Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-502-390/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
2A-502-390/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17655-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas
D. G., A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-502-390/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17655-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1; 2.6.11.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-945-1085/2019 pagal akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams D. G., A. G. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – AB „Kauno energija“) prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir A. G. 3231,45 Eur skolą už šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad AB „Kauno energija“ daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Atsakovei D. G. šiame name nuosavybės teise priklauso butas Nr. 5, o atsakovams šiame name bute Nr. 8 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 10,58 kv. m. kambarys ir 5,425 kv. m. bendro naudojimo patalpos. Tarp ieškovės ir atsakovės D. G. (buvusi pavardė – R.) 2005 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta Buto šilumos tiekimo, vartojimo atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini),). 2010 m. spalio 8 d. ieškovė gavo atsakovės D. G. raštą (reg. Nr. 02-5250), kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, centralizuotas šildymo būdas pakeistas į elektra šildomus radiatorius. 2010 m. spalio 10 d. ieškovės atstovui nuvykus patikrinti faktinę padėtį, buvo konstatuota, kad savavališkai, be projekto rekonstruota buto Nr. 8 ir buto Nr. 5 šildymo sistema. 2013 m. sausio 30 d. Šilumos tikrinimo aktu užfiksuota, kad atsijungimo nuo šildymo sistemos darbai pagal projektą neatlikti, stovai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 virš grindų nesujungti, automatiniai nuorintojai neįrengti. Atsakovų pateikta 2010 m. spalio 1 d. deklaracija nepakankamas pagrindas pripažinti šilumos tiekimo sutartį nutraukta. Ieškovė iki 2013 m. gegužės 7 d. nebuvo pasirašiusi atjungimo akto, neturėjo dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovų buto šilumos įrenginiai atjungti teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus. Atsakovams nemokant už šilumos energiją nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. susidarė 3231,45 Eur skola (1 t., b. l. 3–7, 134–143).

3. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo ir pranešimo apie šildymo būdo pakeitimą ieškovei bei įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., atsakovų butui nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos; prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 3–37). (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1d., jokia centralizuota šilumos energija nebuvo patiekta dėl atsakovų buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo pagal 2010 m. spalio 1 d. deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimą, vienašališkai nutraukus šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį ir apie tai informavus ieškovę 2010 m. spalio 8 d. raštu bei šildymo būdo pakeitimą įregistravus viešame registre nuo 2013 m. vasario 15 d. Atsakovai laikėsi 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų. Atsakovai šildymo būdo pakeitimo darbus užbaigė 2010 m. spalio 1 d. užpildydami deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą, 2010 m. spalio 8 d. registruotais laiškais pranešė ieškovei apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2010 m. spalio 1 d. Ieškovė neginčijo deklaracijos apie šildymo būdo pakeitimą ir pakeistų viešojo registro duomenų apie atsakovų buto vietinį šildymo būdą. Jokių sutartinių santykių ginčo laikotarpiu tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo. Pakeitus buto šildymo būdą, ieškovė privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, atsakovų butui nepriskirdama jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio. Taip pat ieškovė netinkamai skirstė šilumos energiją, nes nepriskyrė jokios dalies šilumos energijos kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms butų patalpoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino Pripažino, kad atsakovų butų, esančių (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo ir vartojimo sutartys nutrauktos nuo 2010 m. spalio 8 d.; įpareigojo ieškovę AB „Kauno energija“ atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos. Priteisė atsakovams D. G., A. G. iš ieškovės AB „Kauno energija“ 575 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“ 12,69 Eur pašto išlaidų atlyginimą valstybės naudai.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė 2009 m. balandžio 30 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl sutikimo atsijungti nuo centralizuotai teikiamos šilumos sistemos (2 t., b. l. 46). Kauno miesto savivaldybė 2009 m. gegužės 6 d. rašte išdėstė atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos tvarką (2 t., b. l. 51–53). Atsakovai 2010 m. spalio 1 d. surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, pagal kurią užbaigtas paprastasis remontas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos ir įrengtas vietinis šildymas (1 t., b. l. 102–103). Atsakovė 2010 m. spalio 8 d. pranešimu informavo ieškovę, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) ir kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) 10-8, centralizuotas šildymo būdas pakeistas į elektra šildomus radiatorius, centralizuoto šildymo radiatoriai nuimti, šildymo sistemos stovų atšakos izoliuotos izoliacine medžiaga (1 t. , b. l. 31, 2 t., b. l. 88). Ieškovė 2010-12-03 raštu kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Kauno teritorinį skyrių dėl savavališkai atliktų atsijungimo nuo šildymo sistemos veiksmų įvertinimo (1 t., b. l. 36). Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2010-12-28 raštu informavo, kad butų savininkai atjungė savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų pažeisdami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytą tvarką, todėl jie išlieka šilumos vartotojai (1 t., b. l. 37–38). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 20 d. rašytiniu pritarimu pritarta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių pertvarkymui keičiant kuro rūšį projektui (1 t., b. l. 40–41). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 7 d. rašytiniu pritarimu pritarta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui – šildymo būdo keitimui (1 t., b. l. 44–45).

