašė asmeniškai, pinigai buvo išmokėti. Kodėl grąžinant jam minėtą paskolą išrašytuose 2010-06-30 Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-27 kasos išlaidų orderyje (duomenys neskelbtini), 2010-08-31 kasos išlaidų orderyje (duomenys neskelbtini) nėra jo parašų jis paaiškinti negali, neprisimena, pinigus jis gavo.

Kiek dabar prisimena, tai UAB „L.“ skolino pinigų UAB „F.“, kada ir kokia pinigų suma, kokiu būdu – grynais ar pavedimu – buvo suteikta paskola jis dabar nepamena. Kokiam tikslui buvo suteikta paskola jis dabar nepamena, ar ji buvo grąžinta, pasakyti negali, neprisimena, dokumentų neturi, jie turėtų būti UAB „F.“ buhalterijoje ( t. 1, b. l. 83-85 ).

Iš banko Swedbank 2012-11-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame pateikiami duomenys apie pinigų judėjimą UAB „L.“ banko sąskaitoje, grynųjų pinigų išdavimo kvitų kopijos, kuriose užfiksuota, kad M. L. išima grynus pinigus iš UAB „L.“ banko sąskaitos ( t. 2, b. l. 5-24 );

Iš 2011-10-14 Valstybės įmonės Registrų Centro Kauno filialo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodoma, jog UAB „L.“ 2009, 2010 metų finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė ( t. 2, b. l. 26 );

Iš 2011-06-23 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „L.“ matyti, kad joje nurodyta, jog UAB „L.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepagrindžia realiai įvykusių operacijų, įmonė ekonominės veiklos nevykdė, o buvo naudojama kaip „priedangos“ bendrovė neteisėtai veiklai vykdyti, t.y., bendrovės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įforminta statybinių paslaugų teikimas, ūkinės operacijos realiai nebuvo atliekamos, išrašyti dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio, jose nurodytomis tariamai parduotų paslaugų vertėmis bei pardavimo PVM sumomis siekta sudaryti galimybę kitiems ūkio subjektams suformuoti nepagrįstą PVM atskaitą ir sąnaudas, sumažinant mokestines prievoles į biudžetą.

Be to, tyrimo metu nustatyta, kad direktorius M. L. neužpajamavo įmonės kasoje atskirais laikotarpiais viso 612 400 Lt sumos, pagal Pinigų priėmimo kvitus priimtus pinigus iš bendrovių bei iš atsiskaitomosios sąskaitos išgrynintus pinigus.

Dėl UAB „L.“ padarytų 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų už laikotarpį nuo 2009-06-22 iki 2010-12-31 apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, iš dalies negalima nustatyti bendrovės komercinės – ūkinės veiklos rezultatų, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ( t. 2, b. l. 41-53 );

Iš UAB „L.“ pateiktų pridėtinės vertės mokesčio pirminių ir patikslintų deklaracijų už laikotarpį nuo 2009 metų rugsėjo mėn., iki 2010 metų rugsėjo mėn., matyti, kad jose užfiksuoti neteisingi duomenys apie įmonės biudžetui mokėtiną PVM ( t. 2, b. l. 54-88 );

Iš 2012-11-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. Š. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, susijusius su UAB „L.“ tvarkoma buhalterine apskaita ir mokėtinais valstybės biudžetui mokesčiais ( t. 1, b. l. 33-42 );

Iš 2012-11-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VMI pateikė UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus sandorius pagrindžiančius dokumentus – sutartis, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, grynųjų pinigų išmokėjimą atspindinčius dokumentus, gautus iš įmonės paslaugų pirkėjų ( t. 2, b. l. 93-191, t. 3, b. l. 1-36 );

Iš 2013-03-13 UAB „N.“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad juo pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su sandoriais su UAB „L.“ (ne visi dokumentai apskaityti UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje) (t. 4, b. l. 149-183, t. 5, b. l. 1-13);

Iš 2013-09-27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų matyti, kad joje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2010-03-01 bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį 2009-09-01. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-03-08 rašte (5priedas) nurodė, kad nuo 2010-03-01 nutraukia sutartį, nes UAB-vė „L.“ laiku nepateikia pirminių apskaitos dokumentų ir dėl to sudaro rūpesčių tvarkant buhalterinę apskaitą.

Nuo 2010-03-30 pagal darbo sutartį buhalterės pareigose buvo įdarbinta I. K.

UAB „L.“ nesivadovavo VMI prie FM viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių“ (2008-12-31 įsakymo Nr. VA-84 redakcija) 26 punkto nuoroda, nes tiriamojo laikotarpio PVM deklaracijose nedeklaravo pagal kitiems ūkio subjektams išrašytas PVM sąskaitas faktūras 153791 Lt pardavimo PVM.

