Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-1081-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00039-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 59-173 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu A. Z. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. buvo panaikinta ir jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (šešios nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, ir A. Z. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. Z. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metas ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. Z. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams.

A. Z. bausmės vykdymo pradžia 2010 m. rugsėjo 8 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2021 m. kovo 8 d. A. Z. 2/3 bausmės atliko – 2017 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 59-173 nutarė taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir siūlyti nuteistajam nustatyti tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2021 m. kovo 8 d.;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021 m. kovo 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jei paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo.

Teismas konstatuoja, jog A. Z. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 3 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. Z. atlieka laisvės atėmimo bausmę už devynių nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų, septynios sunkių nusikaltimų (šešių nusikalstamų veikų padarymo atveju nuteistasis veikė kaip padėjėjas), o viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Dvi nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, septynios nusikalstamos veikos yra priskiriamos nusikaltimams nuosavybei. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. Z. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, darė pakankamai intensyviai (visos nusikalstamos veikos padarytos per pakankamai trumpą laiko tarpą), beveik visi nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje. Pažymėtina ir tai, jog A. Z. anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, t. y. jis buvo teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamojo nusižengimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, kad A. Z. geba nesielgti impulsyviai, jis teikia pirmumą planavimui, veikia išnagrinėjęs detales. Aptartų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. Z. nusikalstamas elgesys buvo nulemtas ne atsitiktinių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visumos, o aiškaus apsisprendimo kartu su kitais asmenimis veikti nusikalstamai, neatsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais sukeliamas pasekmes, tikintis išvengti bausmės už nusikaltimus. Aptarti faktai rodo ir tai, kad nuteistasis net ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, suvokdamas konkrečių veiksmų nusikalstamą pobūdį, jam gresiančias pasekmes už neteisėtą elgesį, savo interesus gali įgyvendinti nusikalstamu būdu. Teismas įvertina ir tai, kad A. Z. bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas (šiuo metu nuobaudos negalioja) už nustatyto režimo pažeidimus (vieną kartą buvo nubaustas už narkotikų vartojimą pataisos namuose). Taigi akivaizdu, jog aptarti faktai neigiamai charakterizuoja A. Z., leidžia daryti išvadą, jog jis ne visuomet geba pasirinkti teisėtą veikimo būdą, vis tik tai nereiškia, kad nuteistasis šiuo metu negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. Z. šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje, jis stengiasi atsiriboti nuo neigiamos aplinkinių įtakos (ryšius su buvusiais bendrininkais yra nutraukęs, jų atnaujinti neketina), geba išlaikyti savitvardą, nesielgti impulsyviai, turi trumpalaikius realistinius planus, susijusius du darbine veikla, pagalba artimiesiems, rūpinimusi vaiku, jis geba išskirti savo pagrindines problemas. Pataisos namuose A. Z. dalyvavo įvairiose teisinio švietimo programose, jis yra saistomas tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais (palaiko ryšį laiškais bei telefonu, pataisos namuose yra lankomas artimųjų, pagal galimybes stengiasi dalyvauti savo sūnaus auklėjime), nuteistasis keturis kartus skatintas, kaip jau buvo minėta, galiojančių nuobaudų neturi, dirba (nuteistasis pakankamai ilgą laiką dirbo ir būdamas laisvėje), turi įgijęs suvirintojo specialybę, išėjęs į laisvę turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Pastebėtina, kad nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, jis yra linkęs bendradarbiauti su personalu ir palankiai vertina priežiūrą. Nuteistasis iš dalies minimalizuoja nusikaltimais padarytą žalą visuomenei, tačiau supranta poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis išlaikė. Aptari faktai iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis laisvės atėmimo bausmės metu keitė savo elgesį teigiama linkme, jis sugebėjo išlaikyti ryšius su savo artimaisiais, turi galimybes adaptuotis laisvėje.

Taigi teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, vis tik manytina, kad teigiamai A. Z. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys (nusikalstamo elgesio rizika yra žema (31 balas iš 168, iš kurių 20 balų yra statiniai ir jų mažinti nėra galimybės)) metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 59-173 nustatant A. Z. pareigas, kurios ir toliau padės koreguoti jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 59-173 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Z..

Lygtinio paleidimo metu A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.