Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2310-1034/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
1-2310-1034/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39971-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. M., E. J.
Nukentėjusysis
T. L.
Advokatai
Lina Gudaitė, Gediminas Skaistys, Dalia Bukelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2310-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39971-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Ievai Janulevičiūtei, Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam A. M.,jo gynėjai advokatei Daliai Bukelienei,kaltinamajam E. J.,jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nukentėjusiajam T. L.,jo atstovei advokatei Linai Gudaitei,laiduotojams J. D., E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2015-07-17 apie 05.10 val. viešoje vietoje, prie pastato, adresu Didžioji 28, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas kartu su E. J., dėl menkavertės dingsties konflikto metu su T. L., tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam T. L. į kairę veido pusę, po ko E. J. sugriebus nukentėjusįjį už kaklo, palenkus į priekį nukentėjusiojo galvą ir jį laikant, tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas; T. L. ištrūkus ir pradėjus bėgti, kartu su E. J. nusivijo iki pastato, adresu Didžioji g.27, Vilniuje, kur, bandydamas sugriebti T. L., o pastarajam pargriuvus ant grindinio ir rankomis užsidengus galvą, siekiant apsisaugoti nuo smūgių, tyčia kartu su E. J. kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių gulinčiam ant grindinio nukentėjusiajam T. L. į krūtinės sritį, taikant į galvą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, nemažiau kaip šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje, padarė nukentėjusiajam T. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine ir odinėmis kraujosruvomis kairės pusės momeninėje-smilkininėje srityje, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairio užausio srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva po kairės akies junginine, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinėmis žaizdomis su kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, poodine kraujosruva dešiniame delne, odos nubrozdinimais, poodine ir odinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, odos nubrozdinimais kairiame petyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais abiejuose keliuose, poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kliniškai nustatytu galvos smegenų sukrėtimu, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

E. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2015-07-17 apie 05.10 val. viešoje vietoje, prie pastato, adresu Didžioji 28, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas kartu su A. M., dėl menkavertės dingsties konflikto metu su T. L., A. M. tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavus nukentėjusiajam T. L. į kairę veido pusę, sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, palenkė į priekį nukentėjusiojo galvą ir jį laikė, A. M. tyčia suduodant nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas; T. L. ištrūkus ir pradėjus bėgti, kartu su A. M. nusivijo iki pastato, adresu Didžioji g.27, Vilniuje, kur, A. M. bandant sugriebti T. L., o pastarajam pargriuvus ant grindinio ir rankomis užsidengus galvą, siekiant apsisaugoti nuo smūgių, tyčia kartu su A. M. kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių gulinčiam ant grindinio nukentėjusiajam T. L. į krūtinės sritį, taikant į galvą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, nemažiau kaip šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje, padarė nukentėjusiajam T. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine ir odinėmis kraujosruvomis kairės pusės momeninėje-smilkininėje srityje, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairio užausio srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva po kairės akies junginine, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinėmis žaizdomis su kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, poodine kraujosruva dešiniame delne, odos nubrozdinimais, poodine ir odinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, odos nubrozdinimais kairiame petyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais abiejuose keliuose, poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kliniškai nustatytu galvos smegenų sukrėtimu, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tai įvyko paryčiais, 5 val., buvo susiruošę važiuoti namo, buvo išsikvietę taksi, laukė lauke. Šalia sėdėjo benamis, jam buvo padavę pinigų. Jis pasakė, kad iš jo pinigus paėmė, parodė į stovėjusius asmenis – ten stovėjo T. L., kartu buvo dar kokie 6 asmenys. Einant į vidų, jį patempė už peties, buvo smūgis į veidą, buvo priremtas prie sienos, jam sudavė T. L.. Po kiek laiko jį apstoję žmonės pasitraukė, jis prišoko prie T., sudavė jam atgal. E. bandė padėti sulaikyti, tada T. pabėgo, jį nusivijo. T. pargriuvo pats, jis pats su juo nukrito. Po įvykio T. atsistojo ir nuėjo į šoną. Nepagalvojo, kad bus reikšmingas įvykis, išsiskirstė ir nuvažiavome namo. Kiek kartų sudavė, tiksliai neatsimena, kumščiu į kur tiksliai pataikė, nepamena. Teisingai fiksuota parodymuose, kad į veidą. Kai nukrito, dar sudavė, kaip parodė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinime teisingai nurodytos aplinkybės. E. bandė sulaikyti T., tiksliai nepamena, ar jis sudavė nukentėjusiajam smūgius. Vėliau su E. kažkiek bendravo apie konfliktą. Konfliktas kilo nuo pasakytos pastabos, kad paėmė pinigus iš benamio, nenorėjo nieko įžeisti. Menkavertė priežastis. Viskas vyko viešoje vietoje, pašaliniai turėjo matyti. Anksčiau su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstamas, apkalbėti nėra tikslo. Civilinio ieškinio nepripažįsta iš dalies, dėl sumos, sutinka sumokėti 300 Eur bendrai su E., kiekvienas po 150 Eur. Konflikto metu buvo blaivus, serga cukriniu debetu, negalima vartoti alkoholio. Ar E. vartojo, negali pasakyti, kai buvo viduje, nebuvo visą laiką kartu. Konfliktas vyko 5-10 min. Po įvykio su nukentėjusiuoju bandė susitaikyti, bet buvo užsiprašyta labai didelė suma, ryšiai nutrūko. Atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą ligonių kasoms. Pasielgė blogai ir gailisi, pasižada daugiau to nedaryti. Šiai dienai mokosi, savo lėšų neturi, jį išlaiko tėvai. Prašo perduoti broliui pagal laidavimą, su juo palaiko labai glaudžius ryšius, atsiklausia jo patarimų, jis yra autoritetas, baigęs aukštąją, dirba institucijoje, kur reikalinga nepriekaištinga reputacija, daro jam gerą įtaką. Gyvena su tėvais, su broliu bendrauja kiekvieną savaitę, kas antrą dieną.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad šventėme jo žmonos sesės vaikino A. išleistuves. Išeidamas iš baro tualeto pamatė konfliktą, A. prašė pagalbos sulaikyti asmenis. Po įvykio pretenzijų vienas kitam neturėjo, išvažiavo namo su taksi. Gali būti, kad bandydamas sustabdyti, sudavė nukentėjusiajam smūgius. Visiškai pripažįsta savo kaltę. Smūgių koja neprisimena, bet jei taip rašoma, pripažįsta. Pradžioje nežinojo, kodėl kilo konfliktas, vėliau sužinojo iš žmonos, kad nukentėjusysis pirmas sudavė A., pradėjo stumdyti jo žmoną, jos sesę. Konfliktas vyko viešoje vietoje. Yra be darbo, gyvena iš pašalpų. 2006 m. buvo teistas dėl psichotropinių tablečių, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotojas yra jo sesės vyras, su juo bendrauja savaitgaliais, jis yra vaiko krikštatėvis, bendrauja šeimomis, yra autoritetas, duoda patarimus, paaiškina, kaip geriau elgtis gyvenimo situacijose. Gailisi, kad vijosi ir mušė, sudavė smūgius. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo už suduotus smūgius, prašo atleidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. M. savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-07-17 apie 00.30 val. su draugais – E. J., L. B. , J. B., M. V., D. Š. atėjo į klubą „Salento“, Didžiojoje g., Vilniuje, švęsti išleistuvių. Alkoholinių gėrimų nevartojo, nes serga cukriniu diabetu. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja. Ar E. J. vartojo alkoholinius gėrimus, nepastebėjo, nes visą laiką nebuvo kartu. Klube linksminosi maždaug iki 5 val. ryto. Klube su niekuo nekonfliktavo nei jis, nei E.. Apie 2.00-3.00 val. buvo su L. ir J. išėję į lauką, kur prie klubo sėdėjo benamis. Jam davė apie 2 eurus. Pinigus įdėjo į jo turėtą vienkartinį puodelį nuo kavos. Apie 5.00 val. jis, L. ir J. išėjo iš klubo. E. liko klube. Pastebėjo, kad benamio turimame puodelyje nebėra pinigų. Paklausė, kur pinigai. Benamis nurodė į jam anksčiau nematytą vaikiną, kaip iš pranešimo apie įtarimą žinojo-T. ir jo draugus, stovėjusius prie klubo. Pastarųjų buvo 4-5 vaikinų kompanija. Jis garsiai pradėjau replikuoti, kodėl iš benamio imami pinigai. T. ir jo kompanija stovėjo jam iš kairės pusės, maždaug už 1,5 m. Tuomet T., atsisukęs į jį, nieko nesakęs, dešinės rankos kumščiu smogė jam vieną kartą į nosį. Pajuto skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, užsidengė veidą. Buvo sukruvinti jo marškiniai, kelnės, rankos taip pat buvo kruvinos. Tuomet jam nepažįstami ir anksčiau nematyti vaikinai jį atstūmė, iki sienos, smūgių nesudavė, negrasino, nieko nesakė. Nežino, ar tie vaikinai buvo iš T. kompanijos. T. stovėjo už tų vaikinų. Jam kažką pasakė, tačiau smūgių nebandė suduoti, nes negalėjo prasibrauti pro minėtus vaikinus. J. tuo metu buvo lauke, maždaug už 2 metrų nuo jo. Netrukus į lauką išėjo L.. Merginos paklausė T., kodėl T. jam-A. smogė. Tuomet T. pradėjo merginas stumdyti. Jis prasibrovė pro tą kompaniją, kuri jam buvo užtvėrusi kelią ir neleido pajudėti, ir dešinės rankos kumščiu sudavė T. vieną kartą į veido kairę pusę. T. nuo smūgio nenugriuvo, o pradėjo prieš jį mosikuoti rankomis. Rankomis pastūmė J. ir L.. Tuo momentu priėjo E.. Norėdami T. sulaikyti, už tai, kad T. sudavė jam smūgį, sugriebė T. už dešinio peties ir trikotažinių marškinėlių (šviesios spalvos). Šūktelėjo „E.ai“. E., matomai supratęs, kad reikia sulaikyti T., sugriebė pastarąjį už kairės rankos. T. išsinėrė iš marškinėlių ir pasileido bėgti skersai Rotušės aikštės. Neatsimena, kieno rankose liko marškinėliai. Juos tiesiog numetė. Jis ir E. T. nusivijo. T. pasivijo kitoje aikštės pusėje. Kiek pamena, bandė T. sugriebti. Neišlaikęs pusiausvyros, T. krito ant dešinio šono. Jis suklupo šalia. Klūpėdamas dešinės rankos kumščiu sudavė T. kelis smūgis, tiksliai kiek, nepamena, į kairį šoną, kad būtų sudavęs kitus smūgius, nepamena. Tuomet E. pašaukė jį vardu. Atsisukęs pamatė, kad jam nematytas vaikinas smūgiuoja E. į galvą. Matė, kad E. tas vaikinas sudavė du smūgius dešine ranka ir vieną smūgį kaire. Jis greitai atsikėlė, pribėgo prie to vaikino ir nustūmė nuo E.. Tas vaikinas pradėjo šaukti, kad neva atbėgo jų išskirti, o ne muštis. Nematė, kada T. atsikėlė, bet matė jį nueinantį. Visi išsiskirstė. Jis iš karto nekvietė policijos dėl jam suduoto smūgio, nes nematė reikalo. Galvojo, tai tiesiog nedidelis konfliktas prie klubo. Neatsimena, ar E., nusivijus T., sudavė pastarajam smūgių. Su T. nepažįstami, įvykio metu matė jį pirmą kartą. Klube T. nepastebėjo, nekonfliktavo. Jo nuomone, T. buvo neblaivus, nes girdėjo T. kalbant kompanijoje su kitais vaikinais, aiškiai išsiskyrė jo nerišli kalba. Po įvykio įsėdo į taksi, stovintį Rotušės aikštėje, ir išvyko namo. Namuose, apie 5.35 val. mobiliuoju telefonu nufotografavo dešinę kruviną ranką. Po įvykio buvo patinusi nosis, į gydymo įstaigas nesikreipė, kruvinus drabužius išskalbė. M. V. ir D. Š. tuo metu, kai jam buvo suduotas smūgis, buvo klube ir stebėjo per stiklines duris, tačiau į konfliktą nesikišo. Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja. Kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, dėl įvykio detalių gali šiek tiek klysti. Tiksliai suduotų smūgių neatsimena, tačiau galėjo būti suduoti smūgiai T. įtarime nurodytomis aplinkybėmis (t. 2, b. l. 6-8, 12, 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. J. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015-07-17 atėjo į klubą „Salento“, Didžiojoje g., buvo 3 aukšte esančiame Sporto bare. Atėjo kartu su draugu A. M., jo drauge L. B.. Dar buvo A. klasės draugai, kurių nepažįsta. Prieš ateidamas į klubą, buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau nesijautė apsvaigęs. Ar bare vartojo alkoholinius gėrimus, neatsimena. Apie 5 val. ketino važiuoti namo. Jo draugai į lauką buvo išėję kiek anksčiau. Išėjęs iš klubo maždaug po 10 min., dar išeidamas iš klubo, pro stiklines duris pamatė, kad A. yra priremtas prie sienos. Kiek vaikinų jį laikė, negali pasakyti. Matė, kad A. iš nosies bėga kraujas. L. bandė tuos vaikinus atstumti. Kažkas nustūmė ją pačią. Tuomet J. bandė ginti A., ji taip pat buvo nustumta. Jis skubiai išėjo į lauką. Tuo metu A. sušuko „Edziūne“, taip kreipdamasis į jį. Vienas vaikinas, matytas toje grupėje vaikinų, kaip vienas apsupusių ir laikiusių A., pradėjo bėgti. A. jį nusivijo. Matė, kad tas vaikinas, kai L. su J. bandė ginti A., stūmė jas. Suprato, kad reikia padėti A. sulaikyti tą vaikiną, taigi jis kartu su A. nusivijo tą vaikiną per Rotušės aikštę. Kad tas vaikinas būtų sudavęs smūgius A., nematė, tačiau vijosi pastarąjį ir dėl tos priežasties, kad stumdė L. ir J., dėl to buvo susijaudinęs. Norėjo sulaikyti tą vaikiną ir perduoti policijos pareigūnams dėl konflikto su A.. Neatsimena, kuris pirmas bėgo ir pribėgo prie to vaikino-jis ar A.. Po to tiksliai neatsimena, kas įvyko. Gali pasakyti, kad vienu metu vaikinas, kurį vijosi, pargriuvo. Kaip vaikinas nukrito ant grindinio, neatsimena. Gal dar prieš tai apsistumdė, neatsimena. Ar gulinčiam vaikinui jis ar A. sudavė smūgius, neatsimena, tačiau neatmeta galimybės. Galėjo nebent smūgiuoti rankomis, abejoja, kad galėjo smūgiuoti kojomis, nes dešinė koja 2 kartus operuota prieš 9 metus., o kairę koją reiktų operuoti, nes po lūžio ( prieš 3 metus ) jaučia skausmus. Atsimena, kad kažkoks apkūnus vaikinas, kažką jam pasakęs, bandė suduoti rankomis, tačiau jis smūgių išvengė atsitraukdamas. Neįsivaizduoja, dėl kokių priežasčių tas vaikinas jam bandė smūgiuoti, gal jis buvo to nukentėjusio draugas, gal norėjo pulti A.. Į įvykio vietą subėgo daugiau žmonių. Iš tolo L. ir J. sušuko, kad niekam pretenzijų neturi. Jis su tuo apkūniu vaikinu kažką irgi pakalbėjo, kad pretenzijų neturi. Matė, kad vaikinas, kurį vijosi, nuėjo. Nematė, ar tas vaikinas buvo sužalotas. Suprato, kad šios muštynės išsisprendė taikiai, nes to vaikino, kurį vijosi draugas, jo atsiprašė. Jis su A. grįžo prie klubo ir taksi visi keturi išvažiavo. Grįžę prie klubo ,prabuvo dar apie 10 min. Niekas nebandė jų sulaikyti. Dėl įvykusio konflikto apgailestauja. Kokiomis aplinkybėmis vaikinui buvo padaryta tiek sužalojimų, nežino. Neatsimena, kokius veiksmus atliko to vaikino atžvilgiu. Vėliau J. jam pasakojo, kad iš benamio, buvusio prie klubo, kažkas paėmė pinigus, o A. bandė sugėdinti žmogų, paėmusį pinigus. Dėl to ir kilo konfliktas. Kas paėmė pinigus, kaip prasidėjo konfliktas, nematė, nes, kaip minėjo, dar buvo klube. Kad prie klubo buvo benamis, jaunas apie 30 m., matė, kai keletą kartų buvau išėję į lauką parūkyti. Vaikinų, dalyvavusių konflikte, neapibūdins ir neatpažins (t. 2, b. l. 30-32, 35, 37).