Pagal kokias PVM sąskaitas faktūras PVM deklaracijose nedeklaruotos apmokestinamos pajamos ir nedeklaruotas nuo jų paskaičiuotas pardavimo PVM pateikiama lentelėje:

27 lentelė

Eil.Nr.UAB „L.“ pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenysDatas.f. ser., Nr.PirkėjasSuma be PVM LtPVM LtVisa suma Lt1.2009-09-29(duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)“159253344,2519269,252.2009-10-09(duomenys neskelbtini)VĮ Š. p.3899,36818,874718,233.2009-11-17(duomenys neskelbtini)UAB „N.“339787135,3841113,384.2009-12-10(duomenys neskelbtini)UAB „E. P.“450094554455.2009-12-29(duomenys neskelbtini)UAB „S. v.“41322,318677,69500006.2009-12-21(duomenys neskelbtini)UAB „M.“36596176851,81442812,81Viso:465585,6797773563358,677.2010-04-15(duomenys neskelbtini)UAB „G.“210004410254108.2010-05-31(duomenys neskelbtini)UAB „N.“10362021760,2125380,29.2010-07-19(duomenys neskelbtini)UAB „N.“85129,6217877,22103006,8410.2010-07-30(duomenys neskelbtini)UAB „G.“3720078124501211.2010-09-30(duomenys neskelbtini)UAB „I.“20661,164338,8425000Viso:267610,7856198,26323809,04Iš viso:733196,45153971,26887167,71

Iš viso tiriamuoju laikotarpiu UAB „L.“ nedeklaravo 887167,71 Lt apmokestinamųjų pajamų ir nuo jų paskaičiuoto 153971 Lt pardavimo PVM.

Be to, iš tyrimui pateiktų UAB „L.“ dokumentų ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė patyrė 827000 (326000+151000+350000) Lt nuostolį :

-laikotarpiu nuo 2010-01-22 iki 2010-02-23 grynaisiais pinigais iš sąskaitos išimtų 326000 (221000+105000) Lt, gautų iš UAB „M.“ neapskaitė nei UAB „L.“ kasos knygoje, nei atskaitingo asmens M. L. apskaitos registruose. Grynųjų pinigų išmokėjimo kvitus pasirašė M. L., kuris tiriamuoju laikotarpiu vykdė ir kasininko pareigas;

-151000Lt kurių gavimą iš paslaugų pirkėjų įformino grynųjų pinigų priėmimo kvituose (pateikta 31 lentelėje), tačiau šių kvitų tyrimui nepateikė ir lėšų neapskaitė bendrovės apskaitoje. Grynųjų pinigų priėmimo kvituose pasirašė M. L.

-2010-06-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (45priedas) nuo kasos M. L. nurašė 350 000Lt. Mokėjimo paskirtis nurodyta-apmokama už žemės sklypą pagal sutartį (duomenys neskelbtini) ir skolų teikėjams apskaitos registre(46 priedas) apskaitė, kad minėta suma buvo sumokėta UAB „A.“. Tuo tarpu 2010-05-17 Kredito unija“S. k.“ išmokėjo UAB-vei „A.“ 348 600Lt (54priedas) iš paskolos, suteiktos UAB-vei „L.“ to paties žemės sklypo pirkimui.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d.

Kaup jau minėta, kaltinamasis M. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dėl PVM nesumokėjimo taip atsitiko dėl to, kad jis pametė reikalingus dokumentus. Jeigu jis būtų buhalterėms pateikęs visus reikiamus dokumentus, ši nepriemoka nebūtų atsiradusi. Taip pat aiškina, kad ir jam pačiam ne visada būdavo išrašomi reikalingi dokumentai. PVM deklaracijas teikė ne jis, o buhalterės. Gi jis joms pamiršo pasakyti, kad išrašė sąskaitas. Parengtinio tyrimo metu jo niekas neklausė, kur jis pirko prekes ir kur yra tie dokumentai. Mano, kad specialisto atliktas PVM paskaičiavimas yra neteisingas.

Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip jo gynybinę versiją. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis buvo UAB „L.“ direktorius. Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2010-03-01 UAB „L.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2010-03-30 iki 2010-12-31 – buhalterė I. K. Kaltinamasis pats pripažino, kad buhalteriams visų reikiamų dokumentų nepateikė, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė, pinigų jiems už darbą nesumokėjo. Specialistė Z. P. paaiškino, kad atliekant patikrinimą daug dokumentų nebuvo pateikta. Buhalterė jai paaiškino, kad kaltinamasis paėmė iš jos dokumentus ir jų jai negrąžino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pranešė, kad ir jiems nepateikti dokumentai, todėl jie negali suvesti apskaitos. Liudytoja I. K. paaiškino, kad ji UAB „L.“ dirbo buhaltere. Kaltinamasis praktiškai dokumentų jai nepateikė, o tuos, kuriuos pateikė, tai jie buvo netvarkingi, po to pateikė tik dokumentų kopijas. Tokiu būdu ji vedė buhalterinę apskaitą tik iš tų dokumentų, kuriuos jai pateikdavo kaltinamasis.

