Kauno apygardos teismo nutartis

2024-09-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1197-390/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-17
Bylos Nr.
e2S-1197-390/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05981-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
D. B., R. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybė, J. P.
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1197-390/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05981-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.3; 3.3.2.6.1(S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams D. B., R. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus, dėl pastato pripažinimo išnykusiu ir įpareigojimo jį išregistruoti, kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė ir J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Š. patikslintu ieškiniu prašo:

1.1. pripažinti, kad pastatas – ūkinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra išnykęs ir įpareigoti atsakovus D. B. ir R. B. ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išregistruoti pastatą – ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. patekimui į ieškovui R. Š. nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas) nustatyti atsakovams D. B., R. B. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) 0,0201 ha ploto kelio servitutą, matininko D. N. 2023 m. vasario 3 d. servituto schemoje pažymėtą S1.1, suteikiantį teisę ieškovui R. Š. bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku;

1.3. priteisti iš ieškovo R. Š. atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 1 679,44 Eur dydžio kompensaciją;

1.4. priteisti iš ieškovo R. Š. atsakovams D. B. ir R. B. 4 939,50 Eur dydžio kompensaciją;

1.5. priteisti iš atsakovų ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki civilinėje byloje Nr. e2-8764-1160/2024 priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams D. B. ir R. B. ir (ar) kitiems asmenims statyti bet kokio tipo statinius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o juos pastačius uždrausti jais naudotis.

3. Nurodė, kad nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog pastato – ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai yra išnykęs, vietoje yra pradėti galimai neteisėti statybos darbai. Atsakovai žinodami, kad vienintelis būdas ieškovui patekti prie savo statinio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra per jų žemės sklypą, esantį į adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pradėjo naujo statinio numatytoje servituto vietoje statybas, užuot iš VĮ Registrų centro išregistravę faktiškai prieš daug metų išnykusį statinį – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais atsakovai piktybiškai siekia apriboti tiek ieškovo, tiek valstybinės žemės valdytojo – trečiojo asmens J. P. galimybę naudotis jiems priklausančiais statiniais, naudojantis faktiškai šiuo metu esančiu keliu (taku) žemės sklype, kuris priklauso ne tik atsakovams, bet ir valstybei. Akivaizdu, jog vykstančios civilinės bylos metu atsakovai neturi teisės numatyto servituto vietoje statyti bet kokio tipo statinius, nes būtent ši sklypo dalis yra civilinės bylos ginčo dalykas. Be kita ko, atsakovų vykdomos neteisėtos statybos yra organizuojamos galimai net neturint Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo (be jos žinios ir sutikimo), todėl vykdomos statybos yra neteisėtos bei prieštaraujančios Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Atsiliepimas

4. Atsakovai D. B. ir R. B. prašė ieškovo prašymo netenkinti.

5. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą bei žemės sklypo planą, kaip tik ant prašomo kelio servituto ploto stovėjo pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane – 2I1m. Tai yra malkinė, kuri yra būtina šalia esančiam pastatui eksploatuoti. Šis pastatas yra atstatytas ir tokiam veiksmui atlikti nėra būtini jokie statybos leidimai. Jokių statinių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nesiruošia statyti. Laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir perteklinis.

6. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu prašė prašymą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad atsakovai ginčo sklype, per kurį ieškovas prašo nustatyti servitutą, atstatė ūkinį pastatą – malkinę, kuris yra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi atsakovai jau įgyvendino savo nuosavybės teises į ginčo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti statyti bet kokio tipo statinius žemės sklype ir uždrausti jais naudotis teismas atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai be ūkinio pastato – malkinės atstatymo yra suplanavę kokius nors kitus statybos darbus minėtame žemės sklype.

10. Taip pat nurodė, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių, todėl ieškovo prašomos taikyti tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų, pažeistų atsakovų, kaip žemės sklypo savininkų, teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepasisakė apie ieškovo pareikšto reikalavimo preliminarų vertinimą, t. y., ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Šioje situacijoje vienintelis būdas Ieškovui patekti prie savo nuosavybės teise valdomo statinio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra per atsakovams priklausanti žemės sklypą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl patikslintas ieškinys pateiktas pagrįstai, siekiant įgyvendinti savo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises bei teisėtus interesus.

1.2. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui lemia tai, jog atsakovai B. elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, kadangi žinodami, jog vienintelis būdas ieškovui patekti prie savo statinio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra per jų žemės sklypą tyčia pradėjo naujo statinio numatytoje servituto vietoje statybas, užuot iš VĮ Registrų centro savo noru išregistravę faktiškai prieš daug metų išnykusį statinį - pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas). Tokie veiksmai laikytini visai ne prieš tai buvusio ir išnykusio Pastato atstatymu (kadangi neatitinka prieš tai buvusio statinio projekto), o visai naujo statinio statyba. Šiuo atveju turi būti išlaikyta status quo padėtis, o ne dirbtinai kuriama situacija siekiant, jog žemės sklype nebūtų nustatytas kelio servitutas, kuris ieškovui yra būtinas, jog galėtų patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio turto. Taip pat teismas, dar net neišnagrinėjęs bylos, išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl vieno iš ieškovo pareikštų reikalavimų, t. y. konstatavo, jog nėra pagrindo išregistruoti Pastato, nes jį bylos nagrinėjimo metu B. esą teisėtai atstatė.