6. Teismas nurodė, kad 2010 m. spalio 8 d. buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tvarka buvo reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. liepos 2 d.), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 5) d. ir statybos darbus reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. gruodžio 4 d. Nr. 4-617 įsakymu patvirtinta redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d.) (toliau - Taisyklės).

7. Šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva tvarką reglamentavo Taisyklių 250–264 punktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I438-35/2012 sprendė dėl šios redakcijos Taisyklių atitikties įstatymų reikalavimams. Nustatyta, kad 250 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą siekiant atjungti įrenginius, 251–254 punktai, taip pat 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus įrenginių atjungimo darbus atlikti pagal išduotas projektavimo sąlygas, 256 punktas, taip pat 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą rekonstravimo darbus atlikti vadovaujantis Taisyklių 175–184 punktuose nustatyta tvarka, prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010 m. rusėjo 29 d. nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 punktui.

8. Teismas pažymėjo, kad šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra (pagal Statybos 20 straipsnio 9 punktą statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos) atlikti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. nereikėjo rengti statinio projekto (paprastojo remonto aprašo) ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui) ir deklaraciją apie statybos užbaigimą galėjo užpildyti vienvaldiškai statytojas. Taisyklių 259 punkte buvo nustatyta, kad baigęs Taisyklių 255 punkte nurodytus darbus, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, o Taisyklių 260 punkte nustatyta, kad baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai būtų gavę Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą pagal Taisyklių 259 punktą ir būtų pasirašę su pastato valdytoju (administratoriumi) ir šilumos tiekėja patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo aktą pagal Taisyklių 260 punktą. Šiomis aplinkybės nesirėmė ir jų neįrodinėjo atsakovai.

10. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovai 2010 m. spalio 1 d. buvo visiškai sumokėję už sunaudotą energiją.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovai pagal buvusį teisinį reglamentavimą atliko dalį veiksmų, būtinų siekiant atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, t. y., atsakovai gavo daugiabučio namo būtų savininkų sutikimą, kas suponuoja kitų namo gyventojų teisėtų interesų užtikrinimą, užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri pagal tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus pripažintina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir atitiko statybos santykius reglamentuojančios viešosios teisės nuostatas, informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą bei buvo atsiskaitę už šilumos energijos tiekimą (nebuvo skolos).

12. Teismas pažymėjo, kad abi ginčo šalys nebegali būti grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, kadangi atsakovai faktiškai yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos (ieškovė šį faktą pripažino nuo 2013 m. gegužės 1 d., nebeskaičiuodama mokesčių už šilumos energiją), o tuometinė Taisyklių redakcija nebegalioja. Be to, Taisyklių pažeidimų, susijusių su vartotojo veiksmų atlikimo seka, ištaisymas šiuo metu būtų perteklinis, formalus.

13. Ieškovei neneigiant, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą jai buvo žinoma nuo 2010 m. spalio 8 d., bei neįrodinėjant kitiems ginčo namo gyventojams padarytos žalos fakto ir dydžio, teismas darė išvadą, kad ginčo faktinės aplinkybės atitinka energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų visetą bei nepaneigia Taisyklėmis siekiamo tikslo, todėl šilumos tiekimo ir vartojimo sutartys, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovų, laikomos nutrauktomis nuo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą įteikimo ieškovei dienos.