Taip pat nustatyta, kad tarp UAB „L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „Š. p.“, UAB „N.“, UAB „E. P.“, UAB „S. v.“, UAB „M.“, UAB „G.“, UAB „I.“ buvo sudaryti sandoriai, suteiktos paslaugos, tačiau tai nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje, tuo pačiu nebuvo apskaitytas ir PVM. Šias aplinkybes patvirtina 2013-09-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų ( t. 3, b. l. 72-114 ). Iš jos matyti, kad iš viso tiriamuoju laikotarpiu UAB „L.“ nedeklaravo 887 167,71 Lt apmokestinamųjų pajamų ir nuo jų paskaičiuoto 153 971,26 Lt pardavimo PVM. Teismo nuomone, kaltinamojo aiškinimai, kad pardavimo PVM nebuvo paskaičiuotas dėl to, kad jis reikiamus dokumentus paprasčiausiai pametė, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, jokiais įrodymais neparemti teiginiai. Kaltinamasis M. L., būdamas UAB „L.“ direktoriumi ir nepateikdamas buhalteriams reikiamų finansinių dokumentų žinojo, kad bus rengiamos PVM deklaracijos ir jos bus teikiamos VMI. Jis taip pat suprato ir žinojo, kad nepateikus reikiamų finansinių dokumentų, pardavimo PVM nebus paskaičiuotas. Tai rodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir to siekė.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu kaltinamojo M. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. yra pilnai įrodyta, nes jis apgaulės būdu UAB „L.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Išvengtos turtinės prievolės vertė yra didelė, nes ji viršija 250 MGL. Jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.

Taip pat nustatyta, kad nurodytais kaltinamojo M. L. kaip UAB „L.“ direktoriaus, veikiančio UAB „L.“ naudai, veiksmais, apgaule UAB „L.“ naudai išvengiant turtinės prievolės sumokėti pelno mokestį, nusikalstamą veiką padarė juridinis asmuo UAB „L.“, todėl juridinio asmens veiksmų kvalifikacija pagal LR BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d. yra teisinga.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d.

Kaip jau minėta, kaltinamasis M. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad konkrečiai paaiškinti kodėl už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta du kartus, jis negali. Jo aiškinimu, visi dokumentai buvo perduoti tuo metu dirbusiai buhalterei I. K. Ji privalėjo pamatyti tą klaidą ir jam pranešti. Tokiu būdu šią klaidą būtų ištaisę. Mano, kad buvo padaryta paparasčiausia klaida.

Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip jo gynybinę versiją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-05-07 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „L.“ iš UAB „A.“ pirko 4,9100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiam tikslui Kredito unija „S. k.“ paskolos sutartimi UAB „L.“ suteikė 350 000 Lt, o UAB „L.“ šiai kredito unijai įkeitė jau minėtą žemės sklypą ( t. 3, b. l. 42-52 ). Tuo pačiu minėta kredito unija už nupirktą žemės sklypą 2010-05-17 pervedė UAB „A.“ 348 600 Lt ( t. 3, b. l. 53 ). Apie šias finansines operacijas kaltinamasis puikiai žinojo, nes jau minėtuose dokumentuose yra pasirašęs asmeniškai. Nežiūrint to, jis pagal 2010-06-29 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo UAB „L.“ kasos nurašė 350 000 Lt, nurodydamas pinigų mokėjimo paskirtį – už žemės sklypą, perkamą iš UAB „A.“ pagal 2010-05-07 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 4, b. l. 75 ) Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis puikiai žinojo, jog už jau minėtą žemės sklypą su UAB „A.“ yra pilnai atsiskaityta, teismas visiškai nelogišku pripažįsta jo aiškinimą, kad jis sumokėjo už šį žemės sklypą antrą kartą paparasčiausiai suklydęs. Iš viso to darytina išvada, kad kaltinamasis M. L. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „L.“ turtą. Šio iššvaistyto turto vertė yra didelė, nes ji viršija 250 MGL.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl turto pasisavinimo ir turto išvaistymo atribojimo. Kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Taigi pasisavinant patikėtą ar esantį kaltininko žinioje svetimą turtą, skirtingai nuo iššvaistymo, egzistuoja laiko tarpas, kurio metu kaltininkas valdo svetimą jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą, t. y. turi jį savo žinioje ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Turto pasisavinimas yra savarankiška ir atskirai kvalifikuojama nusikalstama veika, kuri negali peraugti į turto iššvaistymą, nes skiriasi šių veikų baigtumo momentai. Todėl jeigu prieš perduodamas turtą tretiesiems asmenims kaltininkas šį turtą buvo bent trumpą laiką užvaldęs ir galėjo su šiuo turtu atlikti bet kokius veiksmus, veika kvalifikuojama tik pagal BK 183 straipsnio 1-3 dalis, kaip turto pasisavinimas priklausomai nuo pasisavinto turto vertės ( 2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330/2006 ). Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad kaltinamasis M. L. būtų bent trumpą laiką užvaldęs jau anksčiau minėtą turtą ir su juo galėjęs atlikti bet kokius veiksmus.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamojo M. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d. yra pilnai įrodyta. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d.

