- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 2-945-1085/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17655-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- D. G., A. G.
- Advokatai
- Lina Gudaitė, Paulius Markevičius
atsakovams D. G., A. G., jų atstovams advokatei Linai Gudaitei ir advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams D. G., A. G. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir A. G. 3231,45 Eur skolą už šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad akcinė bendrovė „Kauno energija“ daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Atsakovei D. G. šiame name nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams šiame name bute Nr. (duomenys neskelbtini)bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 10,58 kv. m. kambarys ir 5,425 kv. m. bendro naudojimo patalpos. Tarp ieškovės ir atsakovės D. G. (buvusi pavardė – Rupšytė) 2005 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta Buto šilumos tiekimo, vartojimo atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartis Nr. 25735225 (mokėtojo kodas 25735225). Pagal šios sutarties 4.6 punktą šilumos tiekėjui turi būti sumokama nustatytais terminais. Pagal sutarties 6.2 punktą vartotojas gali nutraukti šilumos tiekimo, vartojimo atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartį Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Su atsakovais energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambariui tiekiamos šilumos raštu nebuvo sudaryta, tačiau sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (mokėtojo kodas 25735250). Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorius buvo uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“, o šildymo sistemos prižiūrėtojas akcinė bendrovė „City Service“. 2010 m. spalio 8 d. ieškovė gavo atsakovės D. G. raštą (reg. Nr. 02-5250), kuriame buvo nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) 10-5 ir buto Nr. (duomenys neskelbtini)kambaryje, centralizuotas šildymo būdas pakeistas į elektra šildomus radiatorius. 2010 m. spalio 10 d. ieškovės atstovui nuvykus patikrinti faktinę padėtį, buvo konstatuota, kad savavališkai, be projekto rekonstruota buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo sistema. Tai patvirtina 2010 m. spalio 10 d. Šilumos objekto tikrinimo aktai Nr. 391764 ir Nr. 391767, 2010 m. lapkričio 3 d. akcinės bendrovės „City Service“ atsakymas. 2013 m. sausio 30 d. Šilumos tikrinimo aktu užfiksuota, kad atsijungimo nuo šildymo sistemos darbai pagal projektą neatlikti, stovai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 virš grindų nesujungti, automatiniai nuorintojai neįrengti. 2010 m. spalio 1 d. deklaracija nepakankamas pagrindas pripažinti šilumos tiekimo sutartį nutraukta. Šilumos vartotojas turi teisę nutraukti šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartį laikydamasis norminių teisės reikalavimų. Tam, kad nebūtų pažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai, nebūtų daroma jiems žala, teisės aktais yra patvirtinta speciali butų atsijungimo daugiabučiame name (šilumos ir karšto vandens) nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos tvarka. Atsakovai, norėdami atjungti buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, turėjo vadovautis teisės aktais, parengti projektą, gauti atitinkamą leidimą rekonstruoti buto šildymo ir karšto vandens įrenginius, o baigus atjungimo darbus, privalėjo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės aktą-pažymą bei teisės aktų nustatyta tvarka gauti buto šildymo ir karšto vandens įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir šių dokumentų kopijas pateikti šilumos tiekėjui. Tik gavus aukščiau minėtus dokumentus, buto šilumos įrenginiai gali būti laikomi atjungtais nuo bendros namo šildymo tiekimo sistemos. Ieškovė iki 2013 m. gegužės 7 d. nebuvo pasirašiusi atjungimo akto, neturėjo dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovų buto šilumos įrenginiai atjungti teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus. Atsakovams nemokant už šilumos energiją nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. susidarė 3231,45 Eur skola, kurią ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų (1 t., b. l. 3–7, 134–143).
Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo ir pranešimo apie šildymo būdo pakeitimą ieškovei bei įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., atsakovų butui nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos; prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 3–37). Atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinyje atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka dėl to, kad atsakovų butams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1d., jokia centralizuota šilumos energija nebuvo patiekta dėl atsakovų buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo pagal 2010 m. spalio 1 d. deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimą, vienašališkai nutraukus šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį ir apie tai informavus ieškovę 2010 m. spalio 8 d. raštu bei šildymo būdo pakeitimą įregistravus viešame registre nuo 2013 m. vasario 15 d. Atsakovai laikėsi 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų, pagal kuriuos šildymo būdo pakeitimo metu šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra, pagal kurią nereikėjo rengti statinio projekto (paprasto remonto aprašo) ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui), deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienašališkai statytojas, o šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos tik statytojui (šilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį. Atsakovai šildymo būdo pakeitimo darbus užbaigė 2010 m. spalio 1 d. užpildydami deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą, 2010 m. spalio 8 d. registruotais laiškais pranešė ieškovei apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2010 m. spalio 1 d. Ieškovė neginčijo deklaracijos apie šildymo būdo pakeitimą ir pakeistų viešojo registro duomenų apie atsakovų buto vietinį šildymo būdą. Jokių sutartinių santykių ginčo laikotarpiu tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Įvykdžius tam tikrus šilumos įrenginių pertvarkos darbus ir paaiškėjus, kad iki to laiko taikytas šilumos paskirstymo metodas nėra tinkamiausias vartotojams, šilumos vartotojai turi pasirinkti kitą šilumos paskirstymo metodą, o šiems nepasirinkus, šilumos tiekėjas turi parinkti kitą šilumos paskirstymo metodą. Atsakovai tvirtina, kad pakeitus buto šildymo būdą, ieškovė privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, atsakovų butui nepriskirdama jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio. Ieškovė netinkamai paskirstė šilumos energiją, nes atsakovams priskyrė energijos kiekį, kurio atsakovai faktiškai negavo, todėl neprivalo už jį apmokėti. Atsakovai tvirtina, kad ieškovė šioje byloje netinkamai skirstė šilumos energiją, nes nepriskyrė jokios dalies šilumos energijos kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms butų patalpoms, skirtos viso namo bendro naudojimo patalpų šildymui, jei šios pagalbinės patalpos nešildomos, arba neįtraukė šių patalpų į šildomų butų naudingą plotą, jei šios patalpos laikytinos šiltomis patalpomis (1 t., b. l. 60–93, 150–190, 2 t., b. l. 3–37).
Ieškovės atstovas palaikė ieškinyje, dublike ir kituose savo procesiniuose dokumentuose išsakytą poziciją, prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti (4 t., b. l. 3).
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovai teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad teismas turi įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus ir nustatyti teisėtą buto šildymo būdo pakeitimo laiką, nustatant, kada konkrečiai šilumos tiekimo sutartis laikytina nutraukta. Atsakovų atstovas teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 20 d., metu patikslino, ko prašo teismo, t. y. priešieškinio reikalavimą, nurodydamas, kad priešieškiniu prašo pripažinti šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo ir pranešimo apie šildymo būdo pakeitimą ieškovei bei įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo momento, kai atsakovai nutraukė šilumos tiekimo sutartį, t. y. pakoreguoti atsakovams išrašytas sąskaitas už šilumos energiją atsakovų butams nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos. Atsakovai, atlikę paprastąjį remontą 2010 m. spalio 1 d. uždildė statybos užbaigimo deklaraciją ir 2010 m. spalio 8 d. pranešimu vienašališkai nutraukė šilumos tiekimo sutartį su ieškove. Daugiabučio namo administratoriaus UAB „Žaidas“ atstovas nebuvo atvykęs pas atsakovus patikrinti atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos. UAB „Žaidas“ organizavo tik namo bendraturčių susirinkimą dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos. Atsakovai nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus užpildę statybos užbaigimo deklaraciją, o faktinį atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos konstatavo antstolis. Tuo metu Statybos įstatymo nuostatos konkuravo su 2003 m. ir 2010 m. redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kurios pagal kasacinio teismo praktiką negalėjo būti taikomos. Vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. taisykles pripažino prieštaraujančiomis konstituciniams principams. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nebuvo suderintos su Statybos įstatymo nuostatomis, todėl atsakovams buvo neįmanoma gauti taisyklėse numatyto statybos leidimo ir techninių sąlygų sąvado dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo. Į Valstybinę energetikos inspekciją atsakovai nesikreipė, nes toks kreipimasis neprivalomas ir būtų buvęs perteklinis. Ieškovė toliau siuntė sąskaitas už šildymą, atsakovai su tuo nesutiko, laikė, kad sutartis nutraukta nuo 2010 m. spalio 1 d. statybos užbaigimo deklaracijos surašymo. Atsakovai buvo kreipęsi į ieškovę dėl sąlygų sąvado išdavimo, tačiau ieškovė jo neišdavė. Tik vėliau, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nereikalaujant techninių sąlygų sąvado, ieškovė 2013 m. surašė atjungimo nuo centralizuoto šildymo aktą ir nesiuntė atsakovams sąskaitų. Ieškovė piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi ir reiškia nepagrįstą ieškinį dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kuri nebuvo tiekiama atsakovų butui. Atsakovai skolos už šildymą iki 2010 m. spalio mėn. neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei D. G. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. gegužės 17 d. pirkimo - pardavimo sutartį (1 t., b. l. 8–10). Atsakovams D. G. ir A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – kambarys su bendro naudojimo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2010 m. liepos 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį (1 t., b. l. 11–12, 4 t., 164–165). 2005 m. gruodžio 21 d. atsakovė D. G. (Repšytė) ir ieškovė sudarė Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartį dėl šilumos energijos tiekimo butui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–24, 4 t., 83–110). Pagal buto apyvartos žiniaraščius, mokesčių paskaičiavimo pažymas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., butui, (duomenys neskelbtini), priskaičiuota 2592,58 Eur skola už šildymą, o butui (duomenys neskelbtini), priskaičiuota 638,87 Eur skola už šildymą (1 t., b. l. 15–18). Atsakovė 2009 m. balandžio 30 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl sutikimo atsijungti nuo centralizuotai teikiamos šilumos sistemos (2 t., b. l. 46). Kauno miesto savivaldybė 2009 m. gegužės 6 d. rašte išdėstė atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos tvarką (2 t., b. l. 51–53). Atsakovai 2010 m. spalio 1 d. surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, pagal kurią užbaigtas paprastasis remontas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bute Nr. (duomenys neskelbtini)dėl atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos ir įrengtas vietinis šildymas (1 t., b. l. 102–103). Antstolis Marekas Petrovskis 2010 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini).) (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje nuimti namo šildymo sistemos radiatoriai, šildymo sistemos įvadai užsukti ir izoliuoti, įrengta atskira šildymo sistema – elektros šildytuvai (1 t., b. l. 107). Atsakovė 2010 m. spalio 8 d. pranešimu ir priminimu informavo ieškovę, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), centralizuotas šildymo būdas pakeistas į elektra šildomus radiatorius, centralizuoto šildymo radiatoriai nuimti, šildymo sistemos stovų atšakos izoliuotos izoliacine medžiaga (1 t. , b. l. 31, 2 t., b. l. 88). Ieškovė 2010 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į namo šildymo sistemos prižiūrėtoją AB „City service“ (1 t. , b. l. 34). AB „City service“ 2010 m. lapkričio 3 d. raštu informavo ieškovę, kad šildymo prietaisai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo pastato šildymo sistemos atjungti savavališkai ir neteisėtai (1 t., b. l. 35). 2010 m. lapkričio 8 d., 2010 m. gruodžio 16 d. raštais atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydama projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (2 t., b. l. 71, 73). Kauno miesto savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 16 d., 2010 m. gruodžio 14 d. raštais informavo atsakovę, kad projektavimo sąlygų sąvado buto šildymo sistemos įrenginių atjungimui nuo šildymo sistemos parengti negali (2 t., b. l. 84–85). Ieškovė 2010-12-03 raštu kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Kauno teritorinį skyrių dėl savavališkai atliktų atsijungimo nuo šildymo sistemos veiksmų įvertinimo (1 t., b. l. 36). Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2010-12-28 raštu informavo, kad butų savininkai atjungė savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų pažeisdami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytą tvarką, todėl jie išlieka šilumos vartotojai (1 t., b. l. 37–38). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 20 d. rašytiniu pritarimu pritarta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių pertvarkymui keičiant kuro rūšį projektui (1 t., b. l. 40–41). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 7 d. r ašytiniu pritarimu pritarta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui – šildymo būdo keitimui (1 t., b. l. 44–45).
Dėl centralizuoto šildymo sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.390 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.
Atsakovai prašo pripažinti tarp šalių sudarytą sutartį nutraukta nuo atsakovų butų šildymo būdo pakeitimo ir pranešimo apie šildymo būdo pakeitimą ieškovui, kas įvyko 2010 m. spalio 8 d. Tuo metu buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tvarka buvo reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. liepos 2 d.), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 5) d. ir statybos darbus reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. gruodžio 4 d. Nr. 4-617 įsakymu patvirtinta redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d.) (toliau - Taisyklės).
Ieškovė teigia, kad vadovaujantis Taisyklėmis atsakovų atsijungimas atliktas neteisėtai, nes atsakovai nepateikė Valstybinės energetikos inspekcijos techninės būklės patikrinimo akto –pažymos, kaip to reikalavo Taisyklių 259 punktas. Be to, pagal Taisyklių 260 punktą, atjungiant buto įrenginius, atjungimas vykdomas dalyvaujant namo administratoriui ir šilumos tiekėjui, o atjungimo procedūra užbaigiama surašant atjungimo aktą, o tokio akto atsakovai neturi. Ieškovė, vadovaudamasi Taisyklių 263 punktu, kuris nurodo, jog buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų teikiamos šilumos buitinis vartotojas, nelaiko, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovų pasibaigė nuo 2010 m. spalio mėn.
