- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- 1S-811-581/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00039-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji priemonė – D. T. - tėvams G. T. ir M. T.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. T. gynėjos advokatės R. Č. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-02 nutarties, kuria atmestas Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo D. T. ir D. T. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2012-01-18 nutartimi baudžiamosios bylos dėl D. T. padarytos įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 260 str. 3 d. nagrinėjimas sustabdytas ir D. T. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje D. T. buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Šalies argumentai
VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu prašė D. T. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-02 nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas atmestas ir D. T. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu D. T. gynėja advokatė R. Č. prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir pratęsti D. T. priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodo, kad ginamasis išsakė teismui savo nusistatymą nebekartoti praeities klaidų, norą gyventi normalų visavertį gyvenimą, pasiryžimą reguliariai vartoti vaistus ir lankytis pas psichiatrus, jei priverstinio gydymo režimas jam būtų pakeistas. Svarstant teisme teikimą, dalyvavo abu ginamojo tėvai, kurie patikino turintys tinkamas sąlygas stebėti sūnaus elgesį ir supratimą dėl sūnaus tolesnio gydymo užtikrinimo, jei priverstinio gydymo sąlygos būtų pakeistos į ambulatorines. Tėvų pažiūra į sūnaus buvusį elgesį kritiška, o pasiryžimas padėti jam gyventi be narkotikų labai tvirtas ir pagrįstas. D. T. iki patekimo į R. P. ligoninę geranoriškai gydėsi Naujosios Vilnios Psichiatrijos ligoninėje nuo 2011 m. kovo 9 d. iki tų pat metų lapkričio 11 d., tad faktiškas jo gydymo laikotarpis yra jau ilgesnis, nei treji metai. Teigia, kad D. T. sveikata yra pagerėjusi ir atitinkanti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis vykdomą priverstinį gydymą. Gydytojų komisija išvadas padarė įsigilinusi į jo sveikatos būklę ir nustatytą mažą smurtinės rizikos laipsnį. Bet teismas į šias išvadas visiškai neatsižvelgė ir pratęsė jam priverstinį gydymą tomis pačiomis sąlygomis, kurios pagal gydytojų komisijos duotas išvadas jau nebėra reikalingos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-09-02 nutartimi pagrįstai D. T. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Rerspublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nors gydytojų psichiatrų komisija 2014-08-07 priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 346 nurodė, kad D. T. psichinė būsena stebėjimo laikotarpyje buvo stabiliai pagerėjusi, agresijos, vidaus tvarkos pažeidimų, psichozinės simptomikos nekonstatuota ir rekomendavo D. T. keisti priverstinį gydymą bendros stebėjimo sąlygomis į priverstinį ambulatorinį gydymą, tačiau vien šios išvados nuspręsti dėl ambulatorinio gydymo D. T. nepakanka. Tokia išvada turi būti vertinama ir BK 98 straipsnio kontekste. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Nagrinėjamu atveju, padaryta išvada, jog po D. T. stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėjo, dėl ko jį toliau galima gydyti ambulatoriškai. Tačiau teismui pateikti duomenys neleidžia teigti, kad D. T. socialinis pavojingumas yra išnykęs. Teismui pateiktieji duomenys leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą D. T. psichinės būklės gerėjimą, tačiau vien psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Byloje pateiktas smurto rizikos 2014-08-06 įvertinimas Nr. HCR – 20 patvirtina, kad D. T. smurto rizika yra mažesnė už vidutinę, gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui bei pradėjus vartoti psichoaktyvias medžiagas (b.l. 14). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai D. T. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą.
Remiantis aukščiau išdėstytu, skunde nurodytais motyvais naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-02 nutartį ar ją keisti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.
nutaria:
atmesti D. T. gynėjos advokatės R. Č. skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-02 nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.