Kaip jau minėta, kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis buvo UAB „L.“ direktorius. Neigia, kad buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai, nes tikslo kažką apgauti nebuvo. Jo teigimu, buhalterinę apskaitą jis tvarkė aplaidžiai, nes neužtikrino pirminių dokumentų pateikimo buhalteriui, kad suvestų į registrą. Galėjo būti ir taip, kad dokumentus jis kažkur pametė. Tokiu kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip jo gynybinę versiją.

Iš 2013-09-27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „L.“ Kauno AVMI pateiktose PVM deklaracijose duomenys neatitinka pirminių apskaitos dokumentų duomenų, buhalterinės apskaitos registruose pateikta informacija 2009 m. birželio mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. neobjektyvi. Pateiktose bendrovės buhalterinės apskaitos registruose apskaityti ne visi sandoriai su ūkio subjektais, pagal bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taip pat, neišsaugoti pirminiai apskaitos dokumentai ir neapskaityti bendrovės apskaitos registruose. Dėl to negalima iš dalies nustatyti 2009-09-09 – 2010-12-31 laikotarpio bendrovės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ( t. 3, b. l. 72-114 ).

BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės : dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju aktuali tik viena iš minėtų alternatyvių veikų - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. L., būdamas UAB „L.“ direktorius ir tuo pat metu vykdydamas kasininko pareigas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, nuo 2009-09-09 iki 2010-12-31 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

Dėl anksčiau paminėtų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2010-12-31.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. yra pilnai įrodyta. Jo veika kvalifikuota teisingai.

Taip pat nustatyta, kad nurodytais kaltinamojo M. L. kaip UAB ‚Lorika‘ direktoriaus, kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu, jos naudai ir interesais, veiksmais, UAB „Lorika“ laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2010-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „Lorika“ buhalterinę apskaitą, todėl šio juridinio asmens veiksmų kvalifikacija pagal LR BK 20 str. 2 d., 222 str. 1 d. yra teisinga.

Dėl kaltinamojo juridinio asmens UAB „L.“ nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d., 20 str. 2 d., 222 str. 1 d. padarymo.

Dėl sukčiavimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo šioje byloje kaltinimai pareikšti ir UAB „L.“ kaip juridiniam asmeniui. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu buvo nustatytos visos BK 20 str. 2d. nurodytos sąlygos, kai už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas turėtų atsakyti ir juridinis asmuo. BK 20 str. 2 d. įtvirtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinio asmens kaltė yra nustatoma pagal fizinio asmens įgalinimų ribas bei jo veiksmų tikslą.

Kaip nustatyta, kaltinamasis M. L. buvo UAB „L.“ direktorius ir faktiškai valdė įmonę, todėl turėjo teisę įgyvendinti juridinio asmens subjektiškumą bei formuoti tikrosios išorinės ir/ar vidinės šio juridinio asmens valią. Kaltinimuose nurodytos veikos yra tik formali išorinė tariamos juridinio asmens valios išraiška, todėl darytina išvada, jog kaltinamasis M. L. sukčiaudamas bei apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą suformavo ir tikrąją išorinę bei vidinę juridinio asmens UAB „L.“ valią. Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamojo M. L. veiksmai atitiko tiek jo, tiek juridinio asmens interesus.

Baudžiamajame kodekse juridinis asmuo identifikuojamas tik su vadovaujančiuoju juridinio asmens personalu (asmenimis, einančiais vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje). Tai reiškia, jog tik tokio fizinio asmens, kuris ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir būtent dėl šių pareigų ėjimo turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti juridinio asmens vardu sprendimus, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veika gali būti laikoma juridinio asmens veikla. Jokiu kitu atveju fizinio asmens veika negali būti priskiriama juridiniam asmeniui. Tokias vadovaujančias pareigas turėjo kaltinamasis M. L., jo vadovaujančios pareigos sutapo su atstovavimu juridiniam asmeniui, su sprendimų priėmimu juridinio asmens vardu, bei absoliučia juridinio asmens veiklos kontrole. Todėl darytina išvada, kad atsako ir juridinis asmuo – UAB ,,L.“. Juridinis asmuo buvo kaip priemonė, kaip įrankis fiziniam asmeniui – UAB ,,L.“ direktoriui M. L. įvykdyti nusikalstamas veikas. Todėl tuo ir pasireiškia fizinio asmens ir juridinio asmens sąveika, kuri apsprendė fizinio asmens nusikalstamų veikų padarymą, ir tuo pačiu atsiranda atsakomybė juridiniam asmeniui už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas.

