Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovės AB LESTO atstovei J. M., atsakovės atstovei J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretysis asmuo M. Ū., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko tretysis asmuo M. Ū.. Jai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Paaiškino, kad iš atsakovės turėtų būti priteista skola, kadangi atsakovė yra buto savininkė, o pagal esamą teisinį reguliavimą atsakovė sudarydama jai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi galimybę susitarti su nuomininku, kad nuomininkas savo vardu sudarytų sutartis už teikiamas paslaugas tiesiogiai su paslaugų teikėjais ir tokiu atveju nuomininkas būtų atsakingas už sutarties vykdymą, o šiuo atveju tas nebuvo padaryta ir už įsiskolinimą atsakinga yra atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. už suvartotą elektros energiją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, susidarė 1686,36 Lt skola (b.l. 8-9, 10).

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2010-02-26 priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l. 11-12).

2010-01-06 atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė ir tretysis asmuo M. Ū. sudarė gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartį Nr. 624-1545 iki 2010-12-29 (b.l. 26-29).

2010-01-06 VšĮ „Klaipėdos butai“, kuri atstovauja atsakovę sudarant atsakovei priklausančių butų nuomos sutartis, pranešė AB LESTO apie nuomos sutarties su M. Ū. sudarymą (b.l. 39, 49-52).

Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl skolos už butui, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tiektą elektros energiją dydžio, tačiau yra kilęs ginčas dėl to, kas iš byloje dalyvaujančių asmenų, atsakovė buto savininkas Klaipėdos miesto savivaldybės ar trečiasis asmuo buto nuomininkas M. Ū. turi sumokėti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario iki 2013 m. gegužės 1 d. tiektą elektros energiją.

Ieškinys tenkintinas.

LR CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybės gyvenamosios patalpos, imamas atsikrai nuo buto nuompinigių ir yra mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, 96 p. nuostatas, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 nurodė, kad daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Savivaldybei priklausančio buto nuomininkei nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei. Savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu nuomininkas yra sudaręs sutartį nustatyta tvarka, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą vykdymą.

Lietuvos Aukščiausis Teismas 2008-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 pažymėjo, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, savivaldybė atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomininkė tretysis asmuo M. Ū. nebuvo sudariusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Todėl atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, esamą teisinį reguliavimą ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, konstatuotina, kad prievolė sumokėti ieškovei AB LESTO skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

2010-01-06 atsakovės ir trečiojo asmens M. Ū. sudarytos gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutarties Nr. 624-1545 4.2 p., 4.3 p. nuomininkė įsipareigojo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su tiekėju ir mokėti už sunaudotą elektros energiją, tačiau ta aplinkybė, kad nuomininkė nevykdė sutarties reikalavimo ir elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su tiekėju nesudarė bei neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove.

Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį, prašydama jį atmesti vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, tačiau nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Nurodoma nutartimi spręsta situacija, kai ieškovas pareiškė reikalavimą ne dėl nuomininkų skolos už suvartotą elektros energiją, bet dėl išlaidų, skirtų namų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ieškinys yra tenkintinas visiškai ir ieškovei AB LESTO iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteistina 1686,36 Lt skola už elektros energiją.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 54,00 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.). Kitų duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 263-270, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB LESTO iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1686,36 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus ir 36 centus) skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1686,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.