Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui, kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Rimantui Žilevičiui, kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui Algirdui Juškai, nukentėjusiajam S. V., jo atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

V. A., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietis Lietuvos Respublikos, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-04-13 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., 180 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. galutinė subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2. 2011-04-21 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2011-06-16 nutartimi 2011-04-13 ir 2011-04-21 nuosprendžiais paskiros bausmės subendrintos, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2014-05-05 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas R. P. parodė, kad vakare žiūrėdamas televizorių išgirdo triukšmą, išbėgo į balkoną antrame aukšte ir pamatė, kad vyrukas laiko S. V. priremtą ir užlaužta ranka ant mašinos kapoto. Šalia buvo moteris, bandė atitraukti vyruką nuo S. Buvo didelis ginčas. Jis suriko vyrukui „paleisk jį“. Tada šis paleido kaimyną ir atšoko. S. V. atsistojo. Jis nuėjo į kambarį ir netrukus vėl išgirdo šaukiant. Išėjęs į balkoną pamatė kaip iš jų laiptinės išbėgo jaunas vaikinukas, iš nugaros rankomis pastūmė prie mašinos buvusį S. V., šis kniubo ant žemės ir tas vaikinukas pradėjo spardyti jį kojomis. Jis sušuko „palauk, aš tuoj išeisiu“ ir užsimetęs drabužius ėjo laukan. Minėti vyrukas ir vaikinukas skirtingi asmenys. Pirmasis, kuris laikė užlaužęs ranką ir užvertęs ant kapoto buvo stambesnis vyrukas. Antrasis, kuris spardė gulintį, jaunesnis, plonytis. Jam einant į lauką laiptinėje iš viršaus leidosi vienas vyrukas. Jam pasakė, kad neitų į lauką, nes ten mušasi, tačiau jis nesureagavo. Išėjus į lauką S. V. buvo po mašina ir ieškojo telefono. Jam iš nosies bėgo kraujas ir ant mašinos kapoto buvo kraujo. Jį mušusių vyruko ir vaikinuko nebebuvo. Pasisiūlė pagelbėti, tačiau S. V. atsisakė. Einant namo, kaimynas A. K. iš balkono pasakė „R., tu nieko nematei, kas čia buvo“. Jis atsakė, kad gulinčio spardyti negalima ir nuėjo namo.

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus ir juos patvirtino akistatos su kaltinamuoju R. K. metu (1 t., b.l. 32-34, 35-36, 87-88). Tiksliau parodė, kad įvykis įvyko 2014 m. spalio mėn. ir, kad jo bute kitame kambaryje buvo jo butą prižiūrinti moteris, T. A..

Liudytoja T. A. parodė, kad buto savininkas R. pirmiau pastebėjo muštynes ir išėjo gelbėti kaimyno. Lauke buvo sumišimas, iš šalia esančio balkono šaukė „baikit muštis“. Ji iš balkono matė, kad kieme mušė kaimyną iš penkto aukšto S. V.. Jis gulėjo ant pilvo, ant šaligatvio, o jaunas berniukas jį spardė su koja, paskui pabėgo. Liudytoja T. A. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b.l. 37-38).

Liudytoja J. V. parodė, kad 2014-10-05 į svečius buvo atėjusi kolegė D. J., šventė mokytojų dieną, išgėrė šampano. Apie 22 val. jos vyras S. V. išlydėjo draugę namo. Ji liko namuose, tvarkėsi, vyro nelaukė, nuėjo miegoti. Vyras grįžo apie 1 val. nakties sumuštas, aptvarstytas, kruvinas. Vyrui buvo stipriai sužalotas veidas, sumušta galva, nubrozdintos rankos, sumušti vidaus organai, stipriai suspardyti lytiniai organai. Jis apie mėnesį gydėsi, labai blogai jautėsi fiziškai ir psichologiškai. Paties įvykio nematė. Iš vyro ir kaimyno pasakojimų žino, kad lydint jos kolegę namo S. lauke buvo užpultas, jį suspardė kaimyno A. K. brolis, paskui išbėgo pas K. gyvenęs jaunuolis, kaip dabar žino V. A., ir toliau jį spardė, paskui buvo iškviesta policija, greitoji. Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b.l. 30-31).