Tokiu būdu teismas sprendžia, jog UAB „L.“ kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 20 str. 2d., 182 str. 2d., 20 str. 2d. 222 str. 1d. yra pilnai įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Be to, kaltinamasis M. L. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad jis pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą, laikotarpiu nuo 2009-10-08 iki 2010-08-28, dirbdamas UAB „L.“, 2009-06-22 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) filiale, kodas (duomenys neskelbtini), juridiniu adresu (duomenys neskelbtini) (2010-06-04 pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas patikėtą didelės vertės UAB „L.“ turtą, UAB „L.“ paslaugų pirkėjams pervedus pinigines lėšas kaip atsiskaitymą už UAB „L.“ suteiktas paslaugas į UAB „L.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, t.y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 2009-10-07 17342,33 Lt, 2010-04-28 1926,92 Lt, viso 19269,25 Lt, UAB „N.“ pervedus 2009-12-01 65000 Lt, 2009-12-22 10000 Lt, 2010-01-08 31113,38 Lt, 2010-05-19 200000 Lt, 2010-07-20 349736,02 2010-08-26 130087,10 Lt, iš viso 785936,5 Lt, UAB „E. p.“ pervedus 2009-10-15 22990 Lt, 2009-12-15 5445 Lt, iš viso 28435 Lt, UAB „G.“ pervedus 2010-05-11 25000 Lt, 2010-08-06 45012 Lt, 2010-12-31 410 Lt, iš viso 70422 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 2010-07-30 5233,73 Lt, UAB „M.“ pervedus 2010-01-22 76851,81 Lt, 2010-01-25 65961 Lt, 2010-02-02 83000 Lt, 2010-02-01 116000 Lt, iš viso 341812,81 Lt, VšĮ Š. p. pervedus 2010-01-12 4718,23 Lt, iš viso paslaugų pirkėjai pervedė 1 255 827,52 Lt, iš kurių M. L. banko kortelės pagalba arba iš banko kasos paėmė grynais pinigais 1 059 690 Lt, 733 690 Lt įnešė į UAB „L.“ kasą, o 326 000 Lt nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „L.“ veikloje bei jų į įmonės kasą negrąžino, pasiliko sau ir panaudojo nenustatytiems asmeniniams poreikiams tenkinti;

Be to, UAB „S. v.“ sumokėjus už gautas paslaugas grynais pinigais 2010-01-05 19 848,50 Lt, 2010-01-07 30 150,50 Lt, iš viso 50 000 Lt, UAB „M.“ sumokėjus grynais pinigais už gautas paslaugas 2010-04-12 101 000 Lt, iš viso 151 000 Lt, M. L. gautų pagal pinigų priėmimo kvitus pinigų į kasą neįnešė, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „L.“ veikloje, tokiu būdu pasisavino 151 000 Lt UAB „L.“ piniginių lėšų;

taip M. L. iš viso pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės – 477 000 Lt vertės svetimą turtą, tuo UAB „L.“ padarė 477 000 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 183 str. 2 d. kaltinamasis M. L. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytų 477 000 Lt iš UAB „L.“ jis nepasisavino. Šie pinigai buvo panaudoti apmokėti už atliktus darbus, medžiagų pirkimui bei atsiskaityti su darbuotojais. Statybų sektoriuje yra patogiau turėti grynų pinigų, o ne banke. Atsiskaitymui su subrangovais žymiai geriau bei pigiau pirkti medžiagas darbams grynais pinigais. Dėl jo aplaidumo tie pinigai nebuvo įtraukti į buhalteriją. Minėtus pinigus jis paėmė grynais iš kasos, ėmė ir banko kortele. Jis nesutarė su buhalteriais, todėl jie tik dalį pinigų apskaitė. Buhalterija buvo tai pas jį, tai pas vienus, tai pas kitus buhalterius, todėl jis ir nepateikė visų dokumentų, kad įtrauktų į apskaitą. Kodėl konkrečiai nepateikė tų dokumentų, dabar atsakyti negali. Panaudotiems pinigams pateisinančių dokumentų jis neturi, greičiausiai juos pametė. Buvo pasamdyta buhalterė I. K., kad sutvarkytų buhalteriją, suvestų dokumentus į registrą. Iš ankstesnių buhalterių buhalterijos dokumentų jis nepaėmė. Buhalteriją tvarkė taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems buvo pateikiami dokumentai. Po to jam VMI du kartus nuskaičiavo PVM mokestį. Kaltinamasis prašė, kad paskaičiuotų ir grąžintų tą sumą kur per daug nuskaičiavo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kategoriškai atsisakė tai daryti. Tada jis su jais nutraukė sutartį, pinigų už darbą jiems nesumokėjo ir dokumentų daugiau jiems neteikė. Taip pat paaiškino, kad jeigu jis būtų turėjęs tikslą tas lėšas pasisavinti, tai nebūtų atlikęs pavedimų per banką. Be to, ne visada įgyjamos medžiagos yra įtraukiamos į sąskaitą faktūrą. Kai kuriose sutartyse nurodomas darbų atlikimas kartu su medžiagų sąnaudomis. Dar kartą paaiškino, kad jam inkriminuojami pasisavinti pinigai, t. y. 477 000 Lt buvo panaudoti apmokėjimui už atliktus darbus, medžiagų pirkimui, darbuotojų darbo užmokesčiui, visi darbai atlikti, jam niekas jokių pretenzijų nereiškia. Šių pinigų jis nepasisavino, todėl savo kaltės nepripažįsta.