14. Tenkinęs priešieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo bei pripažinęs, kad atsakovų butų, esančių (duomenys neskelbtini), centralizuoto šildymo sutartys nutrauktos nuo 2010 m. spalio 8 d., teismas tenkino ir išvestinį priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę AB „Kauno energija“ atlikti ginčo butų atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos, taip pat atmetė ieškinio reikalavimą priteisti bendrą skolą už šilumą patalpų šildymui nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. kaip nepagrįstą.

15. Teismas dėl atsakovų priešieškinyje išdėstytų argumentų dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į šilumos paskirstymą nepasisakė, nes posėdžio metu atsakovai šiomis aplinkybėmis nesirėmė grįsdami savo reikalavimą teismui.

16. Teismas, atmetęs ieškinį, o priešieškinį tenkinęs, atsakovams iš ieškovės priteisė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 75 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovų priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas vertindamas atsakovų atsijungimo teisėtumą pripažino, kad atsakovai pagal buvusį teisinį reglamentavimą atliko tik dalį veiksmų, būtinų siekiant atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau nepaisant to, vertino, kad Taisyklės šiuo metu nebegalioja, Taisyklių pažeidimų, susijusių su vartotojo veiksmų atlikimo seka, ištaisymas šiuo metu būtų perteklinis, formalus. Toks teismo vertinimas yra abstraktus ir nekonkretus. Aplinkybė, kad šiuo metu aukščiau minėtos Taisyklės yra nebegaliojančios, nėra pagrindas pripažinti atsijungimo veiksmus teisėtais, kadangi atsijungimo veiksmai buvo atliekami tada, kai taisyklės buvo galiojančios ir privalomos. Antra, atsijungimas yra įteisintas 2013-05-01, kada atsakovai atliko veiksmus, leidusius pagal tuo metu galiojusias Taisykles įteisinti butų teisėtą atsijungimą, tarp šalių kilęs ginčas dėl atsijungimo teisėtumo buvo išspręstas 2013 metais, todėl nėra jokio pagrindo net svarstyti apie šalių grąžinimą į iki pažeidimo buvusią padėtį, nes atsijungimo klausimas šiuo metu yra išspręstas.

18.2. Pažymėtina, kad ir patys atsakovai suvokė, kad 2010-10-01 Statybos užbaigimo deklaracija yra nepakankamas pagrindas pripažinti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį nutraukta, tai patvirtinta jų pačių veiksmai.

18.3. Atsakovų neteisėtas buto šilumos įrenginių atjungimas prieštarauja ne tik civilinio kodekso, šilumos tiekimo vartojimo taisyklių, šilumos ūkio įstatymo normoms, bet ir savivaldybės numatytiems specialiesiems miesto planams, kuriuose yra numatytos centrinio šildymo zonos, todėl toks atsijungimas negali būti pripažintas teisėtu. Tokią ieškovės poziciją patvirtina ir Regionų apygardos teismo 2019-12-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5585-402/2019.

18.4. Kol atsakovai nebuvo įteisinę buto atsijungimo (2013-05), ieškovė vadovaujantis suformuota vieninga LAT (Nr. 3K-3-44/2012; Nr. 3K-3-259/2012; 3K-3-385/2012) praktika laikė, kad atsakovai, buvo pilnaverčiai centralizuotos šilumos tiekimo vartotojai, todėl pagrįstai pareiškė ieškinį dėl skolos už šilumą priteisimo.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atsakovai įrodė, kad šildymo būdo pakeitimo darbus užbaigė 2010-10-01, užpildydami deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą, kuri yra laikoma statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nuo kurio surašymo pakeitus statinio patalpų šildymo būdą sutartis su šilumos tiekėju laikoma nutraukta pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d.

19.2. Pagal ieškovės pateiktą 2017-03-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovų buto šildymo būdas yra vietinis centrinis. Šis nuo 2013-02-15 galiojantis įrašas yra įregistruotas 2010-10-01 deklaracijos apie šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą pagrindu. Ieškovė neginčijo atsakovų 2010-10-01 deklaracijos apie šildymo būdo pakeitimą ir minėto viešojo registro duomenų apie buto vietinį šildymo būdą, todėl laikytina, kad šie duomenys yra teisingi ir išsamūs (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

19.3. Teismas šioje byloje vertindamas atsakovų buto šildymo būdo pakeitimo 2010-10-01 teisėtumą, tinkamai įvertino LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kurios įsigaliojo nuo 2010 m. lapkričio 12 d., nuostatas dėl atsijungimo nuo bendros sistemos procedūros, šią procedūrą vertindamas laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019 suformuotos praktikos.

