- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2-189/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Vytas Milius, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- K. M.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-215-413/2012 pagal pareiškėjų (akcininkų, kreditorių) V. I. ir V. P. pareiškimus atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Komsega“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, trečiasis asmuo K. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Komsega“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydami pripažinti UAB „Komsega“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad V. P. nuo UAB „Komsega“ įsteigimo, o V. I. nuo 2009 m. gegužės 7 d., yra UAB ,Komsega“ akcininkai. V. P. asmeninės nuosavybės teise valdo 13 (trylika) paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų, o V. I. - 20 (dvidešimt) paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų. UAB „Komsega“ veikla 2008 m. buvo pelninga, įmonės gautas grynasis pelnas 2008 metais sudarė 1 595 180 litų. 2009 m. birželio mėnesio pabaigoje, liepos mėnesio pradžioje pareiškėjai atsitiktinai sužinojo, jog 2009 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teisme pagal UAB „Komsega“ direktoriaus K. M. ieškinį bendrovei yra iškelta bankroto byla. UAB „Komsega“ direktorius K. M. nurodė, kad bendrovė dirba nuostolingai. Bendrovės įprastinės veiklos nuostolis per 2009 metų I-ąjį ketvirtį - 1 394 573 litai. Be to, direktorius teigė, kad įmonės ilgalaikį turtą sudaro tik du lizingu įsigyti automobiliai, kad įmonė negali atsiskaityti su tiekėjais, grąžinti paskolų bankui, mokėti įstatymų nustatytų ir einamųjų mokėjimų. Įmonės nemokumo priežastys - pasaulinė ekonominė krizė, sunkmetis šalyje, ypatingai nepalanki projektų vystymo kreditavimo sistema, padidėję mokesčiai, gyventojų perkamosios galios sumažėjimas, ženkliai sumažėjusi žemės kaina, bankų nutrauktas bet koks projektų, susijusių su žemėtvarkos darbais bei žemės sklypų pirkimu, kreditavimas. Pareiškėjų nuomone, įmonės bankrotas yra tyčinis, nes įmonės veikla 2009 metų I-ąjį ketvirtį tapo nuostolinga dėl sąmoningų bendrovės direktoriaus K. M. veiksmų, iššvaistant įmonės turtą ir sudarant įmonei finansiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius. Iki paminėto laiko nei viename įmonės akcininkų susirinkime nebuvo keliamas klausimas dėl įmonės veiklos nuostolingumo. Apie tokią įmonės padėtį pareiškėjai nebuvo informuoti. 2006 metais UAB „Komsega“ nuosavybės teise įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 30,16 ha. Vieno hektaro įsigyjamos žemės kaina buvo 100 000 litų. UAB „Komsega“ paruošė detalųjį planą ir padalino sklypą į 21 atskirus sklypus bei pakeitė nurodytų žemės sklypų naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į komercinę sandėliavimo, nes nurodyti žemės sklypai yra logistikos prasme labai patrauklioje vietoje, šalia automagistralės Vilnius - Klaipėda. Pakeitus nurodytų žemės sklypų naudojimo paskirtį, jų vertė ženkliai išaugo. Dalį nurodytų žemės sklypų UAB „Komsega“ pardavė 2008 metais ir jos veikla buvo labai pelninga. Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 12 d. UAB „Komsega“ nuosavybės teise dar valdė 16 vnt. nurodytų žemės sklypų, kurių bendras plotas - 16 ha ir kurių įsigijimo vertė, nepakeitus jų naudojimo paskirties, sudarytų apie 1 600 000 Lt. 2009 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, pasirašytomis UAB „Komsega“ direktoriaus K. M., kuris tokį sprendimą priėmė vienasmeniškai, nederinęs įmonei priklausančio labai didelės vertės nekilnojamojo turto pardavimo klausimo su bendrovės akcininkais, visus nurodytus žemės sklypus, kurių plotas 16 ha, lygiomis dalimis, už 800 000 litų (po 50 000 litu už 1 ha), pardavė V. Ž. ir A. A. Reali parduotų žemės sklypų vertė 3 202 199,80 Lt, ką patvirtina UAB „In real“ atliktas dalies nurodytų žemės sklypų preliminarus vertinimas, kurio metu