Liudytojas E. Č. paaiškino, kad jis nuo 2002 ar 2003 metų dirbo UAB „M.“ statybos inžinieriumi. UAB „L.“ buvo pasamdyta kaip rangovas, atliko išorės fasadų šiltinimą, skardinimo darbus, rūpinosi statybinio laužo išvežimu. Šie darbai vyko adresu (duomenys neskelbtini) A. S. darbai buvo atlikti, pretenzijų nebuvo.

Liudytojas R. T. paaiškino, kad jis yra UAB „S. v.“ direktorius. 2009 m. reikėjo Kauno apskrities ligoninėje atlikti darbus, pasamdė subrangovą UAB „Lorika“, sudarė sutartį. UAB „L.“ sutartus darbus atliko, pretenzijų bendrovei jie neturi. Atlikti darbai buvo apie 50 tūkstančių litų sumai, apmokėta buvo iš kasos.

Liudytojas T. Z. paaiškino, kad jis yra UAB „N.“ direktorius. UAB „L.“ dirbo subrangovu. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas aplinkybių nebeprisiminė, teismo posėdyje buvo pagarsinti jo parodymai, duoti parengtinio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad jis paaiškino, jog 2009 metais jo atstovaujama įmonė su UAB „L.“ buvo sudariusi kelias statybos rangos sutartis, t. y. 2009-09-16 buvo pasirašyta subrangos sutartis dėl pastato (duomenys neskelbtini) fasado, lietaus sistemos ir vidaus patalpų apdailos, 2009-10-20 statybos subrangos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) dvaro oficinų stogų dengimo darbų, 2010-04-12 statybos subrangos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) vaikų reabilitacijos centro II korpuso šlaitinio stogo įrengimo, 2010-06-21statybos subrangos sutartis dėl Daugiafunkcinio pramogų ir sporto komplekso (duomenys neskelbtini) vidaus apdailos darbų atlikimo. Sutarti darbai buvo atlikti, už juos apmokėta, dėl atliktų darbų jokių pretenzijų nereiškia.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis dirbo UAB „L.“ darbų vadovu, bendrovė užsiėmė statybos darbais, daugiausia buvo atliekami vidaus apdailos darbai. Jie dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje ir kitur.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad jis buvo UAB „E. p.“ direktorius. 2009-09-03 su UAB „L.“ buvo sudaryta sutartis dėl metalinių paviršių dažymo darbų atlikimo. Ši sutartis buvo 19 000 litų sumai. 2009-11-11 buvo sudaryta antra sutartis dėl jiem priklausančių patalpų remonto, reikėjo kloti plyteles. Ši sutartis buvo 4 000 litų sumai. Sutarti darbai atlikti pilnai, už atliktus darbus sumokėta, pretenzijų neturi.

Liudytojas V. N. paaiškino, kad 2009-2011 metų laikotarpiu jis buvo UAB „G.“ generaliniu direktoriumi. UAB „L.“ kaip subrangovas atliko jų sutartus darbus. Darbai atlikti pilnai, bendrovei pretenzijų neturi.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad jis dirba UAB „M.“ direktoriumi. 2009 m. buvo daromi administracinio korpuso apdailos darbai. Darbus atliko UAB „L.“, su ja buvo pasirašyta rangos sutartis. Darbai atlikti pilnai, už juos apmokėta, pretenzijų dėl atliktų darbų neturi.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalie vedėju. 2009 m. sandėlyje buvo betonuojamos grindys, tuos darbus atliko UAB „L.“, su šia bendrove buvo sudaryta sutartis. Darbų kaina buvo apie 18-19 tūkstančių litų. Sutarti darbai buvo pilnai atlikti, už juos sumokėta, dėl atliktų darbų pretenzijų neturi.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad 2010 metais jis dirbo UAB „G.“ projektų vadovu. Buvo vykdomi žemės darbai, tačiau kas ten tiksliai vyko su UAB „L.“, jis jau nebepamena. Teismo posėdyje buvo pagarsinti jo parodymai, duoti parengtinio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad liudytojas paaiškino, jog su UAB „L.“ kaip subrangovu buvo pasirašyta sutartis, ji darbus pagal šią sutartį atliko. Už atliktus darbus buvo atsiskaityta banko pasvedimais.

