Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų, veikiančio Kauno apylinkės teismo vardu (toliau – ir Klaipėdos apylinkės teismas), 2026 m. vasario 13 d. nutarties T. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. T. K. nubaustas dėl to, kad jis 2025 m. lapkričio 20 d. 00 val. 12 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai pirmu tikrinimu nustatytas 0,60 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu nustatytas 0,44 prom. neblaivumas, bei tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju T. K. neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 800 eurų dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam laikotarpiui, šio prašymo netenkinus, netaikyti administracinio poveikio priemonės – antialkoholinio variklio užrakto 12 mėnesių. Netenkinus šių prašymų prašoma atimti teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad T. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Institucijos 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia administracinę atsakomybę. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Atkreiptinas dėmesys, jog T. K. buvo skirtos minimalios trukmės sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės.

9. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, nustatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019.).

10. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties ir skundo argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. K. paskirta nuobauda su administracinio poveikio priemonėmis nėra per griežtos ir yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti administracinio poveikio priemones ar neskirti nėra pagrindo. Tokią išvadą apygardos teismas daro įvertinęs asmenį charakterizuojančius duomenis ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.

11. Nagrinėjamu atveju, T. K. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam pirmuoju tikrinimu nustatytas 0,60±0,017 promilės neblaivumas, o po 16 minučių antruoju tikrinimu nustatytas 0,44±0,017 prom. neblaivumas. Todėl pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradėdamas vairuoti automobilį ir iki kol jį sustabdė policijos pareigūnai T. K. turėjo būti dar neblaivesnis. Be to, vien tai, kad apeliantas prieš kelias valandas vartojęs alkoholį priėmė sprendimą vairuoti automobilį, prieš tai nepasitikrinęs savo neblaivumo alkotesterio pagalba ar kitais būdais, kurie objektyviai nustato asmens apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, rodo, kad jo padarytas nusižengimas buvo tyčinis. Priešingai nei teigiama skunde, jis neabejotinai suprato, kad sėda už automobilio vairo būdamas neblaivus. Šią išvadą patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo Aivaro Kapustavičiaus 2025 m. lapkričio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pastebėjo sankryžoje automobilį, kuris pravažiavo pro juos nesaugiu greičiu, todėl sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Apsisukus ir prisivijus automobilį, vairuotojas atrodė susijaudinęs, vangiai atsakinėjo į klausimus dėl alkoholio vartojimo, dėl šios neadekvačios elgsenos kilo įtarimų, kad vairuotojas neblaivus. Taip pat nuo T. K. sklido alkoholio kvapas. Mažiausiai 6 kartus paklausus ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis teigė, kad nevartojo. Alkoholio kiekio prietaisu nustatytas neblaivumas. Be to, Neblaivumo nustatymo akte nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Todėl padaryto nusižengimo pavojingumas atitinka sankcijos dispozicijoje numatyto nusižengimo pavojingumą ir negali būti vertinamas, kaip pasižymintis mažesniu pavojingumu.

12. Sutiktina su skundo argumentu, kad T. K. padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala nei kitų asmenų turtui, nei sveikatai, tačiau, jeigu jis nebūtų buvęs sustabdytas patikrintas ir dėl neblaivumo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, taip pat nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Aplinkybė, jog T. K. neblaivumas antruoju tikrinimu buvo nedaug viršijantis ribą nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, t. y. 0,44±0,017 prom. neblaivumas, yra reikšminga individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones sankcijos ribose, tačiau aptartų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo jų švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

13. Vertinant T. K. charakterizuojančius duomenis pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas. Teismas plačiai išanalizavo ankstesnius T. K. administracinius baustumus, todėl apygardos teismas jų nekartoja. Papildomai akcentuojant tik tai, jog teisės vairuoti atėmimas T. K. buvo taikytas ir anksčiau du kartus, vieną kartą 2017 metais teisė vairuoti atimta už analogišką ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą – 12 mėnesių laikotarpiui, kitą kartą 2024 m. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, teisė vairuoti atimta 3 mėnesių laikotarpiui. Analizuojamo itin šiurkštaus nusižengimo padarymo metu apeliantas turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (paskirtą už greičio viršijimą). Šie duomenys neigiamai jį charakterizuoja. Paskutinis padarytas, šioje byloje analizuojamas, nusižengimas itin šiurkštus, rodo, kad apeliantui anksčiau taikytos griežtos priemonės nebuvo veiksmingos, jis ir vėl padarė pavojingą nusižengimą, todėl ir valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios, kurios skatintų laikytis KET, o taikant pernelyg švelnias priemones išimtinai atsižvelgiant į pažeidėjų poreikius, tai asmeniui suponuotų nebaudžiamumo įvaizdį. T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybė, kad T. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertinta individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą bei nustatant minimalius administracinio poveikio priemoniš terminus.

