Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. 2A-37-538/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
2A-37-538/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo
D. R., J. T.
Pareiškėjas
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Civilinė byla Nr. 2A-37-538/2018Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00321-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.1.3; 3.3.1.18.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. R., J. T. dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2017-05-23 patikslintu pareiškimu prašė pripažinti D. R. ribotai veiksnia šioje asmeninių turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas ir pan.) ir asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); pripažinti neveiksnia šiose asmeninių turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sumokėjimu už komunalines paslaugas ir pan.; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisnių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią galimybes, poreikius ir pan.). Nurodė, kad kreipiasi į teismą dėl suinteresuoto asmens pripažinimo neveiksniu dėl jos name gyvenančių kaimynų ir V. K. nusiskundimų dėl jos netinkamo elgesio (užgauliojimų, grasinimo susidoroti), kurie bijo, kad dėl jos veiksmų neįvyktų koks nors nelaimingas atsitikimas. Kadangi ji serga psichine liga ir dažnai gydosi, o jos elgesys nesikeičia, yra pagrindas kaimynams bijoti jos garsinimų. D. R. gyvena viena, pas ją retai atvažiuoja vaikai. Sesuo neturi galimybės nuolat teikti pagalbą jai ir šiuo metu niekas ja nesirūpina ir nepavyko atrasti asmens iš jos giminių, kad ją galėtų prižiūrėti ir rūpintis. Kadangi ekspertas savo išvadoje nustatė, kad kitose santykių srityse iš dalies suinteresuotas asmuo gali suprasti savo veiksmus, todėl pareiškėja pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl jos pripažinimo ribotai veiksnia ir neveiksnia tam tikrose srityse pagal eksperto išvadą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017-08-10 sprendimu pareiškimą tenkino. Pripažino D. R. ribotai veiksnia: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas ir pan.); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Pripažino D. R. neveiksnia: asmeninių turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sumokėjimu už komunalines paslaugas ir pan.; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią galimybes, poreikius ir pan.).Nurodė, kad teismui nėra pagrindo nesutikti su 2017-04-10 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada. Teismas sprendė, kad D. R. paaiškinimai, jog ji pati viską susitvarko ir jai nereikia priežiūros, yra jos psichinio susirgimo, tai yra, savikritikos stokos požymis. Pažymėjo, kad psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad ji su vaikais retai matosi, nėra pakankamai prižiūrima. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog D. R. konstatuojami sunkūs ir nuolat egzistuojantys jos psichinės sveikatos sutrikimai, jos psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jai orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti, dėl to ji būdama be globos kelia pavojų sau ir aplinkiniams, psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. R. prašo Tauragės apylinkės teismo (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-08-10 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino bylos aplinkybes. Nors teismo psichiatrijos ekspertizėje nurodyta, kad D. R. (duomenys neskelbtini), tačiau teisme psichiatras nurodė, kad šiuo metu ligos simptomai yra aiškiai išreikšti, yra pasiekta remisija. Teigia, kad D. R. sveikatos sutrikimai nėra tokie sunkūs, kad ją reikėtų pripažinti neveiksnia beveik visose gyvenimo srityse. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, kodėl jis teismo prašo visiško veiksnumo ribojimo ir visiško veiksnumo atėmimo tam tikrose srityse. Mano, kad pareiškėjos būklė ir gebėjimai vertinti formaliai. Teigia, kad pareiškėjos pateikta išvada yra neišsami ir nemotyvuota, neatitinka tokiai išvadai keliamų reikalavimų. Neaišku, kodėl apeliantei paliekama teisė balsuoti, o teisė į santuoką atimama. Teigia, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-102-360/2017 apeliantė buvo išteisinta. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigojo apeliacinį skundą pasirašyti apeliantės atstovą.Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti.Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog psichinę negalią turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo, kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Taip pat teismas pagrįstai sprendė D. R. pripažinti neveiksnia 2017-04-10 ekspertizėje nurodytų asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos pareiškimą motyvuodamas tuo, kad byloje surinkta įrodymų, jog D. R. konstatuojami sunkūs ir nuolat egzistuojantys jos psichinės sveikatos sutrikimai, jos psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jai orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Dėl to ji būdama be globos kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Suinteresuotas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad nėra pakankamo pagrindo ją pripažinti neveiksnia. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.Nustatyta, kad 2017-03-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi D. R. paskirta psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2017-04-10 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 išvadoje nurodyta, kad D. R. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) tipas. 