Liudytojas A. K., kaltinamojo R. K. brolis, pasinaudodamas LR Kontitucijos 31 str. 3 d. ir LR BPK 82 str. 2 d. numatyta teise, teisiamajme posėdyje atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš balkono matė savo brolį R. K. ir kaimyną S. V. konfliktuojant, smūgių nematė, sušuko broliui „eik namo, neprasidėk“, R. grįžo pas jį pilnas emocijų, susinervinęs, sakė, kad nenorėjo jokių muštynių, kad S. pirmas pradėjo, o jis tik laikydamas S. stengėsi neleisti šiam muštis. V. pasakojo, kad rūkydamas balkone pamatė, jog R. mušasi su S., tuomet išbėgo lauk ir pastūmė S. ant žemės. Jie pasikalbėjo ir brolis išėjo lauk, o jis išėjo į balkoną pažiūrėti. S. vis dar sėdėjo, iš laiptinės išėjo kaimynas R. P.. S.iškart jam pasakė „tu esi liudininkas, tu paliudysi“. Tuomet jis R. galėjo pasakyti, tokius žodžius „tu nieko nematei“. Tai sakydamas turėjo galvoje tai, kad R. nematė, nuo ko viskas prasidėjo ir kas kaltas (1 t., b.l. 45-47).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Sedos g. 19, Telšiai, kieme (1 t., b.l. 17-19).

2014-10-05 23.40 val. Telšių apskrities VPK gautas telefoninis pranešimas, kad į Telšių regioninės ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi S. V., jam diagnozuota krūtinės ir sėklidžių sumušimas, galvos paviršiniai sužalojimai (1 t., b.l. 8).

Specialisto 2014-10-31 išvadoje Nr. G 2310/14(03) nurodyta, kad S. V. buvo nustatytas galvos sumušimas su daugybiniais veido odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse, nugaroje, kapšelio srityje. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 55).

Papildomoje specialisto 2015-05-10 išvadoje Nr. pG 1183/15(03) nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. G 2310/14(03) I-ame punkte nurodytus sužalojimus S. V. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, tikimiausia – sumušant. Neįtikima, kad išvardintus sužalojimus S. V. būtų patyręs griuvimo – kritimo metu atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (1 t., b.l. 57-58).

Specialisto išvadose, labiausi tikėtina dėl netikslumų specialistui pateiktuose medicininiuose dokumentuose, nurodyta netiksli sužalojimų patyrimo data iki 2014-10-04 vietoje 2014-10-05 23.04 val. Proceso dalyviai prašymų dėl šio netikslumo apklausti specialistą teismo posėdyje nepareiškė ir tai daryti netikslinga, nes sužalojimų padarymo data yra aiški pagal kitus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Šis netikslumas, nustatant bylai svarbias aplinkybes, esminės reikšmės neturi ir priimat nuosprendį į jį neatsižvelgiama.

LR BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kvalifikuojant veiką neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą. Veikos padarymo motyvai paprastai yra chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Motyvai esminės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi, tačiau į juos atsižvelgima individualizuojant bausmę. Veikos kvalifikavimą apsprendžia objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildomos LR BK 284 str. saugomos vertybės yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (LAT nutartys baudžiamosiose Nr.2K- 249/2009, Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-242/2009 ir kitos).

Kaltinamasis R. K. teigia, kad jo veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo jam išsakyti žodžiai, dėl kurių jis nesusivaldė. Bylos duomenimis, nukentėjusysis prieš smūgių jam sudavimą galimai išsakė kaltinamajam R. K. nepatinkančius ar užgaulius žodžius ir prieš metus iki įvykio tarp jų buvo kilęs nesutarimas dėl alkoholio laiptinėje vartojimo ir nukentėjusiojo išsakytų pastabų. Šios priežastys vertintinos kaip mažareikšmės, nesudaro pagrindo išvadai, kad R. K. veiksmuose dominavo konkreti asmeninė motyvacija ir veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi. Kaltinamasis V. A. teigia smurtavęs, mažesne nei kaltinime nurodyta apimtimi, gindamas savo draugą, globėjo brolį R. K.. Jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis R. K. būtų buvęs mušamas ar sumuštas nukentėjusiojo, byloje nėra. Teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, konflikto metu pagalba buvo reikalinga nukentėjusiajam, o ne kaltinamajam R. K.. Katinamasis V. A. nukentėjusiajam smūgius sudavė nesant jokios grėsmės R. K., kai jis ir nukentėjusysis jau buvo išsiskyrę. Nukentėjusiajam abiejų kaltinamųjų daugybiniai smūgiai suduoti daugiabučio namo kieme, kuris neabejotinai yra viešoji vieta. Įvykį stebėjo daugiabučio namo gyventojai, nukentėjusiojo kaimynai, kurie bandė nutraukti konfliktą, skambino policijai, ėjo į kiemą, reiškė pasipiktinimą. Tai rodo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji R. K. ir V. A. be jokios priežasties ar esant menkavertei dingsčiai viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį suduodami jam daugybinius smūgius. Tai stebėjo kiti asmenys - daugiabučio namo gyventojai, kurie remiantis nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, buvo išsigandę ir šokiruoti. Taip būtų pasijutęs bet koks kitas įvykį stebėjęs žmogus. Šiais veiksmais kaltinamieji neabejotinai parodė aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymą, visuomenės negerbimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamųjų veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamajame akte aprašant V. A. inkriminuojamos veikos objektyviosios pusės požymius nurodyta, kad jis suduodamas smūgius S. V. grasino užmušti, jei dar kenks jo geradariui. Šios aplinkybės nepatvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta.

Kaltinamųjų R. K. ir V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atskomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Daliniai prisipažinimai nepripažintini atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamuoju aktu abiems kaltinamiesiems inkriminuojamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veikos įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, neįrodytos jokiais objektyviais įrodymais.

Kaltinamasis V. A. be išankstinio susitarimo įsijungė į R. K. pradėtą nusikalstamą veiką ir ją tęsė. Nusikaltimo objektyviąją pusę įvykdė abu kaltinamieji – vienas po kito sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius viešoje vietoje, dėl jų abiejų veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir nežymiai nukentėjusiojo sveikata. Atskirti, kokias pasekmes sukėlė kiekvieno kaltinamojo veiksmai, remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei specialisto išvadomis, yra neįmanoma. Po nusikalstamos veikos abu kaltinamieji pasišalino iš įvykio vietos - R. K. išėjo namo, V. A. nuėjo į butą, tame pačiame name prie kurio įvyko įvykis, kuriame gyveno, ir neįsileido netrukus atvykusių policijos pareigūnų. Taigi kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkaudami mažiausiai visuomenei pavojinga bendrininkavimo forma - be išankstinio susitarimo. Bendrininkavimas kaltinamuoju aktu neinkriminuojamas. Teismas nagrinėja bylą neperžengdamas LR BPK 255 str. nustatytų ribų ir šios aplinkybės kaltinime nenurodo ir kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia nepripažįsta.

Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai.

Skiriant bausmę R. K. atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų nusikaltimo padarymo metu neturėjo ir neturi. Dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. Paties paaiškinimais augina du nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra vienintelis su darbu susijusias pajamas gaunantis ir šeimą išlaikantis asmuo. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nusikalstama veika padarytos žalos ar jos dalies neatlygino, savo elgesio kritiškai nevertina.

Skiriant bausmę V. A. atsižvelgiama į tai, kad anksčiau teistas 2 kartus už iki pilnametystės įvykdytas nusikalstamas veikas, nusikalto teistumui išnykus. Galiojančių administracinių nuobaudų nusikaltimo padarymo metu neturėjo ir neturi. Turi sveikatos sutrikimą – lengvą protinį atsilikimą, kuris, remiantis teismo ekspertizės išvada netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti konkrečios patirties ribose (1 t., b.l. 104, 123-125), tačiau neabejotinai turėjo reikšmės ir įtakojo kaltinamojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu. Įstojo į kito kaltinamojo pradėtą nusikalstamą veiką. Dirba, nustatytas 45 procentų darbingumas (2 t. ,b.l. 45). Paties paaiškinimais turi 2015 m. gimusį vaiką, kuriuo rūpinasi ir teikia jam išlaikymą. Nusikalstama veika padarytos žalos ar jos dalies neatlygino, suteikus paskutinį žodį, nukentėjusiojo atsiprašė ir savo elgesį įvertino neigiamai, pažadėjo ateityje daugiau nebenusikalsti.

Abiems kaltinamiesiems skirtinos laisvės apribojimo bausmės artimos bausmės vidurkiui, nustatant įpareigojimus, galinčius daryti jiems teigiamą įtaką.

Kaltinamiesiems R. K. ir V. A. 2015-09-07 paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b.l. 100-101, 155-156), paliktinos galioti iki bausmių vykdymo pradžios.

Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 22,68 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo S. V. gydymą (b.l. 61-62). Kaltinamieji su šiuo civiliniu ieškiniu sutinka. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje nustatytomis aplikybėmis ir rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai šią sumą priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo S. V. civilinis ieškinys kaltinamiesiems R. K. ir V. A. dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo lygiomis dalimis (2 t. b.l. 16-17). Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaiko, tačiau palieka spręsti teismo nuožiūra. Kaltinamieji su ieškiniu sutinka iš dalies – kaltinamasis R. K. paaiškino, kad sutinka atlyginti 300-400 Eur neturtinės žalos, kaltinamasis V. A. paaiškino, kad sutinka atlyginti 480 Eur neturtinės žalos. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Dėl tiriamos kaltinamųjų padarytos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam S. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – fizinį skausmą ir nepatogumus. Nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai - galvos sumušimas su daugybiniais veido odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse, nugaroje, kapšelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl specialisto išvada konstatuotų sužalojimų, kuriuos sukėlė kaltinamųjų neleistinas fizinis poveikis, nukentėjusiajam teko patirti skausmą ir kreiptis į medikus. Nepaisant to, smurto pasekmės nesunkios. Duomenų, kad dėl sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių – likę randų ar panašiai – nėra. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos kentė didelį fizinį skausmą, baimės jausmą, nemigo naktis, buvo apribotos galimybės dirbti. Duomenų apie nedarbingumą nėra. Nukentėjusysis dėl smurto turtinės žalos nepatyrė. Abu kaltinamieji dirba ir gauna minimalius atlyginimus, turto neturi. Pačių paaiškinimais vienas išlaiko du, kitas - vieną nepilnamečius vaikus. Duomenų apie nukentėjusiojo turtinę padėtį byloje nėra, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės darbinę veiklą, šeiminę padėtį, ir kaltinamųjų paaiškinimus apie jų šeimines padėtis, išlaikomus asmenis, nukentėjusiojo turtinė padėtis, labiausiai tikėtina, yra ženkliai geresnė, nei kaltinamųjų. Pagal suformuotą teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 2000 Lt, kas atitinka nuo 145 iki 579 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008 ir kitos). Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad prašomas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl mažintinas (LR CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, būtent tai, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo dviese, šiam netikėtai ir esant bejėgiškumo būklėje – iš nugaros ir gulint ant žemės, tai, kad nusikalstama veika įvykdyta šalia nukentėjusiojo namų, kur žmogus paprastai jaučiasi saugus, kaltinamųjų išsakytas pozicijas dėl neturtinės žalos, taip pat įvertinant kaltinamojo V. A. sveikatos sutrikimą ir kad jis pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio galėjo nepilnai suprasti dalyko esmę, neturtinės žalos dydis nustatytinas didesnis nei pagal suformuotą praktiką analogiškose bylose – 700 Eur. Atskirti ir išskirti kokias konkrečiai pasekmes nukentėjusiojo sveikatai sukėlė kiekvieno kaltinamojo veiksmai, remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei specialisto išvadomis, yra neįmanoma. Tokiais atvejais paprastai kaltininkams kyla solidrioji atsakomybė. Nukentėjusysis prašo neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamųjų priteisti dalims. Laikytina, kad nukentėjusysis atsisako solidariosios prievolės (LR CK 6 .6 str. 8 d.). Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimas iš abiejų kaltinamųjų priteistinas lygiomis dalimis po 350 Eur. Nukentėjusysis patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš jų 350 Eur už ikiteisminio tyrimo metu suteiktas teisines paslaugas ir 450 Eur už atstovavimą teisme bei civilinio ieškinio parengimą (2 t., b.l. 58, 59). Pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nedetalizuota, kokią dalį iš 450 Eur sudaro už civilinio ieškinio parengimą ir palaikymą. Atsižvelgiant į rekomenduojamus priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydžius, ieškinio apimtį, sudėtingumą ir kokybę, atstovo pasisakymų turinį, laikytina, kad už civilinio ieškinio parengimą ir palaikymą teisme sudaro 60 proc. šios sumos, t.y. 270 Eur. Proprcingai patenkintiems civilinio ieškinio reikalavimams, nukentėjusiajam atlygintina 35 procentų, t.y. 95 Eur, šios sumos (LR CPK 93 str. 2 d.). Nukentėjusiajam iš kaltinamųjų priteistina 630 Eur teisinės pagalbos išlaidų, lygiomis dalimis po 315 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis, tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant dirbti ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki bausmių vykdymo pradžios.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. K. ir V. A. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 22,68 Eur išlaidų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiojo S. V. gydymą atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo R. K. nukentėjusiajam S. V. 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 315 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš kaltinamojo V. A. nukentėjusiajam S. V. 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 315 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.