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. L. parodė, kad 2015-07-17 apie 5.00 val. buvo klube „Salento“, Vilniuje, Didžiojoje g. Išėjęs į lauką, apsižodžiavo su jaunuolių kompanija. Pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Vengdamas konflikto, bandė pabėgti nuo jų. Nubėgęs iki Didžiosios g.19 namo, pats pargriuvo. Buvo išgėręs alkoholio. Kol jis gulėjo ant žemės, jį prisivijo du jaunuoliai iš minėtos kompanijos ir pradėjo jį spardyti. Kiek smūgių jam buvo suduota, nežino, nes buvo praradęs sąmonę. Jo nuomone, jis buvo mušamas 2-3 minutes, tiksliai pasakyti negali. Neatsimena, kaip jis buvo nuvežtas į ligoninę, kas iškvietė greitąją. Ligoninėje buvo paguldytas į neurochirurgijos skyrių su galvos sumušimu. Kaip atrodė jį sumušę jaunuoliai, neatsimena. Jam padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 35-37).Papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. L. parodė, kad neatsimena savo parodymų, duotų ligoninėje, todėl dėl 2015-07-17 įvykio parodė, kad į klubą „Salento“, Didžioji g., Vilniuje, atėjo apie 1-2 val. Klube išgėrė vieną alkoholinį kokteilį. Prieš tai apie 23 val. klube „Pabo Latino“ buvo išgėręs vieną alkoholinį kokteilį. Nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartojo. Klube su jokiais asmenimis nekonfliktavo. Būdamas klube, į lauką nei jis, nei jo draugas I. V. nėjo į lauką. Kai apie 4-5 val. išėjo iš klubo ,norėdami važiuoti namo, dar prie „Salento“ tarp jo ir jį užpuolusių asmenų įvyko žodinis konfliktas dėl kažkokių nereikšmingų dalykų. Vaikinai pradėjo jį užgaulioti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jų buvo kokie penki. Jis vaikinams taip pat kažką pasakė, po to vienas tų vaikinų vieną kartą smūgiavo jam į galvos sritį. Neatsimena, kur pataikė. Jis bandė gintis atsitraukdamas. Tuomet kitas vaikinas sugriebė jį už kaklo, palenkė į priekį. Jautė, kad jam buvo suduota keletas smūgių į įvairias kūno sritis, tiksliau pasakyti negali. Buvo apdraskytos rankos, nugara. Visa tai truko apie 20 sekundžių. Kiek asmenų mušė, nematė, nes, kaip minėjo, buvo laikomas už kaklo. Vienu metu jis išsinėrė iš trikotažinių marškinėlių bei striukės ir pabėgo. Kai nubėgo iki Didžiosios g., pajuto smūgį į galvą. Jo nuomone, nuo smūgio pargriuvo. Pargriuvo ant šono. Kurio, neatsimena. Tuomet pajuto smūgius kojomis į galvą. Kiek smūgių jam buvo suduota, negali pasakyti, tačiau smūgiuojama buvo apie minutę. Iš suduotų smūgių kiekio, jų dislokacijos suprato, kad jį spardo tikrai ne vienas žmogus. Keletas smūgių jam buvo suduota į krūtinės sritį, bet, jo nuomone, tai buvo tie smūgiai, kurie buvo nepataikyti į galvą, nes jam visi smūgiai buvo taikyti į galvą. Buvo praradęs sąmonę. Gulėjo užsidengęs galvą. Išgirdo, kad I. V. pribėgęs liepė nutraukti muštynes. Tuomet jį mušę asmenys atsitraukė. Kad tie vaikinai būtų mušę Ignotą, nepastebėjo. Jį sumušę vaikinai pasišalino, nematė, kur. Kas iškvietė policiją, nežino. Neatsimena, kokie klausimai jam buvo užduoti pirmosios apklausos metu ligoninėje dėl potrauminės būklės, tačiau tvirtina, kad nukrito nuo suduoto smūgio (t. 1, b. l. 44-46). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. L. parodė, kad savo teiginį, kad jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent – kaukolės pamato lūžis, grindė tik gautu išrašu iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, jį išrašius iš ligoninės. Kad jam lūžęs kaukolės pamatas teigė ir jį priėmęs ir gydęs neurochirurgas. Po įvykio kreipėsi dėl blogos savijautos į šeimos gydytoją Tarandės šeimos klinikoje, kur jam jokie papildomi tyrimai nebuvo atlikti, skirtas tik medikamentinis gydymas. Išrašus iš šios gydymo įstaigos įsipareigojo pateikti kitą savaitę. Įvykio metu prie klubo niekam jokių smūgių nesudavė, nebent netyčia gindamasis. Jokių merginų nestumdė. Nepamena prie klubo jokio išmaldos prašančio žmogaus, pinigų iš nieko neėmė, prie nieko nepriekabiavo (t. 1, b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. V. parodė, kad 2015-07-17 apie 2.00 val. su T. L. atėjo į klubą „Salento“, kur gėrė alkoholinius gėrimus, šoko, linksminosi. Apie 5.00 val. išėjo į lauką parūkyti ir atsisėdo ant laiptų. Prie jo sėdėjo mergina, jie abu šnekėjosi. Apie 5.11 val. jam kažkas pasakė, kad kažkas susimušė ir nusivijo jo draugą. Jis pradėjo bėgti iš paskos ir pamatė, kaip du asmenys Didžiojoje g.27, prie parduotuvės „Du broliai“, vienas kurių buvo apsirengęs mėlynu kostiumu, o kitas šviesiais marškinėliais ir juodomis kelnėmis, spardo jo gulintį draugą. Jis pribėgo, bandė vaikinus nuraminti ir pargriuvo ant nugaros. Vaikinas, apsirengęs šviesiais marškinėliais ir juodomis kelnėmis, puolė prie jo muštis. Po kelių sekundžių muštynės baigėsi ir minėti du jaunuoliai nuėjo link klubo „Salento“. Jo draugas T. L. atsistojo ir nubėgo prie „Amatininkų užeigos“, iš kur iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji juos nuvežė į Žalgirio ligoninę (t. 1, b. l. 81-82). Papildomos apklausos metu liudytojas I. V. parodė, kad tiksliai neatsimena, kiek smūgių buvo suduota T. L.. Buvo spardoma į galvą, apie 10 kartų. Spardė vaikinas mėlynu kostiumu. Kad kitas vaikinas būtų mušęs T. L., nematė. Jam nė vienas tų vaikinų, kiek pamena, smūgių nesudavė, nors vaikinas su marškiniais ir kelnėmis bandė jam suduoti, tačiau jis atsitraukė. Atsitraukdamas užkliuvo už to vaikino ir pargriuvo. Nematė, kad kuris nors iš T. L. užpuolikų būtų pargriuvęs. Dėl ko kilo konfliktas tarp T. L. ir jį užpuolusių asmenų, jis nežino. Jokio benamio prie klubo nematė, nei jis nei T. L. jokių pinigų neėmė (t. 1, b. l. 86-87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 2015-07-17 su draugu D. Š. buvo klube „Salento“, adresu Didžioji g.28, Vilniuje. Klube šventė išleistuves ir jo pažįstamas A. M. su draugais, jų nepažįsta. Žino, kad klube buvo A. draugas ar giminaitis E., bet jo asmeniškai nepažįsta, tą vakarą matė pirmą kartą, nebendravo. Alkoholinių gėrimų visai nevartoja, taigi ir klube negėrė alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartojo. Jam matant A. M. alkoholinių gėrimų nevartojo. Žino, kad A. serga cukralige ir alkoholio nevartoja. Ar alkoholį vartojo E., nežino, nestebėjo. Vienu metu, tikslaus laiko neatsimena, A. išėjo į lauką, jis ir D. buvo klube prie stiklinių lauko durų, bendravo su kitais žmonėmis. Vienu metu pastebėjo, kad lauke, netoli prie klubo laiptų, jam nepažįstamas ir nematytas vaikinas ranka, neatsimena kuria, smogė A. į galvos sritį. A. nuo smūgio nepargriuvo. Nepastebėjo, ar A. puolė tą vaikiną, bet matė, kad aplink stovėję vaikinai ( kai kurie matyti klube, bet jam nepažįstami) puolė juos skirti ir A. prirėmė prie sienos. Kur buvo A. smogęs vaikinas, nestebėjo. Kur tuo metu buvo E., nepastebėjo. Kur buvo A. draugė L., atėjusi kartu su juo į klubą, irgi nepastebėjo, tačiau mano, kad turėjo būti kartu su A. lauke, nes jie visur vaikšto kartu. Tarp jo, kur stovėjo, ir vietos, kur vyko konfliktas, buvo apie 10 metrų atstumas. Jam pasirodė, kad muštynės baigėsi ir jis nuėjo atgal į salę. Po kiek laiko, negali patikslinti, kažkas iš pažįstamų pasakė, kad į klubą grįžo A. kruvinais marškiniais. Tolumoje klube pamatė, kad tikrai A. marškiniai buvo kruvini, ar buvo sužalotas veidas, nepastebėjo. Prie jo priėjęs nebuvo, nekalbėjo, kas įvyko. Nei L., nei E. daugiau klube nepastebėjo, bent jau neatsimena, kad būtų matęs. Vėliau A. pasakojo, kad vaikinas, trenkęs jam-A., tą naktį buvo „prisikabinęs“ prie benamio, A. tam vaikinui davė pastabą, kad nesikabinėtų prie benamio, po to tas vaikinas smogė A.. Dar A. minėjo, kad vėliau su tuo vaikinu ir jo draugu, dalyvaujant E., susimušė, tačiau detalių nepasakojo, jis nesidomėjo. Kad A. ar E. būtų ką nors mušę prie klubo, nepastebėjo. Jis asmeniškai jokio benamio prie klubo nebuvo pastebėjęs, tačiau ir į lauką dažnai nevaikščiojo, nes nerūko ir eiti į lauką jam nebuvo reikalo. D. Š. minėto konflikto metu nebuvo išėjęs į lauką. D. išvykęs gyventi ir studijuoti į Angliją, neketina grįžti. Nei vaikino, smogusio A., nei kitų, bandžiusių juos išskirti, neapibūdins ir neatpažins (t. 1, b. l. 89-90).