2016 m. rugsėjo mėn. po jai inkriminuotos visuomenei nusikalstamos veikos padarymo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu jai konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, manijos tipas ir nustatyta, kad pagal esamą psichikos būseną ji yra socialiai pavojinga, jai reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2016-11-28 Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą ir paskyrė jai priverčiamąsias medicinos poveikio priemones, tačiau priimtą sprendimą D. R. buvo apskundusi ir 2017-04-13 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi šį priimtą teismo nutartį panaikino, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-12-12 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-13 nutartį panaikino ir paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-11-28 nutartį su pakeitimu: iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-11-28 nutarties rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad D. R. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės. Kitą šios nutarties dalį paliko nepakeistą.CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Atsakymas į klausimą, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negalią, gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turi būti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje. Tačiau pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y., remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga. Taigi teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio nuostatos dėl prievartinio psichikos sutrikimų turinčio asmens hospitalizavimo sąlygų (realios grėsmės, kad sunkia psichikos liga sergantis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimas) taip pat laikytinos tomis gairėmis, į kurias turėtų atsižvelgti teismas, vertindamas asmens galėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti pobūdį. Iš bylos duomenų matyti ir kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, D. R. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Nepaisant taikyto dažno stacionarinio bei nuolatinio ambulatorinio gydymo, remisijos būdavo itin trumpalaikės. 2016 m. rugsėjo mėn. po jai inkriminuotos visuomenei nusikalstamos veikos padarymo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu jai konstatuotas (duomenys neskelbtini), manijos tipas ir nustatyta, kad pagal esamą psichikos būseną ji yra socialiai pavojinga, jai reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad D. R. serga psichine liga jau nuo 1999 metų, jai nuo 2003 metų konstatuotinas (duomenys neskelbtini) dėl ko ji 20 kartų yra gydyta įvairiose psichiatrijos įstaigose, nuolat gydoma ambulatoriškai. (duomenys neskelbtini) pasireiškia depresijos ar manijos epizodais, kuomet kliniškai stebėtas emocinis neadekvatumas, nuotaikų svyravimai, nuotaiką atitrinkantys kledesiai ir elgsena bei kritikos stoka. Ji yra nekritiška savo sveikatos būklei, visuomenei pavojingo nusikalstamo elgesio, buvusio priverstinio gydymo bei susidariusios dabartinės socialinės situacijos atžvilgiu. Tokios būsenos metu, būdama be kitų asmenų ar asmens priežiūros, gali sukelti realią grėsmę sau ar aplinkiniams. D. R. ne visada paiso medikų nurodymų vartoti vaistus, o be to, nekartą stacionariam gydymui buvo pristatyta su policijos pareigūnų pagalba. Esant šizoefektinio sutrikimo manijos epizodams išryškėja pakili nuotaika, psichozinė simptomatika, priešiškumas, neadekvatus, agresyvus, socialiai pavojingas elgesys. Nors ekspertas 2017-04-10 akte nurodė, kad ekspertinio tyrimo metu yra stebėtas psichikos sveikatos būklės pagerėjimas, po paskutinio stacionarinio gydymo, tačiau atsižvelgiant į jai konstatuoto psichikos sutrikimo vystymosi dinamiką (remisijos po stacionarinio gydymo trumpalaikės, pablogėjus sveikatos būklei tampa socialiai pavojinga) bei dabartinę psichikos būklę, ji nepakankami adekvačiai supranta socialines gyvenimo normas, dėl turimo psichikos sutrikimų jai sudėtinga prognozuoti savo elgesio pasekmes ir analizuoti sudėtingas situacijas bei produktyviai, tikslingai ir adekvačiai veikti. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausta pati D. R. teigė, jog gerai sugyvena su vaikais, jie ją prižiūri, tačiau psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad ji su vaikais retai matosi, be to, į teismo posėdį buvo kviečiama jos duktė, tačiau ji į teismo posėdžius neatvyko, šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad D. R. savo dukters nėra prižiūrima ir duktė ja nesirūpina, taigi ir šiuo atveju D. R. situaciją vertina neadekvačiai. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-12-12 nutartyje civilinėje byloje 2K-328-648/2017 konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl D. R. veiksmų pobūdžio, jų intensyvumo ir sistemingumo, jos asmenybės, jos ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykių, taip pat teismo psichiatro išvada ir paaiškinimai, kad D. R. psichikos liga vystosi ir ji yra socialiai pavojinga, pagrįstai rodo, jog nukentėjusieji turėjo realų pagrindą bijoti, kad D. R. gali įgyvendinti savo grasinimus, taigi darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog D. R. atliko ir gali atlikti veiksmus pavojingus visuomenei arba pati gali pakenkti savo interesams.Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, jog D. R. konstatuojami sunkūs ir nuolat egzistuojantys jos psichinės sveikatos sutrikimai, jos psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jai orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti, ji būdama be globos kelia pavojų sau ir aplinkiniams, ji savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją pripažino ribotai veiksnia ir neveiksnia kai kuriose asmeninių turtinių santykių srityse. Apeliantė taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigojo apeliacinį skundą pasirašyti apeliantės atstovą. Šis apeliantės argumentas nepagrįstas. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Taigi nurodytos įstatymo nuostatos taikomos tiek suinteresuotam asmeniui D. R., tiek bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris apeliacinės instancijos teismui pateikia apeliacinį skundą. Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis