- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-724-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01407-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „E. mokykla“
- Ieškovas
- K. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „E. mokykla“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. leidyklos „BRIEDIS“, R. L., K. M., I. K., R. G., K. M., R. Š., V. T., A. L., E. B., R. D., K. G. ir A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E. mokykla“ dėl autorių teisių pažeidimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:uždrausti atsakovei be ieškovės K. M. leidyklos „BRIEDIS“ (toliau – ir leidykla) leidimo naudoti kūrinius „Eureka! 5” (Gamtos mokslų vadovėlio I ir II dalis), „Kelias“ (Istorijos vadovėlio 5 klasei I ir II dalis), „Žemė 6“ (Geografijos vadovėlio 6 klasei I ir II dalis) ar jų dalis (įskaitant, bet neapsiribojant, viršeliu, temomis, turiniu), teikti tiesiogines ar netiesiogines nuorodas į šiuos kūrinius ir / ar nuorodas apie atsakovės parengtų užduočių suderinimą su šiais kūriniais jos interneto tinklalapyje www.epratybos.lt ir / ar bet kokiuose kituose jos leidiniuose ar tinklalapiuose; priteisti leidyklai iš atsakovės 22 590,36 Eur kompensaciją ir procesines šešių procentų palūkanas; priteisti kūrinių „Eureka! 5” (Gamtos mokslų vadovėlio I ir II dalių) autoriams E. B., R. D., K. G. ir A. L. (kiekvienam) po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (už kiekvieną kūrinį); priteisti kūrinių „Kelias“ (Istorijos vadovėlio 5 klasei I ir II dalių) autoriams R. L., K. M. ir I. K. (kiekvienam) po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (už kiekvieną kūrinį);priteisti kūrinių „Žemė 6“ (Geografijos vadovėlio 6 klasei I ir II dalių) autoriams R. Š. ir V. T. (kiekvienam) po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (už kiekvieną kūrinį);priteisti kūrinio „Eureka! 5” (Gamtos mokslų vadovėlio I dalies) dizaino autoriui R. G. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą;priteisti kūrinio „Eureka! 5” (Gamtos mokslų vadovėlio II dalies) dizaino autoriams R. G. ir K. M. (kiekvienam) po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti kūrinių „Kelias“ (Istorijos vadovėlio 5 klasei I ir II dalių) dizaino autoriams R. G. ir K. M. (kiekvienam) po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą (už kiekvieną kūrinį);priteisti kūrinių „Žemė 6“ (Geografijos vadovėlio 6 klasei I ir II dalių) dizaino autoriui A. L. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą (už kiekvieną kūrinį);priteisti ieškovams (fiziniams asmenims) iš atsakovės penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovai nurodė, kad jų kaip autorių teisės buvo pažeistos atsakovei be ieškovų leidimo atgaminus kūrinių „Eureka! 5” (Gamtos mokslų vadovėlio I ir II dalių), „Kelias“ (Istorijos vadovėlio 5 klasei I ir II dalių), „Žemė 6“ (Geografijos vadovėlio 6 klasei I ir II dalių), kurių turinio ir dizaino autoriai jie yra, viršelius, temas, turinį atsakovei priklausančioje interneto svetainėje www.epratybos.lt. Panaudodama kūrinius, atsakovė nenurodė vadovėlių ir jų dizaino autorių, nesumokėjo atlyginimo už kūrinių panaudojimą. Atsakovė, pasinaudodama ieškovų įdirbiu, jų sukurtų kūrinių populiarumu ir paklausa, neteisėtai ir nesąžiningai konkuruodama, ieškovams priklausančių kūrinių pagrindu kuria ir atlygintinai platina elektronines užduotis (pratybas). Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagrindinė atsakovės veiklos sritis – elektroninės mokymo aplinkos kūrimas ir elektorinių mokymo paslaugų teikimas bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, jų tėvams ir mokytojams. Atsakovės sukurto produkto ypatumai lemia tai, kad šio produkto naudojimas nėra įmanomas neteikiant nuorodų į rinkoje esančius vadovėlius. Nuorodos į įvairių leidyklų vadovėlius atsakovės daromos išimtinai informacijos tikslais, todėl šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 24 straipsnio nuostatos, ribojančios autorių teises. Ieškovei priklausantys vadovėliai yra informacinio pobūdžio kūriniai, kuriems būdingas žemas turinio originalumo laipsnis, saugoma tik originali šių kūrinių forma. Atsakovė panaudojo nedideles dalis ieškovų vadovėlių teksto – dalį vadovėlių turinio pavadinimų, kurie yra bendro pobūdžio informacija apie įvairius gamtos reiškinius, todėl savaime negali būti autorių teisių saugomais objektais. Net pripažinus atsakovės panaudotas vadovėlių dalis saugomomis, atsakovės veiksmai turėtų būti vertinami kaip citavimas, leistinas pagal AGTĮ 21 straipsnį. Atsakovės platinamas užduotis jų autoriai kūrė savarankiškai, jose nenaudojamos jokios kitos ieškovų vadovėlių dalys. Atsakovė niekada neturėjo tikslo savintis kūrinių autorystės, o autorių vardų nenurodė tik dėl to, kad autorių vardai ir pavardės ant originalių vadovėlių viršelių nėra nurodyti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai E. B., R. D., K. G. ir A. L. yra kūrinių „Eureka! 5” (I ir II dalių) autoriai. Ieškovai R. L., K. M. ir I. K. yra kūrinių „Kelias“ (I ir II dalių) autoriai. Ieškovai R. Š. ir V. T. yra kūrinių „Žemė 6“ (I ir II dalių) autoriai. Ieškovas R. G. yra kūrinio „Eureka! 5” (I dalies) dizaino autorius. Be to, jis ir ieškovė K. M. yra kūrinio „Eureka! 5” (II dalies) dizaino autoriai. Šie du ieškovai yra ir kūrinių „Kelias“ (I ir II dalių) dizaino autoriai. Ieškovas A. L. yra kūrinių „Žemė 6“ (I ir II dalių) dizaino autorius. Ieškovė K. M. leidykla „BRIEDIS“ yra visų kūrinių autorių turtinių teisių turėtoja. Be to, leidykla yra nacionalinių prekių ženklų „ŽEMĖ“ ir „ŽEMĖ fig“, registruotų 2009 m. birželio 16 d., savininkė.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „E. mokykla“ yra interneto domeno „epratybos.lt“ turėtoja. Šio domeno vardu prieinamoje interneto svetainėje www.epratybos.lt yra (buvo) talpinamos ir platinamos istorijos, geografijos bei gamtos ir žmogaus mokslų užduotys. Svetainėje talpinamos užduotys sukurtos paminėtų ieškovų (fizinių asmenų) kūrinių (vadovėlių) pagrindu ir pritaikytos mokymo procesui dirbant su ieškovų sukurtais vadovėliais. Be to, interneto svetainėje patalpintos vadovėlių viršelių skaitmenizuotos kopijos. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nenurodydama vadovėlių ir jų dizaino autorių vardų, pažeidė autorių autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą, kadangi kūrinių autorių vardai yra nurodyti vadovėliuose (tituliniuose lapuose), o atsakovė neįrodinėjo, kad ji susitarė su autoriais, jog, naudojant kūrinius, nebus nurodomi jų vardai. Teismas sprendė, kad autoriaus vardo nenurodymas naudojant jo kūrinį neabejotinai sukelia autoriui neigiamus emocinius išgyvenimus ir dvasinius nepatogumus, menkina jo savivertę ir reputaciją, o ieškovų nurodomi neturtinės žalos dydžiai, atsižvelgiant į saugomų interesų svarbą ir atsakovės padarytų pažeidimų pobūdį, nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Teismas, spręsdamas ieškovės K. M. leidyklos „BRIEDIS“ turtinių teisių pažeidimo klausimą, nustatė, kad teismui pateikti įrodymai ir ieškovų atstovo teisme atlikta demonstracija, kurios metu buvo prisijungta prie atsakovės sukurtos elektroninės mokymo aplinkos sistemos, patvirtina, jog, kuriant užduotis, buvo panaudotas visas kūrinių turinys ir kaip neįrodytą atmetė atsakovės argumentą, jog kūrinių turinys neatitinka originalumo reikalavimo. Spręsdamas dėl AGTĮ numatytų pagrindų riboti autorių turtines teises, kuriais rėmėsi atsakovė, teismas konstatavo, kad ieškovų kūrinių atgaminimas negali būti laikomas citavimu, kadangi kūrinių dalys, kurios yra originalūs kūrinių autorių intelektinės kūrybos rezultatai, buvo iš esmės visiškai atgamintos ir panaudotos kaip pirminė, o ne antrinė (pagalbinė) priemonė atsakovės platinamoms elektroninėms užduotims sukurti. Be to, atliekant kūrinių naudojimo veiksmus, nebuvo nurodyti naudojami šaltiniai ir autorių vardai, nors tai buvo akivaizdžiai įmanoma.Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovų kūrinių dalių panaudojimas savo esme atitinka AGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlygas autorių turtinėms teisėms riboti. Teismas nurodė, kad minėtos teisės normos taikymo kontekste ieškovų kūrinių dalių panaudojimas taip pat atliko ne pagalbinį, o pagrindinį vaidmenį kuriant elektronines užduotis. Be to, toks ieškovų kūrinių panaudojimas turi ir finansinį aspektą.Spręsdamas, dėl ieškovės K. M. leidyklos „BRIEDIS“ reikalavimo priteisti kompensaciją pagal AGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, teismas konstatavo, jog atsakovė suvokė ir žinojo, kad, siekdama atgaminti kūrinių dalis, turi gauti leidyklos leidimą, numatė, kad be leidyklos leidimo atgamindama kūrinių dalis pažeis jos turimas autorių turtines teises, ir taip sąmoningai sukėlė leidyklai neigiamus padarinius arba sąmoningai leido jiems kilti. Teismas, įvertinęs pažeidimų trukmę kiekvieno kūrinio atžvilgiu, atsakovės pateiktus duomenis apie jos finansinę padėtį, priteisė ieškovei po 3 765,06 Eur kompensaciją už turtinių teisių, turimų kūrinių „Eureka! 5” (I ir II dalių), atžvilgiu, pažeidimus ir po 2 259,04 Eur (60 procentų reikalaujamo dydžio) kompensaciją už turtinių teisių, turimų kitų keturių kūrinių atžvilgiu, pažeidimus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, nepagrįstai sutapatinęs vadovėlių viršelių ir temų pavadinimų atgaminimą su pačių vadovėlių panaudojimu pratyboms sukurti, nepagrįstai nustatė, jog atgamintos kūrinių dalys yra autorių teisių saugomas objektas.Padaręs aukščiau nurodytą įrodymų vertinimo klaidą, teismas padarė nepagrįstas išvadas, susijusias su kūrinio atgaminimo mastu ir panaudojimu kaip pirminės priemonės pratyboms sukurti, bei nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad kūriniai buvo atgaminti išskirtinai siekiant informuoti apie tai, kokiems vadovėliams ir jų temoms yra tinkamos atsakovės pratybos. Neteisingai nustatęs aptartas bylos aplinkybes, teismas nepagrįstai netaikė ATGTĮ 21 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų dėl autorių teisių ribojimo.Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su vadovėlių temų sąrašo atitikimu originalumo reikalavimui. Atsakovės nuomone, vadovėlių temų pavadinimai yra tiesiogiai kilę iš mokymo programų, jas atitinka, todėl rengiant temas autorių kūrybiškumo ir individualumo išraiškai nebuvo daug galimybių. Be to, temų pavadinimai sudaryti iš bendro pobūdžio žodžių ir tai yra tik bendra informacija. Atsakovė neatgamino temų sąrašo apipavidalinimo, grafinių sprendimų. Teismas nesivadovavo šiuo klausimu aktualia teismų praktika, kuria rėmėsi atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007).Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011) suformuotais kriterijais sprendžiant dėl kompensacijos dydžio šio pobūdžio bylose, netinkamai vertino su tuo susijusias bylos aplinkybes, todėl priteisė neprotingai didelę kompensacijos sumą: Byloje nėra nustatyta, kad ieškovė, kaip leidykla, patyrė kokių nors realių neigiamų padarinių, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė sąmoningai tokius padarinius sukėlė ar leido jiems atsirasti. Be to, atsakovė sąžiningai nemanė, kad pažeidžia ieškovės teises, kadangi vadovėlių temų pavadinimai patys savaime nėra akivaizdus autorių teisių objektas. Atsakovė siekė tik informavimo tikslų, o ne pakenkti ieškovei. Taigi, nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovės kaltę ir tyčią.