Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

gynėjams advokatams Jonui Pliugžmai, Valdui Burneikiui, Algirdui Gurauskui, Gediminui Skaisčiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistųjų J. G., E. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 5 d. epizodas), 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas) bei nubaustas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 5 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. D. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir V. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. R. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 5 d. epizodas), 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas) bei nubaustas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 5 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. R. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, E. R. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas), 259 straipsnio 2 dalį bei nubaustas:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arešto bausme 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 5 d. epizodas), 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas), 259 straipsnio 1 dalį bei nubaustas:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 5 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas) laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir A. Z. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, A. Z. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti:

1. Mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“ IMEI Nr. 354465021167405, „Nokia“ IMEI 354311001262511, Nokia IMEI Nr. 354322047767132;

2. SIM kortelės Nr. 89370031012230621855, Nr. 89370034150005147990, Nr. 89370034150004329961;

3. SIM kortelės rėmelis Nr. 60315454;

4. Automobilis M. B. E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

5. Automobilio M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė Nr. 001-0066006, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. ir E. R. nuteisti už tai, kad atlikdami bausmes (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), kartu (V. D. ir E. R.) 2010 m. rugsėjo 5 d. subūrė organizuotą grupę, kuriai vadovavo ir koordinavo jos narių veiksmus, t. y. laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. iki 7 d. organizavo neteisėtą disponavimą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, tikslu jas persiųsti ir platinti (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantiems asmenims. V. D. 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 20.38 val., nurodė D. T. perduoti narkotinę medžiagą – heroiną A. Z., o tuo tarpu E. R. 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 20.39 val., nurodė A. Z. pasiimti šią narkotinę medžiagą, tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 21.49 val. iki 22.00 val., prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pastariesiems susitikus, D. T. vykdydamas V. D. nurodymus perdavė A. Z. ne mažiaus kaip 9,877 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią A. Z. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, toliau vykdydamas E. R. nurodymus, neteisėtai laikė ir ruošė siuntimui (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantiems asmenis.

Taip pat, V. D. ir E. R. nuteisti už tai, kad V. D. 2010 m. rugsėjo 7 d., laikotarpyje nuo 19.07 val. iki 20.30 val., nurodė D. T. perduoti narkotinę medžiagą – heroiną J. G., o J. G. nurodė perduoti ją A. Z., o tuo tarpu E. R. 2010 m. rugsėjo 7 d., apie 20.32 val., nurodė A. Z. pasiimti šią narkotinę medžiagą, D. T. vykdydamas V. D. nurodymus namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė J. G. ne daugiau kaip 9,877 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 21.16 val. iki 21.30 val., J. G. neteisėtai nugabeno iki „NESTE“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė A. Z., po ko A. Z. nugabeno ne daugiau kaip 9,877 g narkotinės medžiagos – heroino į butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau vykdydamas E. R. nurodymus, neteisėtai laikė ir ruošė siuntimui (duomenys neskelbtini) bausmę, kol 2010 m. rugsėjo 8 d., 13.25 val., (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. iki 7 d. įsigytą labai didelį kiekį, t. y. bendrai 19,755 g narkotinės medžiagos – heroino paėmė policijos pareigūnai.

J. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 7 d., laikotarpyje nuo 19.07 val. iki 20.30 val., V. D. nurodžius D. T. perduoti narkotinę medžiagą – heroiną J. G., o jam (J. G.) - perduoti ją A. Z., o tuo tarpu E. R. 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 20.32 val., nurodžius A. Z. pasiimti šią narkotinę medžiagą, D. T. vykdydamas V. D. nurodymus namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė J. G. ne daugiau kaip 9,877 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 21.16 val. iki 21.30 val., J. G. neteisėtai nugabeno iki „NESTE“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė A. Z., po ko A. Z. nugabeno minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino į butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau vykdydamas E. R. nurodymus, neteisėtai laikė ir ruošė siuntimui (duomenys neskelbtini) bausmę, kol 2010 m. rugsėjo 8 d., 13.25 val., (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. iki 7 d. įsigytą labai didelį kiekį, t. y. bendrai 19,755 g narkotinės medžiagos – heroino paėmė policijos pareigūnai.