19.4. Atsakovų vertinimu, jie įrodė, kad ieškovo parinktas šilumos paskirstymo metodas neatitinka namo šildymo įrenginius, nes pakeitus atsakovo buto šildymo būdą, ieškovas privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, atsakovui butui nepriskirdamas jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio, kaip išaiškino kasacinis teismas 2016-09-16 civilinėje 3K-3-386-916/2016. Kaip ir tai, kad ieškovė į šilumos energijos paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, pažeisdama proporcingumo principą. Atsakovų pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Kauno apygardos teisme 2020 m. kovo 3 d. gauti ieškovės AB „Kauno energija“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi argumentai, kad Kauno apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos ir be pagrindo vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje Nr. e2A-945-943/2019, nes skiriais bylų faktinės aplinkybės. Šiuose paaiškinimuose apeliantė dėsto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį laiko juos apeliacinio skundo papildymu. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, apeliantės apeliacinės instancijos teisme gauti rašytiniai paaiškinimai į bylą nepriimami ir byloje vertinami bei analizuojami nebus.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

14. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos momento ir skolos priteisimo. Ieškovė teigia, kad atsakovams nemokant už šilumos energiją nuo 2010 metų spalio 1d. iki 2013m. gegužės 1d. susidarė 3231,45 Eur skola, kurią ieškiniu ieškovė prašė solidariai iš atsakovų priteisti. Atsakovai atsikirtinėja ir tvirtina, kad susidariusio įsiskolinimo neprivalo mokėti, nes jie nuo šilumos tiekimo sistemos atsijungė ir 2010m. spalio 1d. įsiskolinimų neturėjo. Priešieškiniu prašo laikyti tarp šalių sudarytą sutartį dėl šilumos tiekimo nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo atsakovų butuose, kas įvyko 2010m. spalio 8d. Taip pat prašo įpareigoti ieškovę atlikti atsakovų atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą nuo 2010m. spalio 8d.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino, o atsakovų priešieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad atsakovai pagal galiojusį teisinį reglamentavimą atliko dalį veiksmų, būtinų siekiant atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, t. y. atsakovai gavo daugiabučio namo buto savininkų sutikimą, kas suponuoja kitų namo gyventojų teisėtų interesų užtikrinimą, užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pripažintina statinio tinkamu naudoti aktu ir atitiko reglamentuojančios viešosios teisės nuostatus bei informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą, o taip pat buvo atsiskaitę už patiektą šilumos energiją ir įsiskolinimų neturėjo. Teismas remdamasis Kasacinio teismo praktika akcentavo, jog negali būti toleruojama kaip prieštaraujanti bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams situacija, kurioje asmuo, faktiškai nevartodamas šilumos energijos, negalėtų pasinaudoti įstatymų suteikta teise vienašališkai nutraukti sutartį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019 ). Įvertinęs susidariusią faktinę situaciją apylinkės teismas pažymėjo, kad ginčo šalys negali būti grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, nes atsakovai faktiškai yra atsijungią nuo centralizuoto šildymo sistemos, o tuometinė Šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos pardavimo tinklų vartotojo iniciatyva tvarkos Taisyklių redakcija negalioja. Teismas vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2019m. spalio 31d. įsiteisėjusia nutartimi, civilinėje byloje e2A-945-943/2019 bei įvertinęs aplinkybes, kad ieškovei apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo žinoma nuo 2010m. spalio 8d., kad byloje neįrodinėjamas kitiems namo gyventojams padarytos žalos faktas ir jos dydis, sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės atitinka energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų visetą bei nepaneigia minėtose Taisyklėse siekiamo tikslo ir šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir atsakovų, laikė nutrauktas nuo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą įteikimo dienos, t. y. 2010m. spalio 8d.

16. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės argumentuodama tuo, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek ir Kasacinio teismo praktika, nes teismo sprendimuose nurodomose bylose faktinės aplinkybės skiriasi. Taip pat tvirtina, kad atsakovų buto šilumos įrenginių atjungimas buvo neteisėtas, prieštarauja šilumos tiekimo vartojimo taisyklėms ir savivaldybės numatytiems specialiesiems miesto planams ir, kad tokią apeliantės poziciją jau yra patvirtinęs Regionų apygardos teismas 2019-12-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5585-402/2019. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentacija.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjam tarp šalių ginčui dėl atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos teisėtumo ir vienašališko energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo buvo aktualūs Lietuvos apeliacinio teismo 2019m. spalio 31d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai, civilinėje byloje Nr. e2A-945-943/2019 pagal ieškovų ieškinį atsakovei A B „Kauno energija“ ( šioje byloje ieškovei) iškeltą ieškinį dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje įvertinęs faktinę situaciją konstatavo, kad abi ginčo šalys nebegali būti grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, kadangi ieškovai faktiškai yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos, o tuometinė Taisyklių redakcija nebegalioja, Taisyklių pažeidimai, susiję su vartotojo veiksmų atlikimo seka, nebegali būti ištaisyti šiuo metu atliekant būtinus veiksmus, taip pat atsakovei neneigiant, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą jai buvo žinoma nuo 2011 m. spalio 11 d., bei neįrodinėjant kitiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams padarytos žalos fakto ir dydžio. Apeliaciniam teismui nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, jog šios nutarties 33-34 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės atitinka energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų visetą bei nepaneigia Taisyklėmis siekiamo tikslo, todėl sutartis, sudaryta tarp ieškovų ir atsakovės laikoma nutraukta nuo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą įteikimo atsakovei dienos. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad kitoks susidariusios faktinės situacijos vertinimas teisiniu požiūriu neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, o įpareigojimas mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojama, neužtikrintų ieškovų, kaip vartotojų, teisėtų interesų apsaugos ir leistų nepagrįstai praturtėti šilumos tiekėjui, nors tokios paslaugos nebuvo suteiktos.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos ir išdėstytos šios nutarties 15 punkte aplinkybės, kurioje dalyvauja ir pati ieškovė kaip ir išnagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė šioje Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje du kartus teikė kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl apeliacinio teismo 2019m. spalio 31d. nutarties peržiūrėjimo. Tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos "LITEKO“ duomenų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020m. sausio 23d. nutartimi ( Nr. DOK-226/20220) ir 2020m. vasario 11d. nutartimi (Nr. DOK-525) atsakovės, o šioje nagrinėjamoje byloje ieškovės kasacinius skundus buvo atsisakyta priimti ir kasacinis procesas išnagrinėtoje byloje, kurioje jau yra įsiteisėjęs sprendimas nebuvo pradėtas ( CPK 18 straipsnis).

19. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams analogiškose bylose pateikti išaiškinimai turi precedento galią ir yra privalomi sprendžiant ginčus bylose, kuriose faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

20. Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą bei neprieštaringumą konstatuoja, kad iš esmės panašioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pateikti išaiškinimai yra reikšmingi ir šioje byloje, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas priimant teismo sprendimą jais vadovautis.

21. Pažymėtina, kad ir Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas).

22. Teisėjų kolegija atsakydama į kitą apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovų buto šilumos įrenginių atjungimas buvo neteisėtas, prieštarauja šilumos tiekimo vartojimo taisyklėms ir savivaldybės numatytiems specialiesiems miesto planams ir, kad tokią apeliantės poziciją jau yra patvirtinęs Regionų apygardos teismas 2019-12-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5585-402/2019 pažymi, kad pagal teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis šioje išnagrinėtoje administracinio teismo byloje priimtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl jame nustatyti faktai, negali būti reikšmingi nagrinėjamai bylai.

23. Įvertinus šios nutarties 15-18 punktuose išdėstytą argumentaciją, kuri yra esminė nagrinėjamam ginčui tarp šalių spręsti, kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl neanalizuotini.

24. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė įstatymus ir rėmėsi aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika, tokio pobūdžio bylose. Teismo padaryta galutinė išvada yra teisinga, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal kvitą, kurį pateiks iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, tačiau nei kvito, nei įrodymų patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisEgidijus Tamašauskas