nustatyta, jog nurodytų komercinės paskirties žemės sklypų 1 ha kaina 2009 m. kovo mėnesį buvo 200 137,49 Lt. Tokiu būdu nurodyti žemės sklypai buvo parduoti 4 (keturis) kartus pigiau nei reali jų rinkos kaina. Pirkėjai už nurodytus žemės sklypus su UAB „Komsega“ pilnai neatsiskaitė, dėl ko jie įtraukti į BUAB „Komsega“ debitorių sąrašą su 262 629,58 Lt, kas iš esmės lygu UAB „Komsega“ 2009 m. kovo 31 d. turėtiems visiems įsipareigojimams AB SEB bankui. Pardavus nurodytus žemės sklypus už paminėtą kainą, UAB „Komsega“ negavo 2 402 199,80 Lt. Be to, prieš įmonės direktoriui kreipiantis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, pastarasis vėlgi vienasmeniškai, nederindamas tokio sprendimo su įmonės akcininkais, sudarė aiškiai finansiškai nepagrįstą (nuostolingą) sandorį su K. P., kuriam avansu sumokėjo 1 565 000 Lt, kurie iki šio momento bendrovei negrąžinti ir, kaip galima spręsti iš K. P. įtraukimo į įmonės debitorių sąrašą, sandoris, kurio sudarymui avansu buvo pervesta daugiau kaip pusantro milijono litų, iki šio momento nesudarytas. Pareiškėjų nuomone, visi paminėti įmonės direktoriaus veiksmai sąlygojo UAB „Komsega“ tyčinį bankrotą.
Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo su pareiškimu sutiko.
Tretysis asmuo K. M. prašė pareiškėjų reikalavimą atmesti. Nurodė, kad įmonės turto nešvaistė ir finansiškai nepagrįstų sandorių nesudarė. Visų parduotų pagal 2009 m. kovo 12 d. sandorį žemės sklypų rinkos vertė jų pardavimo dienai buvo nustatyta, remiantis VĮ Registrų centro preliminariais vertinimais. Iš vertinimo ataskaitų matyti, kad 2009 metų kovo mėnesiui parduotų žemės sklypų rinkos vertė neviršijo 50 000,00 Lt už 1 ha. Pridedamos vertinimo ataskaitos neginčijamai įrodo, kad direktorius nesudarė įmonei nenaudingo sandorio, neperdavė žemės sklypų keturis kartus pigiau už jų realią rinkos kainą (kai kurie sklypai buvo parduoti netgi brangiau). Be to, akcininkų pateiktos ir pridėtos prie pareiškimo vertinimo ataskaitos yra užsakytos UAB „Innovation Computer Group“. Ši įmonė nėra susieta su UAB „Komsega“, todėl neaišku, kodėl būtent ši įmonė buvo vertinimo ataskaitų užsakovė. Ši aplinkybė leidžia abejoti pareiškėjų pateiktais vertinimais, nes neaišku, kokiu tikslu jie buvo užsakyti ir kokiu būdu šias vertinimo ataskaitas gavo pareiškėjai. Pardavusi žemės sklypus, UAB „Komsega“ nuostolių įmonei nepadarė, todėl pareiškėjų teiginys, kad dėl sandorio sudarymo UAB „Komsega“ negavo 2 402 199,80 Lt pajamų yra nepagrįstas, kaip nepagrįstas ir akcininkų teiginys, kad direktorius iššvaistė įmonės turtą. Priešingai, atsižvelgiant į tuo metu buvusią situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, sprendimai buvo teisingi, nes įmonė turėjo sutartinių įsipareigojimų. 2008 - 2009 metais atsirado galimybė įmonei įsigyti nuosavybės teisėmis žemės sklypą labai patrauklioje verslui vietoje, kuris yra netoli Kauno miesto. Buvo rastas potencialus šio žemės sklypo nuomininkas naudingomis įmonei sąlygomis. Todėl UAB „Komsega“ direktorius vienasmeniškai (kaip ir įsigyjant 30,16 ha žemės sklypą), nesitaręs su įmonės akcininkais, priėmė sprendimą įmonės vardu pasirašyti preliminarią sutartį dėl aukščiau paminėto žemės sklypo pirkimo - pardavimo. 2009 m. vasario 10 d. tarp UAB „Komsega“ ir K. P. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią buvo susitarta dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,90 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo už 2 500 000,00 Lt. Šia sutartimi įmonė įsipareigojo sumokėti 1 705 000,00 Lt avansą, todėl K.P. ir buvo sumokėtas 1 700 000,00 Lt avansas. Be to, įmonės direktorius (K.M.) už UAB „Komsega“ prievoles kreditoriui AB SEB bankui yra laidavęs asmeniškai, pasirašydamas laidavimo sutartį. Todėl įmonei bankrutavus, jis privalės bankui sumokėti laidavimo sutartyje nurodytą sumą, t.y. 262 629,59 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pripažino UAB „Komsega“ bankrotą tyčiniu.
