Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo V. K. atskirojo skundo (ištaisyto) priėmimo klausimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., V. D., M. T. N. K., J. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl nesutikimo su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

14. CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus ir nutartis apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinių skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15. Civilinio proceso įstatymuose nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai tam, kad bylinėjimosi procesas truktų apibrėžtą laiką. Atskirasis skundas gali būti paduotas per septynias dienas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. vasario 28 d. teisme (per E. pristatymo sistemą) gautas pareiškėjo V. K. prašymas dėl juridiškai reikšmingos datos nustatymo, kuriuo prašo įtvirtinti 2019 m. vasario 25 d. kaip pareiškėjo susipažinimo su 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi datą ir pareiškėjui procesinius dokumentus siųsti per Lietuvos pašto informacinę E. pristatymo sistemą. Nurodė, kad EPP sistema nesinaudoja, tačiau procesiniai dokumentai be jo sutikimo buvo siunčiami per EPP sistemą. 2019 m. kovo 5 d. teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas. 2019 m. kovo 6 d. teisme gautas pareiškėjo pranešimas, prie kuriuo pareiškėjas pateikė patikslintą / papildytą atskirąjį skundą, kuriuo prašo įpareigoti antstolį paskelbti V. K. priklausančios 1/2 dalies neįkeisto 6,9800 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes atšauktomis; nustatyti V. D. kreditines teises į 1828,67 Eur sumą; nepanaikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kol vyks teisminis atskirojo skundo nagrinėjimas; sustabdyti 2018 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose paskelbtos nutarties vykdymą, iki kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas; teismo procesą vesti žodine tvarka, kviesti kreditorių, notarę dėl aplinkybių ir faktų tikslaus nustatymo.

18. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjas yra prisijungęs prie EPP sistemos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjui kaip EPP vartotojui nutartis, kuria buvo išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio veiksmų, buvo išsiųsta per EPP 2018 m. lapkričio 9 d. LITEKO duomenys patvirtina, kad nutartis pareiškėjui tinkamai buvo įteikta 2018 m. lapkričio 12 d., todėl terminas pateikti atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties baigėsi 2018 m. lapkričio 19 d. (00.00 val.). Atkreipė dėmesį, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas paskutinį kartą prie EPP sistemos buvo prisijungęs 2018 m. gruodžio 11 d. 19.13 val., tai patvirtina, kad pareiškėjui priimta nutartis buvo įteikta. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentus, jog jis retai turi galimybę prisijungti prie interneto, paneigia tai, jog jis internetu teikia prašymus per E. pristatymo sistemą, kuria naudojantis internetas privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis pareiškėjui įteikta, į tai, kad terminas atskirajam skundui pateikti yra pasibaigęs, atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nesutikimo su 2018 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

19. Taigi, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį pareiškėjui išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis.

20. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taigi procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis).

21. Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismams ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP sistema. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Sprendžiant klausimą, ar proceso dalyviui buvo tinkamai siunčiami ir įteikti procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis, reikia vadovautis minėtais teisės aktais.

22. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodyti asmenys, kuriems teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. gegužės 25 d. pareiškėjas pateikęs skundą vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), nurodė, kad dokumentus, susijusius su šio skundo svarstymu, pageidauja gauti skunde nurodytu adresu (t. y. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas V. K. turi EPP paskyrą ir prieigą prie šios paskyros, teismo procesinius dokumentus siuntė per EPP sistemą. Kaip jau minėta, 2019 m. vasario 28 d. teisme (per E. pristatymo sistemą) gautas pareiškėjo V. K. prašymas, kuriame, be kita ko, prašoma pareiškėjui procesinius dokumentus siųsti per Lietuvos pašto E. pristatymo informacinę sistemą. Minėtame prašyme nurodyta, kad pareiškėjas EPP sistema nesinaudoja, tačiau procesiniai dokumentai be jo sutikimo buvo siunčiami per EPP sistemą.

24. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) minėtos Taisyklės buvo pakeistos jas išdėstant nauja redakcija, tačiau tiek ankstesnėje Taisyklių redakcijoje, tiek dabar galiojančioje numatyta, kad paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų Taisyklių nustatyta tvarka) patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (esant šiam sutikimui kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas).

25. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo EPP sistemos paskyroje (Aprašo 21 punktas) ir jo paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato paskyrą EPP sistemoje. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo paskyroje EPP sistemoje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą EPP sistemoje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas). Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

26. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO sistemoje pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad jei asmuo neturi prievolės gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, jei teismas yra sudaręs sutartį su operatoriumi, siekiant užtikrinti operatyvų teismo procesą, procesiniai dokumentai teismui gali būti teikiami ir (ar) įteikiami proceso dalyviams (jei proceso dalyviai išreiškė tokį norą), naudojantis E. pristatymo sistema.

28. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, jog nagrinėjama civilinė byla vedama ne elektronine forma, pareiškėjas 2018 m. gegužės 25 d. skunde dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), nurodė, kad dokumentus, susijusius su šio skundo svarstymu, pageidauja gauti skunde nurodytu adresu (t. y. (duomenys neskelbtini)), kas šioje byloje, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, laikytina savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, atšaukimu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis išsiųsta per EPP sistemą pareiškėjui įteikta tinkamai ir kad terminas atskirajam skundui pateikti yra pasibaigęs, bei atsisakęs priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir grąžinęs jį padavusiam asmeniui, tokiu būdu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė (CPK 5 straipsnis).

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką, todėl priimta nutartis naikintina ir atskirojo skundo dėl nesutikimo su 2018 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

30. Apeliantas atskirajame skunde prašė nepanaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, kol vyks teisminis atskirojo skundo nagrinėjimas, ir sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties vykdymą, kol bus nagrinėjamas atskirasis skundas.

31. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

32. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo išnagrinėtas prašymas nepanaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, kol vyks teisminis atskirojo skundo nagrinėjimas, ir sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties vykdymą, kol bus nagrinėjamas atskirasis skundas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, prašymo netenkino.

33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo apeliacinio proceso metu patirtas 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.