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė, kad 2015-07-17 po vidurnakčio, ji, jos vaikinas A. M., jos sesė J. B.-J. ir sesers vyras E. J. atvažiavo į klubą „Salento“ ,esantį Didžioji g.28, Vilniuje. Buvo švenčiamos A. išleistuvės iš mokyklos. A. alkoholinių gėrimų nevartojo, nes serga diabetu. Ji alkoholinių gėrimų taip pat nevartojo, nes buvo nepilnametė. Ar E. vartojo alkoholinius gėrimus, nežino, nes nebuvo visą laiką su juo, nuolat jo nestebėjo. J., kiek matė, alkoholinių gėrimų taip pat nevartojo. Maždaug po 4 val. ji, A. ir J. buvo išėję į lauką, nes buvo susiruošę važiuoti namo, laukė E., kuris užtruko klube. Prie klubo sėdėjo benamis ir ji su J. įmetė monetų į jo turėtą vienkartinį puodelį. Ji grįžo į klubą , į tualetą. Užtruko apie 5 min. Išeidama pro stiklines klubo duris pamatė, kad prie stiklinių durų , prie sienos stovėjo A. , o T. ( jo vardą sužinojo iš „Facebook“), rankos kumščiu (neatsimena, kurios) smogė A. į veidą, į nosies sritį. A. susiėmė už nosies, nenugriuvo nuo smūgio. Prie T. stovėjo dar 4-5 vaikinai, kaip iš visos elgsenos suprato, kad jie T. draugai. Nė vieno jų nebuvo pastebėjusi klube. J. tuo metu stovėjo kitoje laiptų pusėje prie sienos, kur sėdėjo benamis. E. dar buvo klube. Ji greitai priėjo prie jų ir paklausė, kas atsitiko. A. jai pasakė, kad susiklostė tokia situacija, kad benamis jam nurodė, kad T. paėmė iš jo pinigus. Tuomet jis-A. pareplikavo, konkrečiai į nieką nesikreipdamas, kad kaip galima taip elgtis, atiminėti iš vargšo pinigus. Po šio pasakymo T. nieko neaiškinęs ir smogė jam-A.. Tie, kaip suprato, T. draugai, prirėmė A. prie sienos. Tuomet ji su J. pribėgo artyn, liepė paleisti A.. Tuomet T. ją rankomis pastūmė į krūtinę, po to J.. Pastūmė nestipriai, neskaudėjo, nepargriuvo nei ji, nei J.. Jos atsitraukė. Tuomet iš klubo išėjo E., A. šūktelėjo „Edziūne“. A. pribėgo prie jų. A. bandė pagauti T., sugriebdamas jį už marškinėlių, prie jų prišoko ir E., tačiau T. išsinėrė ir pabėgo. A. su E. jį nusivijo. Vienas T. draugas irgi nubėgo paskui juos. Ji nebėgo paskui juos. Iš tolo matė, kad jie visi keturi pasistumdė, T. pargriuvo. Nematė, kas vyko toliau. Vėliau pastebėjo, kad kažkokie nepažįstami ir nematyti vaikinai juos išskyrė. Matė, kad T. nuėjo prie kažkokios kavinės. A. su E. kiek pastovėjo prie fontano Rotušės aikštėje, kalbėjosi su tais juos išskyrusiais vaikinais ( jų duomenų nežino, neapibūdins ir neatpažins) po to grįžo prie klubo ir jie visi išvažiavo. Viskas vyko labai netikėtai ir greitai, taigi detaliau šio įvykio aplinkybių nupasakoti negali, tiesiog neatsimena. Vaikinų, apstojusių prie klubo A., neapibūdins ir neatpažins. Ji asmeniškai nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 92-94).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B.-J. parodė, kad 2015-07-17 , po 4 val. ryto, tikslaus laiko neatsimena, taksi atvažiavo prie klubo „Salento“, adresu Didžioji 28, Vilniuje, kuriame buvo jos sesė L., jos vaikinas A. M., kuris tą naktį klube šventė brandos atestato gavimą, ir jos dabartinis sutuoktinis E. J.. Dar prieš atvažiuodama kažkuriam iš jų paskambino, kad išeitų į lauką. Buvo blaivi. Jai atvažiavus prie klubo, netrukus išėjo jos sesuo L. su A.. Sakė, kad E. užsilaikė klube, nuėjo į tualetą. Prie klubo jie pastebėjo benamį, ji su sese jam davė pinigų (įmetė jam į vienkartinį puodelį 2 eurus). Netrukus iš klubo išėjo jai nepažįstamų vaikinų kompaniją-4 vaikinai. 2 iš jų tarpusavyje kalbėjosi anglų kalba Jai pasirodė, kad jie yra pažįstami, tačiau negali to tvirtai teigti. Vaikinai, kalbėję lietuviškai, pradėjo kabinėtis prie to benamio. Neatsimena, ką jam sakė, buvo agresyviai nusiteikę, po to vienas jų, neatsimena kuris, paėmė iš benamio pinigus. Jos nuo vaikinų buvo apie 2-3 m atstumu. Iš elgsenos matėsi, kad tie vaikinai neblaivūs. L. dar nuėjo į klubą, į tualetą. Tuomet A. garsiai pareplikavo, kad negražu iš benamio atiminėti pinigus, ar kažką panašaus, tiksliai pažodžiui nebeatsimena. Žodžiais jis nesikreipė, būtent, į tuos vaikinus, tiesiog garsiai išreiškė savo nuomonę. A. buvo blaivas, žino, kad A. alkoholio visai nevartoja. A. tonas buvo nustebęs, tikrai neagresyvus. Tuomet staiga minėti du vaikinai, kalbėję lietuviškai, puolė A., nustūmė prie sienos. Vienas jų, nebeatsimena, kuris, smogė A. į veidą. Nepastebėjo, kuo smūgiavo, nes visa tai buvo labai staigiai ir netikėtai. Matė, kad A. iš nosies pasruvo kraujas. Tuo metu iš klubo išbėgo L.. Jos abi priėjo artyn, L. bandė skirti vaikinus, kad paleistų A.. Tuo metu kažkuris tų vaikinų, priekabiavusių prie benamio, ją ir L. rankomis atstūmė. Pastūmė nestipriai, nenukrito nei ji, nei L., fizinio skausmo jai nesukėlė. Tuo metu pamatė, kad iš klubo išėjo E.. Nuo A. buvo nukreipus žvilgsnį kelioms akimirkoms. Paskui pastebėjo, kad link Rotušės aikštės bėga minėti du vaikinai, puolę A., o A. su E. juos nusivijo. Negirdėjo, kad A. būtų šūktelėjęs E., kvietęs E. jam padėti. Neatsimena, kaip išsidėstę jie bėgo. Kas vyko toliau, nebematė. Nei ji, nei L. paskui juos nebėgo. Liko prie klubo. Po kelių minučių A. su E. grįžo. Sužalojimų ant A. ar E. kūno (išskyrus, kad užpuolus A. prie klubo, po smūgio į veidą jam kraujavo nosis), nesimatė. Klausė, kas įvyko. Jie užsiminė, kad tie vaikinai pabėgo. Buvo užsiminę, kad gal reiktų kviesti policiją, nes tie vaikinai užpuolė A., stūmė ją ir L., bet nusprendė nekviesti ir išvažiavo taksi namo. Viskas vyko labai netikėtai ir greitai, taigi detaliau šio įvykio aplinkybių nupasakoti negali, tiesiog neatsimena. Vaikinų, prie klubo užpuolusių A. (priekabiavusių prie benamio ir atėmusių iš jo pinigus) neapibūdins ir neatpažins. Ji asmeniškai nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 96-98).

