- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-26
- Bylos Nr.
- eA2-6689-1067/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04439-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Solbega“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016, išnagrinėtoje pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Solbega“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti pareiškėjui M. P. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-6753-991/2016 procesą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio normos nustato valdymo organo nario atsakomybę tik pačiai bendrovei, bet ne jos kreditoriams, šiuo atveju atsakovo M. P. atsakomybę UAB „Solbega“, bet ne ieškovui R. V. Todėl vien jau dėl šios aplinkybės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016 yra nepagrįstas, neteisėtas ir nesąžiningas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117–132 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, todėl pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie bylą ir negalėjo įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016 nesiėmė visų įmanomų protingų priemonių pareiškėjo buvimo vietai nustatyti, prieš pasinaudodamas dokumentų įteikimo fikcija – jų viešu paskelbimu: teismas išimtinai rėmėsi ieškovo atstovo advokato nurodytais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, netikrino, ar ieškovo atstovo advokato nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas sutampa su registruotu gyvenamosios vietos adresu, neįdėjo pakankamai pastangų, kad nustatytų atsakovo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, nebandė dokumentų atsakovui įteikti elektroninių ryšių priemonėmis, nors atsakovo (pareiškėjo) elektroninio pašto adresas ieškovui buvo žinomas. Taip pat pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016 procesinius dokumentus pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) siuntė tik vieną kartą, o nenustatęs, kad pareiškėjo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas ir ieškovo atstovo advokato nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas sutampa bei pasinaudodamas dokumentų įteikimo fikcija – viešu jų paskelbimu, ne tik nebuvo pakankamai rūpestingas, bet ir iš esmės pažeidė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvią dokumentų įteikimo tvarką. Teigia, kad sprendimas už akių priimtas atsakovui nežinant apie teismo procesą, akivaizdžiai pažeidžiant atsakovo teisę į teisingą teismą, šį sprendimą priėmęs teismas dėjo ne maksimaliai protingas, o formalias ir minimalias pastangas įteikti procesinius dokumentus atsakovui. Pažymi, kad atsakovo elektroninis paštas ir jo telefono numeriai buvo puikiai žinomi ieškovui, ką patvirtina civilinės bylos Nr. e2-6753-991/2016 medžiaga, tačiau teismas nesiėmė jokių papildomų protingų priemonių – nebandė susisiekti su atsakovu telefonu, elektroniniu paštu. Klaipėdos apylinkės teismui 2015 m. spalio 15 d. priėmus sprendimą už akių ir ieškovo naudai priteisus iš UAB „Solbega“ 4 344,30 Eur skolos, 360 Eur palūkanų, ieškovas, žinodamas, kad atsakovas procesinių dokumentų nepasiims ir atsiliepimo į ieškinį byloje nepateiks, elgėsi nesąžiningai, tiesiog pasinaudojo šia galimybe bei neinformavo teismo, kad atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nurodo, kad apie civilinę bylą Nr. e2-6753-991/2016 ir joje priimtą 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių sužinojo tik 2024 m. balandžio 21 d., kuomet pareiškėjas gavo procesinius dokumentus iš Vokietijos antstolio. Pažymi, kad pareiškėjas 2016 m. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją ir iki šiol ten gyvena. Nurodo, kad pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas apie pradėtą vykdomąją bylą, o sužinoti apie vykdomąją bylą jokių galimybių neturėjo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių patvirtinta kopija apskritai nebuvo išsiųsta pareiškėjui. Pažymi, kad pareiškėjas sprendimo už akių metu Lietuvoje nebegyveno, o gyveno Vokietijoje ir šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos, todėl pareiškėjas laiku nebuvo informuotas apie iškeltą civilinę bylą Nr. e2-6753-991/2016 ir tai lėmė, jog pareiškėjas prarado galimybę laiku ir tinkamai savo interesus veiksmingai ginti teisme, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą teismo procesą. Nurodo, kad pareiškėjas apie civilinę bylą Nr. e2-6753-991/2016 bei joje 2016 m. lapkričio 10 d. priimtą sprendimą už akių sužinojo jau praėjus įstatyme nustatytam penkerių metų terminui prašymui atnaujinti procesą paduoti, teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą penkerių metų terminą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje Nr. e2-6753-991/2016.