Be to, J. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos be tikslo ją platinti, t. y. J. G. be tikslo platinti laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą nerakinamame rūsyje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. spalio 13 d,. 8.30 val., kol šią psichotropinę medžiagą rūsyje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai,

A. Z. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasaros pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), nulaužė augančio kanapių augalo daigelį, jį parnešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neturėdamas tikslo platinti, pasodino jį į vazoną bei augino kaip augalą, neteisėtai laikė, o 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toliau neteisėtai laikė, kol 2010 m. rugsėjo 8 d., apie 13.25 val., šiame bute šis augalas - narkotinė medžiaga kanapės ir jų dalys, kurios masė 30,36 g, buvo paimti policijos pareigūnų.

Be to, A. Z. nuteistas už tai, kad disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, veikdamas organizuotoje grupėje, suburtoje 2010 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančių E. R. ir V. D., kurie laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. iki 7 d. organizavo neteisėtą įgijimą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, tikslu ją persiųsti bei platinti (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantiems asmenims, t. y. 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 20.38 val., V. D. nurodžius D. T. perduoti narkotinę medžiagą – heroiną A. Z., o tuo tarpu 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 20.39 val., E. R. nurodžius A. Z. pasiimti šią narkotinę medžiagą, jis (A. Z.) vykdydamas minėtus nurodymus tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 21.49 val. iki 22.00 val., prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), susitiko su D. T., kuris vykdydamas V. D. nurodymus perdavė jam (A. Z.) ne mažiaus kaip 9,877 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią A. Z. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, toliau vykdydamas E. R. nurodymus, neteisėtai laikė ir ruošė siuntimui (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantiems asmenis.

Taip pat, A. Z. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 7 d., laikotarpyje nuo 19.07 val. iki 20.30 val., V. D. nurodžius D. T. perduoti narkotinę medžiagą – heroiną J. G., o J. G. nurodžius perduoti ją A. Z., o tuo tarpu 2010 m. rugsėjo 7 d., apie 20.32 val., E. R. nurodžius A. Z. pasiimti šią narkotinę medžiagą, D. T. vykdydamas V. D. nurodymus o namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė J. G. ne daugiau kaip 9,877 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 21.16 val. iki 21.30 val., J. G. neteisėtai nugabeno iki „NESTE“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė A. Z., tuomet jis (A. Z.) nugabeno nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino į butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau vykdydamas E. R. nurodymus, neteisėtai laikė ir ruošė siuntimui (duomenys neskelbtini) bausmę, kol 2010 m. rugsėjo 8 d., 13.25 val., (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. iki 7 d. įsigytą labai didelį kiekį, t. y. bendrai 19,755 g narkotinės medžiagos – heroino paėmė policijos pareigūnai.

Konstatuoja, kad padaryta veika atitinka visus tęstinės veikos požymius: yra padarytos dvi identiškos veikos, kiekviena iš kurių atitinka to paties BK straipsnio dispozicijoje aprašytą veikos požymį; jas sieja vieninga kaltininkų tyčia, t. y. kaltininkai padarytas veikas suvokė ne kaip atskiras, o kaip vieną veiką; veikų padarymą skiria trumpas laiko tarpas, todėl turi būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pabrėžia, kad atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti vieną iš alternatyvių veikų, išvardintų šioje dalyje. Taigi, faktinių duomenų visuma leidžia neginčijamai teigti, kad A. Z., laikydamas pas save namuose 19,755 g heroino, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, nes toks kiekis narkotinės medžiagos buvo rastas pas jį kratos metu. Nustatyta ir tai, kad minėtą kiekį narkotines medžiagas jis įgijo ir laikė, šiam veiksmui vadovaujant bei jį organizuojant V. D. bei E. R.. Šių faktinių aplinkybių pakanka, kad A. Z., V. D. bei E. R. būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinus su šiuo nuosprendžiu jam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 40 (keturiasdešimčiai) parų arešto bausme, paskirti laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

4. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas įrodymus vertino šališkai, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteisė. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, t. y. byloje nėra tiesioginių įrodymų, o apelianto kaltė grindžiama vien nuteistojo A. Z. parodymais, kuris suinteresuotas bylos baigtimi. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė spaudimą A. Z. ir piršo mintį, kad duodant parodymus prieš E. R. bus sumažinta bausmė, todėl A. Z. turėjo pagrindą apeliantą apkalbėti ir duoti melagingus parodymus. V. D. patvirtino teisme, kad ir V. D. buvo siūloma duoti tokius parodymus kokių reikia ikiteisminio tyrimo pareigūnei, tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Be to, A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose teigė, kad asmuo tariamai duodavęs jam nurodymus telefonu buvo pravarde „Maly“. Mano, kad dėl aukščiau paminėtų priežasčių A. Z. parodymai turi būti vertinami kritiškai.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnį, nes nebuvo atlikta telefoninių pokalbių balsų ekspertizė, o buvo remtasi nuteistojo A. Z. ir jo sugyventinės I. Š. padarytais atpažinimais, kuriuose jie – A. Z. ir I. Š., atpažino apelianto balsą kaip asmens davusio nurodymus įgyti narkotines medžiagas. Šie asmenys nėra specialistai, todėl jie gali tik apibūdinti girdėtą balsą kaip panašų į E. R.. Teigia, kad A. Z. ir I. Š. suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Liudytoja I. Š. yra ilgametė A. Z. draugė ir sugyventinė, todėl suinteresuota, kad A. Z. būtų paskirta mažesnė bausmė. Be to, I. Š. nebuvo apklausta teisme, o V. D. savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, bet paneigė. Mano, kad teismas turėjo vadovautis teismų praktika – visos abejonės dėl teisiamojo kaltės turi būti vertinamos teisiamojo naudai, o ne priimti nuosprendį remiantis nepatikrintais įrodymais, dėl to buvo pažeistos procesinės teisės normos.

Apeliantas E. R. teigia, kad teismas, be tiesioginių įrodymų, vadovaudamasis vien prielaidomis ir filosofiniais išvedžiojimais, pripažino apeliantą nusikaltimo organizatoriumi, t. y. subūrus organizuotą grupę ir jai vadovavus. Nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neturėjo galimybės įgyti narkotinių medžiagų bei jas gabenti, neturėjo galimybės paveikti ar duoti nurodymus laisvėje esantiems asmenims, kad šie įgytų narkotines medžiagas ar jomis disponuotų. Nuteistojo A. Z. parodymai, kad tariamai buvo E. R. skolingas ir gavo grasinančius laiškus, absurdiški ir melagingi. Byloje nėra skolos lapelių ir grasinančių laiškų, kurių iš viso negalėjo būti, nes apeliantui buvo paskirtas pašto cenzūravimas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos su E. R. apkalbančiais asmenimis.

Teismas nesiaiškino kam priklausė mobilaus ryšio telefonas ir telefono numeris, iš kurio neva apeliantas skambino ir davė nurodymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš E. R. nebuvo paimtas mobilaus ryšio telefonas ar SIM kortelė. Teigia, kad negalėjo suburti organizuotos grupės ir jai vadovauti, nes pažinojo tik A. Z., o kitų asmenų nepažinojo. J. G. ir V. D. patvirtino, kad apeliantą pažinojo tik iš matymo, tačiau su E. R. nebendravo ir negavo nurodymų. Pažymi, kad buvo suvaržytas pataisos namuose esančio rėžimo, todėl neturėjo pajamų ir negalėjo organizuoti narkotinių medžiagų įsigijimo, tačiau tokią galimybę turėjo A. Z., kuris prisipažino vartojantis narkotikus.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų A. Z. parodymus, kad pas A. Z. rasti narkotikai turėjo būti gabenami į (duomenys neskelbtini) instancijos teismas nesiaiškino kaip narkotinės medžiagos turi patekti į pataisos namus, kokie pareigūnai padėtų narkotinėms medžiagoms patekti į pataisos namus, kam turėjo būti perduotos narkotinės medžiagos. Tik nustačius visas šias aplinkybes, teismas galėjo teisingai kvalifikuoti kiekvieno iš dalyvių tariamai padarytas nusikalstamas veikas, ir tik tada priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

E. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmuose nėra ir negalėjo būti nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, nes narkotinių medžiagų rastų pas A. Z. bute neįgijo, negabeno ir neplatino, niekam nenurodinėjo tai daryti, nesubūrė organizuotos grupės, todėl nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino paskirtas bausmes su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu. Teismas pagal BK 64 straipsnio 3 dalį pridėjo prie bausmės 6 mėnesius, įskaitė į bausmės laiką suėmime išbūtą laiką tik nuo 2010 m. spalio 13 d. Nurodo, kad už pirmą nusikaltimą atlikinėjo bausmę nuo 2008 m. rugsėjo 11 d., todėl subendrinus bausmes turėjo įskaityti atliktos bausmės dalį nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. spalio 13 d. pagal Vilniaus 3 miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendį. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus 3 miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, t. y. E. R. buvo likę kalėti tik 3 (trys) mėnesiai. Tačiau teismas prie naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės 10 (dešimties) metų pridėjo netgi 6 (šešis) mėnesius ir į bausmės laiką neįskaitė dalies atliktos bausmės nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. spalio 13 d.

Nuteistasis prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuratūros atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistųjų E. R. ir J. G. atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - heroino tikslu ją platinti padarymo aplinkybes, tačiau nepagrįstai ją išskaidė į dvi nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. rugsėjo 5 d. ir 2010 m. rugsėjo 7 d. ir todėl neteisingai kvalifikavo nuteistųjų E. R., V. D. ir A. Z. nusikalstamus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje teisingai nurodyta, jog V. D. ir E. R. subūrė organizuotą grupę, kuriai vadovavo ir koordinavo jos narių veiksmus, t.y. laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. iki rugsėjo 7 d. organizavo neteisėtą disponavimą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, tikslu jas persiųsti ir platinti (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantiems asmenims. Tokiu būdu apygardos teismas iš esmės pripažino, jog nepriklausomai nuo to, kad narkotinė medžiaga – heroinas nuteistojo A. Z., veikiančio organizuotoje grupėje suburtoje nuteistųjų V. D. ir E. R., buvo įgyta perdavimui į (duomenys neskelbtini) per du kartus – 9,877 g gauti 2010 m. rugsėjo 5 d. iš asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir 9,877 g 2010 m. rugsėjo 7 d. gauti iš nuteistojo J. G., buvo įgytas, laikytas ir ruoštas perdavimui labai didelis kiekis 19,755 g narkotinės medžiagos – heroino.