1.3. Ieškovo manymu, šiuo atveju yra pažeidžiama jo konstitucinė teisė į nešališką teismą, kadangi teisėja nagrinėjanti civilinę bylą, jau turi išankstinę nuomonę ginčo klausimu, kurią aiškiai išsakė priimdama skundžiamą nutartį, kas leidžia pagrįstai vertinti, kad civilinė byla nebus išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, išimtinai dėl teisėjos palankumo B. ir šališkumo jų atžvilgiu. Be to, teismas, užuot skubiai pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustatė B. 7 dienų terminą atsiliepimui pateikti, per kurį šie spėjo visiškai pasistatyti naują statinį, ką patvirtina jų į civilinę bylą jų pateiktos foto nuotraukos. Tokiu būdu teismas suteikė galimybę B. įvykdyti savo nesąžiningus veiksmus.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai D. B. ir R. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovai įgyvendino savo nuosavybės teises ir Pastatą šiuo metu jau atstatė. Pažymėtina, kad tokios teisės atsakovai niekuomet nebuvo atsisakę ir visuomet ją pabrėžė abiejų instancijų teismuose. Kadangi buvo ne pradėtas statyti neaiškios paskirties pastatas, bet atstatytas Nekilnojamojo turto registre teisėtai užregistruotas ūkinis pastatas, turtintis unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažymėjimas plane - 2I1m, todėl tokiam veiksmui atlikti nėra būtini jokie statybos leidimai.

2.2. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų apribotos ir atimtos atsakovams jų nuosavybės teisės. Be to, atsakovai jau buvo pabrėžę, kad įstatymai iš viso nenumato teisės nustatyti kelio servituto per iš Nekilnojamojo turto registre registruotą ir oficialiai neišregistruotą pastatą.

2.3. Argumentai dėl teisėjos šališkumo yra nepagrįsti. Teismas tik konstatavo šiuo metu jau egzistuojantį faktą, o dėl ieškovo reikalavimo išregistruoti pastatą nepasisakė. Taip pat teismas, nustatydamas terminą atsakovams pateikti atsiliepimus, nepažeidė jokių teisės normų ir dėl to negali būti laikomas šališku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad byloje yra pareikštas ieškinys pripažinti, kad Pastatas yra išnykęs ir įpareigoti atsakovus jį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, kelio servituto nustatymo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams ir (ar) kitiems asmenims statyti bet kokio tipo statinius atsakovams priklausančiame žemės sklype, o juos pastačius uždrausti jais naudotis iki įsiteisės procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė, nusprendęs, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų, pažeistų atsakovų, kaip žemės sklypo savininkų, teises. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis.

16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

17. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016 ir kt.). Pagal skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad teismas nors nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus vertinimo, tačiau prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė ne dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktą ieškinį vertina preliminariai pagrįstu, kadangi ieškovas ieškinyje suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą ir nėra akivaizdžių aplinkybių, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus apskritai negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškovas pažymi, kad teismas neatsižvelgė, jog ieškiniu siekiama įgyvendinti savo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises – patekti prie statinio, o atsakovai tyčia pradėjo numatytoje servituto vietoje statinio statybas, kas rodo atsakovų nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais.

19. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta praktika).

20. Nagrinėjamoje byloje įvertinus ieškovo pareikštus reikalavimus matyti, kad byloje šalių ginčas kyla iš esmės dėl Pastato, priklausančio atsakovams, pripažinimo išnykusiu ir jo išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Taigi, ieškovo ieškinio reikalavimas yra dėl pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1207-943/2020). Taigi, ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo patenkinimas apskritai nesietinas su įvykdytinumu ar vykdytinumu, nes teismo sprendimas dėl ieškinio reikalavimo patenkinimo realizuotųsi savaime, o teismo procesinio sprendimo priverstinio vykdymo būtinumas bet kuriuo atveju neatsirastų. Todėl nėra ir negali būti jokios grėsmės tokio sprendimo galimam neįvykdymui.

21. Taip pat nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas nėra suinteresuotas atsakovams priklausančio Pastato atkūrimu, todėl prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia, kad toks procesas būtų sustabdytas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad taikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeidžiamos atsakovų, kaip Pastato savininkų, nuosavybės teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį - jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).

22. Neegzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, apylinkės teismas pagrįstai netaikė ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Aplinkybė, kad teismas priėmė bylos šaliai nepalankų sprendimą (netenkino prašymo), negali būti laikoma teismo šališkumu. Be to, kaip jau nurodyta, teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Tai, kad teismas nustatė atsakovams terminą atsiliepimams į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti, taip pat neleidžia teigti, kad teismas buvo suinteresuotas, nes nepažeidė procesinės teisės normų. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, kai teismas mano, jog tai būtina, yra pranešama atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

24. Apibendrinus nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis