Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MB Partners Center“ atstovui advokatui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau -UAB) „MB Partners Center“ ieškinį atsakovei I. B. dėl turto išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau -UAB) „Swedbank Lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus išreikalauti iš atsakovės automobilį „RANGER ROVER EVOQUE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. SALVA2BC9dH795362 (toliau – ginčo automobilis) natūra su visais susijusiais dokumentais, įskaitant transporto priemonės registracijos liudijimą ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, grąžinant nurodytą ginčo automobilį ieškovui, ne vėliau kaip per dvi dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per dvi dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovei paimti ginčo automobilį su visais susijusiais dokumentais, įskaitant transporto priemonės registracijos liudijimą ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kur jis bebūtų ir kas jį bevaldytų, įskaitant patekti į privačią teritoriją, esančią adresu (duomenys nesskelbtini) Klaipėdos r., arba bet kurią kitą teritoriją, kurioje būtų ginčo automobilis su tikslu jį pasiimti. Taip pat ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 1 653,56 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki ieškinio pateikimo ir priteisti nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą po 13,78 Eur dienai nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ginčo automobilį įmonė lizingo būdu nusipirko iš trečiojo asmens, tačiau šiuo metu pilnai nėra atsiskaityta už ginčo automobilį. Atsakovė yra buvusi darbuotoja, kuriai buvo duotas naudotis ginčo automobilis. Atsakovę atleidžiant iš darbo jos buvo paprašyta iki 2018 m. rugsėjo 24 d. grąžinti įmonei ginčo automobilį, tačiau tai padaryta nebuvo. Atsakovė ne tik neteistai valdo ginčo automobilį, bet ir juo nesirūpina ir daro jam žalą, nes ginčo automobilis buvo patekęs į eismo įvykį ir yra apgadintas jo kėbulas. Nurodo, kad atsakovei naudojantis ginčo automobiliu įmonė negauna jokios naudos, nors kas mėnesį moka turto išpirkimo įmoką, kuri kiekvieną mėnesį yra 413,39 Eur. Kadangi atsakovė neteisėtai naudojasi ginčo automobiliu ir iš jo gauna naudą, nes sutaupo, todėl nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos prašo iš atsakovės už keturis mėnesius priteisti 1 653,56 Eur nuostolių, tai yra keturias išpirkimo įmokas bei nuostolių atlyginimui po 13,78 Eur į dieną nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad ginčo automobilis šiuo metu yra pas atsakovę. Ginčo automobilis buvo suteiktas atsakovei kaip darbuotojai, tačiau ją atleidžiant buvo pareikalauta grąžinti automobilį, tačiau iki šiol tai padaryta nebuvo. Tai, kad atsakovė neva turi 50 procentų akcijų yra nepagrįsta jokiais rašytiniai įrodymais, nes vienintelis akcininkas yra M. B.. Atsakovė santuokos nutraukimo byloje yra pareiškusi reikalavimą dėl 50 procentų akcijų atsakovei, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo negrąžinti automobilio ieškovei, nes ginčo automobilis yra įmonės turtas, tai yra juridinio asmens ir ginčo automobilis nėra dalintinas nei santuokos nutraukimo byloje, nei tarp akcininkų. Nurodė, kad ieškovė turi teisę ginčo automobilį išreikalauti iš neteisėto valdymo, pagal lizingo sutarties 5.3.5 punktą, nes ieškovė yra ginčo automobilio valdytoja. Ieškovė kiekvieną dieną patiria nuostolius, kuriuos ir prašo priteisti pilna apimtimi pagal pareikštą ieškinį. Patvirtino, kad šiuo metu ginčo automobilio savininkas yra UAB „Swedbank lizingas“. Paaiškino, kad nuostoliai patiriami dėl to, kad ieškovė negali naudoti ginčo automobilio įmonės veikloje, negali jo nuomoti, be to automobilis nuvertėja. Nurodė, kad įmonėje yra daugiau kaip 100 darbuotojų, kurie įmonės veikloje galėtų naudoti šį ginčo automobilį, įmonės poreikiams, be to, galėtų nuomoti ir gauti pajamas. Žalą skaičiuoja pagal lizingo bendrovei mokamą mėnesinę įmoką, nes ginčo automobilio nuomos kaina galėtų būti apie 800,00 Eur, tačiau prašo priteisti tik minimaliai nuostolių atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovė ir ieškovės direktorius M. B. yra sutuoktiniai, kurių santuoka įregistruota 2007 m. lapkričio 10 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama atsakovės ir ieškovės direktoriaus santuokos nutraukimo byla, civilinės bylos Nr. e2-2362-1071/2019. Santuokos nutraukimo byloje yra pareikštas tiek atsakovės, tiek ir jos sutuoktinio reikalavimas padalinti santuokos metu įgytą turą, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir tarp dalintino turto yra ir 100 vnt. ieškovės akcijų, kurių vertė 2 896,00 Eur.

Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad ieškovė yra įregistruota 2013 m. gegužės 3 d., jos vadovu bei akcininku nuo pat ieškovės įsteigimo yra M. B.. Ieškovės įmonėje dirba 128 darbuotojai, įmonei priklauso 8 automobiliai, iš jų du išperkami arba nuomojami, o įmonės veiklos sritys: aukštalipių paslaugas, fasadas, fasado apdaila, ventiliacija kondicionavimas.

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. H 160435, nustatyta, kad ginčo automobilio „RANGER ROVER EVOQUE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. SALVA2BC9dH795362, savininkas yra UAB „Swedbank Lizingas“, o naudotojas – ieškovė.

Ieškovė ginčo automobilį valdo ir naudoja 2017 m. balandžio 5 d. Lizingo sutarties Nr. LT125476 pagrindu. Šios sutarties pagrindu ieškovė UAB „Swedbank Lizingas“ kas mėnesį moka nustatyto dydžio įmoką, kuri yra 413,39 Eur ir galutinai ieškovė automobilį išsipirks 2021 m. balandžio 15 d. Ginčo automobilis ieškovei buvo perduotas valdyti ir naudotis 2017 m. balandžio 5 d. turto priėmimo – perdavimo aktu, kurio 3 punkto nuostatas numato, kad pasirašius šį turto priėmimo – perdavimo aktą ieškovei buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis ginčo automobiliu, o taip pat ieškovei perėjo ir atsitiktinio ginčo automobilio žuvimo ir sugedimo, fizinio ir moralinio susidėvėjimo rizika bei jo valdytojo atsakomybė.

Iš 2015 m. liepos 31 d. darbo sutarties Nr. 094, 2017 m. birželio 30 d. darbo sutarties Nr. 094 priedo Nr. 1 ir 2017 m. rugsėjo 29 d. darbo sutarties Nr. 094 priedo Nr. 2, nustatyta, kad atsakovė nuo 2015 rugpjūčio 3 d. ieškovės įmonėje dirbo personalo vadovės pareigose iki 2018 m. rugsėjo 24 d.

Iš 2017 m. balandžio 18 d. ieškovės įsakymo Nr. P17-30/3 nustatyta, kad atsakovė buvo paskirta materialiai atsakinga už ieškovei priklausantį ginčo automobilį.

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovės įsakymo Nr. P18-130 nustatyta, kad atsakovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalimi nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. yra atleista iš personalo vadovės pareigų ir atsakovės pareikalauta grąžinti visą jai perduotą įmonės turtą atleidimo dieną.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, tai yra ieškovės 2018 m. rugsėjo 18 d. siųsto pranešimo atsakovei bei 2018 m. spalio 26 d. ieškovės atstovų siųsto pranešimo atsakovei nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovai ne kartą ragino atsakovę, grąžinti ginčo automobilį.

Ieškovės 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. P14-043 patvirtintų ieškovės darbo tvarkos taisyklių 18 punkto numatyta, kad nutraukus darbo sutartį, darbuotojas turi grąžinti visą įmonei priklausantį turtą, inventorių, asmenines apsaugos priemones. Šios nuostatos atsakovei kaip buvusiai ieškovės personalo vadovei turėjo būti žinomos.

Dėl reikalavimo išreikalauti ginčo automobilį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė ieškiniu prašo išreikalauti ginčo automobilį iš neteisėto valdymo, tai yra reiškia vindikacinį reikalavimą.

Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo automobilis šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank Lizingas“, tačiau ieškovė yra teisėta ginčo automobilio valdytoja ir atsako už jai perduotą ginčo automobilį. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė kas mėnesį už ginčo automobilį UAB „Swedbank Lizingas“ moka 413,39 Eur įmoką ir šiuo metu dar pilnai nėra išsipirkusi ginčo automobilio. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad atleidus ją iš darbo ji neperdavė ieškovei ginčo automobilį ir kurį laiką naudojosi ginčo automobiliu, tačiau teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus naudotis ginčo automobiliu ji nesinaudoja, ginčo automobilis stovi jos ir jos sutuoktinio bendro namo kieme. Atsakovė patvirtino ir pripažino, kad jai buvo žinoma, kad ginčo automobilis yra registruotas ieškovės vardu ir ieškovė moka už ginčo automobilį lizingo įmokas ir tai, kad jai buvo siunčiami raginimai grąžinti ginčo automobilį ieškovei.

Įvertinus tai, kad ginčo automobilis atsakovei buvo suteiktas naudotis tuo metu kai ji dirbo ieškovės įmonei, tačiau atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo 24 d., yra atleista iš ieškovės įmonės darytina išvada, kad atsakovę atleidus iš įmonės ji privalėjo ieškovei grąžinti jai ieškovės suteiktą įmonės turtą, tai yra ginčo automobilį. Teismo vertinimu atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ginčo automobilis niekada nebuvo naudojamas ieškovės įmonės reikmės, o buvo naudojamas tik šeimos poreikiams, ar nurodytos aplinkybės, kad ieškovė buvo įsteigta atsakovės santuokos metu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė teisėtai naudojasi ginčo automobiliu. Atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ginčo automobilio įsigijimui buvo skirta 1 000,00 Eur asmeninių lėšų, nėra patvirtintos jokias rašytiniai įrodymais. Teismo vertinimu atsakovės nurodytas pasiteisinimas dėl kokių priežasčių ji negrąžino ieškovei ginčo automobilio po jos atleidimo iš darbo, tai yra, kad galėtų vežioti dukrą į mokyklą ar būrelius, nėra pagrindas netenkinti ieškinio, nes bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. be jokio teisinio pagrindo naudoja ir valdo ginčo automobilį. Byloje nėra ginčo, kad ginčo automobilis yra išlikęs natūra, tą patvirtina ir šalių į bylą pateiktos nuotraukos bei atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ginčo automobilis šiuo metu stovi nenaudojamas jos ir jos sutuoktinio gyvenamojo namo kieme. Teismas nepasisako dėl ginčo automobilio techninės būklės, kadangi šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl daikto grąžinimo natūra ir nereiškė reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą dėl automobilio apgadinimo. Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovės bei atsakovės nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, atsakovė per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotina grąžinti ginčo automobilį natūra su visais susijusiais dokumentais, įskaitant transporto priemonės registracijos liudijimą ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, grąžinant nurodytą ginčo automobilį ieškovei.

Dėl ieškinio reikalavimų priteisti nuostolių atlyginimą.

CK 4.97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismų visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimąsi civiliniame procese principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12,178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje tik nurodė, kad dėl neteisėto atsakovės naudojimosi ginčo automobiliu ji patyrė nuostolius, tai yra negautos pajamos. Nuostolius ieškovė apskaičiuoja pagal ieškovės mokamą mėnesinę lizingo įmoką už ginčo automobilį ir prašo už visą neteisėtą atsakovės naudojimosi ginčo automobiliu laikotarpį priteisti ieškovės patirtus nuostolius, tai yra priteisti 1 653,65 Eur už keturis mėnesius nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki ieškinio teismui parengimo bei po 13,78 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė neteisėtai valdydama ginčo automobilį gavo naudos, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė. Teismo vertinimu ieškovės mokama mėnesinė lizingo įmoka už ginčo automobilį negali būti kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis realius ieškovės patirtus nuostolius dėl, neteisėto atsakovės ginčo automobilio valdymo, nes į bylą nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ginčo automobilį buvo nutarta nuomoti ir iš to gauti pajamas. Ieškovės atstovas iš esmės neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad tuo metu kai atsakovė dirbo ieškovės įmonėje ginčo automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje, nes ginčo automobiliu važinėjo atsakovė ir buvo vežiojama atsakovės ir ieškovės įmonės direktoriaus ir akcininko dukra. Ginčo automobilio išsipirkimo mėnesinė įmoka negali būti vertintina, kaip ieškovės nuostoliai, nes šią įmoką ieškovė privalo mokėti pagal lizingo sutartį ir mokėdama šią įmoką ieškovė išsiperka ginčo automobilį, tai yra savo naudai įgyja ginčo automobilį. Įvertinus tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės patirtus nuostolius ir atsakovės gautą naudą dėl neteisėto ginčo automobilio valdymo, į tai, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. teismo nutartimi ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei buvo uždrausta naudotis ginčo automobiliu ir nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė po 2019 m. vasario 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudojosi ginčo automobiliu, laikytina, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, todėl šie ieškovės reikalavimai atmestini kaip neįrodyti. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu tik nurodė, kad tokio automobilio nuoma galėtų būti apie 800,00 Eur, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, o teismas negali priimt sprendimo prielaidomis. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-764-603/2019).

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, 2019 m. vasario 13 d. nutarties pagrindu, panaikinti (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro : 520,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl automobilio išreikalavimo bei už reikalavimą priteisti nuostolius ir 38,00 Eur žyminis mokestis už prašymą ieškinyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 38,00 Eur už pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 4 207,36 Eur atstovavimo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tai yra viso 4 841,36 Eur.

Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą ir 1 500,00 Eur atstovimo išlaidas, viso 1538,00 Eur.

Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, nagrinėjamu atveju 33 procentus, darytina išvada, kad proporcingai patenkintų reikalavimų sumai yra pagrindas paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl ginčo automobilio, kurio vertė 21 450,00 Eur ir atmetus ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 483,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą grąžinti ginčo automobilį ir 38,00 Eur žyminis mokestis už 2019 m. vasario 8 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris 2019 m. vasario 13 d. teismo nutartimi buvo patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 521,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovės sumokėti žyminiai mokesčiai už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris buvo atmestas ir žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš atsakovės ieškovei nepriteistini.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, šalių atstovų advokatų laiko sąnaudas, bylinėjimosi trukmę, į tai, kad ieškovė teikė teismui kelis prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuose motyvai praktiškai analogiški ir atsižvelgdamas į Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos yra neprotingai didelės, todėl jos mažintinos ir ieškovei iš atsakovės priteistina viso 1300,00 Eur ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų. Ieškovei iš atsakovės viso priteisti 1821,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei iš ieškovės priteistina 495,00 Eur atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Išreikalauti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį „RANGER ROVER EVOQUE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. SALVA2BC9dH795362 natūra su visais susijusiais dokumentais, įskaitant transporto priemonės registracijos liudijimą ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, grąžinant nurodytą ginčo automobilį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MB Partners“, juridinio asmens kodas 303056690, ne vėliau kaip per dvi dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovei I. B. neįvykdžius teismo įpareigojimo per dvi dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MB Partners“ paimti automobilį „RANGER ROVER EVOQUE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. SALVA2BC9dH795362 su visais susijusiais dokumentais, įskaitant transporto priemonės registracijos liudijimą ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kur jis bebūtų ir kas jį bevaldytų, įskaitant patekti į privačią teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., arba bet kurią kitą teritoriją, kurioje būtų automobilis „RANGER ROVER EVOQUE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. SALVA2BC9dH795362 su tikslu jį pasiimti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovės I. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MB Partners“ priteisti 1821,00 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MB Partners“ priteisti atsakovei I. B. 495,00 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti sprendimo įvykdymo užtikrinimui 2019 m. vasario 13 d. nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.