Tęstinė nusikalstama veika – viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kurias apima vieninga kaltininko tyčia. Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta, jog nuteistieji V. D. ir E. R. suburdami organizuotą grupę turėjo vieningą tyčią ir jų nusikalstama veika buvo nukreipta į vieningą objektą – viso V. D. laisvėje turėto narkotinės medžiagos - heroino kiekio perdavimo į (duomenys neskelbtini). Šios padarytos veikos epizodai laikytini vienos nusikalstamos veikos sudėtimis dalimis. Nuteistieji V. D., E. R., A. Z. bei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, veikė vieninga tyčia, jos realizavimo laikas nėra reikšmingas. Tokiu būdu padarytos veikos laikytinos vienos nusikalstamos veikos epizodais ir pati veika kvalifikuotina tik pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį, t.y., pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Nuteistieji V. D. ir E. R. savo kaltę teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme neigė, o nuteistasis E. R. savo kaltę ginčija ir apeliaciniu skundu. Jų kaltė pilnai įrodyta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų ištirtais įrodymais. Iš nuteistojo A. Z. parodymų seka, kad nuteistasis E. R. jam skambino du kartus prašydamas paimti narkotikus, nurodydamas kaip jas paruošti (įsiūti į džinsines kelnes) perdavimui į įkalinimo įstaigą (t.7, b. l. 106-107). Be to ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad E. R. telefonu jam buvo nurodęs heroiną surūšiuoti dozėmis – „rutuliukais į prezervatyvus, į celofaną ir izoliaciją“ (t. 3, b. l. 17). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Z. nurodė, jog negali patvirtinti, jog jam skambino būtent E. R., bet kolegija tiki būtent jo parodymais duotais pirmosios instancijos teisme, kurie pilnai sutampa su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtinami kita baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organus suvokiamus požymius metu įtariamasis A. Z. pagal balsą atpažino E. R. kaip asmenį, kurio nurodymu įgijo narkotines medžiagas - heroiną, ir kuris koordinavo jo veiksmus įgyjant heroiną, bei džiovinant ir ruošiant platinimui, o taip pat nurodė dar paimti 100 gramų narkotikų bei „pamokyti“ asmenis, ankščiau perdavusius blogos kokybės ir mažesnį kiekį nei turėjo paduoti, narkotikų. Taip pat atpažino su E. R. kalbančius M. V. ir I. Š., kurie kalbasi apie kratą, atliktą (duomenys neskelbtini), esančiame bute, bei narkotinių medžiagų – heroino paėmimą Be to, jis labai smulkiai nurodė, pagal ką jis atpažįsta minėtus asmenis: „E. R., pravarde „F.“ aš pažįstu jau senai, su juo nei kartą teko bendrauti akis į akį, tiek telefonu, todėl pažinodamas jo kalbos stilių, manierą, balso tembrą, tvirtai atpažįstu jo balsą. Lygiai taip pat nemažai laiko teko bendrauti su M. K., S. Z. bei jo žmona Viktorija, M. V. (su juo kartu gyvenau kurį laiką), su I. Š. (ji yra mano draugė), todėl taip pat tvirtai atpažinau jų balsus iš balso tembro ir kalbos manierų“ (t. 2, b. l. 118-120).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2010 m. rugsėjo 8d. atliktos kratos metu, bute adresu (duomenys neskelbtini), A. Z. atidavė septynis rutuliukus, suvyniotus į lipnią juostą sudėtus į celofano gabaliuką, gelsvos spalvos miltelius ir medžiagos gabaliukus mažame polietileniniame maišelyje, baltos spalvos lėkštę su gelsvos spalvos medžiagos gabaliukais. Taip pat buvo rastas ir paimtas lapinis augalas vazone. (t 1, b. l. 12-13). Tokiu būdu, narkotinė medžiaga perdavimui buvo paruošta būtent taip, kaip nurodė telefoninio pokalbio metu E. R.. Iš 2010 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvados Nr. 140 – (6619)-ISI-6592, matyti, kad ši narkotinė medžiaga yra heroinas, kurio bendra masė 19,755 g, o žalios spalvos augalas yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 30,36g (t. 1, b. l. 17-19).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja I. Š.. Ji pilnai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme. Iš jos parodymų seka, kad po A. Z. sulaikymo jai skambino iš įkalinimo įstaigos E. R., kurį ji žino kaip „F.“, klausė apie kratą. Ji patvirtino, kad būtent E. R. jai sakmbino, nes jo balsą atpažino, kadangi su juo buvo ir anksčiau kalbėjusi telefonu. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organus suvokiamus požymius metu liudytoja I. Š. pagal balsą atpažino E. R. kaip asmenį, kuris po A. Z. sulaikymo telefonu kalbėjosi su ja ir M. V. dėl policijos atliktos kratos, apie A. Z. sulaikymą. Taip pat pateiktame pokalbyje atpažino tarpusavyje kalbančius A. Z. ir E. R.. (t. 2, b. l. 121-122)

Be to, ji nurodė, kad „F.“ pažįstama Viktorija nuteistojo A. Z. broliui perdavė 2000 Lt sumokėti advokatui. Nors ji pinigų perdavimo nematė, tačiau šie jos parodymai sutampa ir liudytojos V. N., apklaustos apeliacinės instancijos teisme, parodymais. Ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, ir papildomai parodė, kad ištikrųjų buvo perduoti 2000 Lt.