2015-07-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2390/15(01) nurodyta, kad:

T. L. padaryti šie sužalojimai: poodinė ir odinės kraujosruvos kairės pusės momeninėje-smilkininėje srityje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairio užausio srityje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva po kairės akies junginine, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinės žaizdos su kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešiniame delne, odos nubrozdinimai , poodinė kraujosruva ir odinės kraujosruvos kairiajame žaste, odos nubrozdinimais kairiajame petyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais abiejuose keliuose, poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas.VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas kairio smilkinkaulio lūžis sužalojimu nėra vertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviu galvos kompiuterinės tomografijos tyrimu, kuriuo metu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių nekonstatuota.Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-07-17). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu.Sužalojimai tiek visumoje, tirk kiekvienas jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose būdingi griuvimui.Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 16-os trauminių poveikių pasekoje.Atsakyti į klausimą, ar sužalojimai padaryti vienu, ar keliais bukais daiktais nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs.Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, dydžius, nėra.Sužalojimų padarymo jėga tyrimo metu nenustatinėjama.Pasisakyti apie sužalojimų padarymo seką nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų (t. 1, b. l. 51-52).

2016-08-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2517/2016(01) nurodyta, kad iš papildomos tyrimui pateiktos medžiagos konstatuoti, kad T. L. padarytas sunkus kūno sutrikdymas, negalima, nes Tarandės šeimos klinikoje nukentėjusiajam gydymas buvo tęstas pagal išduotą VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) išrašą, kuriame buvo nurodyta diagnozė-kairio smilkinkaulio lūžis bei subjektyviais paties nukentėjusiojo galvos skausminiais nusiskundimais bei pojūčiais. Tačiau atliekant pirminį tyrimą (žr. specialisto išvada Nr.2390/15(01), kai buvo pateikti visi medicininiai dokumentai, tame tarpe ir nukentėjusiojo T. L. galvos kompiuteriniai vaizdai iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL-buvusi VGPUL), nei šios ligoninės gydytojas radiologas, aprašydamas T. lazausko tyrimus, nei papildomai VTMT konsultavusi gydytoja radiologhė J.Majauskaitė-Čiobot, nekonstatavo jam kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžius dėl ko VšĮ RVUL gydytojo neurochirurgo nustatyta diagnozė-kairio smilkinkaulio lūžis kaip sužalojimas nebuvo vertinamas. Kadangi papildomų radiologinių galvos tyrimų T. L. nebuvo atlikta, t. y. Papildomų duomenų, objektyviai patvirtinančių kaukolės skliauto ar pamato lūžių buvimą nepateikta, dėl ko sveikatos sutrikdymo mastas dėl jam padarytų kūno sužalojimų nekeičiamas ir paliekamas toks pat - nežymus (t. 1, b. l. 74-76).