Priimdamas šią nutartį teismas aiškinosi 2009 m. įmonės sudarytų sandorių aplinkybes. Konkrečiai teismas rėmėsi ir vertino šiuos įmonės sudarytus sandorius:
1. 2009 m. vasario 10 d. tarp UAB „Komsega“ ir K. P. sudarytą preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Nurodė, kad pagal šią sutartį įmonė K. P. turėjo sumokėti 795000 Lt avansą, tačiau sumokėjo dvigubai didesnę sumą ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, o sumokėtas avansas taip ir nebuvo grąžintas.
2. 2009 m. vasario 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. KOM 2009/02, sudarytą tarp UAB „Komsega" ir E. M. Nurodė, kad pagal šią sutartį žemės sklypą UAB „Komsegos" direktorius K. M. pardavė savo motinai E.M. už mažesnę nei rinkos kainą, t.y. 35 700 Lt mažesnę nei nurodyta vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė (113 000 Lt.).
3. 2009 m. kovo 12 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. KOM 2009-04, sudarytą tarp UAB „Komsega" ir A. A., V. Ž. Nurodė, kad žemės sklypai buvo parduoti už žemesnę nei vidutinę rinkos kainą. Be to, nustatė, kad žemės pirkėja A. A. yra susijęs asmuo su UAB „Komsega" direktoriumi K. M. A. A. yra E. M. (K. M. žmonos) tėvo V. A. sutuoktinė.
Remiantis šiais argumentais teismas sprendė, kad tikrinamuoju laikotarpiu įmonė neteko 4 508 999,59 Lt apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos bendrovės įsiskolinimams padengti. Taigi teismas išanalizavęs byloje esančius dokumentus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nurodė, kad yra pagrindas išvadai, kad 2009 metais akivaizdžiai blogėjant UAB „Komsega" finansinei padėčiai, įmonės vadovas nesiėmė tinkamų veiksmų šiai padėčiai ištaisyti, tačiau, priešingai, sudarė įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, veikė priešingai įmonės interesams. Taip pat, kad yra pagrindas pripažinti, jog UAB „Komsega“ bankrotas yra tyčinis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo K. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį nevertino visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, neteisingai vertino pateiktus rašytinius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį. Konkrečiai nurodo, kad dėl pirmosios instancijos teismo analizuotų sandorių vyksta teisminiai ginčai ir juose dar nėra priimti galutiniai įsiteisėję teismų sprendimai. Apelianto nuomone, tik išnagrinėjus minėtus ginčus, bus galima daryti išvadas dėl minėtų sandorių nuostolingumo įmonei ir juo labiau dėl įmonės tyčinio bankroto. Pažymi, kad dėl sandorio sudaryto tarp UAB „Komsega“ ir E. M. jau yra priimtas teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad įmonė iš šio sandorio nuostolių nepatyrė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino K. M. į bylą pateiktų VĮ Registrų centro vertinimo ataskaitų, iš kurių matyti, kad žemę A. A. ir V. Ž. buvo parduota pagal tuo metu esančias rinkos kainas. Taip pat, apelianto nuomone, teismas nevertino, kad jis yra laidavęs AB SEB bankui už UAB „Komsega“ prievoles, todėl jis, būdamas solidariu skolininku su įmone, sąmoningai blogai valdyti įmonės negalėjo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. P. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su pateiktu atskiruoju skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsiliepime iš esmės atkartoja savo pareiškime išdėstytus ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus. Papildomai atkreipia dėmesį, kad apeliantui buvo suteikta galimybė įrodinėti savo teiginius. Konkrečiai apeliantui buvo leista pasirinkti ekspertą ir ginčyti jau byloje esančią ekspertizę dėl parduotų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo, tačiau šia teise apeliantas nepasinaudojo. Mano, kad ta aplinkybė, jog yra nagrinėjamos bylos dėl ginčo sandorių, netrukdo įrodinėti tas pačias aplinkybes, tais pačiais ar kitais įrodymais, nelaukiant, kada bus išspręstas vienas ar kitas teisminis ginčas. Nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, jog tik teismams pripažinus bendrovės sudarytus sandorius negaliojančiais bus galimą spręsti dėl įmonės tyčinio bankroto, nes bankroto pripažinimą tyčiniu lemia ne tik sandorių nuostolingumas, bet ir kitos aplinkybės. Šiuo nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik sudarinėjo nuostolingus sandorius, bet ir pažeidė kitas savo, kaip įmonės direktoriaus pareigas, t. y. neinformavo įmonės akcininkų apie įmonės sudaromus sandorius, išmokamas dideles pinigų sumas, apie bankroto bylos įmonei iškėlimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo UAB „Komsega“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato požymius, kurie leistų spręsti, jog sąmoningais sprendimais buvo perleistas, iššvaistytas, sunaikintas ar sugadintas turtas ir dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, jog esant ir taip blogai bendrovės ūkinei – finansinei padėčiai, kuri galėjo susidaryti dėl pokyčių rinkoje ar kt., bendrovės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą. Tai yra, kad bendrovės vadovai, būdami pakankamai išsilavinę ir turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams.