Nuteistasis E. R. nurodo, kad apygardos teismas negalėjo remtis Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organus suvokiamus požymius protokolais, kuriuose užfiksuota, jog nuteistasis E. Z. ir liudytoja I. Š. atpažino jo balsą. Šie asmenys nėra specialistai, todėl jo manymu turėjo būti skiriama fonoskopinė ekspertizė. Tačiau tiek nuteistasis E. Z., tiek liudytoja I. Š. išsamiai paaiškino pagal kokius požymius – kalbos stilių, manierą, balso tembrą atpažino E. R. balsą, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo, ir nebuvo būtinybės skirti fonoskopinę ekspertizę.

Apeliantas E. R. apeliaciniame skunde teigia, kad A. Z. davė melagingus parodymus, nes pastarasis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tačiau pirmosios instancijos teismo ištirti kiti įrodymai patvirtina A. Z. nurodomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl jai netikėti nėra pagrindo.

Nuteistasis E. R. teigia, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje jis neturėjo jokių galimybių naudotis telefonu. Tai paneigiama jau anksčiau aptartais įrodymais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuteistasis A. Z. naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 164, t. 2, b. l. 2), nuteistasis J. G. – Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 120-121, 128-146), o nuteistieji E. R. ir V. D. – Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49-64, 80-89, 128-146, 175-180). BPK 154 straipsnio tvarka gauti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys – abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. Z.), Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantys asmenys, kurių tarpe buvo E. R. ir V. D.), Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantys asmenys, kurių tarpe buvo S. Z.) telefoniniai pokalbiai (t. 2, b.l.10-117). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs BPK 155 straipsnio 1 dalies tvarka gautus duomenis - mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Tele2“ abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatė, kad šie abonentai nuolat bendravo 2010 m. rugsėjo 5, 7, 8 dienomis (t. 2, b. l. 137-155).

Iš nuteistojo J. G. parodymų seka, kad nuteistasis V. D., su kuriuo kartu atlikinėjo bausmę, jam dar bausmės atlikimo metu nurodė, kad, kai išeis iš laisvės atėmimo vietos, turės nueiti pas asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir paimti pas pastarąjį buvusius ir V. D. priklausiusius narkotikus. Analogiškus nurodymus V. D. J. G. davė ir vėliau telefonu, pastarajam jau išėjus iš laisvės atėmimo vietos po bausmės atlikimo (t. 7, b. l. 104-106). Jis su V. D. telefonu kalbėjo 3-4 kartus ir visi pokalbiai buvo apie narkotikus. Apie narkotikų kiekį nebuvo kalbama, tačiau buvo minimas heroinas. Šiuos jo parodymus patvirtina jau anksčiau aptarti įrodymai. Be to, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organus suvokiamus požymius metu nuteistasis J. G. pagal balsą atpažino V. D. kaip asmenį, kuris pateiktuose pokalbiuose nurodo nuvykti pas „D.“; kuris prisistatęs kaip „V.“ pokalbio metu su kitu asmeniu teiraujasi apie pas „D.“ laikomas narkotines medžiagas, kurios turėjo patekti į laisvės atėmimo vietą. Taip pat J. G. atpažino „D.“ mamą, kurios V. D. klausinėjo apie „D.“; iš pateiktų pokalbių turinio atpažino asmenį, kuriam V. D. nurodymu perdavė narkotines medžiagas - heroiną (t. 2, b. l. 123-124). Nuteistasis paaiškino, jog narkotikus gavo iš D. T. ir visą jų kiekį atidavė A. Z.. Pastarasis jam po to davė 1.5 g heroino asmeniniam naudojimui. Perdavimo metu A. Z. buvo su moterimi ir vaiku automobilyje. Taip pat jis pripažino vieną kartą nusipirkęs čigonų tabore metamfetaminą, kuris buvo rastas pas jį kratos metu.

Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu apklausus galutinai įtariamuoju iš dalies pripažino ir nuteistasis V. D., pirmosios instancijos teisme neigęs savo kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog jis žinojo apie vykdomas veikas, pripažino pažįstąs asmenį, kurio atžvilgiu byla atskirta, ir nuteistąjį J. G., kuris atlikinėjo kartu su juo bausmę ir kuriam išėjus į laisvę buvo pavesta nugabenti narkotines medžiagas. A. D. buvo tame pačiame būryje kartu su E. R., kurio pagalba buvo surastas A. Z. turėjęs padėti atgabenti narkotines medžiagas - heroiną į pataisos namus. Apygardos teisme, atsakydamas į nuteistojo E. R. klausimą, jis nurodė, kad negali paaiškinti savo parodymų (t. 7, b. l. 103). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi A. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Be to, iš šių parodymų seka, kad nuteistasis E. R. iš (duomenys neskelbtini) taip pat skambino telefonu, nes turėjo surasti žmogų galintį paimti iš D. T. narkotikus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes tas surastas žmogus tai nuteistasis A. Z.. A. D. parodymais patvirtinama, kad E. R. skambino telefonu A. Z..

