- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1793-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, A. K., D. K., T. M., R. M., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys”, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionaliniam
- Trečiasis asmuo
- L. U.
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024-05-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pareikštą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, A. K., D. K., T. M., R. M., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys”, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, akcinei bendrovei „Kauno energija“, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, trečiasis asmuo L. U., išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti praleistą terminą ir panaikinti 2017-08-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 metais parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“; įpareigoti atsakovus A. K., D. K., T. M. ir R. M. pakeisti 2017 metais parengto statinio projekto „Administracinės paskirties pastato (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ projektinius sprendinius: pašalinti mansardos pietinėje dalyje prie pastato (duomenys neskelbtini) pristatytą statinio (Mansardos) dalį, toje vietoje įrengiant dvišlaitį stogą bei panaikinant suprojektuotus balkonus ties pastato (duomenys neskelbtini) 12-to buto langais; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso butas (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), antrojo aukšto šiaurinėje dalyje, kurioje du buto kambariai turi langus į gretimo pastato – (duomenys neskelbtini), pusę. Pastato (duomenys neskelbtini) savininkai yra atsakovai A. K., D. K., T. M. ir R. M.. Gretimas pastatas (duomenys neskelbtini) istoriškai buvo vieno aukšto ir yra sublokuotas su pastato (duomenys neskelbtini) pirmuoju aukštu. Pradėjus pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, vietoje buvusios palėpės buvo pastatytas antras aukštas. Dalis mansardos buvo priblokuota prie pastato (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos centrinės dalies tarp buto šiaurinės sienos langų, o dalyse prie buto langų įrengti mansardos balkonai taip, kad stovintis juose žmogus gali tiesiogiai žiūrėti į buto kambarius, kuriuose įrengtas ieškovės miegamasis ir vaiko kambarys. Be to, vos poros metrų atstumu priešais buto langus pastatytos mansardos sienos užtamsina abu kambarius ir sumažina šviesos patekimą į butą. Pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, užstatant ieškovės buto langus bei įrengiant balkonus ties jos buto langais, yra įvykdyta, negavus nei ieškovės, nei anksčiau buvusios buto savininkės sutikimo, nors yra tiesiogiai susijusi su buto nuosavybės teisių pažeidimu, nesusijusiu su valdymo netekimu. Pastatas rekonstruojamas, turint 2017-08-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 metais parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Be priešgaisrinės saugos pažeidimų, ieškovės, ar buvusios savininkės sutikimo rekonstrukcijai negavimo, projektavimo sprendinių ydingumo, dėl atsakovų veiksmų yra pažeista ieškovės teisė į privatumą, o taip pat ir gyvenimo kokybę, naudojantis jai nuosavybės teisėmis priklausančiu butu.
3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovė V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad be abstrakčių ir deklaratyvių teiginių ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad jos teisės yra pažeistos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai 2021-03-30 ir 2021-09-24 gautų skundų pagrindu pagal kompetenciją atlikę patikrinimus vietoje, nustatė, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra rekonstruojamas administracinės paskirties pastatas, turint 2017-08-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 metais parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“. Rašte taip pat nurodyta, kad patikrinusi statomo statinio atitiktį projektui, VTPSI nukrypimų nenustatė. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad galimai neteisėtos statybos atvejis rekonstruojant statinį (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos buvo ištirtas ir neteisėtos ar savavališkos statybos faktas nebuvo konstatuotas. VTPSI nustačius, kad administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstravimo) darbai yra atliekami, turint galiojantį Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-08-03 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstatavus, kad statinys atitinka 2017 m. parengtą administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, laikytinos įrodytomis aplinkybės, kad statinio rekonstravimo darbai atliekami teisėtai. Vertinant šiuos įrodymus su aplinkybėmis, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos teisės yra pažeistos, ieškinys neatitinka CK 4.98 straipsnyje įtvirtintų negatorinio ieškinio taikymo sąlygų ir jau vien tuo pagrindu turėtų būti atmestas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamoje situacijoje yra nustatytas gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas ir su tuo susijęs viešojo intereso pažeidimas ar sukelta žala. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą, nebuvo gautas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimas, priešingai – gyventojai savo parašais patvirtino, kad neprieštarauja, jog gretimame name, (duomenys neskelbtini) būtų atliekami rekonstravimo darbai. Ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos, vien deklaratyvūs teiginiai apie pažeistą ieškovės privatumą, langų užtamsinimą ir suprastėjusią gyvenimo kokybę nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės teisės yra suvaržytos. Ieškovė praleido vieno mėnesio terminą administraciniam sprendimui ginčyti. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-08-03 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra individualus administracinis aktas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios ir objektyviai užkirto jai galimybę laiku kreiptis į teismą. Kauno miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovai A. K. ir D. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė ir atsakovė D. K. 2023-11-14 teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2022-10-04 nutartyje konstatavo, kad ieškovė iš esmės reiškia du pagrindinius reikalavimus, jie yra adresuoti skirtingiems atsakovams, jais siekiama skirtingų rezultatų, abu reikalavimai gali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku, taigi, yra savarankiški. Todėl priešingai, negu teigia ieškovė, jos reikalavimas dėl 2017-08-03 statybos leidimo panaikinimo nėra išvestinis negatorinio ieškinio reikalavimas. Ieškovės reikalavimui panaikinti administracinį aktą, t. y. 2017-08-03 statybos leidimą, taikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis, kur nustatytas kreipimosi į teismą terminas – skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą 2017-08-03 statybos leidimui apskųsti ir jokie duomenys nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje taikytina ieškinio senatis ir vien tuo pagrindu patikslintas ieškinys atmestinas. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su bendraturčių nuosavybe?s teise?s įgyvendinimu – ieškovė ir atsakovai nėra bendraturčiai, todėl atmestina ieškovės pozicija, kad turi būti taikomas ne 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminas, bet 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Atmestini ieškovės argumentai, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą nebuvo gauti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimai. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai savo parašais patvirtino, kad neprieštarauja, kad gretimame name, (duomenys neskelbtini), būtų atliekami rekonstravimo darbai. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą atskirai turėjo būti gautas ieškovės (arba buvusios buto savininkės) sutikimas. Ieškovės sutikimas neturėjo būti gautas, nes statybos leidimas buvo išduotas 2017-08-03, rekonstrukcija pradėta 2020 m. spalio mėnesį, kai tuo tarpu ieškovė savo butą įsigijo tik 2021-09-28, kai visa pagal projektą vykdoma pastato tūrio dalis jau buvo suformuota. Atsakovai A. K. ir D. K. savo patalpų rekonstrukciją pradėjo 2020 m. spalio mėnesį, o kai ieškovė įsigijo butą 2021-09-28, mansarda ir balkonas jau buvo įrengti ir ieškovė tai matė / žinojo. Ieškovė 2021-09-28 Pirkimo – pardavimo sutarties 5.24 punkte patvirtino, kad prieš sudarydama Sutartį daiktą apžiūrėjo. Neturėjo būti gautas ir atskiras buvusios buto savininkės sutikimas, nes sprendimai dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisių įgyvendinimo gali būti priimami ir nepasiekus vieningo bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. 11 iš 16 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų pritarė rekonstrukcijai, taigi buvo išreikšta aiški besiribojančio su rekonstruojamu pastatu savininkų daugumos valia. Ieškovės nurodyti teiginiai, kad dalis pastato (duomenys neskelbtini) gyventojų teigia, kad jokio sutikimo apskritai niekada nepasirašė, todėl mano, kad jų parašai galėjo būti suklastoti – yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir atmestini. Atsakovai A. K. ir D. K. patalpas įsigijo 2019-08-06, o rekonstrukcija prasidėjo 2020 metų spalio mėnesį. 2021 m. liepos mėnesį A. K. netgi buvo siūloma įsigyti šiuo metu ieškovei priklausantį butą ir A. K. 2021 m. liepos mėnesį pats buvo šiuo metu ieškovei priklausančiame bute ir matė savo paties vykdomą rekonstrukciją iš ieškovės buto. Ieškovė butą įsigijo tik 2021-09-28. Iš ieškovės nuotraukų nėra galimybės objektyviai įsitikinti, kokiu laiku (data) buvo užfiksuotas vaizdas. Pastato (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbai pradėti gerokai anksčiau, negu ieškovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovei įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbams atlikti jau buvo išduotas 2017-08-03 statybos leidimas pagal 2017 metais parengtą statinio projektą, pastato rekonstrukcija jau buvo prasidėjusi, šlaitinio stogo nebebuvo, mansarda buvo pastatyta. Taigi ieškovė, matydama 2021 m. rugsėjo mėnesį buvusią besiblokuojančių pastatų (duomenys neskelbtini) konstrukciją ir realų teritorijos vaizdą, turėjo galimybę įvertinti būsimas savo gyvenimo sąlygas bute, kurį planavo įsigyti. Ieškovė, prieš įsigydama butą, turėjo tiek teisę, tiek pareigą pasidomėti vykdomais statybos darbais, išanalizuoti esamą su perkamu butu ir jo kaimynyste susijusią informaciją ir, manydama, kad gyvenimo sąlygos jos galimai netenkins – atsisakyti pirkti tokį turtą. Ieškovė nepagrįstai reikalauja daugiau teisių, negu jų turėjo nuosavybės įgijimo metu. Atsakovai teisėtai įsigijo patalpas, kurios, dar iki ieškovei tampant gretimo pastato buto savininke, buvo teisėtai rekonstruotos, todėl turi teisę savo turtu disponuoti savo nuožiūra, taip pat ir nuomoti jį kitiems asmenims. Atsakovo svečių galimas rūkymas balkone (jeigu toks ir buvo), kuris priklauso atsakovams, negali būti laikomas ieškovės teisių pažeidimu. Nuotraukose užfiksuotas galimas asmenų rūkymas balkone laikytinas atsitiktiniu ir nepasikartojančiu, o pastaruoju metu atsakovai apskritai yra užrakinę patekimą į balkoną. Atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog tariamai atsakovo patalpų svečiai naktimis kelia triukšmą, užsidega balkone šviesa?, išeina neblaivūs į balkoną, jame rūko, keikiasi greta buto langu?. Ieškovė šių teiginių nepagrindė, nepateikė teisėsaugos institucijų priimtų procesinių sprendimų, jog tokios aplinkybės buvo nustatytos. 2017-08-03 statybos leidimas pagal 2017 metais parengta? statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ yra išduotas teisėtai, 2022-04-25 VTPSI raštu Nr. 2D-7508 patvirtino, kad projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu skyriumi, projektui pritarė? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, apie parengtus projekto sprendinius visuomenei buvo paskelbta ir iki 2016-02-22 buvo galimybė teikti pasiūlymus de?l projekto bei dalyvauti 2016-02-23 vykusiame viešame susirinkime ir pateikti pastabas bei pasiūlymus de?l projekto sprendiniu?. Atsakovai A. K. ir D. K. taip pat prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti.
5. Atsakovai T. M. ir R. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė ir 2024-03-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie įtraukti atsakovais nepagrįstai, ieškinyje nėra nurodyta atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų ieškovės teises, nenurodyta, kokius konkrečius pažeidimus jie yra padarę. Atsakovų atlikti rekonstravimo darbai nesusiję su ieškovės ieškinyje nurodytais pažeidimais. Atsakovai nesutinka, jog būtų partenkintas ieškovės pirminis ar patikslintas reikalavimas, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą ir panaikinti 2017-08-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 metais parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“. Iki statybos darbų pradžios atsakovai gavo visų institucijų leidimus bei atliko statybos darbus. Ieškovė statybos leidimo išdavimo metu ir darbų atlikimo metu neturėjo nuosavybės teisių, todėl neturi teisės reikalauti to, ko neįgijo. Visi reikalingi asmenų sutikimai buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka. R. M. nurodė, kad projektavimas prasidėjo nuo parašų rinkimo ir jis pats rinko parašus, visi geranoriškai pasirašė. Reikėjo surinkti daugiau nei pusės gyventojų parašus, tai yra reikėjo devynių, surinko vienuolika. Renkant parašus sakė, kad pradės rekonstrukciją, tačiau projekto tuo metu nebuvo, nes be parašų negalėjo būti. Ieškovė nebuvo turto nurodytame name savininkė, o gretimo nekilnojamojo turto savininke tapo praėjus ketveriems metams po statybos leidimo rekonstruoti statinį išdavimo ir reikalauja griauti jau pastatytą statinį. Reikalavimas pašalinti mansardos pietinėje dalyje prie pastato (duomenys neskelbtini)pristatytą statinio (mansardos) dalį, toje vietoje įrengiant dvišlaitį stogą bei panaikinant suprojektuotus balkonus ties pastato (duomenys neskelbtini)12-to buto langais, visiškai nepagrįstai pareikštas T. M. ir R. M., nes jie neatliko statybos darbų nei dėl šio stogo, nei dėl balkonų, jie nėra šių statinių savininkai. Ieškovė nepateikė svarbių aplinkybių dėl praleisto termino administraciniam aktui ginčyti atnaujinimo, todėl šioje pastraipoje paminėti atsakovai taip pat prašo taikyti senaties terminą. Palaiko šioje byloje atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsakovų A. K., D. K. procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus apie tai, jog ieškovė yra praleidusi visus terminus administraciniam sprendimui apskųsti. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl konkrečių jos teisių pažeidimo. Ieškovė, prieš įsigydama nuosavybe?, būdama atidi ir rūpestinga pirkėja, turėjo įvertinti realų teritorijos vaizdą. Tikėtina, kad iki įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėjo, matė rekonstruotus statinius ir perkamos nuosavybės kokybė ją tenkino. Tai patvirtina 2021-09-28 pirkimo-pardavimo sutartis, kuri kartu yra ir perdavimo-priėmimo aktas. Ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, kaip neįrodė, kad atsakovas R. M. ar T. M. pažeidė kokias nors ieškovės teises, todėl prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno vandenys” su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad bendrovė 2015-08-28 išdavė prisijungimo sąlygas prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų rekonstruojamame name (duomenys neskelbtini). 2016-07-21 UAB „Kauno vandenys“ pritarė „Administracinės paskirties pastato (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto daliai – vandens tiekimas, nuotekų šalinimas. Ieškovė nereiškia pretenzijų šiai projekto daliai.
7. Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir atstovė J. J. 2023-11-14, 2024-01-16 teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruotas, turint 2017-08-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 metais parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas.“ AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016-05-31 išdavė Prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini). Prijungimo sąlygos išduotos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimui prie AB ESO skirstomųjų tinklų. Objekto elektros įrenginių prijungimui parinktas optimalus prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Techninėse sąlygose nurodyti Kliento veiksmai, įgyvendinant Objekto prijungimą ir ESO techniniai sprendiniai. ESO, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patikrinusi Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, pritarė Leidimo išdavimui. ESO kompetencija dalyvaujant statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose yra susijusi tik su prisijungimu prie elektros tinklo. ESO įvertinusi prašomą suteikti galią, pritarė leidimo išdavimui. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-08-03 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumą ieškovė grindžia statinio projekto sprendinių prieštaravimu gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, tačiau objektyvių įrodymų, kad yra nustatytas gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas ir su tuo susijęs viešojo intereso pažeidimas ar sukelta žala ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, ieškovė nepateikė. Ginčijamas 2017-08-03 statybos leidimas yra individualus administracinis aktas. Skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šį terminą ieškovė yra praleidusi, o atsakovės nurodytos priežastys, kad ji iš susirašinėjimo su Administracija tikėjosi, kad šią problemą bus siekiama išspręsti taikiai administracinių institucijų iniciatyva, negali būti laikomos svarbiomis ABTI 30 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ mano, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
8. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir atstovė K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Centro kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnyje, kurio 4 dalyje ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-09-18 įsakymu Nr. V-1058 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 11.1.13 papunktyje nurodyta, kad Centras dalyvauja teritorijų planavimo ir statinių statybos procese. Be to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-08-31) 27 straipsnio 9 dalies 4 punktu, Centras tikrina statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka. Šiuo konkrečiu atveju administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas buvo tikrintas pagal kompetenciją, kuri apibrėžta tuo metu aktualioje Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 1 redakcijoje. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 5 priedo 4 punkto nuostatomis, Centrui pavesta tikrinti statybos ir rekonstravimo projektų, pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kultūros paveldo statinių kapitalinio remonto projektų, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytiems reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 tikrinant statinių projektų atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams, tikrinama statinių projektų atitiktis higienos normų reikalavimams. Tikrinant Projektą, vadovautasi ir higienos normomis HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“2, HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Vertinimo išvados užfiksuotos Centro 2017-07-14 statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymoje Nr. BSV.2-2186 (16.11.1.2.11) ir 2017-08-01 statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymoje Nr. BSV.2-2616 (16.11.1.2.11). Pašalinus 2017-07-14 pažymoje nustatytus trūkumus, Centras 2017-08-01 pažymoje konstatavo, kad vertinto techninio projekto sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Ieškovė yra praleidusi senaties terminą ginčyti 2017-08-03 statybos leidimą, kuris yra individualus administracinis aktas. Apie statybos leidimą ieškovė vėliausiai sužinojo 2022-04-25, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2022-05-25.
Šalies argumentai
9. Atsakovė AB „Kauno energija“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad AB „Kauno energija“ vykdo centralizuotos šilumos tiekimą Kauno mieste. Vadovaudamasi Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 punktu, Kauno energija išduoda (pagal pateiktus prašymus) prisijungimo sąlygas, nurodydama prisijungimo prie išorinių inžinerinių šilumos tinklų vietą (tašką), taip užtikrindama reikiamą šilumos srautą (tinkamą šilumnešio rūšį bei parametrus). Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 punkto nuostatas Kauno energija derina tik tuos projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimai. Statybos įstatymo 24 straipsnio 18 punkte nurodyta, jog Inžinerinių tinklų savininkas už prisijungimo sąlygų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams atsako savo kompetencijos ribose. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami inžineriniai tinklai savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimai. AB „Kauno energija“ yra atsakinga tik už tinkamą prisijungimo sąlygų prie centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų išdavimą (t. y. savo kompetencijos ribose) bei projekto sprendinių, kuriais įgyvendinamas prisijungimas prie centralizuotų šilumos inžinerinių tinklų, teisės aktams atitikimą. Šiuo atveju ieškovė nereiškia reikalavimų dėl projekto sprendinių, kuriais buvo įgyvendinti prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie centralizuotų šilumos inžinerinių tinklų reikalavimai. Ieškovės reiškiami reikalavimai nėra susiję su AB „Kauno energija“ vykdoma veikla bei atliktais veiksmais (nepatenka į AB „Kauno energija“ Projekto derinimo kompetencijos ribas), taigi AB „Kauno energija“ yra ne tas asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį.
10. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su ieškiniu nesutiko, nurodė ir atstovai S. S. ir L. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Departamento Kauno teritorinis skyrius, kuris vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Kauno apskrityje, 2017-01-05 pritarė Administracinės paskirties pastato (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui. Projekto tikrinimo metu pastatas (duomenys neskelbtini), nebuvo Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas. Minėtas pastatas pateko į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami Kultūros vertybių registro tinklapyje http://kvr.kpd.lt. Departamento trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2023-03-20 aktu Nr. KPD-SK-474 Žemės ūkio ir prekybos bendrovės pastatų kompleksui nutarta suteikti apsaugą ir kompleksas 2023-04-07 registruotas Kultūros vertybių registre (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 44563). Pastatas nuo 2023-04-07 yra į kompleksą įeinantis objektas – Žemės ūkio ir prekybos bendrovės pastatų komplekso parduotuvės pastatas. Akto 1 priedo 5 punkte fiksuota, jog Pastatas rekonstruotas 1937 m. ir 2020–2022 m. Taigi, Žemės ūkio ir prekybos bendrovės pastatų kompleksui apsauga suteikta ir jo vertingosios savybės nustatytos, atsižvelgus į pagal galiojantį Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-08-03 leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai atliktus statybos darbus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka VTPSI, kuri 2022-04-25 rašte Nr. 2D-7508, adresuotame ieškovei, konstatavo, kad, patikrinus statomo