Atsiliepimas
Ieškovas R. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti atsakovo prašymo dėl įstatyme nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo ir prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyti priimti CPK 368 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismui nusprendus atnaujinti terminus, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad atsakovas savo pareiškime suformulavo reikalavimus dėl termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo, tačiau nesuformulavo prašymo, t. y. reikalavimo, kokio bylos rezultato atnaujinus procesą atsakovas siekia. Nurodo, kad atsakovo teiginiai apie tariamai teismo padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą neatitinka tikrovės, pažymėdamas, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016 ieškovas 2016 m. balandžio 14 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui pareiškė dėl pastarojo neteisėtų veiksmų einant UAB „Solbega“ vienasmenio vadovo pareigas. Nurodo, kad iki ieškovas dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi į teismą, su atsakovu buvo galima susisiekti jo vadovaujamos įmonės adresu, ką patvirtina prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, t. y. 2014 m. vasario 12 d. ieškovo raštas, kuriuo informuojama apie sutarties nutraukimą ir reikalaujama grąžinti už akcijas sumokėtą pinigų sumą ir atsakovo M. P. pasirašiusio kaip direktorius 2014 m. vasario 12 d. atsakymas į ieškovo raštą. Teigia, kad ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Solbega“ (civilinė byla Nr. e2-13862-642-2015) su M. P. jau nebebuvo įmanoma susisiekti ankstesniais adresais ir kontaktais, nei ieškovui, nei teismui, nei minėtoje byloje 2015 m. spalio 15 d. priimtą sprendimą vėliau vykdančiam antstoliui. Ieškovas nurodo, kad aktualios 2024 m. birželio 19 d. Gyventojų registro pažymos duomenimis atsakovas nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įtrauktas į gyvenamąją vietą nedeklaravusių asmenų apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybėje, ir tik 2024 m. balandžio 16 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją, tačiau atsakovas savo pareiškime teigia, kad į Vokietiją išvyko 2016 metais, nedetalizuodamas net mėnesio, kaip ir pareiškime savo adresu nurodo tik Vokietijos miestą. Nurodo, kad atsakovas savo samprotavimus, kaip ieškovas ar teismas tariamai galėjo jį surasti ir įteikti procesinius dokumentus (pvz. elektroninio ryšio priemonėmis), kad ieškovas tariamai žinojo apie jo išvykimą į Vokietiją ir pan., nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais, galinčiais patvirtinti, jog tokia galimybė realiai egzistavo. Ieškovas taip pat atsiliepime nurodo, kad atsakovo nurodoma CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostata įsigaliojo tik 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, paskelbta TAR 2016 m. lapkričio 17 d., 95 straipsnis) ir negalėjo būti teismo pažeista, kadangi bylos nagrinėjimo metu neegzistavo, todėl atsakovas neįrodė, kad egzistuoja tiek prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, tiek proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, konkrečiai – neišnaudojo visų įstatyme nustatytų galimybių nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, ieškovui slapstantis. Taip pat pažymi, kad dėl atsakovo motyvų atnaujinti įstatyme nustatytą penkerių metų naikinamąjį terminą (CPK 368 straipsnio 2 dalis), kad ši nuostata taip pat įsigaliojo tik 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, paskelbta TAR 2016 m. lapkričio 17 d., 51 straipsnis, 95 straipsnio 1 dalis), t. y. bylos, kurios procesą siekia atnaujinti atsakovas, sprendimo įsiteisėjimo metu galiojo CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostata, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480, paskelbta Žin., 2011, Nr. 85-4126, 217 straipsnis, 387 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, pirmiausia privalo patikrinti, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas tai yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti, konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018). Proceso atnaujinimas yra ypatinga, ir išimtinė, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieškovo R. V. patikslintas ieškinys patenkintas. Teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovo M. P. šias sumas: 4 344,30 Eur žalos atlyginimo, 360,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 344,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios priteistos iš UAB „Solbega“ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimu už akių, ieškovui R. V.; priteisė iš atsakovo M. P. 809,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. V.
