Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. N. pareiškimą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Bioenergy“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“, dėl finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje gautas pareiškėjo M. N. prašymas patvirtinti pareiškėjo, kaip trečios eilės kreditoriaus, finansinį reikalavimą bendrai 59808,16 Eur sumai. Nurodė, kad kreditorinį reikalavimą sudaro 45997,77 Eur dydžio skola pagal paskolos sutartį, 1676,08 Eur palūkanų bei 12134,31 Eur pareiškėjo M. N. nuo 2015-01-01 iki 2015-10-06 į skolininko BUAB „Baltic Bioenergy“ įneštų grynųjų pinigų bei už skolininką atliktų mokėjimų. Pažymėjo, kad 2013-11-20 tarp pareiškėjo ir BUAB „Baltic Bioenergy“ buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria pareiškėjas UAB „BALTIC WOOD“ paskolino 50000,00 Eur sumą. Tą pačią dieną tarp pareiškėjo ir BUAB „Baltic Bioenergy“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią laiduotojas BUAB „Baltic Bioenergy“ įsipareigojo laiduoti kreditoriui M. N. už tinkamą ir visišką skolininko UAB „BALTIC WOOD“ prievolių pagal paskolos sutartį jam įvykdymą. Pabrėžė, kad UAB „BALTIC WOOD“ savo prievolę įvykdė tik iš dalies ir liko skolinga kreditoriui 45997,77 Eur sumą. Atsižvelgus į tai, kad UAB „BALTIC WOOD“ 2015-01-20 buvo iškelta bankroto byla, pareiškėjas nurodė, kad paskolos grąžinimo terminas turi būti laikomas suėjusiu nuo 2015-02-02 (1-3 b.l.).

2016-01-21 gauti pareiškėjo M. N. papildomi paaiškinimai kartu su prašymu patvirtinti patikslintą 65059,88 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, susidedantį iš 46136,66 Eur negrąžintos skolos pagal Paskolos sutartį, 2083,34 Eur dydžio palūkanų bei 16839,99 Eur dydžio delspinigių. Pažymėjo, kad kreditorinio reikalavimo dydis iš administratoriaus ginčijamo 47673,85 Eur į 65059,88 Eur tikslinamas tuo pagrindu, kad UAB „BALTIC WOOD“ sumokėta 4280,00 Eur suma pirmiausia turėjo būti užskaitoma kaip palūkanos, o likusi dalis kaip paskolos grąžinimas. Taip pat, kad skolininkas pagal Paskolos sutartį kreditoriui privalo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir nagrinėjamu atveju delspinigiai už praleistą paskolos grąžinimo terminą už laikotarpį nuo 2014-11-21 iki 2015-02-02 sudaro 16839,88 Eur (33-37 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). LR ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal teismų praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais; tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-99/2014).

Nagrinėjamu atveju, viena iš šalių yra bankrutavusi bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, todėl teismai privalo būti aktyvūs, griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (LR CPK 7 straipsnis). Savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju pareiškėjas, naudodamasis savo teisėmis jo pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LR CPK 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-08-24 nutartimi UAB „Baltic Bioenergy“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ (Šiaulių apygardos teismo nagrinėjama bankroto byla Nr. B2-345-440-2016). Nutartis įsiteisėjo 2015-10-26, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Šiaulių apygardos teismo 2015-08-24 nutartį nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1891-186/2015). 2016-01-06 nutartimi patvirtinti BUAB „Baltic Bioenergy“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 1004447,28 Eur sumai, o bankroto administratoriaus ginčijami kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir pareiškėjo M. N. prašymas dėl 59808,16 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, išskirti nagrinėti atskirose civilinėse byloje.

Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas prašo patvirtinti 77194,19 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 12134,31 Eur pareiškėjo įneštų į atsakovės kasą bei už atsakovę atlikti mokėjimų suma, 46136,66 Eur negrąžintos skolos pagal Paskolos sutartį, 2083,34 Eur dydžio palūkanų bei 16839,88 Eur delspinigių.