statinio atitiktį Projektui, nukrypimų nenustatyta. Rašte taip pat pažymėta, jog VTPSI 2021-05-06 gautas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus raštas Nr. (AP-11406)3S-2145, kuriame nurodyta, kad pagrindo prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones nėra. Ieškovė, siekdama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtą administracinį sprendimą – 2017-08-03 leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukreipdama šį reikalavimą be kitų ir atsakovui Departamento Kauno skyriui, patikslintame ieškinyje nepateikė argumentų, kurie patvirtintų atsakovo Departamento Kauno skyriaus veiksmų neteisėtumą tikrinant Projektą bei jam pritariant, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas Departamento Kauno teritorinio skyriaus atžvilgiu yra nepagrįstas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 3 punkto nuostatas Departamentas tikrina statinio projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose. Taigi, bendraturčių rašytinių sutikimų, kai tokie yra privalomi, gavimas nebuvo ir nėra susijęs su Departamento Kauno teritorinio skyriaus kompetencija. Departamento Kauno teritorinio skyriaus nuomone, patikslintame ieškinyje ieškovė nepagrindė tariamo savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo bei su ieškiniu ar kitais procesiniais dokumentais nepateikė duomenų, kurie įrodymų ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Be to, prašo taikyti byloje senatį ir ieškinį atmesti dar ir šiuo pagrindu, nes ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio senaties terminą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-08-03 leidimui rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti ir nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti. Departamento Kauno skyrius prašė patikslinto ieškinio reikalavimui panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-08-03 leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovė Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į posėdį neatvyko, byla išnagrinėta nedalyvaujant Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos atstovui.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo L. U. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad į bylą jis įtrauktas kaip projektuotojas, kuris 2015-07-20 sutartimi Nr.TP-15-07/01 susitarė su užsakovu (duomenys neskelbtini) parengti statinio rekonstrukcijos projektą „Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą“ pagal su užsakovu suderintą 2015-07-20 statinio projektavimo užduotį, jį pateikti derinti institucijoms ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Minėta sutartis buvo visiškai įvykdyta: 2017 m. statinio rekonstrukcijos projektas „Administracinės paskirties pastato (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ buvo parengtas, užsakovo patvirtintas, įstatymų nustatyta tvarka suderintas su atsakingomis institucijomis, jų patikrintas bei Kauno miesto savivaldybės administracija projekto pagrindu 2017-08-03 išdavė leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovė nurodė vien tik abstrakčias, deklaratyvaus pobūdžio aplinkybes, iš kurių negalima suprasti, kokiu konkrečiai būdu ir kokia apimtimi ieškovės teisės naudotis butu yra pažeistos. Nors ieškinyje akcentuojamas ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas, tačiau vien atsakovams priklausančio statinio rekonstravimas, jo projektiniai sprendiniai patys savaime nesuponuoja, nepreziumuoja ieškovės teisių pažeidimo. Ieškovė, pasirinkdama gyvenamąją vietą urbanizuotoje teritorijoje, tuo pačiu prisiima ir su tuo susijusius ribojimus, nepatogumus, kylančius iš teritorijos ypatumų. Nagrinėjamu atveju, statinio rekonstravimas pagal dar anksčiau išduotą Statybos leidimą pradėtas iki ieškovei įsigyjant nuosavybėn butą 2021-09-28 pirkimo – pardavimo sutartimi. Jau 2021 m. gegužės mėn. ieškinyje nurodyto statinio konstrukcijos, įskaitant ir stogo, leidžiančios suvokti statinio Projektą, jo sprendinius, buvo įrengtos. Neįtikėtina, kad prieš įsigydama butą, ieškovė nematė ir neįvertino greta įsigyjamo buto. Aplinkybę, kad ieškovei vykdoma gretimo statinio rekonstrukcija buvo žinoma iki buto įsigijimo nuosavybėn, patvirtina ir minėtos 2021-09-28 pirkimo – pardavimo sutarties 5.24 punktas, taigi ieškovei buvo žinoma greta įsigyto buto esanti padėtis ir ji butą įsigijo, žinodama apie gretimo statinio rekonstravimą bei ši padėtis ją tuo metu tenkino, todėl ieškovės teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Be to, atsakingos institucijos yra patikrinusios ginčo statinio rekonstravimo projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, 2022-08-12 išduota pažyma apie statinio(-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, ir įrodymai, patvirtinantys statybą leidžiančio dokumento neteisėtą išdavimą, nėra pateikti. Jis negali detaliai nurodyti aplinkybių, susijusių su ginčui aktualiu namo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimu, kurį ieškovė kvestionuoja, nes remiantis 2015-07-20 statinio projektavimo užduotimi, šis sutikimas pateko į statytojo (užsakovo) pateikiamų dokumentų apimtį ir visi sutikimai buvo pateikti užsakovo. Jis buvo parengęs ginčo statinio rekonstravimo vizualizaciją, kuri buvo pateikta užsakovui – statytojui, kad jis galėtų namo (duomenys neskelbtini), savininkams pateikti planuojamus rekonstrukcijos sprendinius, komunikuodamas su jais dėl sutikimo statiniui rekonstruoti gavimo. Todėl namo (duomenys neskelbtini), savininkams statinio rekonstrukcijos esminiai sprendiniai turėjo būti žinomi. 2016-03-23 įvyko paminėto statinio rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų aptarimas, tačiau į svarstymą neatėjo nė vienas asmuo. Ieškovei nepatogumus kelia ne statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, bet asmenys, besinaudojantys gretimo statinio stogo konstrukcijos dalimi. Trečiasis asmuo L. U. taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui, kuriuo yra ginčijamas statybos leidimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Kauno apylinkės teismas 2024-05-16 sprendimu ieškinį atmetė.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017-08-03 Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą rekonstruoti statini? Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 metais parengta? statinio projektą? „Administracinės paskirties pastato (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“.
16. 2019-08-06 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-3548 A. K. ir D. K. įsigijo 49/100 patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). Buto (duomenys neskelbtini) savininkai R. M. ir T. M., buto (duomenys neskelbtini), ir buto (duomenys neskelbtini) savininkai – atsakovai A. K. ir D. K..
17. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2021-09-28. Buvusi savininkė – D. Š.. 2021-09-28 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7340 ieškovė V. J. (pirkėja) įsigijo patalpą (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.24 punkte yra nurodyta: „Pirkėjas pareiškia ir garantuoja, kad prieš sudarydamas šią sutartį, turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą, susipažino su daikto nuosavybės dokumentais, daiktą charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke bei kadastro duomenų byloje, patikrino ir kvalifikuotai įvertino daikto teisinį ir techninį statusą, faktinę būklę, kokybę, galimybę naudoti pagal paskirtį, su daiktu susijusius apribojimus, tinkamai nustatė visus daikto defektus bei trūkumus. Pirkėjas patvirtina, kad daiktas visiškai atitinka jo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir nei dėl daikto teisinio ar techninio statuso, nei dėl faktinės būklės pretenzijų pardavėjams neturi“.