14. Nors T. K. apeliaciniame skunde plačiai išdėstė ir kitas aplinkybes, kurios anot jo suteikia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y., kad baudą sumokėjo, išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, buvo atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą, baigė papildomus vairavimo kursus prasižengusiems vairuotojams, yra įvykdęs visus keliamus reikalavimus dėl teisės vairuoti atėmimo ir grąžinimo tvarkos, labai kritiškai vertina šį savo poelgį, pasimokė, darbe reikalinga turėti teisę vairuoti (vykdo individualią veiklą ir pagrindinė veiklos sritis yra (duomenys neskelbtini), vyksta pas klientus visoje Lietuvoje), jau prarado daug klientų, teisė vairuoti reikalinga ir dalyvauti (duomenys neskelbtini), tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir nesudaro objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjui kilusios/kilsiančios pasekmės bus neproporcingos. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl vien pats faktas, kad T. K. sėdo už vairo būdamas neblaivus, įvertinus dar ir tai, kad toks jo elgesys fiksuojamas jau nebe pirmą kartą, patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo pažeidėjo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius. T. K. už analogišką administracinį nusižengimą jau buvo baustas vadinasi puikiai žinojo bei suprato savo neteisėto elgesio pasekmes, todėl privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

15. T. K. skunde pabrėžiamos aplinkybės, susijusios su darbu, klientų praradimu, finansiniais sunkumais, negalėjimu dalyvauti (duomenys neskelbtini), nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar netaikyti administracinio poveikio priemonės – antialkoholinio variklio užrakto. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskyrus atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbine veikla, automobilių sportu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo atveju aukščiau iškeliamas visuomenės viešojo intereso užtikrinimas saugumas keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Apygardos teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo kilusios/kilsiančios pasekmės yra adekvačios, jos nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

16. Atmetant apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

17. Pažymėtina, kad ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas ar administracinio nusižengimo ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija gali, tačiau neprivalo skirti alternatyvią – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuobaudą. Akcentuojama, kad pats T. K. dar prieš administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Institucijoje pateikė prašymą, kuriame išreiškė sutikimą dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skyrimo. Taigi apeliantas pats raštu išreiškė sutikimą, jog ši administracinio poveikio priemonė (draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) jam būtų paskirta, todėl Institucija 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu skyrė jam administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Nors šiuo metu apeliantas skunde tvirtina, kad ši administracinio poveikio priemonė jį varžys labiau nei reikalinga, autoblokas yra brangus ir pasirodo negali būti lengvai išimamas bei įdedamas į kitą automobilį, tačiau T. K. yra sulaukęs pakankamai brandaus amžiaus, turintis pakankamai gyvenimo patirties, taigi jam gerai suvokiama, jog raštiškai vienai ar kitai institucijai pateikti prašymai yra vertinami bei sprendžiami. Aukštesniojo teismo vertinimu, T. K. antialkoholinio variklio užrakto įrengimo kainomis, techninėmis galimybėmis privalėjo pasidomėti ir objektyviai įvertinti savo finansines galimybes dar prieš teikdamas prašymą taikyti jam šią administracinio poveikio priemonę. Duomenų, kad pažeidėjo materialinė padėtis būtų ženkliai pablogėjusi jau po minėto prašymo pateikimo, kas leistų svarstyti galimybę nebetaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bylos medžiagoje nėra. Pabrėžiama, jog apeliantas nėra įpareigojamas įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, o turi teisę vairuoti tokius užraktus turinčias transporto priemones. Svarbu tai, kad administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai užtikrina galimybę periodiškai tikrinti apelianto blaivumą ir taip užtikrinti visuomenės saugumą nuo galimų pažeidimų, o tai padės pasiekti nuobodos tikslus. Nagrinėjamu atveju, T. K. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog paskirtos nubaudimo priemonės yra per griežtos, neproporcingos, neteisingos ir turėtų būti keičiamos.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismai analogiškų administracinių nusižengimų bylose yra iš dalies tenkinę pareiškėjų skundus, sutrumpinę teisės vairuoti atėmimo laikotarpį ir netaikę poveikio priemonės-antialkoholinio variklio galimybių. Šiuo atveju apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena byla ir situacija yra individuali, todėl net ir esant panašioms aplinkybėms teismas nėra įpareigojamas paskirti identišką nuobaudą ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti.

19. Apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos Nutarimu T. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės teisingos ir pagrįstos, jų švelninti, griežtinti ar kitaip keisti nėra pagrindo. Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės yra proporcingos T. K. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežtos ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, nes yra teisėti ir pagrįsti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų, veikiančių Kauno apylinkės teismo vardu, 2026 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.