Apeliantas E. R. nepagrįstai teigia, kad byloje nenustatyta, jog narkotinė medžiaga turėjo būti perduota būtent į (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinama nuteistųjų A. Z. ir J. G. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, bei nuteistojo A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei kitais jau aptartais įrodymais.

Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių (dviejų ar daugiau) asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ir daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Apygardos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teisingai nustatė, jog nuteistieji V. D. ir E. R. subūrė organizuotą grupę, vadovavo ir koordinavo jos narių – nuteistųjų A. Z., J. G. ir asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta, veiksmus. Jie organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino gabenimą į pataisos namus, t.y. labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis A. Z., vykdydamas E. R. nurodymus per du kartus įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino ir ruošė jį perdavimui į pataisos namus, o nuteistasis J. G., vykdydamas V. D. nurodymus, įgijo iš asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta, didelį kiekį 9,877 g narkotinės medžiagos – heroino ir jį perdavė A. Z.. Taigi, kiekvienas iš jų turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko jiems priskirtas užduotis, o bendrais jų veiksmais buvo realizuotas suderintas nusikalstamos veikos planas.

Tokiu būdu nuteistojo J. G. prašymas pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe, atmetamas.

Nuteistiesiems V. D., E. R. ir A. Z., kvalifikavus jų veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, skirtinos naujos bausmės.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems V. D. ir E. R., atsižvelgia į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikiant organizuota grupe, ką apygardos teismas pagrįstai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat nenustatyta jokių jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. D. anksčiau teistas 5 kartus, o E. R. – 4 kartus, pastarąjį nusikaltimą padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu, jie nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo V. D. už šią nusikalstamą veiką laisvės atėmimą 13 metų, o E. R. – 14 metų. Įvertinant jų vienodą vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jiems skirtinos ir vienodos bausmės – laisvės atėmimas 13 metų.

(duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 9/07-6029 (t. 8, b. l. 71) prašoma nuteistajam V. D. subendrinti bausmę su 2011 m. kovo 10 d. Vilniaus pirmo apylinkės teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2011 m. balandžio 4 d.), kuris nebuvo žinomas priimant skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Tai galės padaryti pirmosios instancijos teismas BPK 347 straipsnyje numatytais pagrindais ir tvarka.

Nuteistajam A. Z. skirtina prokurorės apeliaciniu skundu prašoma minimali laisvės atėmimo bausmė numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. Kolegija atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi.

Apygardos teismas, skirdamas bausmę J. G., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas bei nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamo veikos padarymą organizuota grupe. J. G. buvo paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, dar labiau ją švelninti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo. Nuteistajam J. G. nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 11 d. (vėliau šis terminas partęstas), todėl jam, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės atlikimo laiką turi būti įskaičiuotas suėmimo laikas nuo 2013 m. sausio 11 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo (paskelbimo) dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

V. D., pripažinto kaltu ir nuteisto pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 5 d. epizodas) ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas), padarytas veikas perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

V. D. į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendį ir bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. R., pripažinto kaltu ir nuteisto pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 5 d. epizodas) ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas), padarytas veikas perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

A. Z., pripažinto kaltu ir nuteisto pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 5 d. epizodas) ir BK 260 straipsnio 2 dalį (2010 m. rugsėjo 7 d. epizodas), padarytas veikas perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su jam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 40 (keturiasdešimčiai) parų arešto bausme ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Nuteistųjų E. R. ir J. G. apeliacinius skundus atmesti.

J. G. į bausmės atlikimo laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2013 m. sausio 11 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.