Liudytojas T. O. paaiškino, kad jis dirbo UAB „F.“vadovu. UAB „L.“ juos samdė, dirbo pagal subrangos sutartį, atliko vidaus apdailos ir santechninius darbus reabilitacijos centre, (duomenys neskelbtini), adreso nebepamena. Sutartus darbus atliko, už atliktus darbus UAB „L.“ sumokėjo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „L.“ buvo sudariusi rangos ir subrangos sutartis, t. y. 2010-03-15 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „G.“, 2009-09-03 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „E. p.“, 2009-11-11 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „E. p.“, 2009-09-24 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-09-04 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „M.“, rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VšĮ „Š. p.“, 2009-09-16 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „N.“, subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „N.“, 2010-04-12 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „N.“, 2010-06-21 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „N.“. Iš šių sutarčių bei iš prie jų pateiktų lokalinių sąmatų, atliktų darbų priėmimo aktų, sąskaitų išrašų matyti, kad šiose sutartyse numatyti darbai buvo atlikti, už juos atsiskaityta ( t. 2, b. l. 100-101, 102-109, 120-137, 138-151, 158-164, 175-179, t. 4, b. l. 136-146, 147-172, 173-183, t. 5, b. l. 1-13 ). Iš banko Swedbank 2012-11-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame pateikiami duomenys apie pinigų judėjimą UAB „L.“ banko sąskaitoje, grynųjų pinigų išdavimo kvitų kopijos, kuriose užfiksuota, kad M. L. išima grynus pinigus iš UAB „L.“ banko sąskaitos ( t. 2, b. l. 5-24 ).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms.

Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme ( kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012 ).

Kaip jau minėta, tarp UAB „L.“ ir jau anksčiau minėtų bendrovių buvo sudarytos rangos ir subrangos sutartys. Jose sutartus darbus atliko UAB „L.“, kurios direktorius buvo kaltinamasis M. L. Teismo nuomone, nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad kaltinamasis veikė sąmoningai ir nusikalstamai, siekdamas sau turtinės naudos, sudarydamas šias sutartis ketino apgauti kitą šalį ir nevykdyti sutarčių sąlygų. Priešingai, jis numatytas sutarčių sąlygas įvykdė, sutartus darbus atliko. Anksčiau minėtos bendrovės jam jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškia.

Teismas pripažįsta įrodytu tai, kad kaltinamajam minėti pinigai buvo pervesti, jis jų į UAB „L.“ sąskaitą neįnešė, jų neužpajamavo. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis. Jo aiškinimu, šiuos jam pervestus pinigus jis panaudojo apmokėjimui už atliktus darbus, medžiagų pirkimui, darbuotojų darbo užmokesčiui. Tai, kad sutartyse numatytus darbus atliko būtent UAB „ L.“, šiai bendrovei jokios pretenzijos nereiškiamos, patvirtino liudytojai E. Č., R. T., T. Z., R. Š., V. N., V. K., G. L., A. T. Tokiu būdu nustatyta, kad darbus atliko būtent kaltinamojo M. L. vadovaujama UAB „ L.“, o jam parvesti pinigai buvo panaudoti šių darbų atlikimui. Priešingu atveju, jeigu tikėti tuo, kad pervestus pinigus pasisavino kaltinamasis, tai tampa neaišku, kokiu būdu ir iš kokių lėšų buvo atlikti jau minėtose sutartyse numatyti darbai.

Byloje nėra jokių duomenų, kad M. L. turėjo tikslą 477 000 Lt tiesiogine tyčia pasisavinti, t. y. nenustatyta veikos subjektyvioji pusė. Kai bent vieno iš nusikaltimo sudėties elementų nėra, veika negali būti pripažįstama nusikaltimu. Be to, vien dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, nepateikimas dar neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad asmeniui patikėtas ar jo žinioje buvęs turtas pasisavintas, jei pinigų panaudojimą patvirtina kiti įrodymai. Jau minėti liudytojai E. Č., R. T., T. Z., R. Š., V. N., V. K., G. L., A. T. nurodė, kad pinigai kaltinamajam buvo pervesti už atliktus darbus. Netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Tokiu būdu darytina išvada, kad minėti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms ir bendrovei nebuvo padaryta reali turtinė žala. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5 d. 1p. ), todėl jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 2 d. išteisintinas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( LR BK 54 str. 2 d. ).