Iš 2015-11-26 sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-10-06 pareiškėjas į atsakovės kasą kaip paskolą įmonei įnešė 4069,88 Eur sumą, tretiesiems asmenims - tiekėjams už atsakovę sumokėjo 8036,17 Eur, likutis 2015-01-01 dienai sudarė 28,26 Eur, iš viso įmonė pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui pagal avansinę apyskaitą liko skolinga 12134,31 Eur (8 b.l.). Iš bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių matyti, kad administratorius sutinka su pareiškėjo reikalavimu dėl 12134,31 Eur sumos kaip kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kadangi reikalavimas susidarė kaip atskaitingo asmens pagal avansinę apyskaitą (15-16 b.l.). Teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorinio reikalavimo dalies 12134,31 Eur sumoje patvirtinimo nekyla, sprendžia, kad yra pagrindas patvirtinti M. N. finansinį reikalavimą 12134,31 Eur sumai (LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 punktas).

Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tarp pareiškėjo M. N. ir UAB „BALTIC WOOD“ 2013-11-20 buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 50000,00 Eur paskolos su 5 procentų metinėmis palūkanomis suteikimo iki 2014-11-20. Paskolos sutarties II dalies 3 punkto c papunkčiu šalys susitarė, kad paskolos gavėjas palūkanas – po 208,33 Eur per mėnesį (viso -2500,00 Eur už visą sutarties laikotarpį) perveda į paskolos davėjo sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d. (38-40 b.l.). 2013-11-20 tarp UAB „Baltic bioenergy“, kaip laiduotojo, ir kreditoriaus M. N. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 2013-11 BW-MN, pagal kurią UAB „Baltic bioenergy“ įsipareigojo solidariai atsakyti pareiškėjui, jeigu skolininkas, už kurį laiduojama - UAB „BALTIC WOOD“, neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal 2013-11-20 Paskolos sutartį dėl 50000,00 Eur paskolos suteikimo, sudarytos tarp M. N. ir UAB „BALTIC WOOD“. Laidavimo sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Paskolos sutartį ir visus jos pakeitimus ir papildymus, laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, įskaitant palūkanų ir netesybų sumokėjimą bei pagrįstų nuostolių atlyginimą (5-6 b.l.). Iš UAB „BALTIC WOOD“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-11-27 į UAB „BALTIC WOOD“ sąskaitą M. N. pagal 2013-11-20 paskolos sutartį pervedė 50000,00 Eur (173518,80 Lt) (41 b.l.). Iš pareiškėjo M. N. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2014-01-29 skolininkė UAB „BALTIC WOOD“ į pareiškėjo sąskaitą 2013-11-20 paskolos dengimui pervedė 4280,00 Eur sumą (43 b.l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2015-01-20 nutartimi UAB „BALTIC WOOD“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Restrus“. 2015-05-06 nutartimi teismas patvirtino UAB „BALTIC WOOD“ kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe trečios eilės kreditoriaus M. N. kreditorinį reikalavimą 45997,77 Eur sumai (Šiaulių apygardos teismo bankroto byla Nr. B2-257-210/2016). Kreditoriaus M. N. reikalavimas buvo grindžiamas 2013-11-20 Paskolos sutartimi (48 b.l.). Iš minėtos 2015-05-06 nutarties turinio matyti, kad į patvirtino finansinio reikalavimo dydį palūkanos bei delspinigiai nebuvo įtraukti. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtų duomenų - UAB „BALTIC WOOD“ bankroto administratoriaus 2015-09-30 veiklos ataskaitos matyti, kad administratorius atlikęs UAB „BALTIC WOOD“ buhalterinių duomenų analizę nustatė, jog 2013-11-20 tarp M. N. ir UAB „BALTIC WOOD“ buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos suma – 50000,00 Eur, palūkanų norma – 5 %. 2013-11-27 172640,00 Lt (kas atitinka 50000,00 Eur) buvo pervesti į UAB „BALTIC WOOD“ sąskaitą, pinigai buvo panaudoti atsiskaitymams už prekes (granules) ir paslaugas UAB „Baltic Bioenergy“ (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-484-210/2016 dėl UAB „BALTIC WOOD“ bankroto pripažinimo tyčiniu).