Pažymėtina, kad ieškovė 2013 m. birželio 19 d. pasirašė šilumos objekto tikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad šildymo prietaisai atjungti pagal projektą (1 t., b. l. 46), ir nuo 2013 m. gegužės 1 d. atsakovams mokesčio už šilumos energiją butams, esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neskaičiuoja (1 t., b. l. 6, 15-16).
Žemesnės instancijos teismas
Šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva tvarką reglamentavo Taisyklių 250–264 punktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I438-35/2012 sprendė dėl šios redakcijos Taisyklių atitikties įstatymų reikalavimams. Nustatyta, kad 250 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą siekiant atjungti įrenginius, 251–254 punktai, taip pat 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus įrenginių atjungimo darbus atlikti pagal išduotas projektavimo sąlygas, 256 punktas, taip pat 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą rekonstravimo darbus atlikti vadovaujantis Taisyklių 175–184 punktuose nustatyta tvarka, prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010 m. rusėjo 29 d. nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 punktui.
Dėl nurodytos priežasties šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra (pagal Statybos 20 straipsnio 9 punktą statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos) atlikti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. nereikėjo rengti statinio projekto (paprastojo remonto aprašo) ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui) ir deklaraciją apie statybos užbaigimą galėjo užpildyti vienvaldiškai statytojas. Taisyklių 259 punkte buvo nustatyta, kad baigęs Taisyklių 255 punkte nurodytus darbus, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, o Taisyklių 260 punkte nustatyta, kad baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Nurodyti Taisyklių punktai šia apimtimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I438-35/2012 nebuvo pripažinti prieštaraujančiais galiojantiems teisės aktams.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai būtų gavę Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą pagal Taisyklių 259 punktą ir būtų pasirašę su pastato valdytoju (administratoriumi) ir šilumos tiekėja patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo aktą pagal Taisyklių 260 punktą. Šiomis aplinkybės nesirėmė ir jų neįrodinėjo atsakovai.
Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, detalizuojančioje CK 6.390 straipsnio 1 dalies taisyklę, numatyta, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Teismas vertina, kad deklaracija apie statybos užbaigimą pagal tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus pripažintina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuris minimas Taisyklėse.
Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, kai šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienvaldiškai statytojas, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos tik statytojui (šilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį ir nesant skolų už šilumos energiją, atsiradusių iki atsijungimo, bei nepadarius žalos kitiems namo gyventojams, kaip tai įtvirtina minėta Civilinio kodekso nuostata.
Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad įsiskolinimo už ieškovės teikiamas šilumos tiekimo paslaugas iki 2010 m. spalio mėn. neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti apyvartos žiniaraščiai (1 t., b. l. 15-18), iš kurių matyti, kad 2010 m. spalio 1 d. atsakovai likučio (skolos) neturėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovai 2010 m. spalio 1 d. buvo visiškai sumokėję už sunaudotą energiją.
Pagal kasacinio teismo formuojamą jurisprudenciją, vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties atveju vartotojas fizinis asmuo turi teisę vienašališkai, t. y. nepriklausomai nuo šilumos energijos tiekėjo valios, nutraukti sutartį, tačiau šią teisę įgyvendindamas turi laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie skirti tinkamai visų suinteresuotų asmenų interesų (tiek privačių, tiek viešųjų) pusiausvyrai užtikrinti, be kita ko, turi būti užtikrinta, kad namo inžinerinių sistemų pertvarkymas nepažeis statybos santykius reglamentuojančios viešosios teisės nuostatų, kad kiti namo gyventojai nepatirs žalos dėl šilumos energijos tiekimo tvarumo pažeidimų ar jiems nepagrįstai perkeltos mokėjimo už šilumos energiją naštos ar pan., kad bus užtikrintas šilumos tiekėjo interesas gauti užmokestį už vartotojo gautą energiją ir šilumos tiekėjas bus tinkamai informuotas apie vartotojo ketinimą nutraukti sutartį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019). Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, būtent šiems tikslams užtikrinti Taisyklių nuostatose ir numatyta veiksmų seka, kuria turi būti atliekamas vartotojo atsijungimas nuo šilumos tinklų. Pagrindinis šių reikalavimų tikslas yra susijęs su poreikiu užtikrinti, kad atsijungimo nuo šilumos tinklų metu nebūtų pažeistos statybos santykius reglamentuojančios viešosios teisės nuostatos bei suinteresuotų asmenų interesai dėl šilumos energijos tiekimo tvarumo pažeidimų ar jiems nepagrįstai perkeltos mokėjimo už šilumos energiją naštos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-945-943/2019).
Iš atsakovų paaiškinimų ir byloje pateikto daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „Žaidas“ 2010 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. Ž_RI_10_1056 (2 t., b. l. 54), matyti, kad atsakovams buvo leista keisti šildymo būdą ir atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos, tam pritarė 6 iš 10 namo bendraturčių. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovai 2010 m. spalio 8 d. informavo atsakovę AB „Kauno energija“, kad jiems nuosavybės teise priklausančiuose butuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), centralizuotas šildymo būdas pakeistas į elektra šildomus radiatorius, centralizuoto šildymo radiatoriai nuimti, šildymo sistemų stovų atšakos izoliuotos izoliacine medžiaga (1 t., b. l. 31). Minėtų butų šildymo paslaugų atjungimas konstatuotas antstolio Mareko Petrovskio 2010 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (1 t., b. l. 107).
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad, atsakovai pagal buvusį teisinį reglamentavimą atliko dalį veiksmų, būtinų siekiant atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, t. y., atsakovai gavo daugiabučio namo būtų savininkų sutikimą, kas suponuoja kitų namo gyventojų teisėtų interesų užtikrinimą, užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri pagal tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus pripažintina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir atitiko statybos santykius reglamentuojančios viešosios teisės nuostatas, informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą bei buvo atsiskaitę už šilumos energijos tiekimą (nebuvo skolos).
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, negali būti toleruojama kaip prieštaraujanti bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams situacija, kurioje asmuo, faktiškai nevartodamas šilumos energijos, negalėtų pasinaudoti įstatymų suteikta teise vienašališkai nutraukti sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019, 46 punktas).
Pažymėtina, kad abi ginčo šalys nebegali būti grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, kadangi atsakovai faktiškai yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos (ieškovė šį faktą pripažino nuo 2013 m. gegužės 1 d., nebeskaičiuodama mokesčių už šilumos energiją), o tuometinė Taisyklių redakcija nebegalioja. Be to, Taisyklių pažeidimų, susijusių su vartotojo veiksmų atlikimo seka, ištaisymas šiuo metu būtų perteklinis, formalus. Teismo vertinimu, ieškovei neneigiant, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą jai buvo žinoma nuo 2010 m. spalio 8 d., bei neįrodinėjant kitiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams padarytos žalos fakto ir dydžio, darytina išvada, kad aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės atitinka energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų visetą bei nepaneigia Taisyklėmis siekiamo tikslo, todėl šilumos tiekimo ir vartojimo sutartys, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovų, laikomos nutrauktomis nuo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą įteikimo ieškovei dienos (2010 m. spalio 8 d.). Kaip pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-945-943/2019, „kitoks susidariusios faktinės situacijos vertinimas teisiniu požiūriu neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, o įpareigojimas mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojama, neužtikrintų <...> vartotojų, teisėtų interesų apsaugos ir leistų nepagrįstai praturtėti šilumos tiekėjui, nors tokios paslaugos nebuvo suteiktos“.
Tenkinus priešieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo bei pripažinus, kad atsakovų butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), centralizuoto šildymo sutartys nutrauktos nuo 2010 m. spalio 8 d., tenkinamas ir išvestinis, nesavarankiškas priešieškinio reikalavimas ir atsakovė AB „Kauno energija“ įpareigojama atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos.
Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog atsakovų butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), centralizuoto šildymo sutartys nutrauktos nuo 2010 m. spalio 8 d. ir ieškovė įpareigota atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos, atmestinas ieškinio reikalavimas priteisti bendrą skolą už šilumą patalpų šildymui nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. kaip nepagrįstas.
Teismas dėl atsakovų priešieškinyje išdėstytų argumentų dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į šilumos paskirstymą nepasisako, nes posėdžio metu atsakovai šiomis aplinkybėmis nesirėmė grįsdami savo reikalavimą teismui, be to, nei priešieškinyje, nei posėdžio metu nekėlė reikalavimo, susijusio su minėtomis aplinkybėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, atsakovams iš ieškovės priteistina 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 575 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,69 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 12,69 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad atsakovų butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo ir vartojimo sutartys nutrauktos nuo 2010 m. spalio 8 d.; įpareigoti ieškovę AB „Kauno energija“ atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos.
Priteisti atsakovams D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, 12,69 Eur (dvylika eurų 69 ct) pašto išlaidų atlyginimo valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.