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys nėra pakankami nustatyti jos prastą finansinę padėtį.Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su tariamo pažeidimo trukme. Byloje buvo nustatyta, kad vadovėlių „Kelias“ (I ir II dalys) ir „Žemė“ (I ir II dalys) naudojimas truko trumpą ir laiką – nuo mokslo metų pabaigos iki vasaros atostogų pabaigos, kurio metu susidomėjimas pratybomis buvo minimalus.Kaip nurodyta jau prieš tai, teismas nepagrįstai sprendė dėl vadovėlių naudojimo masto, t. y., neįvertino, kad buvo naudojamas ne vadovėlių turinys, o jų viršeliai ir temų pavadinimai. Teismas, spręsdamas dėl tariamo teisės į autoriaus vardo pažeidimo atgaminant vadovėlių viršelius, netinkamai vertino nustatytą aplinkybę, jog pati leidykla ant viršelių nebuvo nurodžiusi jų dizaino autorių.Teismas, priteisdamas ieškovams neturtinę žalą, neįvertino tariamo pažeidimo mažareikšmiškumo, o būtent: byloje nenustatyta, jog vadovėlių viršelių ir temų atgaminimas jų autoriams sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes; nenurodant autorių kūriniai buvo skelbiami trumpą laiką, o nuo 2015 m. liepos mėnesio jau nurodomi vadovėlių „Eureka! 5“ autoriai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Atsakovė savo apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovė be ieškovų leidimo atgamino ir panaudojo ieškovų kūrinių dalis, o ne tik informaciją iš jų, kaip teigia skunde, bei padarė šias dalis sudėtine savo tinklapio dalimi. Tai, kad atsakovė atgamino ne temų pavadinimus, o vadovėlių dalis pavadinimu „Turinys”, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas sutapatino vadovėlių viršelių ir temų pavadinimų atgaminimą su pačių vadovėlių panaudojimu, kadangi teismas tokios išvados nedarė.Apeliacinio skundo argumentai, susiję su vadovėlių dalių „Turinys“ neatitikimu originalumo kriterijui, pateikiami netinkamai aiškinant ir taikant ATGTĮ normas, su šių normų taikymu susijusią teismų praktiką bei patį kūrinio originalumo reikalavimą, kadangi buvo atgaminti ir panaudoti ne temų sąrašai, o atskira kūrinių dalis kaip visuma su temų pavadinimais, struktūra, išdėstymo tvarka. Šiai daliai sukurti autoriai rėmėsi turima informacija, savo patirtimi bei kūrybiniais sugebėjimais, atsižvelgdami į mokinių amžių. Ieškovai byloje pateikė įrodymus apie tai, kad skirtingų vadovėlių turiniai skiriasi tarpusavyje, yra individualūs ir originalūs, net rengiant juos pagal tas pačias programas. Tą patvirtina ir ta aplinkybė, jog pati atsakovė pateikia skirtingus turinius kiekvienam vadovėliui, o ne bendrą turinį savo pratyboms.Teisės doktrinoje pasisakoma, kad originalumas vertinamas ne pagal konkrečios kūrinio dalies, o pagal kūrinio visumos originalumą. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad patys vadovėliai yra originalūs kūriniai. Todėl ir šių vadovėlių turiniai, būdami originalių vadovėlių sudėtine dalimi, taip pat laikytini originaliais ir jiems taikytina autorių teisių apsauga.Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika, kurios ratio decidendi neatitinka šios bylos aplinkybių, bei lygina skirtingus autorių teisių objektus, kuriems keliami skirtingi originalumo reikalavimai.Apeliacinio skundo argumentai, susiję su atgaminimo mastu ir tariamu mažareikšmiškumu, yra nepagrįsti, kadangi, kaip jau minėta, atsakovė atgamino visą savarankišką vadovėlių dalį, kuri tapo atsakovės kūrinio dalimi, kas neatitinka nei citavimo, nei informavimo tikslų. Tai, kad vadovėlių turinys nebuvo naudojamas citavimui, patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu vadovėlių turinio dalių naudoja mažiau.Atsakovė netinkamai aiškina ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo esmę, kadangi panaudojant ieškovės kūrinius atsakovė nei demonstravo, nei taisė kokią nors įrangą. Be to, atsakovė pati nurodė, kad jos sukurta sistema EMA, kurioje talpinamos pratybos, nėra įranga. Šiuo atveju, ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas autorių teisių ribojimas netaikomas ir dėl to, kad atsakovė sistemą EMA pristatinėjo potencialiems klientams bei ją atlygintinai platina.Argumentus dėl priteistinos kompensacijos dydžio atsakovė grindžia išimtinai savo nuomone, savo pačios sudarytais dokumentais, o ne byloje esančių įrodymų visuma. Atsakovės kaltę ir tyčią patvirtina tai, kad atsakovė yra verslininkė, kuri veiklą vykdo būtent autorių teisių srityje, pati platina autorių teisių objektu esančias užduotis, bei pati savo tinklalapio kūrimo darbų rezultatą saugo, įspėdama apie autorines teises ir nurodydama pareigą sumokėti jai už kūrinių naudojimą.Bylos duomenų visuma patvirtina, kad atsakovė pažeidė autorių neturtines teises. Iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, atsakovė nebuvo nurodžiusi informacijos apie kūrinių autorius.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, jog ieškovams buvo priteistas neprotingo dydžio neturtinės žalos atlyginimas ar, kad atsakovė neturėtų finansinių galimybių teismo priteistą neturtinę žalą atlyginti. Šiuo klausimu atsakovė taip pat remiasi kasacinio teismo nutartimi, kuri savo ratio decidendi neatitinka šios bylos aplinkybių.Atsakovė, savo tinklapyje atkurdama vadovėlių turinius, prie kai kurių temų padarė įrašus, kad „vadovėlio tema neatitinka bendrųjų programų“, kas akivaizdžiai menkina vadovėlių autorių reputaciją, nes sudaro įspūdį, kad jie parengė bendrųjų programų neatitinkančius ir mokymuisi nevisiškai tinkamus vadovėlius.Atsakovė be autorių žinios ir pritarimo savo nuožiūra kūrinius keičia, iškraipydama autorių sukurtą kūrinį, kadangi, nors toliau naudoja vadovėlių „Eureka! 5“ I ir II dalies turinius, ji juos sumažino ir pergrupavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.
Dėl ginčo objektų vertinimo autorių teisės aspektu
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė autorių teisių objektą, t. y. nepagrįstai sutapatino vadovėlių viršelių ir temų pavadinimų atgaminimą su pačių vadovėlių panaudojimu pratyboms sukurti. Kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės teiginiu. Pratybos – tai praktinės užduotys, skirtos vartotojui geriau įsisąmoninti konkrečią mokymo temą. Nors tokioms praktinėms užduotims būdingas individualumas ir kūrybiškumas, pagal pratybų paskirtį jose pateikiamų užduočių turinys neatsiejamas nuo šaltinyje, kuriame atskleidžiama konkreti tema, pateikiamos informacijos turinio ir išdėstymo. Tai nulemta aplinkybės, kad ta pati mokymo tema skirtinguose šaltiniuose (vadovėliuose) gali būti atskleidžiama naudojant skirtingus informacijos pateikimo būdus. Byloje nustatyta ir apeliantės neginčijama, kad atsakovės kuriamos elektroninės pratybos yra skirtos naudoti su konkrečiais vadovėliais. Prieigą prie atsakovės platinamų užduočių vartotojas gauna atsakovės interneto svetainėje pasirinkdamas konkretų vadovėlį pagal svetainėje patalpintą vadovėlio viršelio skaitmenizuotą kopiją, tada iš atsidariusio lango su konkretaus vadovėlio turiniu pasirinkdamas vadovėlio temą, kuriai skirtos užduotys. Kolegija, įvertinusi šias nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės platinamos užduotys struktūriškai ir turinio prasme susietos su ieškovams priklausančiais kūriniais ir juose pateikiamos informacijos turiniu bei išdėstymu, t.y. kuriant atsakovės platinamas pratybas ne tik panaudoti kūrinių (vadovėlių) temų pavadinimai, bet elektronine forma atkurta vadovėlių struktūra ir tematika. Apeliantės teiginius, kad jos platinamos pratybos nebuvo sukurtos kūrinių (vadovėlių) pagrindu, paneigia tiek byloje nustatytos aplinkybės, jog šios pratybos skirtos darbui ne su visais mokymo programas atitinkančiais, o su konkrečiais vadovėliais, tiek jau minėta aplinkybė, kad konkrečioms pratyboms pasiekti atsakovės interneto tinklapyje naudojamasi atgamintais kūrinių (vadovėlių) viršeliais ir temų sąrašais. Kasacinis teismas yra išsamiai pasisakęs dėl požymių, apibūdinančių autorių teisių objektus. Visų pirma, autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra expressis verbis (lot. tiesiogiai) pateiktos kūrinio originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos ir teisės doktrinos dalykas. Originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu meniškai nevertingi. Kartu pažymėtina, kad autorių teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog skirtingos kategorijos objektams keliama originalumo „kartelė“ nėra vienoda (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015).Kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad rengiant vadovėlius autorių kūrybiškumo ir individualumo išraiškai yra mažiau galimybių, nei, tarkime, grožinio literatūros kūrinio atveju, kadangi sudarant vadovėlius vadovaujantis patvirtintomis mokymosi programomis. Tačiau ši išvada nereiškia, kad vadovėlis nėra autorių teisių saugomas objektas. Ta pati mokymo programa skirtingų autorių vadovėliuose gali būti ir yra pateikiama skirtinga ir originalia forma. Pažymėtina, kad ginčas dėl to, jog pats vadovėlis yra saugomas autorių teisių objektas, originalus kūrybinės veiklos rezultatas, tarp šalių iš esmės nekilo. Konkretaus vadovėlio temų sąrašas (turinys) yra neatsiejamas nuo paties vadovėlio turinio. Priklausomai nuo vadovėlyje pateikiamos informacijos išdėstymo, informacijos, skirtos konkrečiai mokymo temai atskleisti, turinio, sukuriamas vadovėlio temų sąrašas, kuriame nėra tik formaliai atkartojama mokymosi programa. Turinį sudarančių temų pavadinimai pateikiami originaliu būdu, skirtu sudominti atitinkamo amžiaus skaitytoją. Ieškovai byloje pateikė įrodymus apie tai, kad skirtingų autorių vadovėlių temų sąrašai skiriasi tarpusavyje, yra individualūs ir originalūs, net rengiant juos pagal tas pačias mokymo programas. Taigi, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiais, kad vadovėlio temų sąrašas (turinys) per se (lot. pats savaime) nėra autorių teisių saugomas objektas. Apeliantės nurodoma kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007, kolegijos vertinimu, ne paneigia, o priešingai, patvirtina nurodytas išvadas. Šioje nutartyje konstatuota, kad leidiniai, kuriuose naudojami visuotinai žinomi duomenys, mokslinių žinių ir matematinio skaičiavimo pagrindu atvaizduojami objektyviai egzistuojantys materialaus pasaulio reiškiniai, objektai ir pan., taip pat gali būti autorių teisių saugomais objektais, kurių originalumas vertinamas pagal duomenų (faktų ir informacijos) pavaizdavimo būdą ir formą. Nors nurodytoje byloje buvo sprendžiama būtent dėl informacijos grafinio apipavidalinimo originalumo, atsižvelgiant į ginčo objektą (kontūrinis žemėlapis), kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad faktų ir informacijos pavaizdavimo būdo ir formos originalumas visais atvejais susijęs tik su grafiniais aspektais ir neapima originalaus ir kūrybiško informacijos išdėstymo būdo, temų pavadinimų formulavimo.
