Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Koalicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Koalicija“ ieškinį atsakovei E. B. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta priimti ieškovės MB „Koalicija“ patikslintą ieškinį dalyje dėl 11 062 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo (lėšų grąžinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami įrodymai yra susiję su šios apeliacine instancija nagrinėjamos civilinės bylos dalyku (CPK 180 straipsnis), neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl teismas pateiktus į nagrinėjamą bylą rašytinius įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad šioje byloje ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 062 Eur žalos atlyginimą nebuvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje. Taigi nebuvo laikytasi įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dėl jos keliamų reikalavimų apskritai yra kilęs ginčas, t. y., kad ieškovė kreipėsi į darbuotoją ir prašė jos sugrąžinti 11 062 Eur bei, kad darbuotoja atsisakė tai padaryti geruoju. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovė tinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybą bei, ar turėjo pareigą laikytis išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos.

16. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp darbdavio ir darbuotojos, todėl aktualus Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) išdėstytas reglamentavimas. DK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčai – tai darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

17. Darbuotojo veiksmais darbdaviui sukeltos žalos išieškojimo tvarka yra reglamentuota DK 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal šioje nuostatoje nurodytą reglamentavimą, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

18. DK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis).

19. Vadovaujantis DK 220 straipsnio 1 dalimi, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 220 straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinis teismas, aiškindamas aukščiau nurodytas DK nuostatas, yra nurodęs, kad pirmiau aptartas reglamentavimas reiškia, jog tuo atveju, jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Taigi visi darbo ginčai, išskyrus įstatyme aiškiai įtvirtintas išimtis, turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje.

21. Kaip minėta aukščiau, ieškovė nagrinėjamoje byloje teismui pareiškė reikalavimą priteisti darbuotojos galimai neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kylančią iš darbo teisinių santykių, nurodė, kad atsakovė nepagrįstai išsiimdavo iš kasos grynuosius pinigus. Taigi ginčas yra kilęs darbo teisinių santykių srityje ir atitinka individualiam darbo ginčui keliamus reikalavimus tiek subjektų, tiek objekto aspektu. Reikalavimo pobūdis taip pat nepatenka į įstatyme numatytų darbo ginčų dėl teisės išimčių sąrašą, kai privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka netaikytina (pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su byloje esančia Darbo ginčų komisijoje nagrinėtos darbo bylos Nr. APS-131-18673 medžiaga, konstatuotina, kad Darbo ginčų komisijoje ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 062 Eur žalos atlyginimą nebuvo nagrinėtas. Ieškovė nesuformulavo ir Darbo ginčų komisijai neteikė jokio prašymo dėl 11 062 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės, todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju negalėjo turėti lūkesčio, jog Darbo ginčų komisija šiuo klausimu pasisakys savo iniciatyva. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl 11 062 Eur žalos atlyginimo, visų pirma, turėtų būtų išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka darbo ginčų komisijoje. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, pareikšdama reikalavimą teisme, tokios tvarkos nesilaikė ir pagrįstai ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 11 062 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo atsisakė priimti, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

22. Pažymėtina, kad ieškovės su atskiruoju skundu pateiktos susirašinėjimo su atsakove nuotraukos, kuriose matyti, kad ieškovės vadovas atsakovei užsimena apie kasoje esantį grynųjų pinigų trūkumą, savaime nepaneigia ieškovės pareigos laikytis įstatyme įtvirtintos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktuali CPK 24 straipsnio 1 dalis, pagal kurią byloje sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Vertinant, ar reikalavimai tarpusavyje susiję taip, kad visi jie gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, turi būti atsižvelgiama į reikalavimų teisinę prigimtį, faktinį pagrindą bei aplinkybę, ar vieno reikalavimo tenkinimas ar tenkinimo apimtis priklauso nuo kito reikalavimo tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016).

23. Kaip nurodyta aukščiau, šioje byloje ieškovė reikalavimą priteisti atsakovės darbdavei padarytą žalą pareiškė byloje, kurioje ginčija su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimą. Teismo vertinimu, šie reikalavimai nėra tarpusavyje neatsiejamai susiję, ieškovė reikalavimo atlyginti žalą nereiškė bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, ieškovės reikalavimas priteisti žalą nepatenka į tiesiogiai teisme nagrinėjamų ginčų kategoriją. Todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 11 062 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, kaip nenagrinėtino teisme bei pagrįstai išaiškino ieškovei pareigą dėl šio reikalavimo kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.

24. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės (apeliantės) mažosios bendrijos „Koalicija“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.