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pripažino UAB „Komsega“ bankrotą tyčiniu. Šią nutartį teismas grindė 2009 m. įmonės sudarytų sandorių aplinkybėmis. Konkrečiai teismas vertino šiuos įmonės sudarytus sandorius: 1. 2009 m. vasario 10 d. tarp UAB „Komsega“ ir K. P. sudarytą preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį; 2. 2009 m. vasario 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. KOM 2009/02, sudarytą tarp UAB „Komsega" ir E. M.; 3. 2009 m. kovo 12 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. KOM 2009/04, sudarytą tarp UAB „Komsega" ir A. A., V. Ž.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis minėtų sandorių aplinkybėmis UAB „Komsega“ bankrotą pripažino tyčiniu, nes dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo dar vyksta teisminiai ginčai. Apelianto nuomone, tik išnagrinėjus minėtus ginčus, bus galima daryti išvadas dėl minėtų sandorių nuostolingumo įmonei ir juo labiau dėl įmonės tyčinio bankroto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2528-343/2010 UAB „Komsega“ bankroto administratoriaus ieškinį dėl 2009 m. vasario 10 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. KOM 2009/02, sudarytos tarp UAB „Komsega" ir E. M., pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetė. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs. Taip pat matyti, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011 UAB „Komsega“ bankroto administratoriaus ieškinį dėl 2009 m. vasario 10 d. tarp UAB „Komsega“ ir K. P. sudarytos preliminarios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia patenkino visiškai. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs.
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-528-390/2011, kuriuo buvo patenkintas UAB „Komsega“ akcininko V. P. ir kreditoriaus R. Š. ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (kartu ir dėl 2009 m. kovo 12 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. KOM 2009/04, sudarytos tarp UAB „Komsega“ ir A. A., V. Ž., pripažinimo negaliojančia), buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-816/2012 2012 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas minėtame sprendime konstatavo, kad, įvertinus visus byloje esančius įrodymus dėl parduoto turto vertės (tarp jų Nekilnojamojo turto registro, UAB „In real“ preliminarios turto vertės nustatymo pažymos Nr. 09/03-153K, FNTT Kauno apskrities specialisto išvados „Dėl UAB „Komsega“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ bei 2010 m. lapkričio 24 d. turto ekspertizės akto Nr. TEA-10-11-197 duomenis), yra pagrindas pripažinti, jog ginčo sutartimi atsakovams perleisti žemės sklypai buvo parduoti „kelis kartus“ (3 kartus) mažesne kaina negu tuo metu buvo jų rinkos kaina. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos ir kad ginčijamu sandoriu perleistas atsakovo turtas lėmė įmonės nemokumą. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.
Remiantis visomis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, kad 2009 metais akivaizdžiai blogėjant UAB „Komsega“ finansinei padėčiai, įmonės vadovas nesiėmė tinkamų veiksmų šiai padėčiai ištaisyti, tačiau, priešingai, sudarė įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, veikė priešingai įmonės interesams, kas yra pagrindas pripažinti, jog UAB „Komsega“ bankrotas yra tyčinis. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.