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad paminėti duomenys paneigia atsakovės bankroto administratoriaus nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareikšto kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo bei patvirtina, kad 2013-11-20 Paskolos sutarties pagrindu pareiškėjas M. N. paskolino UAB „BALTIC WOOD“ 50000,00 Eur sumą, kuri į minėtos įmonės sąskaitą buvo pervesta 2013-11-27, o atsakovė 2013-11-20 sudaryta Laidavimo sutartimi laidavo už skolininkės UAB „BALTIC WOOD“ tinkamą prievolių pagal minėtą Paskolos sutartį įvykdymą. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų apie 2013-11-20 Paskolos ar Laidavimo sutarčių nuginčijimą ar pripažinimą negaliojančiomis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti šių sutarčių nuostatomis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad skolininkė UAB „BALTIC WOOD“ prievolės pareiškėjui iki Paskolos sutartyje nustatymo termino (2014-11-20) neįvykdė, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas remdamasis 2013-11-20 Laidavimo sutarties nuostatomis įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl prievolės įvykdymo atsakovei UAB „Baltic Bioenergy“.

Pažymėtina, kad pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (LR CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (LR CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad laiduotojo solidarioji atsakomybė (LR CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2014, spręsdamas laidavimo pabaigos, palūkanų skaičiavimo bankrutuojančiam lizingo gavėjui ir atitinkamai laiduotojui klausimus, pažymėjo, jog faktas, kad ieškovas, kaip kreditorius, reiškė BUAB „Tomanas“ bankroto byloje mažesnį reikalavimą nei šioje atsakovui (laiduotojui), nereiškia, kad atsakovas atleistinas nuo atsakomybės LR CK 6.86 straipsnio pagrindu, nes įstatyme neįtvirtinta įpareigojimo kreditoriui iš pradžių reikšti reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, o tik vėliau – laiduotojui; kreditorius turi teisę rinktis, kam nukreipti reikalavimą solidariojo laidavimo atveju (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai LR CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

Remiantis LR CK 6.54 straipsnio nuostatomis, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2013-11-20 Laidavimo sutarties 12 punktu sutarties šalys susitarė, kad laidavimas galioja iki visiško ir tinkamo skolininko prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymo (7 b.l.). Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dydį skaičiuoja taip: iš 4280,00 Eur UAB „BALTIC WOOD“ sumokėtos sumos 416,66 Eur pirmiausia užskaito priskaičiuotų palūkanų dengimui (4280,00 Eur – 208,33 Eur X 2 (už du mėnesius paskaičiuotos palūkanos) = 3863,34 Eur ) ir likusią 3863,34 Eur sumą skiria paskolos dengimui (50000,00 Eur – 3863,34 Eur). Remiantis nurodytu apskaičiavimu, skolos likutis pagal 2013-11-20 paskolos sutartį sudaro 46136,66 Eur, palūkanų likutis – 2083,34 Eur. Teismas su nurodytu skolos ir palūkanų likučių apskaičiavimu sutinka bei vertina, kad toks apskaičiavimas atitinka tiek byloje pateiktus duomenis, tiek LR CK 6.54 straipsnio nuostatas, tiek teisingumo bei protingumo principus. Taip pat konkrečiu atveju teismas pripažįsta, kad neturi pagrindo mažinti 2013-11-20 Paskolos sutartimi numatytų pelno palūkanų (5 procentų metinių palūkanų) dydžio, kadangi vadovaujantis teismų praktika kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas laikytinas reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (LR CK 6.213 straipsnio 1 dalis) ir esant tokiam reikalavimui palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis LR CK 6.259 straipsnio nuostatomis, kurios taikytinos prašant taikyti civilinę atsakomybę, t. y. sumokėti kompensuojamąsias palūkanas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės bankroto administratorius UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ nesutikdamas su patikslintu kreditoriniu reikalavimu bei neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus duomenis dėl 4280,00 Eur sumos sumokėjimo, teigdamas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų kiek skolininkas UAB „BALTIC WOOD“ yra apmokėjęs paskolos davėjui M. N., nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui yra apmokėta didesnė paskolos dalis. Pažymėtina, kad vadovaujantis rungimosi principu, kiekviena bylos šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami jų reikalavimai bei atsikirtimai (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad atsakovės bankroto administratorius, nors teismo 2016-02-15 nutartimi ir buvo įpareigotas pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus dėl pareikšto reikalavimo (53-54 b.l.), tačiau atsikirtimus į pareikštą reikalavimą grindė tik deklaratyviais teiginiais, neparemtais jokiais objektyviais paaiškinimais bei įrodymais, todėl teismo vertinimu turi prisiimti iš tokio procesinio elgesio kylančias neigiamas pasekmes. Kaip jau minėta, aktyvus teismo vaidmuo bankroto bylose neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Remiantis nurodytais argumentais, kasacinio teismo praktika, atsižvelgus į kreditoriaus teisę rinktis kam ir kokia apimtimi nukreipti reikalavimą solidariojo laidavimo atveju, į byloje pateiktus duomenis dėl UAB „BALTIC WOOD“ 2013-11-20 paskolos dengimui pervestos 4280,00 Eur sumos bei į 2013-11-20 Laidavimo sutarties 3 bei 12 punktų turinį, konkrečiu atveju teismas vertina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 46136,66 Eur paskolos sumos ir 2083,34 Eur palūkanų kaip kreditorinio reikalavimo UAB „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo kaip kreditorinį reikalavimą patvirtinti 16839,88 Eur delspinigių, teismas pažymi, kad LR CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (LR CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (LR CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. LR CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015).

Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2013-11-20 Paskolos sutarties IV dalies 1 punkto g papunkčiu paskolos gavėjas UAB „BALTIC WOOD“ įsipareigojo vėluodamas grąžinti paskolą kreditoriui mokėti 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (38-40 b.l.), kas sudaro daugiau nei 182 proc. per metus. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų dėl delspinigių apskaičiavimo matyti, kad pareiškėjas delspinigius skaičiavo už laikotarpį nuo 2014-11-21 iki 2015-02-02, t.y. nuo paskolos apmokėjimo termino pabaigos iki teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „BALTIC WOOD“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos (50 b.l.).

Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, šalių teisę laisvai sudaryti sutartis (LR CK 6.156 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš esmės yra pagrįstas, tačiau teismo vertinimu nurodytos netesybos (daugiau nei 182 procentai delspinigių per metus) yra aiškiai per didelės, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014). Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju kreditorinis reikalavimas prašomas patvirtinti bankroto byloje. Bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Iškėlus bankroto bylą įmonei, kreditorių reikalavimai tenkinami LR ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto, todėl svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Siekdamas užtikrinti tokią padėtį bei sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, teismas sprendžia, kad prašoma tvirtinti 16839,88 Eur delspinigių suma atsižvelgiant į pagrindinės skolos dydį, LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, faktines bylos aplinkybes, yra neprotingai didelė, todėl įvertinus šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į kitų kreditorių interesus, delspinigiai mažintini iki 673,60 Eur, t.y. 0,02 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos 46136,66 Eur paskolos sumos.

Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo M. N. prašymas dėl 77194,19 Eur dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas iš dalies, bankrutuojančios UAB „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje M. N. kreditorinis reikalavimas tvirtintinas bendroje 61027,91 Eur sumoje, kurią sudaro 12134,31 Eur pareiškėjo įneštų į atsakovės kasą bei už atsakovę tretiesiems asmenims atlikti mokėjimų suma, pagal 2013-11-20 Paskolos sutartį negrąžinta 46136,66 Eur skola, 2083,34 Eur palūkanos bei 673,60 Eur delspinigiai.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, 11 straipsniu, 21 straipsniu, 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) finansinį reikalavimą 61027,91 Eur (šešiasdešimt vieno tūkstančio dvidešimt septynių eurų 91 ct) sumoje uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bioenergy“, įmonės kodas 135842411, bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutartį atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditorius, kuriam ji priimta. Kiti kreditoriai nutartį gali skųsti tik jeigu nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija septyniasdešimt du eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija septyniasdešimt du eurus.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.