Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1554-826/2014

2014 m. lapkričio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. Š. ieškinį atsakovams R. V., A. V., J. J. B. ir V. B. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl turtinės žalos atlyginimo būdo natūra nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, atsakovams netaikęs solidariosios atsakomybės, nepagrįstai sumažino prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį. Išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas atsakovų atsakomybės už jų nepilnamečių sūnų galimai padarytą žalą atlyginimo klausimas.

Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą, todėl pagrįstai ginčą kvalifikavo kaip kylantį iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Ieškovas, pagrįsdamas ieškinį, turi įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (už žalą atsakingo) asmens kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

Dėl solidariosios civilinės atsakomybės už padarytą žalą

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, netaikęs solidariosios atsakomybės už atsakovų vaikų kartu padarytą žalą, padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas ir kt., bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V.-F. v. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2008).

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2010).

CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Taigi pagal šias įstatymo normas atsako tėvai ar atitinkama institucija, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dalinės ar solidariosios civilinės atsakomybės atsakovams taikymą, vadovavosi 2013-08-13 nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 68-1-00244-13, ir padarė išvadą, kad autobusų stiklai buvo išdaužti atskirais J. V. ir E. B. veiksmais, jų nesiejo bendras tikslas, priešingai, vienam mintis kilo po to, kai stiklą išdaužė kitas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. V. ir E. B. tėvai už jų vaikų padarytą žalą atsako pagal dalinės prievolės taisykles, t. y. J. V. tėvai atsako už žalą, susijusią su autobuso „Hino RB 145“ galinio stiklo išdaužimu, o E. B. tėvai atsako už žalą, susijusią su autobuso „Hino RB 145S“ galinio stiklo išdaužimu.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Prie išnagrinėtos civilinės bylos yra pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-1-00244-13. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu 2013-04-08 apklaustas nepilnametis J. V. paaiškino, kad 2013 m. balandžio pradžioje, jam būnant su E. B. didžiajame autobuse, pastarasis autobuse rasta spyna išdaužė šalia stovėjusio autobuso galinį stiklą, vėliau jam taip pat kilo mintis išdaužti trečiojo autobuso langą ir jis, radęs tuščią butelį, juo išdaužė trečiojo autobuso galinį stiklą, papildomai apklausiamas 2013-07-29 paaiškino, kad tuščiu buteliu išdaužė trečiojo autobuso galinį stiklą, tačiau stiklo šukės neišbyrėjo, todėl jie su E. B., norėdami, kad abu stiklai visiškai išdužtų, ėmė ieškoti, kuo mesti į patį stiklą, kad sutrūkinėtų plėvelė, laikanti šukes, todėl iš pradžių jo rastą sportinį batą į vidurinį autobusą metė E. B. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-1-00244-13, b. l. 71, 135). Ikiteisminio tyrimo metu 2013-04-08 apklausiamas nepilnametis E. B. paaiškino, kad viduriniojo autobuso galinį stiklą išdaužė J. V., o jis sušalusiu batu išdaužė trečiojo autobuso galinį stiklą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-1-00244-13, b. l. 83). Pagal ikiteisminio tyrimo metu atliktos įvykio vietos apžiūros protokolą, prie didžiojo autobuso stovėjo autobusas „Nino RB145S“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o paskutinis trečiasis buvo autobusas „Nino RB145“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-1-00244-13, b. l. 8).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti J. V. ir E. B. parodymai (noras visiškai išdaužti dviejų autobusų galinių langų stiklą, aplinkybė, kad J. V. rado sušalusį batą ir jį perdavė E. B., kuris metė į autobuso langą, iš kurio iškrito stiklas) rodo, kad jų veiksmai turi būti vertinami kaip peraugantys į bendrus veiksmus žalojant turtą, nes tai akivaizdžiai nukreipta į žalos vienam objektui padarymą, tai leidžia daryti išvadą, kad juos sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, be to, iš jų parodymų neįmanoma nustatyti, kuris iš nepilnamečių kurio iš stovėjusių autobusų langą išdaužė, nes apklausiami ikiteisminio tyrimo metu po įvykio praėjus keletui dienų jie skirtingai nurodė, kuris iš jų kurio autobuso lango stiklą išdaužė, todėl J. V. ir E. B. tėvams už jų nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą taikytina solidarioji civilinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti ieškovui žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų.

Dėl turtinės žalos dydžio

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sumažino ieškovo prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai nesivadovavo UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitomis, nepagrįstai nepriteisė žalos dėl galinių stiklų keitimo darbų atlyginimo, tvirtinimo ir smulkių detalių vertės, sumažino ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas.

Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis byloje pateiktais tiek ieškovo, tiek atsakovų įrodymais apie autobuso galinių stiklų vertę, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių už autobuso „Hino RB 145S“ galinio stiklo sugadinimą priteisė 1000,00 Lt, o už autobuso „Hino RB 145“ galinio stiklo sugadinimą – 400,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui nepriteisė žalos už stiklo įdėjimą ir papildomas medžiagas atlyginimo, nes dėl visų autobusų apgadinimo visumos autobusai buvo parduoti į metalo laužą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs atsakovo nepilnamečių vaikų padarytos žalos ieškovui mąstą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad buvo atliktas trijų autobusų vertinimas, iš atsakovų vietoje 850,00 Lt priteisė po 141,67 Lt už vieno autobusų įvertinimą, iš viso 283,24 Lt žalos atlyginimo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl 500,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą ieškovui ikiteisminio tyrimo metu priteisimo iš atsakovų, kadangi subjektinės ieškovo teisės yra kilusios ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnis). Be to, nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų nepilnamečių veiksmų ir ieškovo patirtų 500,00 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, nes susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-1-00244-13, nustatyta, kad šias išlaidas ieškovas patyrė 2013-05-20 sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu, tačiau atsakovų nepilnamečiai vaikai jau 2013-04-08 buvo prisipažinę, kad išdaužė ieškovui priklausančių dviejų autobusų langus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-1-00244-13, b. l. 70, 82, 107). Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl to, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. Š. priklausančių autobusų kitų dalių sugadinimo yra sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų, jis gali būti atnaujintas šiuos asmenis nustačius, todėl ieškovas turės teisę kreiptis dėl 500,00 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo iš šių asmenų, apelianto reikalavimas dėl 500,00 Lt priteisimo yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškovo reikalavimo netenkino.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Ieškovo teigimu, jam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nepagrįstas, yra per mažas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, bei proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Pažymėtina, kad konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimai, sudarantys pagrindą vertinti teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą kasaciniame teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos atlyginimo dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.

Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nurodė, kad dėl suniokotų autobusų patyrė emocinį šoką, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir rūpesčių dėl ikiteisminio tyrimo ir panašiai, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovų nepilnamečiai vaikai padarė tik dalį autobusų sugadinimų, sugadinto turto vertė nėra didelė, todėl nustatė ir priteisė 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes (veiksnius): ieškovas dėl autobusų apgadinimo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir rūpesčių, atsakovų nepilnamečiai vaikai padarė tik nedidelę dalį autobusų apgadinimų, be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad autobusai buvo nebenaudojami, palikti be priežiūros nesaugomoje automobilių aikštelėje.

Todėl konstatuotina, kad buvo įvertinti reikšmingi neturtinės žalos dydžiui nustatyti veiksniai, neigiami atsakovų vaikų elgesio padariniai, laikantis įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, tik byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu, pagrįstai priteistas iš viso 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde reiškia naują reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, kuris galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, šis reikalavimas laikytinas nauju pagal CPK 312 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1785/2014), todėl, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas šio apelianto reikalavimo nenagrinėja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dalinės ir solidariosios atsakomybės taikymą, dėl to sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.): sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovui iš atsakovų R. V. ir A. V. priteista 791,67 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 250,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovų J. J. B., ir V. B. priteista 1391,67 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 250,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, keistina, naikinant sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, ir priimtinas naujas sprendimas – solidariai iš atsakovų R. V., A. V., J. J. B. ir V. B. priteisina 2183,34 Lt turtinės žalos ir 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovas, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 4 p., buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo naudai iš atsakovų priteista 2683,34 Lt žalos atlyginimo, už šį reikalavimą mokėtinas 81,00 Lt žyminis mokestis, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 20,25 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 2108,20 Lt bylinėjimo išlaidų (1000,00 Lt už advokato teisinę pagalbą ir už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą turėjo 1108,20 Lt vykdymo išlaidų). Šioje byloje buvo patenkinta 37 proc. ieškovo reikalavimų, nes vietoje ieškovo prašomo 7304,82 Lt žalos atlyginimo priteista 2683,34 Lt, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 780,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, tai yra, po 195,00 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Apeliantas pagal CPK 83 str. 1 d. 4 p. ir 2 d. nuostatas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimą.

Apeliantas už apeliacinio skundo padavimą turėjo mokėti 139,00 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad bendra apeliantui priteistina suma po apeliacinio skundo išnagrinėjimo nepasikeitė, atsakovų atžvilgiu buvo taikyta solidarioji civilinė atsakomybė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina 42,00 Lt žyminio mokesčio, tai yra, po 10,50 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo 500,00 Lt išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, duomenų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliantas apeliaciniu skundu reiškė 5 reikalavimus, iš kurių buvo patenkintas tik vienas, – atsakovų atžvilgiu taikyta solidarioji civilinė atsakomybė, todėl apelianto naudai iš atsakovų priteistina 100,00 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tai yra, po 25 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi atsakovams taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas iki 2683,34 Lt (LR CPK 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 93, 148, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

solidariai iš atsakovų R. V., A. V., J. J. B. ir V. B. priteisti 2183,34 Lt (632,34 EUR) turtinės žalos, 500,00 Lt (144,81 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, ir iš kiekvieno atsakovo – po 195,00 Lt (56,48 EUR) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovo A. Š. naudai.

Iš kiekvieno atsakovo R. V., A. V., J. J. B. ir V. B. priteisti po 20,25 Lt (5,00 EUR) žyminio mokesčio valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovų priešieškinį atmesti.

Iš kiekvieno atsakovo R. V., A. V., J. J. B. ir V. B. priteisti po 25,00 Lt (7,24 EUR) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo A. Š. naudai.

Iš kiekvieno atsakovo R. V., A. V., J. J. B. ir V. B. priteisti po 10,50 Lt (3,00 EUR) žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi atsakovams R. V., A. V., J. J. B. ir V. B. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 2683,34 Lt.