2015-07-28 vaizdo įrašo apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūrėtas 2015-07-23 savanoriško daiktų ,dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas (iš klubo „Salento“), kuriame užfiksuota, kad 2015-07-17 05:05;49 filmuota 2 vaizdo kameromis iš skirtingų pusių, Pirma kamera stebi vaizdą iš pastato išėjimo į lauko pusę, esančio Didžiojoje g. Antra kamera fiksuoja vaizdą lauke, į Rotušės a. pusę. Pirmojoje kameroje vaizdas nespalvotas. Matoma, kaip iš pastato Didžioji g., išbėga 3 jaunuoliai. Vienas iš jaunuolių be marškinių nubėga link Rotušės a., o kiti du jaunuoliai vejasi jį, vienas tų jaunuolių apsivilkęs mėlyną kostiumą, kitas-apsirengęs baltais marškinėliais ir tamsios spalvos kelnėmis. Antra vaizdo kamera fiksuoja vaizdą, kaip Rotušės aikštėje eina minėtų jaunuolių draugės ir dar vienas vaikinas (t. 1, b. l. 111-112, 113-116).

2015-07-28 vaizdo įrašo apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūrėtas 2015-07-28 savanorišku daiktų ,dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas (iš UAB „Didžioji Ramunė“) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota (vaizdas nespalvotas), kad 2015-07-17 04:58:40 prie pastato, Didžioji 23, Vilniuje, vyksta muštynės tarp kelių jaunuolių. Tikslaus skaičiaus nesimato, nes filmuojama iš toli. 04:59:15 matosi Didžiojoje g. einantis vienas iš jaunuolių, dalyvavusių muštynėse. Jaunuolis be viršutinės rūbų dalies (t. 1, b. l. 119-120, 121, 122).

2015-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo, dalyvaujant nukentėjusiajam T. L., apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie Didžioji g.27-ojo namo, Vilniuje (t. 1, b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems E. J. ir A. M. pareikštą kaltinimą.

Kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Jų padarytą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo T. L. ir liudytojų I. V., M. V., L. B. parodymai, specialisto išvados, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Kaltinamieji E. E. J. ir A. M. viešoje vietoje – įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad sudavė smūgius nepažįstamam asmeniui, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų E. J. ir A. M. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas buvo kvalifikuotas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos 2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 8 straipsniu, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2016-03-29, 2016-06428) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis, pašalinus iš šio įstatymo 2 dalį, o BK 284 straipsnio 1 dalis tapo BK 284 straipsniu.

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, išskyrus įstatyme numatytą išimtį (BK 3 straipsnis). Naujos redakcijos BK 284 straipsnis nesugriežtino bausmės ar kitaip nepasunkino šią nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinės padėties, todėl kaltinamųjų E. J. ir A. M. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas kvalifikuotinas pagal BK 284 straipsnį, kadangi šis įstatymas gali būti taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. M. ir E. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamieji padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytina nesunkiu nusikaltimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu J. D. pateikė teismui prašymą atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, E. M. pateikė teismui prašymą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

A. M. ir E. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisiamojo posėdžio metu pripažino nukentėjusiojo T. L. pareikštą civilinį ieškinį iš dalies ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, tiek A. M., tiek E. J. šią sąlygą atitinka, nes A. M. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, E. J. teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 58-59). Teismo posėdyje kaltinamieji A. M. ir E. J. nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino blogai, išreiškė nuoširdų gailestį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamųjų teiginiais, juo labiau, kad apie jų nuoširdumą leidžia spręsti ir jų elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. M. ir E. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo sesers vyras J. D., kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad E. J. yra jo svainis, jo paties asmeninės savybės, gyvenimiška ir turima darbinė patirtis bei autoritetas E. J. atžvilgiu leidžia teismo prašyti atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, J. D. yra neteistas, be to, nebaustas administracine tvarka. Teisiamajame posėdyje J. D. paaiškino, jog E. J. yra jo žmonos brolis. Pastaruoju metu bendrauja dažnai. Bendrauja 10 metų, jis stipriai pasikeitė, surimtėjo. Mano, kad E. J. klausosi jo, jis anksčiau buvo VRM pareigūnas, įvertintas Gedimino ordinu. Pritaria, kad reikėjo ne patiems pulti, o kviesti policiją, nenaudoti smurto. Geras patarimas skaityti knygas, svarsto, kaip jis darytų gyvenime, bendraudamas jam padėtų.

Nagrinėjamu atveju A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo brolis E. M., kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad jo brolis yra jauno amžiaus, turi sveikatos problemų, t. y. serga cukriniu diabetu, mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, yra pasiryžęs laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. Jis pats yra neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, E. M. yra neteistas, be to, nebaustas administracine tvarka. Teisiamajame posėdyje E. M. paaiškino, jog dažnai lankosi Lazdynuose pas tėvus, su broliu bendrauja kelis kartus per savaitę, savaitgaliais važiuoja su tėvais į sodybą. Yra neteistas ir administracine tvarka nebaustas, dirba „Danske“ banke. Mano, kad yra broliui autoritetas, jo išsilavinimas aukštasis, turi gerą darbą, mano, kad pilietiškai ir bendruomeniškai darysiu įtaką broliui. Jis nepadarė jokių naujų veikų, kol vyko procesas. Jis pats yra prieš smurtą. Rekomenduoja broliui skaityti knygas, kad vystytų asmenybę, nuo neapgalvotų poelgių.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojai J. D. ir E. M. yra verti teismo pasitikėjimo, jų asmenybės yra teigiamos, jie kritiški kaltinamųjų elgesiui, jų vertybinė orientacija pozityvi, jie gali daryti kaltinamiesiems teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. M. ir E. J. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nukentėjusiojo T. L. atstovė advokatė L. Gudaitė teisiamojo posėdžio metu pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamųjų priteisti 11 632 Eur dydžio turtinę žalą, 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog nusikalstamos veikos metu nukentėjusysis buvo sumuštas itin žiauriai, ligoninėje jam buvo diagnozuotas kaukolės pamato lūžis. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnis). Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis negali dirbti kelininku, priverstas dirbti ne visu etatu, mažai apmokamą vadybininko darbą, jauno amžiaus tapo neįgalus. Patirti sveikatos sutrikdymai tęsis visą gyvenimą, ieškovas prarado didelę dalį darbingumo. Ieškinyje taip pat teigiama, kad visa tai ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą, psichologinę traumą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamųjų gynėjai G. Skaistys bei D. Bukelienė su civiliniu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad civiliniame ieškinyje neteisingai kvalifikuojama kaltinamųjų veika. Byla nagrinėjama dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, o ne dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Turtinė žala nepagrįstai jokiais įrodymais, o neturtinė žala yra per didelė ir neatitinka teismų praktikoje taikomų dydžių.

Iš bylos medžiagos matyti, nagrinėjamoje byloje kaltinimas kaltinamiesiems pareikštas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau civiliniame ieškinyje teigiama, jog asmeniui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sužalojimų mastą byloje patvirtina byloje esančios specialisto išvados (t. 1, b. l. 51-52, 74-76), kuriomis konstatuota, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Civiliniame ieškinyje teigiama, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas kairio smilkinkaulio lūžis, nors, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto pirminės ir papildomos išvadų, tokia diagnozė nepagrįsta objektyviu galvos kompiuterinės tomografijos tyrimu, kurio metu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių nekonstatuota. Civiliniame ieškinyje taip pat teigiama, jog ieškovas, būdamas jauno amžiaus, tapo neįgalus ir prarado didelę dalį darbingumo. Teismo vertinimu, šios išvados yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais – teismui nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiajam nustatyto neįgalumo grupę, jo netekto ar turimo darbingumo dalį. Nėra pateikta duomenų ir apie tai, kad nukentėjusysis apskritai būtų kreipęsis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nebegali dirbti kelininko darbo ir yra priverstas dirbti tik puse etato mažiau apmokamą darbą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad nebuvo atleistas iš darbo – jis išėjo pats. Nagrinėjamu atveju, su civiliniu ieškiniu nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog nukentėjusysis nebegalėjo dirbti UAB „Maniga“ būtent dėl patirtų sužalojimų, o ne dėl kitokių priežasčių. Nukentėjusysis taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, deda maksimalias pastangas dirbti geriau apmokamus darbus ir užsidirbti, tačiau dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų jam to nepavyksta padaryti.

Ieškinyje teigiama, kad T. L. nuo 2015-08-01 negauna jokių pajamų, nors pagal UAB „Maniga“ pateiktus duomenis, už 2015 m. rugpjūčio mėn. jam išmokėta 192,80 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis beveik 10 mėnesių (nuo 2015-08-18 iki 2016-06-01) niekur nedirbo ir kaip tai susiję su patirtais sužalojimais.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmą, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė skausmą ir kurį laiką negalėjo dirbti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama viešoje vietoje, vienoje iš centrinių miesto gatvių, tai galint matyti kitiems praeinantiems gatve asmenims. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis po šio įvykio išgyveno dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą. Nors nukentėjusysis nurodė, kad patyrė psichologinę traumą, iki šiol patiria dvasinių išgyvenimų, tačiau į psichologą pagalbos nesikreipė ir įrodymų dėl psichologo nustatytų pasekmių nukentėjusiojo psichinei – emocinei būklei byloje nepateikta. Teismo vertinimu, sužalojimai padaryti nusikalstama veika nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad sveikatos būklė taip pat nesutrukdė nukentėjusiajam 2015-08-26 išvykti į kelionę Barselonoje. Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokių nors specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių, o ir duomenų pagrindžiančių tokius nepatogumus byloje nėra pateikta.

Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei jų galimybes dirbti. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą, kilusias aptartas pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai, kaltinamųjų finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, analogiškose bylose, darytina išvada, kad yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo T. L. atstovės advokatės L. Gudaitės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Teismo vertinimu, toks atlygintinos neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, 2K-170-699/2016).

Atsižvelgiant į CK 6.279 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam atsirado dėl kaltinamųjų E. J. ir A. M. bendrų veiksmų ir yra jų bendrų veiksmų rezultatas, todėl už turtinę žalą nukentėjusiajam kaltinamieji E. J. ir A. M. privalo atsakyti solidariai (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).

Nukentėjusiojo T. L. atstovė advokatė L. Gudaitė prašo iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiajam T. L. bylinėjimosi išlaidas, t. y. 810 Eur (160 Eur + 650 Eur) advokato išlaidoms atlyginti.

Šis prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad šioje byloje pateikti nukentėjusiojo atstovės advokatės L. Gudaitės pinigų priėmimo iš nukentėjusiojo T. L. kvitai 810 Eur sumai. Iš šių kvitų matyti, kad jie išrašyti už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą (t. 2, b. l. 143).

Teismas, spręsdamas dėl priteistinos sumos nukentėjusiojo patirtoms išlaidoms advokato pagalbai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atstovė advokatė dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad advokatė byloje pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, konsultavo nukentėjusįjį. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamųjų turtinė padėtis nėra itin gera. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra kiek per didelė, todėl ji mažintina ir iš kaltinamųjų A. M. ir E. J. priteistina 600 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Tokia suma neišeina už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų priteistinų sumų ribų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo E. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. D. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

T. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. J. ir A. M. solidariai nukentėjusiojo T. L. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Iš E. J. ir A. M. priteisti solidariai 600 Eur (šešis šimtus eurų) nukentėjusiajam T. L. advokato išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti E. M. ir J. D., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. M. ir J. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas Ramūnas Keidūnas