Dėl autorių teisių ribojimo
Apeliantė remiasi AGTĮ 21 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, teigdama, kad ieškovams priklausančius kūrinius naudojo teisėtai. Apeliantė taip pat akcentuoja savo sukurto produkto (elektroninių pratybų) technologinį pažangumą ir ypatumus – neišvengiamas sąsajas su rinkoje esančiais vadovėliais. Vertindama šiuos apeliantės argumentus kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad byloje neginčijama, jog atsakovės platinamos pratybos yra komercinis produktas, platinamas už atlyginimą, t.y. ieškovų kūriniai nebuvo naudojami nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais. Šia aplinkybe (kad kūriniai buvo teisėtai naudojami mokymo tikslais) byloje nesirėmė ir pati apeliantė. Pagal AGTĮ 21 straipsnį leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (įskaitant padarymą viešai prieinamos kompiuterių tinklais) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.Kūrinio citavimas – tai vieno kūrinio ar jo dalies atgaminimas kitame kūrinyje. Įstatymas kūrinio atgaminimui citata kelia sąžiningo atgaminimo reikalavimą. Atgaminimo sąžiningumas yra susijęs ir su atgaminimo mastu, ir su citavimo tikslu. Citavimas galimas apžvelgiant, pagrindžiant, vertinant, kritikuojant kitų autorių mintis, idėjas, esamus reiškinius, teorijas. Citavimas yra sąžiningas, kai yra neviršijamas citavimo tikslui būtinas mastas, kai cituojant išskiriamas cituojamas kūrinys, kai nurodomas cituojamos kūrinio ištraukos šaltinis ir autorius. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais, kodėl byloje nustatytas kūrinių dalių panaudojimo būdas (ieškovams priklausančių kūrinių struktūros ir tematikos atkūrimas elektronine forma, susiejant juos su atsakovės platinamu produktu) negali būti laikomas kūrinio citavimu pagal AGTĮ nuostatas, ir šių argumentų iš naujo nekartoja. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo išvadas dėl citavimo apimties, tačiau nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su autorių vardų nenurodymu cituojant, byloje nustatyto ieškovų kūrinių dalių atgaminimo tikslo neatitiktimi AGTĮ 21 straipsnyje įtvirtintiems citavimo tikslams, t. y. argumentuotai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 320 straipsnis). Pagal AGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu. Šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas tik su tokiu kūrinio atgaminimu ir viešu paskelbimu, kuris atliekamas demonstruojant ar taisant įrangą. Tai reiškia, kad įranga yra naudojama arba kūrinių atgaminimui, arba jų viešam paskelbimui, ir tam, kad būtų galima įsitikinti tokios įrangos veikimu, jos naudojimo pagal paskirtį charakteristikomis, yra būtina įrangos veikimo patikra, kuri gali būti atliekama tik atgaminant ar viešai skelbiant (priklausomai nuo įrangos tipo) kūrinius. Byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti esant AGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo pagrindus, t.y. nenustatyta, kad atsakovė būtų atlikusi veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip įrangos demonstravimas ar taisymas. Pažymėtina, kad AGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kaip autorių teisių ribojimą įtvirtinanti nuostata, negali būti aiškinama plečiamai. Apeliantės argumentai, kad kūrinių atgaminimas jos interneto svetainėje buvo atliktas išimtinai informacijos tikslais – siekiant informuoti vartotojus apie pratybų tinkamumą konkretiems vadovėliams, nesusiję su AGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo galimybėmis, todėl kolegijos pripažįstami teisiškai nereikšmingais. Be to, byloje nustatytas kūrinių atgaminimo būdas ir apimtis buvo akivaizdžiai nebūtini apeliantės nurodomam tikslui pasiekti. Apeliantės Siekiant informuoti vartotojus, su kokiais vadovėliais gali būti naudojamos pratybos, būtų pakakę informacinės nuorodos į vadovėlio pavadinimą ir autorius.
Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos dydžio
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, sprendė, kad atsakovė pažeidė autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą, nes atgamindama kūrinius nenurodė autorių vardų. Ieškovės argumentus dėl kūrinių autorystės pasisavinimo pirmosios instancijos teismas atmetė, t.y. tokio pažeidimo nenustatė, todėl apeliantės argumentai, kad ji nesiekė pasikėsinti į kūrinių autorystę, kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingus. Ginčo dėl to, kad ieškovai nebuvo davę nurodymo ar sutikimo naudojant kūrinius nenurodyti jų vardų, byloje nėra.Apeliantės vertinimu, jos padarytas pažeidimas, net jei būtų teismo nustatytas, yra mažareikšmis, nesudarantis pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. AGTĮ 14 straipsnis aiškiai įtvirtina autoriaus teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas autoriaus vardas. AGTĮ 14 straipsnyje nurodytas autorių asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą, kurios dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą (AGTĮ 84 straipsnis).Apeliantės argumentas, kad autorių vardai nebuvo nurodyti tik dėl to, jog autorių