Šalies argumentai
18. Ieškovė nurodė, jog reiškia negatorinį ieškinį de?l žmogaus teisių į jo privatų gyvenimą ir nuosavybės bei gyvenamojo būsto neliečiamumo pažeidimų, kuriuos ji patiria de?l ieškinyje aprašytos statybos, o reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti statybos leidimą, yra išvestinis. Kaip savo teisių pažeidimus ieškovė nurodo tai, kad atsakovų veiksmai be buto savininkų sutikimo priblokuojant mansardą prie pastato (duomenys neskelbtini) ir įrengiant balkonus, tiesiogiai besiribojančius su buto langais, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (nesusijusias su nuosavybės teisių netekimu), kadangi pažeidžiamas buto savininkės privatumas ir ji negali tinkamai naudotis savo butu.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas su ieškovės argumentais nesutiko ir konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos. Vien subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas, jas pateikiant kaip nepriimtinas, keliančias nepatogumus, savaime nereiškia ieškovės teisių pažeidimo. Ieškovės teiginiai apie teisių pažeidimą, pasireiškiantį pažeistu privatumu, langų užtamsinimu, suprastėjusia gyvenimo kokybe, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės teisės yra suvaržomos. Ieškovė neįrodė nė vienos iš būtinųjų privataus asmens teisės reikšti ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo sąlygų, t. y. neįrodė, kad dėl vykdomos administracinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstravimo) yra pažeistas viešasis interesas ir kad toks pažeidimas daro įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė šioje byloje yra netinkama ir neturi teisinio subjektiškumo, todėl reikalavimą panaikinti ginčijamą statybos leidimą atmetė.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-08-03 leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo praleistas ir nenustatė pagrindo šiam terminui atnaujinti. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartus, neprotingą laiko tarpą nuo sužinojimo apie galimai pažeistas jos teises ir teisėtus interesus (vėliausiai nuo VTPSI 2022-04-25 atsakymo gavimo dienos) delsė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškovės veiksmai patvirtina, jog ji aktyviai veikė, bandydama atkreipti valstybinių tarnybų dėmesį į gretimo pastato statybas, kreipėsi į kompetentingas institucijas, ką patvirtina byloje esantys duomenys, visgi į teismą kreipėsi žymiai praleidusi senaties terminą, jam atnaujinti nėra pagrindo, svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatyta. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios ir užkirto jai galimybę laiku kreiptis į teismą. Ieškovės pasirinktas netinkamas galimai pažeistų teisių gynimo būdas, siekiant atkreipti valstybės institucijų dėmesį, tikintis, kad problema? bus siekiama išspręsti taikiai administraciniu? institucijų iniciatyva, neužkirto kelio ieškovei laikytis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ieškovės nurodomos aplinkybės yra jos pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jos valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą dėl, galimai, pažeistos teisės gynimo. Ieškovė nesilaikė rūpestingumo, aktyvumo bei operatyvumo standarto, jos nurodytos priežastys nesudaro teisinio pagrindo praleistam kreipimosi į teismą terminui atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė dar ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Apeliantė (ieškovė) V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024-05-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Priimti naujai pateiktą įrodymą – dvi nuotraukas su metaduomenimis, kurių pateikimo būtinumas iškilo tik po to, kai teismas skundžiamame sprendime padarė klaidingą išvadą apie nuotraukų padarymo laiką.
22. Apeliantės vertinimu, ieškinio reikalavimai yra susiję ne su daikto trūkumais, o su privatumo bei nuosavybės teisių pažeidimu. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai notarinėje sutartyje įtrauktą pirkėjo garantiją apie tinkamą susipažinimą su daiktu bei jo savybėmis išaiškino plečiamai, tarsi šiuo įsipareigojimu ieškovė, kaip pirkėja, būtų susipažinusi ir sutikusi su trečiųjų asmenų neteisėtu poveikiu butui sandorio, šalims fiksuojant daikto (buto) būklę pirkimo – pardavimo metu.
23. Nurodo, kad ieškovei įsigyjant butą, balkonai nebuvo galutinai įrengti ir todėl nebuvo naudojami, o statyba nebuvo užbaigta ir nebuvo priduota. Todėl ieškovė nenumatė tokio sprendinio atsiradimo galimybės. Negatorinį teisių pažeidimą ieškovė patyrė tik po to, kai buvo įsigijusi butą ir jai už lango pradėjo vaikščioti statybininkai. Tada ji kreipėsi į statybas kontroliuojančias institucijas, kad tokie statybos darbai negali būti teisėti. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog ieškovės, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkės teisių turinys nuo buto įsigijimo momento iki civilinės bylos iškėlimo nepasikeitė. Buto įsigijimo metu balkonai nebuvo naudojami ir ieškovė neturėjo galimybės realiai įvertinti tokio sprendinio fakto ir pasekmių, o į teismą ji įgijo teisę kreiptis ir kreipėsi tik tada, kai realiai pradėjo patirti teisių pažeidimo pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
24. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis motyvu, kad ieškovei buvo žinoma statybos apimtis, i?skaitant ir sprendinius, susijusius su balkonu? i?rengimu, daro išvadą, kad ieškove? neture?jo teise?to lu?kesc?io ir jos nuosavybe?s teise?s ne?ra pažeistos, o tokį vertinimą grindžia Europos Žmogaus Teisiu? Teismo jurisprudencija, kurioje Europos Žmogaus Teisiu? Teismas, nagrine?damas klausima?, susijusi? su asmens teise netrukdomai naudotis nuosavybe, nurode?, kad sprendžiant, ar buvo pažeistas asmens teise?tas lu?kestis netrukdomai naudotis nuosavybe, visu? pirma, turi bu?ti nustatyta, ar pareiške?jas, i?sigydamas nekilnojama?ji? turta?, ture?jo arba gale?jo žinoti apie jam taikomus arba ateityje taikytinus apribojimus, taip pat vertinama teise?tu? lu?kesc?iu? sa?saja su galimu realiu nuosavybe?s naudojimu bei rizikos i?sigyjant nekilnojama?ji? turta? prisie?mimu, nuosavybe?s ribojimo apimtis ir galimybe ginc?yti šio ribojimo pagri?stuma?. Jeigu nurodytos aplinkybe?s ir rizikos jau buvo ar gale?jo bu?ti žinomos turto i?sigijimo metu, laikytina, kad tokiu atveju pareiške?jas neture?jo teise?to lu?kesc?io ir jo nuosavybe?s teise?s ne?ra pažeidžiamos (Europos Žmogaus Teisiu? Teismo 2018-02-08 sprendimas byloje Kristiana LTD prieš Lietuva?, pareiškimo Nr. 36184/13).
25. Ieškove?s teise?s ir jos teise?tas lu?kestis netrukdomai naudotis nuosavybe nebuvo pažeisti, nes buto i?sigijimo metu ieškove? ture?jo arba gale?jo žinoti apie vykdoma? statinio rekonstrukcija?, ir i?sigydama buta? esant aptariamoms aplinkybe?ms, pati prisie?me? galimu? nuosavybe?s ribojimu? rizika?. Tačiau tokie motyvai, apeliantės manymu, yra nepagrįsti.
26. Skunde nurodoma, kad byloje sprendžiamas ieškovės, kaip asmens dėl statybos rezultato patiriančio teisių pažeidimą, klausimas, todėl vien tai, kad darbai buvo atlikti, turint galiojantį statybos leidimą ir konstatavus, kad statinys atitinka rekonstravimo projektą, nelemia, kad rekonstravimo projektas savaime atitinka teisės reikalavimus ir kad jo sprendiniai nepažeidžia ieškovės teisių. Ieškovė pareikštų reikalavimų pagrįstumą grindė ekspertiniu nagrinėjimu – konsultacija, kurioje pateikti argumentuoti specialisto motyvai dėl projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šiame ekspertiniame nagrinėjime padarytų specialisto išvadų, o tik trumpai ir nepagrįstai konstatavo, kad šioje išvadoje nurodyti atsakymai iš esmės prieštarauja bylos medžiagai, jos pagrindu padarytoms teismo išvadoms, todėl išvadomis nesirėmė. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė motyvu, kad nė viena kompetentinga institucija, reaguodama į ieškovės skundus, nenustatė teisės aktų pažeidimų, neatitikimų specialisto nurodytais aspektais.
27. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad abu ieškinio reikalavimai yra savarankiški, lėmė ir galimybę byloje spręsti dėl jų atskirai, t. y. nelaikant jų vieną nuo kito priklausančiais (ką pirmosios instancijos teismas padarė, taikydamas ieškinio senatį). Pastebėtina, kad savarankiškas negatorinis reikalavimas, esant nustatytoms visoms minėtoms teisinėms prielaidoms, galėjo ir turėjo būti patenkintas, nepriklausomai nuo to, ar bus patenkintas reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo.
Šalies argumentai
28. Apeliantė nurodo, kad ji butą įsigijo 2021-09-28, t. y. kai vieno mėnesio terminas statybą leidžiančiam dokumentui ginčyti jau buvo praleistas, tačiau tuo metu statybos darbai vis dar vyko ir nebuvo užbaigti, o sprendiniai dėl balkonų dar nebuvo aiškūs ir akivaizdžiai suvokiami. Todėl ieškovės pasirinktas galimai pažeistų teisių gynimo būdas, siekiant atkreipti valstybės institucijų dėmesį ir tikintis, kad problema gali būti išspręsta administraciniu? institucijų iniciatyva, negali būti laikomas netinkamu arba tokiu, kuris užkirto jai kelią laikytis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Priešingai, negu pirmosios instancijos teismas nustatė – toks teisių gynimo būdas (kreiptis į valstybines institucijas, pasitikint jų kompetencijomis) tuo metu, kai dar nebuvo pasireiškę ieškovei nepalankūs padariniai, buvo vienintelis galimas. Ir tik po to, kai atsirado neigiami padariniai, ieškovei atsirado ir savarankiškas teisinis pagrindas negatoriniam ieškiniui pareikšti, siekiant apginti pradėtus patirti teisių bei teisėtų interesų pažeidimus ir nutraukti tokių pažeidimų rizikas. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį negatoriniam reikalavimui ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo pareiškimo terminą.
29. Ieškovės vertinimu, gaisrinės saugos imperatyvių reikalavimų nesilaikymas lemia ne tik viešosios teisės pažeidimą, bet ir tiesioginį, subjektyvinį ieškovės teisių bei interesų pažeidimą, kurie taip pat lemia ieškovės reikalavimo teisę. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, susijusius su projekto neatitikimu priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Šalies argumentai
30. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad A. ir D. K. patalpose gyvenantys asmenys beldžiasi į jos langą, žiūri iš balkono į jos buto vidų, todėl ji ir dienos metu turi užtraukti naktines užuolaidas ir taip yra pažeidžiamos jos teisės.
31. Ieškovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės pateiktos nuotraukos padarymo datą yra paneigta naujai pateikiamu įrodymu, kurio pateikimo būtinumas iškilo tik atsiradus tokiam teismo vertinimui, dėl kurio būtina patikslinti su ieškiniu pateikto įrodymo metaduomenis. Todėl su apeliaciniu skundu pateikiamos dvi nuotraukos, kuriose matomi rekonstrukcijos metu vykdyti sienų griovimo darbai ties pastatų blokavimo riba, dėl kurių balkonų įrengimas fotografavimo metu dar negalėjo būti suvokiamas. Pakartotinai pateikiamose nuotraukose yra jų metaduomenys iš kurių matyti, kad šios nuotraukos padarytos 2021-10-20, t. y. po ieškovės buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (2021-09-28).
Atsiliepimas
32. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu. Jo vertinimu, ieškovė neįrodė negatorinio ieškinio patenkinimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
33. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024-05-16 sprendimą.
34. Atsakovai A. K. ir D. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) atmesti ieškovės V. J. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2024-05-16 sprendimą palikti nepakeistą; 2) atsisakyti priimti naujus įrodymus; 3) priteisti iš ieškovės V. J. atsakovams A. K. ir D. K. bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme – 1 694 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
35. Atsakovų A. K. ir D. K. įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė negatorinį reikalavimą.
Šalies argumentai
36. Atsakovai A. K. ir D. K. pažymi, kad ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo teisių į privatų gyvenimą pažeidimą, tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovė privalėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeistos, t. y. privalėjo įrodyti, kokios jos konkrečios teisės į nuosavybę yra pažeistos, kokie atsirado padariniai, žala ar kitokios neigiamos pasekmės. Vien tai, kad ieškovė deklaruoja tariamą teisių pažeidimą, nesudaro pagrindo patenkinti tokio reikalavimo. Atsakovų įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovės deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas teises.
37. Nurodo, kad buvusi ieškovės buto savininkė pastabų dėl projekto nereiškė, o ieškovė įsigijo butą, žinodama apie įrengtus balkonus. Atsakovai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad ieškovė, matydama 2021 m. rugsėjo mėnesį buvusią sublokuotų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konstrukciją ir realų teritorijos vaizdą, turėjo galimybę įvertinti būsimas savo gyvenimo sąlygas bute, kurį planavo įsigyti.
Žemesnės instancijos teismas
38. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateiktoje konsultacijoje nurodyti atsakymai iš esmės prieštarauja bylos medžiagai, jos pagrindu padarytoms teismo išvadoms, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tai pat teisingai pažymėjo, kad nė viena kompetentinga institucija, reaguodama į pačios ieškovės skundus, nenustatė teisės aktų pažeidimų ar neatitikimų specialisto nurodytais aspektais.
Atsiliepimas
39. Atsakovai A. ir D. K. nesutinka su ieškovės prašymu pridėti prie bylos naujus įrodymus. Ieškovė nebuvo pateikusi prašomų pridėti prie bylos medžiagos nuotraukų pirmosios instancijos teismui. Mano, kad nuotraukos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui. Bylos nagrinėjimo metu dėl nuotraukų padarymo laiko buvo ne kartą diskutuota, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad nuotraukų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai teismas skundžiamame sprendime tariamai padarė klaidingą išvadą apie nuotraukų padarymo laiką.
40. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024-05-16 sprendimą.
41. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024-05-16 sprendimą.
42. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vertinimu, visame apeliaciniame skunde nepagrįstai keliami bylos faktinių aplinkybių nustatymo klausimai, tačiau nenurodomi teisiniai argumentai ir motyvai, kuriais remdamasi apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisėtos.
43. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, pakartotinai pateikiamose nuotraukose yra išviešinti jų metaduomenys iš kurių matyti, kad šios nuotraukos padarytos 2021-10-20, t. y. po ieškovės buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (2021-09-28). Paminėtos atsakovės manymu, apeliantė nepagrįstai teikia teismui šiuos įrodymus, kadangi nurodytos nuotraukos jau yra bylos medžiagoje, dėl jų pasisakė tiek atsakovai, tiek pirmosios instancijos teismas. Taigi, pakartotinis įrodymų teikimas, kartu nurodant papildomus paaiškinimus, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui bei neatitinka CPK 314 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
44. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024-05-16 sprendimą atmesti kaip nepagrįstą; 2) atsisakyti priimti V. J. naujus įrodymus.
45. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovė neįrodė nė vienos iš būtinųjų privataus asmens teisės reikšti ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo sąlygų, t. y. neįrodė, kad dėl vykdomos administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstravimo) yra pažeistas viešasis interesas ir toks pažeidimas neigiamai paveikė ieškovės teises ir teisėtus interesus. Šioje nutarties pastraipoje nurodyta atsakovė pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad V. J. šioje byloje yra netinkama ieškovė ir neturi teisinio subjektiškumo, todėl reikalavimas panaikinti ginčijamą statybos leidimą pagrįstai atmestas.