Pareiškėjas, nurodydamas, kad apie civilinę bylą Nr. e2-6753-991/2016 bei joje 2016 m. lapkričio 10 d. priimtą sprendimą už akių sužinojo jau praėjus įstatyme nustatytam penkerių metų terminui prašymui atnaujinti procesą paduoti, prašo atnaujinti pareiškėjui praleistą penkerių metų terminą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje Nr. e2-6753-991/2016 (CPK 78 straipsnio 1 dalis), remiantis pagrindu, jog būtų konstatuota išskirtinė teisinė situacija.
Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).
Iš civilinės bylos Nr. e2-6753-991/2016 matyti, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti CPK 130 straipsnio tvarka. Tačiau 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimas už akių pareiškėjui išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad sprendimo už akių metu Lietuvoje nebegyveno, o gyveno Vokietijoje ir šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos, todėl pareiškėjas laiku nebuvo informuotos apie iškeltą civilinę bylą Nr. e2-6753-991/2016 ir tai lėmė, jog pareiškėjas prarado galimybę laiku ir tinkamai savo interesus veiksmingai ginti teisme, taigi buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą teismo procesą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas gyvena iki šiol užsienio valstybėje – Vokietijoje, sprendimo už akių kopija nebuvo įteikta pareiškėjui (atsakovui) ir pareiškėjas apie civilinės bylos Nr. e2-6753-991/2016 2016 m. lapkričio 10 d. priimtą sprendimą už akių sužinojo jau praėjus įstatyme nustatytam penkerių metų terminui prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti tenkintinas.
Dėl civilinės bylos Nr. e2-6753-991/2016 proceso atnaujinimo.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016 vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nurodant, kad teismas netinkamai pritaikė CPK 117–132 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, todėl pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie bylą ir negalėjo įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą.
Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (atsakovas) teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016 procesinius dokumentus pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) siuntė tik vieną kartą, o nenustatęs, kad pareiškėjo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas ir ieškovo atstovo advokato nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas sutampa bei pasinaudodamas dokumentų įteikimo fikcija – viešu jų paskelbimu, ne tik nebuvo pakankamai rūpestingas, bet ir iš esmės pažeidė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvią dokumentų įteikimo tvarką. Teigia, kad sprendimas už akių priimtas atsakovui nežinant apie teismo procesą.
Iš civilinės bylos Nr. e2-6753-991/2016 nustatyta, kad ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, nes nei teismui, nei ieškovui nebuvo žinoma tiksli atsakovo gyvenamoji vieta. Teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta Klaipėdos m. sav., VSDFV duomenimis atsakovas dirba M. P. individualioje įmonėje, tačiau per darbovietę dokumentų įteikti taip pat nepavyko. Sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016 įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. išduotas vykdomasis raštas. Atsakovui sprendimo už akių kopija išsiųsta gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismo pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsakovui atsiliepimui pateikti bei kiti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui buvo įteikti tinkamai. (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo teiginys dėl netinkamai įteiktų procesinių dokumentų atmestinas, kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškime teigia, kad į Vokietiją išvyko 2016 metais, nedetalizuodamas tikslios datos, mėnesio, nenurodydamas tikslaus adreso Vokietijoje. Nurodo aplinkybę, kad apie civilinę bylą Nr. e2-6753-991/2016 ir joje priimtą 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių sužinojo tik 2024 m. balandžio 21 d., kuomet pareiškėjas gavo 2024 m. balandžio 18 d. procesinius dokumentus iš antstolio Vokietijoje.
Ieškovas kartu su atsiliepimu pateikė 2024 m. birželio 19 d. Gyventojų registro pažymą, kurios duomenimis atsakovas nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įtrauktas į gyvenamąją vietą nedeklaravusių asmenų apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybėje, ir tik 2024 m. balandžio 16 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas civilinės bylos Nr. e2-6753-991/2016 nagrinėjamu laikotarpiu būtų deklaravęs išvykimą į Vokietiją.
Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas nenustatė jokių materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidų priimant 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016, todėl nenustačius vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016 ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo, teisinių prielaidų nėra - pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas (CPK 361 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 9 punktas, 370 straipsnio 3 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo bei esant ieškovo prašymui priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš pareiškėjo (atsakovo) priteistinos ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 600 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
atnaujinti terminą pareiškėjui M. P. prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Netenkinti pareiškėjo M. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-6753-991/2016.
Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) M. P. 600 Eur (šešių šimtų eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. V. naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.