vardai ir pavardės nebuvo nurodyti ant atgamintų vadovėlių viršelių, buvo išsamiai įvertintas pirmosios instancijos teismo ir kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, originaliuose vadovėliuose autorių vardai buvo nurodyti (tituliniuose lapuose), todėl atsakovė, atgamindama tik vadovėlių viršelių skaitmenizuotas kopijas ir temų sąrašus, privalėjo papildomai nurodyti kūrinių autorių vardus, o to nepadarydama pažeidė AGTĮ 14 straipsnio nuostatas. Kitoks aiškinimas leistų teigti, kad pareigos nurodyti autoriaus vardą galima išvengti pasitrinktinai atgaminant tik kūrinio ištraukas, kuriose autorių vardai neminimi. Kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas tam tikrais atvejais gali pripažinti, jog įstatymo nustatyti turtiniai ir neturtiniai (materialiai įvertinti) autorių teisių gynimo būdai netaikytini, o pakankamu pažeistų teisių atkūrimu laikytinas autorių teisių pažeidimo konstatavimas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė veiklą vykdo būtent autorių teisių srityje, ir neabejotinai turėjo žinoti apie būtinybę atgaminant kūrinį (jo dalį) nurodyti šio kūrinio autorių vardus, dėl ko atsakovės padarytas pažeidimas negali būti laikomas netyčiniu, taip pat į tai, kad kūriniai buvo atgaminami komerciniais tikslais, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių išimtinių aplinkybių nėra. Apeliantė taip pat apeliuoja į pažeidimo trukmę, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pažeidimas buvo nutrauktas ne atsakovės gera valia, o teismui atsakovės atžvilgiu taikius laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingas tuo aspektu, kad neatitinka teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Byloje taip pat nenustatyta, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma galėtų sukelti itin sunkius ekonominius padarinius apeliantei, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį. Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturtinės žalos atlyginimo dalyje yra teisėtas ir pagrįstasPagal AGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Jose nustatyta, kad kompensacijos dydį visų pirma lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio, vertinama ir pažeidėjo turtinė padėtis – ar kaltas asmuo gali padengti žalą. Atlyginimas negali būti toks mažas, jog nepadengtų kreditoriaus minimalių nuostolių arba iš esmės reikštų asmens atleidimą nuo žalos atlyginimo, arba būtų pernelyg didelis, kad jis būtų asmeniui finansiškai nepakeliamas ir iš viso neįgyvendinamas iš jo turto. Nustatant kompensacijos dydį, reikšmės taip pat turi pažeidimo trukmė ir padariniai – kokį laikotarpį ir kiek laiko kasdien tęsėsi pažeidimas ir kokie dėl to atsirado nuostoliai, nereikalaujant jų tiksliai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3260/2011). Kolegija jau pažymėjo, kad, atsižvelgiant į atsakovės vykdomos veiklos ypatumus, jos padaryti pažeidimai negali būti laikomi neatsargiais (šios nutarties 35 paragrafas). Apeliantės argumentą, kad ji sąžiningai klydo dėl autorių teisių pažeidimo, kolegija pripažįsta neįtikinamu dėl tų pačių priežasčių – atsakovės vykdomos veiklos sąsajų su autorių teisių apsauga, dėl ko atsakovei gali būti keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nors apeliantė apeliaciniame skunde bando pagrįsti tyčios nebuvimą, tačiau šiuos savo teiginius grindžia nesusijusiais argumentais, t. y., jog byloje neįrodyta, kad ieškovė (leidykla) dėl pažeidimo patyrė kokių nors realių neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – kompensacijos priteisimas pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, skirtas būtent tiems atvejams, kuomet padarytos žalos neįmanoma arba ją labai sudėtinga įvertinti ir paskaičiuoti, o pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos suma yra daug mažesnė, nei maksimalus pagal įstatymą leistinas priteisti kompensacijos dydis. Pažeidėjo turtinė padėtis kaip kompensacijos dydį apibrėžiantis kriterijus taikytina tik tiek, kiek teismas pagal byloje surinktus įrodymus turi pagrindo spręsti, jog konkretaus dydžio kompensacija (16 566,28 Eur) atsakovei būtų finansiškai nepakeliama. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos turtinės padėties, tačiau neįrodinėja, kad pagal savo turtinę padėtį yra finansiškai nepajėgi padengti priteistą kompensacijos sumą. Apeliantė taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl duomenų, leidžiančių spręsti apie tikrąją apeliantės finansinę padėtį, trūkumo (pvz., duomenų, kokia yra apeliantės pradelstų įsipareigojimų (jeigu tokių apskritai yra) piniginė išraiška). Vien tai, kad apeliantė veikia nuostolingai, nesudaro pagrindo mažinti priteistos kompensacijos dydį. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismui kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, negu jas vertino pirmosios instancijos teismas, ir padaryti kitokią išvadą, todėl apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl kolegija dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, neturinčių reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.