46. Taip pat atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog ieškovė nesilaikė rūpestingumo, aktyvumo bei operatyvumo standarto, jos nurodytos priežastys nesudaro teisinio pagrindo praleistam kreipimosi į teismą terminui atnaujinti, todėl pagrįstai pritaikyta senatis ir ieškinys atmetamas taip pat ir šiuo pagrindu.
Šalies argumentai
47 Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymi, kad ieškovė V. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (dvi nuotraukas), kuriuos prašo pridėti prie bylos. Ieškovė nurodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinumas iškilo po to, kai teismas skundžiamame sprendime padarė klaidingą išvadą apie nuotraukų padarymo laiką. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. ESO nesutinka su ieškovės prašymu prijungti naujus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
49. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024-05-16 sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės negatorinis ieškinys, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
50. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuotojo asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).
51. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
52. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina, pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.
53. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir išsamiai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei ištirtų aplinkybių.
54. Nagrinėjamu atveju ieškovė butą įsigijo (2021-09-28) po to, kai buvo išduotas gretimo namo rekonstrukcijos leidimas ir buvo pradėti vykdyti rekonstrukcijos darbai. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatas naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Ankstesnė buto savininkė D. Š. teisminių ginčų dėl gretimo namo rekonstrukcijos nebuvo pradėjusi. Todėl ieškovė galėjo ir turėjo suvokti, kad gretimo namo būklė pasikeis ir tai gali turėti įtakos jos interesams. Tad turėjo galimybę surinkti išsamią informaciją apie gretimo namo rekonstrukcijos sprendinius.
55. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse, yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1996-04-18, 2000-002-23, 2010-09-29 nutarimai).
56. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti pareikšdamas negatorinį ieškinį.
57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
58. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, kuriame yra išvestinis reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo. Nagrinėjant negatorinį ieškinį, įrodinėtinos yra aplinkybės, kad ieškovė yra tam tikro turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeidžiamos. Pirmoji aplinkybė nekelia abejonių. Teisių pažeidimu ieškovė laiko gretimo namo rekonstrukcijos metu atliktus šio gretimo namo pertvarkymus. Tačiau šie pertvarkymai yra teisėti.
59. Apeliaciniame skunde ieškovė iškėlė atliktų pertvarkymų prieštaravimo priešgaisrinės saugos taisyklėms klausimą. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Inspekcijai pateiktą 2021-06-02 atsakymą, kuriame buvo išreikšta PAGD prie VRM Kauno PGV VPPS nuomonė, kad reiktų atlikti statinio projekto ekspertizę ir pagal jos išvadas atitinkamai patikslinti projektą. Pažymėtina, kad po minėtos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuomonės pateikimo nei Valdyba, nei Inspekcija statytojui privalomų reikalavimų nenustatė, statybų nesustabdė. Institucijų išduotuose specialiuosiuose reikalavimuose projektui rengti nebuvo nustatyta pareiga atlikti aptariamą statinio ekspertizę. Be to, projektuojamos ugniasienės sprendiniai grafiškai pavaizduoti techninio projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 12 lape. Tad pertvarkymų projekte buvo išspręsti jo gaisrinės saugos klausimai. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta pareiga po statybos leidimo išdavimo ir pradėjus atlikti statybos leidime numatytus darbus gauti dar kokius nors papildomus sutikimus ar atlikti ekspertizes.
60. Be to, ieškovė galėjo pareikalauti ekspertizės dėl projekto sprendinių atitikties gaisrinės saugos reikalavimams, tačiau to nepadarė. Ieškovės pasvarstymai apie pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto (ne)atitikimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1- 338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas tėra ieškovės nuomonė, kurią paneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai.
61. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, užstatant ieškovės buto langus bei įrengiant balkonus ties jos buto langais, yra įvykdyta, negavus nei ieškovės, nei anksčiau buvusios buto savininkės sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi dokumentai, susiję su sutikimais, buvo pateikti. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio statybos leidimo išdavimo metu (nuo 2017-07-01 iki 2017-09-01) 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatas Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami šie dokumentai: statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Tokia kopija buvo pateikta (DOK-133702 priedas (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimas.pdf). Ieškovė nenuginčijo daugiabučio namo patalpų savininkų rašytinio sutikimo.
62. Ieškovė pareikštų reikalavimų pagrįstumą grindė ekspertiniu nagrinėjimu – konsultacija (žr. DOK-12101 priedą I-13_Ekspertinis nagrinejimas.pdf), kurioje pateikti specialisto motyvai dėl projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pasitelktas specialistas pateikė atsakymus ne į tam tikros kvalifikacijos reikalaujamus techninius, o į teisės klausimus :
1) ar projektui, atsižvelgiant į jo apimtį ir žemės savininko (NŽT) duotą sutikimą, buvo privalomi visų žemės sklypo valdytojų ir naudotojų sutikimai dėl projekto sprendinių?
2) kokie pagal šiai teritorijai galiojančius teritorijų planavimo dokumentus buvo nustatyti privalomi
3) ar galėjo būti rengiamas bei suderintas projektas ir vykdoma statyba pagal galiojančius TP
dokumentus neparengus naujų (kokių?) privalomų teritorijų planavimo sprendinių?
4) ar numatant pastate 4 butus reikėjo vadovautis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai”
reikalavimais ir jeigu taip, tai ar balkonų suprojektavimas juos priblokuojant prie gretimo gyvenamojo pastato buto langų atitinka šio STR reikalavimus?
5) ar pagal projektą suprojektuotas pastatas pagal techninius parametrus yra vieno aukšto su palėpe, ar dviejų aukštų pastatas?
Kadangi paminėtame ekspertiniame nagrinėjime nėra reikšmingos bylai techninės informacijos, o pirmosios instancijos teismas žinojo, kaip reikia taikyti teisės normas ir be ekspertinio nagrinėjimo patarimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nesirėmė šio ekspertinio nagrinėjimo išvadomis.
63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus, susijusius su tariamu jos teisių pažeidimu (negatorinį ieškinį) nenustatęs teisių pažeidimo, o ieškinio dalį dėl statybos leidimo panaikinimo pagrįstai atmetė dėl ieškinio senaties (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis) termino praleidimo. Iš liudytojos D. Š. parodymų nustatyta, kad ieškovei įsigyjant butą, gretimo namo rekonstrukcijos darbai jau buvo pradėti, liudytoja informavo ieškovę apie balkonus, nurodė, kad kai pardavė butą, balkonas jau buvo. Tą patvirtina ir atsakovų A. ir D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, t. y. liudytoja D. Š. 2023-11-14 teismo posėdžio metu parodė, kad parduodant ieškovei butą, statybos darbai jau buvo pradėti, informavo ieškovę apie balkonus. Nurodė, kad ieškovė apžiūrėjo butą, liudytoja nurodė, kad butą pardavė su didžiuliu nuostoliu, kurį padarė D. ir A. K. dėl statybų, nes buto langai - į svetimą terasą. Aplinkybę, kad tuo metu, kai ieškovė įsigijo butą, balkonai jau buvo pastatyti, pripažino ir pati ieškovė apeliaciniame skunde (žr. 79 pastraipą) nurodžiusi, jog „<...> ieškovei įsigyjant butą, <...> balkonai nebuvo galutinai įrengti ir todėl nebuvo naudojami.“ Vadinasi, balkonai ieškovei įsigyjant butą jau buvo pastatyti, tik nebuvo įrengti ir naudojami. Bet pastarosios aplinkybės netrukdė suvokti, kad balkonai yra gretimo namo konstrukcijų dalis ir jei ieškovei jie trukdė, nebuvi kliūčių pradėti teisminį ginčą dėl balkonų teisėtumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad liudytojos D. Š. parodymai patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma statybos apimtis, įskaitant ir projekto sprendinius, susijusius su balkonų įrengimu, ir ji dėl to, pasak buto pardavėjos liudytojos D. Š. parodymų, butą įsigijo mažesne kaina. Be to, ieškovė 2021-12-01 Kauno m. savivaldybės administracijai nusiuntė prašymą ištirti statybų (duomenys neskelbtini), teisėtumą. Tad tuo metu jau žinojo, kad statybos vykdomos ir galimai yra išduotas atitinkamas leidimas. Turėjo galimybę surinkti visą informaciją apie šį leidimą ir laiku pradėti jį ginčyti, tačiau to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą statybos leidimui nuginčyti.
64. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai pagrindė, kodėl taikė ne 10 metų, o vieno mėnesio senaties terminą. Ieškovės nurodytos teismų praktikos Kauno apygardos teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-253-273/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2440-560/2020 argumentai, kuriais pagrįsti paminėti sprendimai (ratio decidendi) skiriasi nuo šios bylos aplinkybių: šios bylos ginčas nėra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimu (ieškovė ir atsakovai nėra bendraturčiai).
65. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalies nuostatas kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – VTPSI, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.
66. Įstatymo įgalioti subjektai, turintys teisę inicijuoti viešojo intereso gynimą – VTPSI ir prokuroras neįžvelgė viešojo intereso pažeidimo, susijusio su ieškinyje nurodyta statyba. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra viešojo intereso pažeidimas, susijęs su administracinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbais.
67. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė nė vienos iš būtinųjų privataus asmens teisės reikšti ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo sąlygų, t. y. neįrodė, kad dėl vykdomos administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstravimo) yra pažeistas viešasis interesas ir toks pažeidimas daro neigiamą įtaką ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad V. J. šioje byloje yra netinkama ieškovė ir neturi teisinio subjektiškumo, todėl reikalavimas panaikinti ginčijamą statybos leidimą atmestas, yra pagrįsta.
68. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą reikalavimui dėl statybos leidimo panaikinimo pareikšti, teisėjų kolegija su tokiu ieškovės argumentu nesutinka. Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiamasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Analogiško pobūdžio nuostata buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 281 straipsnio 1 dalyje. Tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos dėl bylos rūšinio teismingumo praktika.
69. Ginčijamas 2017-08-03 statybos leidimas yra individualus administracinis aktas. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
70. Nagrinėjamu atveju, statybos leidimas buvo išduotas 2017-08-03. Ieškovė V. J. apie statybos leidimą sužinojo 2021-12-01 (žr. šios nutarties 63 pastraipą), tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2022-07-15, t. y. praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą administraciniam sprendimui apskųsti. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių 1 mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-08-03 leidimą rekonstruoti statinį Nr. LRS-21-170803-00180 buvo praleistas. Dėl to nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti.
71. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
72.Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., LVAT 2013-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2012-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015-07-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
73. Teismų praktikoje svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pažymėtina, jog teismų praktikoje formuojama taisyklė, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Teismas turi vertinti, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, nepriklausė nuo jo valios (LAT senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39; LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-6-219/2006).
74. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškovė nesilaikė rūpestingumo, aktyvumo bei operatyvumo standartų, jos nurodytos priežastys nesudarė teisinio pagrindo praleistam kreipimosi į teismą terminui atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė taip pat ir šiuo pagrindu.
75. Ieškovė prašė priimti naujai pateiktą įrodymą - dvi nuotraukas su metaduomenimis. Nurodė, kad jų pateikimo būtinumas iškilo tik po to, kai teismas skundžiamame sprendime padarė klaidingą išvadą apie nuotraukų padarymo laiką. Teisėjų kolegija atmeta šį ieškovės prašymą.
76. Nagrinėjamu atveju sužinojimo apie teisių pažeidimą laikas ieškovei buvo aktualus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes buvo sprendžiamas ieškinio senaties taikymo klausimas. Todėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė galėjo ir turėjo pateikti visus įrodymus, turinčius reikšmės, nustatant jos sužinojimo apie teisių pažeidimą laiką. Kadangi ieškovė to nepadarė, kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepriimami. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 63 pastraipoje, ieškovė apeliaciniame skunde pripažino, kad jai įsigyjant butą, balkonai jau egzistavo, tik nebuvo galutinai įrengti. Prie skundo pridėtos nuotraukos šios aplinkybės nepaneigia.
77. Ieškovė, siekdama pagrįsti tariamus savo teisių pažeidimus, apeliaciniame skunde skiria daug dėmesio vienkartiniam įvykiui, kai A. ir D. K. patalpose gyvenusiems asmenims, būnant balkone, užsitrenkė durys ir jie, neturėdami nei balkono durų rakto nei telefonų, negalėjo atgal grįžti į patalpas ir, ieškovės teigimu, beldėsi į jos langą. Ieškovė šį įvykį (kitų panašių įvykių nenurodyta) traktuoja kaip <… nuolatinę ieškovės patiriamų teisių pažeidimo riziką ir teisės į privatumą praradimą, kurie daro įtaką jos ir jos nepilnamečio vaiko gyvenimo kokybei…>.
78. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks vieno įvykio sureikšminimas negali patvirtinti ieškovės teisių pažeidimo. Byloje pateiktas Kauno apskrities VPK atsakymas, kad išnagrinėjus ieškovės pateiktą pareiškimą dėl triukšmo nakties metu (beldimo) ir nenustačius administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių, Kauno apskr. VPK Kauno m. Nemuno PK tyrimas nepradėtas. Šiame atsakyme taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje pažeidimu? užfiksuota nebuvo.
79. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės butas (duomenys neskelbtini) yra Kauno miesto centre, vienoje judriausių Kauno miesto vietų, kurioje dominuoja perimetrinis užstatymas. Didžioji dalis namų miesto centre yra sublokuoti, jų teritorijos neaptvertos ir laisvai prieinamos, kas reiškia, kad naktimis gali pasitaikyti triukšmo ir tai nėra vien ieškovės, o visų didelio miesto centre ir/ar senamiestyje gyvenančių žmonių galimi nepatogumai, o ne atsakovų A. ir D. K. balkono buvimo pasekmė.
80. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nepakartojami, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
81. Atsakovai A. K. ir D. K. turėjo išlaidų advokato pagalbai, susijusiai su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, apmokėti – 1 694 Eur Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus apeliacinį skundą atsakovams iš ieškovės lygiomis dalimis (po 847 Eur kiekvienam) priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 694 Eur. (CPK 98 straipsnis).
82. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024-05-16 sprendimą.
Priteisti atsakovams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis, po 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) kiekvienam iš paminėtų atsakovų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.