Kaltinamasis M. L. anksčiau teistas ( B. t. asmens duomenys, b. l. 13-19 ), Psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre neregistruotas ( B. t, asmens duomenys, b. l. 9-12 ), turi vidurinį išsilavinimą, dirba, nevedęs. Byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių jį charakterizuoti neigiamai.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamasis M. L. padarė du sunkius nusikaltimus ( LR BK 182 str. 2 d., 184 str. 2 d. ) bei vieną apysunkį nusikaltimą ( LR BK 222 str. 1 d. ). Svarbu pažymėti tai, kad kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 dalyje, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, o LR BK 184 str. 2 dalyje, sankcijoje – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamojo atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šių jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje skyrimo.

Teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą LR BK 182 str. 2 dalyje bei LR BK 184 str. 2 dalyje, ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąjį charakterizuoti neigiamai, jo padarytos nusikalstamos veikos, nors pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas prisikiriamos sunkų nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jų padarymo pobūdį negali būti vertinamos kaip itin pavojingos, už kurias kaltinamajam šioje byloje turi būti pasirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės. Svarbu pažymėti ir tai, kad nusikaltimai padaryti finansų sistemai, tai nėra smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Kaltinamasis, kaip minėta dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Todėl, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. L. atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė – bauda, jos dydį nustatant pagal LR BK 47 str. nuostatas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu. Už nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. 1 dalyje padarymą kaltinamajam skirtina alternatyvi sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „L.“.

Teismas, spręsdamas juridinio asmens – UAB „L.“ bausmės klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimu. Konstatuojamosios dalies II skyriaus 15.3 punkte konstatuota, kad nei BK 43 str., kuriame numatytos juridiniam asmeniui skiriamų bausmių rūšys, nei BK 47 str., reglamentuojančiame baudos skyrimo taisykles, nei BK 52 str., BK 53 str., kuriuose nustatytos atitinkamai juridinio asmens veiklos apribojimo ir likvidavimo bausmių taikymo taisyklės, nėra numatyta, pagal kokius kriterijus juridiniam asmeniui turi būti skiriama tam tikra bausmė ir nustatomas tos bausmės dydis (jei skiriama bauda) ar terminas ir apimtis (jei skiriamas veikos apribojimas). Tačiau tai nereiškia, kad minėtuose BK straipsniuose numatytas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas taip, jog teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, negali vadovautis kitomis BK normomis ir jame įtvirtintais principais, taip pat ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus, tikslus ir kt.). Taigi BK 43 str. įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra užkertamas kelias teismui atsižvelgti į šiame kodekse įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, taip pat ir bausmių individualizavimo, bausmių subendrinimo taisykles ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimo konstatuojamosios dalies IV skyriaus 6 punkte konstatuota, jog nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste vertintina, kad pagal Konstituciją, taip pat ir jos 31 straipsnį, ir teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su juridinio asmens baudžiamąją atsakomybe, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, spręsdamas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės bausmės jam skyrimo klausimą, galėtų atsižvelgti į visas aplinkybes, inter alia, į aplinkybes, didinančias ar mažinančias juridinio asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (inter alia tai, kad juridinis asmuo turi savarankišką struktūrą ir teisinių santykių dalyvis yra per tam tikrus fizinius asmenis) suponuoja ir tai, kad įstatyme aplinkybėms, didinančioms ar mažinančioms juridinio asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, gali būti pripažintos ir tokios aplinkybės, kurios paprastai negali būti laikomos fizinio asmens padarytos veikos pavojingumą didinančiomis ar mažinančiomis aplinkybėmis.

Skiriant kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „L.“ bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., 61 str., 43 str. bei 47 str. Juridinio asmens padarytos nusikalstamos veikos yra ekonominio pobūdžio, todėl jam taikytina ekonominio pobūdžio bausmė – skirtina LR BK 43 str. numatyta bauda, jos dydį nustatant įstatymo sankcijos ribose (BK 47 str.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo M. L. turtui netaikytas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303, 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir skirti bausmę:

-pagal LR BK 182 str. 2 d. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. paskirti 300 MGL ( 11298 Eur ) baudą;

-pagal LR BK 184 str. 2 d. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. paskirti 200 MGL ( 7532 Eur ) baudą;

-pagal LR BK 222 str. 1d. paskirti 100 MGL ( 3766 Eur ) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 300 MGL ( 11298 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2014-07-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 700 MGL ( 26 362 Eur ) baudą, įpareigojant nuteistąjį per 1 ( vienerių ) metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Išaiškinti nuteistajam M. L., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

M. L. pagal LR BK 183 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį UAB ,,L.“ pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d., 182 str. 2 d., 20 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir paskirti bausmes:

pagal LR BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d. paskirti 400 MGL ( 15064 Eur ) baudą,

pagal LR BK 20 str. 2 d., 222 str. 1 d. paskirti 300 MGL ( 11298 Eur ) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL ( 15064 Eur ) baudą, įpareigojant per 1 ( vienerių ) metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini) pas tyrėją I. P., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „L.“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika