Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-194-903/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2-194-903/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01605-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
V. B., R. V., A. V., Jurgitai J
Advokatai
Donatas Lengvinas
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-194-903/2014Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01605-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui, atsakovui V. B., atsakovų atstovui advokatui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Š. ieškinį atsakovams R. V., A. V., Jurgitai J. B. ir V. B. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl turtinės žalos atlyginimo būdo natūra nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 2954,82 Lt turtinės žalos padarytos jų nepilnamečių vaikų, 3000,00 Lt neturtinės žalos, 850,00 Lt už nuostolių vertinimą, 1000,00 Lt advokato išlaidų (500,00 Lt ikiteisminio tyrimo metu ir 500,00 Lt civilinėje byloje). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas A. Š. 2013-04-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono Policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl jam priklausančių transporto priemonių sugadinimo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo baudžiamojoje byloje Nr. 68-1 -00244-13, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. nurodė, kad 2013-04-02 atvykęs į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). aptiko sugadintus jam priklausančius autobusus „Hino RB145“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Hino RB145S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei „Volvo B10M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Autobusui „Volvo B10M“ išdaužtas galinis ir galinių durų stiklai, įskeltas priekinis stiklas, paliktos praviros priekinės durys, išdaužtos galinės dešinės pusės stabdžių posūkio, priešrūkinės ir galinio apšvietimo lempos; autobuso viduje sulaužytos ir išdraskytos keleivių sėdynės. Autobusui „Mino RB 145S“ išdaužtas galinis stiklas, įskeltas galinių durelių stiklas, išdaužti šoniniai dešinės pusės priekiniai stiklai. Autobusui „Hino RB 145“ išdaužtas galinis stiklas, įskeltas priekinis stiklas. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00244-13 medžiagos matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK tyrėjai nustatė nepilnamečius asmenis E. B., gim. 2002-02-13, gyv. (duomenys neskelbtini) r., ir J. V., gim. 2002-04-14, gyv. (duomenys neskelbtini) r., kurie prisipažino išdaužę galinius stiklus dviem autobusams „Hino RB 145S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Hino RB 145“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų dėl kitų autobusų dalių sugadinimo, nenustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą Nr. 68-1-00244-13 nutraukė ir 2013-08-13 nutarime konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. B. ir J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Ikiteisminį tyrimą dėl A. Š. priklausančių autobusų kitų dalių sugadinimo sustabdė nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Taip pat nurodyta, kad dėl padarytos žalos atlyginimo A. Š. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nusikalstama veika atsakovų nepilnamečiai vaikai padarė ieškovui šiuos turtinius nuostolius: 1) autobuso „Hino RB 145S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio stiklo keitimo darbai - 150,00 Lt be PVM, galinio stiklo kaina - 1500,00 Lt be PVM, 2% tvirtinimo ir smulkių detalių vertė - 30,00 Lt be PVM. Žalos, padarytos nusikalstama veika, atkūrimo kaštams padengti reikalinga 2032,80 Lt su PVM, 2) autobuso „Hino RB 145“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio stiklo keitimo darbai - 150,00 Lt be PVM, galinio stiklo kaina - 600,00 Lt be PVM, 2% tvirtinimo ir smulkių detalių vertė - 12,00 Lt be PVM. Žalos, padarytos nusikalstama veika, atkūrimo kaštams padengti reikalinga 922,02 Lt su PVM. Ieškovui padaryta bendra turtinė žala yra 2954,82 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt keturi litai, 82 ct).

Dėl nepilnamečių J. V. ir E. B. nusikalstamos veikos ieškovas patyrė šias išlaidas: 1) už vertinimą, siekiant nustatyti transporto priemonių nuostolius ieškovas A. Š. sumokėjo 850,00 Lt su PVM, UAB „Pajūrio autorika“, 2) už atstovavimą visose ikiteisminio tyrimo institucijose ir teisinių paslaugų suteikimą ieškovas A. Š. sumokėjo 1000,00 Lt (500,00 Lt + 500,00 Lt) advokatui. Ieškovo patirtos bendros išlaidos - 1850,00 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt litų 00 ct). Prie šių išlaidų ieškovas neskaičiuoja laiko ir kuro sąnaudų, kurios buvo patirtos vykstant liudyti į policijos komisariatą ir kitas institucijas bei įstaigas, savarankiškai renkant bei pateikiant įrodymus.

Ieškovas A. Š. šiuo ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą dėl padarytos neturtinės žalos - 3000,00 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymo leidėjas neturtinę žalą apibrėžia ne per bendruosius požymius, bet per nebaigtinj neturtinės žalos atsiradimo atvejų sąrašą, nurodydamas tam tikrus neturtinio pobūdžio praradimus, t. y. neigiamus dvasinius aspektus, darančius poveikį asmeniui. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d.). Ieškovas A. Š., aptikęs sugadintas transporto priemones, jautėsi labai blogai. Dėl nepilnamečių nusikalstama veika atliktų veiksmų ieškovui buvo sukeltos dvasinės kančios: jis ilgą laiką negalėjo atsigauti po patirto šoko, ramiai kalbėti, dirbti, gėrė raminamuosius vaistus, jautėsi pažemintas.

Lietuvos Respublikos CK 6.275 str. 1 d. nustatytas bendrasis principas, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šiuo atveju nepilnamečių J. V. ir E. B. padaryta žala yra įrodyta, todėl atsakovais byloje yra jų tėvai: R. V., A. V., Jurgita J. B., V. B.. Galima pagrįstai teigti, kad pats nepilnamečių padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai galimai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, o jų kaltė suprantama, kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Lietuvos Respublikos CK. 6.282 str. 3 d. numatyta, kad teismas negali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, kai žala padaroma tyčia.

Atsiliepimas

Atsakovai per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka.

Taip pat atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą nustatyti civilinėje byloje turtinės žalos atlyginimo būdą natūra, pataisant ieškovui priklausančius sužalotus daiktus, t.y. solidariai įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad į A. Š. priklausantį autobusą „Hino RB 145S“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) autobusą „Hino RB 145“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įstatyti nauji galiniai langai bei atlikti su tuo susiję stiklų keitimo darbai. Per 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovams neįstačius į autobusus galinių stiklų, įpareigoti atsakovus solidariai sumokėti ieškovui žalą atlyginti - 1306,50 Lt, ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jie nesutinka su ieškovo nurodytos atlygintinos turtinės žalos dydžiu. Iš ikiteisminio tyrimo Nr.68-1-00244-13 medžiagos matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK nustatė nepilnamečius asmenis E. B. ir J. V., kurie išdaužė galinius stiklus dviem autobusams „Hino RB 145S“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir „Hino RB 145“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) Ieškovas ieškinyje nurodo, kad autobuso „Hino RB 145S“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) galinio stiklo keitimo darbai - 150,00 Lt be PVM, galinio stiklo keitimo kaina - 1500,00 Lt be PVM, tvirtinimo detalių vertė 2 proc. - 30,00 Lt be PVM. Žalos, atkūrimo kaštams padengti reikalinga suma - 2032,80 Lt su PVM. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad autobuso „Hino RB 145“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), galinio stiklo keitimo darbai - 150,00 Lt be PVM, galinio stiklo keitimo kaina - 600,00 Lt be PVM, tvirtinimo detalių vertė 2 proc. - 12,00 Lt be PVM. Žalos, atkūrimo kaštams padengti reikalinga suma - 922,02 Lt su PVM. Ieškovas nurodo, kad jam padaryta turtinė žala sudaro 2954,82 Lt. Ieškovas nurodo, kad už vertinimą, siekiant nustatyti transporto priemonių nuostolius ieškovas sumokėjo 850,00 Lt UAB „Autorika“ ir šios išlaidos priteistinos iš atsakovų. Byloje pateikta UAB „Pajūrio autorika“ PVM sąskaita faktūra Nr.0002478, kurioje nurodyta, kad už 3 vnt. autobusų vertinimą, siekiant nustatyti nuostolius ieškovas A. Š. sumokėjo 850,00 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad atsakovų nepilnamečiai vaikai būtų padarę žalą autobusui VOLVO B1010M, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertinimas įtrauktas į ieškovui priteistinus nuostolius, todėl nuostoliai dėl vertinimo išlaidų mažintini 1/3 dalimi - 283,33 Lt (850,00 Lt apmokėta suma už vertinimą: iš 3-jų vertintų autobusų = 283,33 Lt). Pažymėtina, kad žalos atstatymo vertintojas UAB „Pajūrio autorika“ į PVM sąskaita faktūrą Nr.0002478 įtraukė apmokėjimą už visos žalos (įskaitant nepadarytos atsakovų nepilnamečių vaikų) įvertinimą: kalkuliacija Nr.20130405-4 už galinių durų stiklo paketą, stiklo paketai prie durų šoniniai, spidometras; kalkuliacija Nr.20130405-3 už priekinį stiklą, prietaisų skydelį, todėl ieškovo nuostoliai už žalos įvertinimą mažintini iki 283,34 Lt (850,00 Lt - 283,32 Lt :2 =283,34 Lt).

Atsakovai gavę ieškinį kreipėsi į įmonę UAB „EUROGLASS“ ir UAB „Evelkas“ dėl galinių stiklų montavimo į autobusą „Hino RB 145S“ ir autobusą „Hino RB 145“. UAB „Evelkas“ nurodė 2013-10-16 komerciniame pasiūlyme autobuso „Hino RB 145“ galinio stiklo kainą su montavimo darbais su PVM - 520,00 Lt, autobuso „Hino RB 145S“ - 520,00 Lt. UAB „EUROGLASS“ nurodė 2013-10-16 komerciniame pasiūlyme autobuso „Hino RB 145“, autobuso „Hino RB 145S“ galinių stiklų kainą su montavimo darbais - 650,00 Lt plius PVM (t.y. 786,5 Lt). Šios nurodytos kainos yra pagrįstos, o ieškovo reikalautina nuostoliams atlyginti suma yra nepagrįstai didesnė - 2954,82 Lt. UAB „Evelkas“ nurodyta abiejų autobusų remonto darbų kaina – 1040,00 Lt, EUROGLASS“ - 1573,00 Lt, t.y. vidutinė dviejų įmonių nurodyta remonto darbų kaina sudarytų 1306,50 Lt. Žala skaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.).

Šalies argumentai

Atsakovai reiškiamu priešieškiniu prašo teismo atsižvelgiant į bylos aplinkybes pakeisti padarytos žalos atlyginimo būdą, įpareigojant atsakovus žalą atlyginti natūra - pataisyti sužalotus daiktus (Lietuvos Respublikos CK 6.281 str. 1 d.). Atsakovai įsipareigoja ieškovui turtinę žalą atlyginti natūra, pataisant ieškovui A. Š. priklausančius sužalotus daiktus, t.y. solidariai įpareigoja per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad į A. Š. priklausantį autobusą „Hino RB 145S“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) autobusą „Hino RB 145“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) būtų įstatyti nauji galiniai langai bei atlikti visi su tuo susiję stiklų keitimo darbai. Žalos atlyginimo atsakovui natūra būdas būtų teisingas, proporcingas ir pagrįstas realiomis žalos atstatymo sąnaudomis.

Atsiliepimas

Atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl neturtinės žalos 3000,00 Lt priteisimo iš atsakovų. Ieškovo nurodyto Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nuostatos netaikytinos. Ieškovas nurodo, kad dėl nepilnamečių veikos jis ilgą laiką negalėjo atsigauti nuo šoko, dirbti, gėrė raminamuosius vaistus, jautėsi pažemintas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog jam būtų suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, gydytojų išrašyti raminantys vaistai, sveikatos sutrikimus patvirtinantys medicinos įstaigos dokumentai. Byloje nepateikta pažyma, kad ieškovas buvo laikinai nedarbingas; taip pat neaišku prieš ką, kokiu būdu ir kada ieškovas buvo pažemintas.

Pažymėtina, kad autobusas „Hino RB 145S“ neeksploatuojamas nuo 2010-02-25 dienos, autobusas „Hino RB 145“ neeksploatuojamas nuo 2010-10-28 dienos. Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013-05-06 nutarime, Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013-08-13 nutarime nurodyta, kad daugelis ieškovui priklausančių autobusų didelių sugadinimų atlikta iki atsakovų nepilnamečių veikos, autobusai palikti nesaugomi viešoje Vėžaičių mstl. aikštelėje, jie sugadinti nenustatytų asmenų. Tai, kad autobusai buvo smarkiai apgadinti iki atsakovų nepilnamečių vaikų atliktos veikos patvirtina ieškovo byloje pateiktos UAB „Pajūrio autorika“ fotonuotraukos. Pažymėtina, kad ieškovui padaryta turtinė žala 1306,50 Lt nėra didelė, nusikalstamą veiką padarę asmenys yra nedarbingo amžiaus, jie savo kaltę pripažino.

Iš atsakovų nepriteistinos ieškovo išlaidos už ieškovo atstovavimą ikiteisminio tyrimo institucijose. Ieškovas, byloje Nr. 2-2021-903/2013 nagrinėjamoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK nuostatomis, šių išlaidų nepatyrė. Ieškovas, išlaidų, susijusių su jo atstovavimu vykdant ikiteisminį tyrimą atlyginimo, privalėjo reikalauti ikiteisminio tyrimo metu.

Atsiliepimas

Ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti, prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad autobusų langų kainos skiriasi dėl to, kad vieno autobuso galinis stiklas buvo šildomas.

Šalies argumentai

Atsakovas V. B. ir atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, prašė jį tenkinti iš dalies priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, o priešieškinį atmesti, kadangi autobusai parduoti į metalo laužą. Papildomai paaiškino, kad vaikai žalą padarė atskiras veiksmais, todėl iš atsakovų žala turi būti priteista pagal dalinės prievolės taisykles, be to, atsakovas V. B. pripažino, kad jo vaikas išdaužė autobuso „Hino RB 145S“ galinį stiklą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00244-13 medžiagos nustatyta, jog ieškovas A. Š. 2013-04-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono Policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) jam priklausantiems autobusams „Hino RB 145“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Hino RB 145S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei „Volvo B10M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išdaužti galiniai stiklai, o autobusui „Volvo B10M“ išdaužti ir durų stiklai, sugadintos ir sulaužytos sėdynės. 2013-08-13 nutarime ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00244-13 medžiagoje nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tyrimo metu patikimai nustatyta, kad E. B. ir J. V. išdaužė autobusų „Hino RB 45“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei „Hino RB 145S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatytų aikštelėje, esančioje Liepų g. 30, Vėžaičiai, Klaipėdos r., galinių langų stiklus, kas padarė kitus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus autobusams padarytus sugadinimus, tyrimo metu neginčijamų ir pagrįstų duomenų negauta. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes E. B. ir J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, o ikiteisminis tyrimas dėl A. Š. priklausančių autobusų kitų dalių sugadinimo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų (1 t., 9-10 b.l.). Iš UAB „Pajūrio autorika“ autobuso „Hino RB 145S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. 20130405-4 matyti, kad šio autobuso atkuriamieji (remonto) kaštai sudaro 5014,00 Lt, įskaitant PVM (remonto darbų vertė 635,25 Lt, keičiamų dalių vertė 4282,43 Lt, papildomų išlaidų vertė 96,80 Lt), iš jų galinio stiklo keitimas 150,00 Lt, galinis stiklas 1500,00 Lt, 2% tvirtinimo ir smulkių detalių vertės 30,00 Lt be PVM (1 t., 12-26 b.l.). Iš UAB „Pajūrio autorika“ autobuso „Hino RB 145“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos Nr. 20130405-3 matyti, kad šio autobuso atkuriamieji (remonto) kaštai sudaro 6515,00 Lt, įskaitant PVM (remonto darbų vertė 816,75 Lt, keičiamų dalių vertė 5553,16 Lt, papildomų išlaidų vertė 145,20 Lt), iš jų galinio stiklo keitimas 150,00 Lt, galinis stiklas 600,00 Lt, 2% tvirtinimo ir smulkių detalių vertės 12,00 Lt be PVM (1 t., 27-41 b.l.). Iš UAB „Pajūrio autorika“ PVM sąskaitos faktūros Nr.0002478 matyti, kad 850,00 Lt suma paskaičiuota už 3 autobusų, t.y. autobuso „Hino RB 145S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) autobuso „Hino RB 145“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir autobuso „Volvo B10M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimą (1 t., 42 b.l.). Iš 2013-10-16 UAB „Evelkas“ komercinio pasiūlymo matyti, kad autobusų „Hino RB 145“ ir „Hino RB 145S“ atskirai galinio stiklo kaina yra 260,00 Lt, montavimo darbai 260,00 Lt, iš viso 520,00 Lt su PVM (1 t., 68 b.l., 2 t., 5 b.l.). Iš 2013-10-16 UAB „EUROGLASS“ komercinio pasiūlymo matyti, kad autobusų „Hino RB 145“ ir „Hino RB 145S“ galinio stiklo su įmontavimu kaina yra po 650,00 Lt + PVM (1 t., 69 b.l., ). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad autobusai „Hino RB 145“ ir „Hino RB 145S“ išregistruoti 2013-11-16 baigus jų eksploatavimą, registracijos dokumentai sunaikinti, iš UAB „Kuusakoski“ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad autobusai parduoti kaip metalo laužas, už juos gauta 4407,93 Lt (1 t., 110-114 b.l.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 2954,82 Lt turtinės žalos padarytos jų nepilnamečių vaikų, 3000,00 Lt neturtinės žalos, 850,00 Lt už nuostolių vertinimą, ir bylinėjimosi išlaidas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šioje civilinėje byloje. Atsakovai prašo priteisti ženkliai mažesnę turtinę žalą bei nuostolių vertinimo išlaidas ir dalinai, nepriteisti neturtinę žalą ir advokato atstovavimo išlaidas ikiteisminio tyrimo metu. Taigi tarp šalių kyla ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimo išlaidų dydžio.

Dėl solidarios prievolės

Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1 d. nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 2K-151/2006).

2013-08-13 nutarime ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00244-13 medžiagoje nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tyrimo metu patikimai nustatyta, kad E. B. ir J. V. išdaužė autobusų „Hino RB 45“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei „Hino RB 145S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatytų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) galinių langų stiklus, tačiau nutarime nėra kontatuota, kad tai jie padarė bendrininkaudami. Iš tame pačiame nutarime išdėstytų nepilnamečio J. V. parodymų matyti, kad E. B. pirmas metė spyną į autobuso galinį stiklą ir jį išdaužė, tada J. V. kilo mintis išdaužti kito autobuso galinį stiklą, jį išdaužė mesdamas butelį, po to abu išėjo namo, kas leidžia daryti išvadą, kad autobusų stiklai buvo išdaužti atskirais J. V. ir E. B. veiksmais, jų nesiejo bendras tikslas, priešingai vienam mintis kilo po to, kai stiklą išdaužė kitas. Esant tokios aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad J. V. ir E. B. tėvai už jų vaikų padarytą žalą atsako pagal dalinės prievolės taisykles, t.y. J. V. tėvai atsako už žalą, susijusią su autobuso „Hino RB 145“ galinio stiklo išdaužimu, o E. B. tėvai atsako už žalą, susijusią su autobuso „Hino RB 145S“ galinio stiklo išdaužimu (atsakovas V. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad jo vaikas išdaužė būtent autobuso „Hino RB 145S“ galinį stiklą).

Dėl turtinės žalos

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001).

Ieškovas prašo priteisti: 1) 2032,80 Lt, įskaitant PVM, autobuso „Hino RB 145S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio stiklo atkūrimo kaštus, iš jų galinio stiklo keitimo darbai 150,00 Lt + PVM, galinio stiklo kaina 1500,00 Lt + PVM, 2% tvirtinimo ir smulkių detalių vertė 30,00 Lt + PVM; 2) 922,02 Lt, įskaitant PVM, autobuso „Hino RB 145“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio stiklo atkūrimo kaštus, iš jų galinio stiklo keitimo darbai 150,00 Lt + PVM, galinio stiklo kaina 600,00 Lt + PVM, 2% tvirtinimo ir smulkių detalių vertė 12,00 Lt + PVM. Ieškovas šias sumas grindžia UAB „Pajūrio autorika“ minėtų autobusų vertinimo ataskaitose padarytais paskaičiavimais. Tuo tarpu atsakovai pateikė UAB „Evelkas“ ir UAB „EUROGLASS“ komercinius pasiūlymus, jog autobuso „Hino RB 145“ galinio stiklo su įmontavimu kaina atitinkamai yra 520,00 Lt, įskaitant PVM, ir 650,00 + PVM, autobuso „Hino RB 145S“ galinio stiklo su įmontavimu kaina atitinkamai yra 520,00 Lt, įskaitant PVM, ir 650,00 + PVM. Nors šalių pateiktuose dokumentuose galinių stiklų montavimo kainos iš esmės sutampa, tačiau ženkliai skiriasi galinių stiklų kainos. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad UAB „Pajūrio autorika“ vertino originalių stiklų kainą, tuo tarpu iš UAB „Evelkas“ paaiškinimo rašto matyti, kad originalių galinių stiklų neįmanoma pateikti, nes tokių modelių autobusai nebegaminami ir techninis jų palaikymas nebeatliekamas, o jų pasiūlyti stiklai atitinka visus kokybės ir saugumo reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas laiko galimu nustatyti, kad atlygintina autobuso „Hino RB 145S“ galinio stiklo kaina yra 1000,00 Lt, įskaitant PVM, o atlygintina autobuso „Hino RB 145“ galinio stiklo kaina yra 400,00 Lt, įskaitant PVM. Kainų skirtumas paaiškintinas tuo, kad autobuso „Hino RB 145S“ galinis stiklis buvo šildomas (tai nustatyta ieškovo paaiškinimas, kuriais netikėti nėra pagrindo, kadangi jis dirbio su šiais autobusais), kas neabejotinai didina kainą, o kainų skirtumo proporcijos nustatytos iš UAB „Pajūrio autorika“ vertinimų ataskaitų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu abu autobusai „Hino RB 145S“ ir „Hino RB 145“ yra parduoti į metalo laužą, o ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šių autobusų nebeapsimokėjo tvarkyti dėl jiems padarytų visų sugadinimų, o galinių stiklų išdaužimas nebuvo esminis tokio sprendimo priėmimui, teismas mano, reikalavimas atlyginti ir stiklų montavimo darbus yra nepagrįstas. Taigi iš J. V. tėvų priteistina 400,00 Lt turtinės žalos už autobuso „Hino RB 145“ galinio stiklo išdaužimą, o iš E. B. tėvų priteistina 1000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo už autobuso „Hino RB 145S“ galinio stiklo išdaužimą.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinės žalos samprata bei jos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje. Nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms bylose, kuriose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkūrimui, vienas iš reikšmingiausių kriterijų yra padarytos turtinės žalos dydis ir paprastai neturtinės žalos sumos priteisiamos ženkliai mažesnės nei turtinės žalos sumos. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovas dėl suniokotų autobusų patyrė emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumų ir rūpesčių dėl ikiteisminio tyrimo ir pan. (priešingai nei mano atsakovų atstovas, teismo nuomone, tokių išgyvenimų įrodyti dokumentais neįmanoma), todėl yra pagrindas ieškovui priteisti ir neturtinę žalą. Ieškovas prašo jam priteisti 3000,00 Lt neturtinės žalos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. V. ir E. B. padarė tik dalį autobusų sugadinimų, jų sugadinto turto vertė nėra itin didelė, teismas sprendžia, kad ieškovui priteistina 500,00 Lt neturtinė žala, priteisiant ją lygiomis dalimis iš J. V. ir E. B. tėvų.

Dėl nuostolių vertinimo ir ikiteisminuio tyrimo metu patirtų advokato atstovavimo išlaidų

Byloje pateikta UAB „Pajūrio autorika“ PVM sąskaita faktūra Nr.0002478, kurioje nurodyta, kad už 3 vnt. autobusų vertinimą, siekiant nustatyti nuostolius ieškovas A. Š. sumokėjo 850,00 litų. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad atsakovų nepilnamečiai vaikai būtų padarę žalą autobusui VOLVO B1010M, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertinimas įtrauktas į ieškovui priteistinus nuostolius, todėl nuostoliai dėl vieno autobuso vertinimo išlaidų mažintini 1/3 dalimi iki 283,33 Lt. Be to, UAB „Pajūrio autorika“ į PVM sąskaita faktūrą Nr.0002478 įtraukė apmokėjimą už visos žalos (įskaitant nepadarytos atsakovų nepilnamečių vaikų) įvertinimą: kalkuliacija Nr.20130405-4 už galinių durų stiklo paketą, stiklo paketai prie durų šoniniai, spidometras; kalkuliacija Nr.20130405-3 už priekinį stiklą, prietaisų skydelį, todėl ieškovo nuostoliai už vieno autobuso žalos įvertinimą mažintini dar ½ iki 141,67 Lt. Taigi iš J. V. ir E. B. tėvų priteistina po 141,67 Lt nuostolių vertinimo išlaidų.

Ieškovas prašo priteisti jo patirtas 500,00 Lt išlaidas advokato atstovavimui ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pažymi, akd baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK VIII skyrius. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje nėra išspręstas nukentėjusiojo šiame procese patirtos išlaidos, tai nesudaro teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinės ieškovo teisės yra kilusios ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 1 straipsnis, civilinė byla Nr. 3K-3-331/2008). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas nemato pagrindo ieškovo ikiteisminiame tyrime patirtas atstovavimo išlaidas priteisti atsakovams šioje civilinėje byloje.

Dėl priešieškinio

Atsižvelgiant į tai, kad autobusai yra parduoti į metalo laužą, atstatyti jų vertę natūra, kaip to priešieškiniu prašo atsakovai, nėra galimybių, todėl priešieškinys atmestinas.

Dėl kitų bylinėjimo išlaidų

Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra 7804,82 Lt, tačiau įvertinus su ieškiniu pateiktus duomenis, iš šios sumos minusuotina 500,00 Lt suma, sumokėta advokatui už ieškinio surašymą, kas priskirtina prie bylinėjimosi išlaidų. Taigi už 7304,82 Lt dydžio ieškinį ieškovas turėjo sumokėti 219,14 Lt, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 4 p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus ieškinį iš dalies (iš atsakovų R. V. ir A. V. priteisus 791,67 Lt (10,84 proc. nuo ieškinio sumos), iš atsakovų Jurgitos J. B. ir V. B. priteisus 1391,67 Lt (19,05 proc. nuo ieškinio sumos), žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų valstybės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš atsakovų R. V. ir A. V. priteistina 23,76 Lt, iš atsakovų Jurgitos J. B. ir V. B. 41,75 Lt.

Iš ieškovo pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad jis advokatui už atstovavimą šioje civilinėje byloje sumokėjo 1000,00 Lt, o iš pateikto nurodymo sumokėti pinigus matyti, kad ieškovas antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sumokėjo 1108,20 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 2108,20 Lt ylinėjimo išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš atsakovų R. V. ir A. V. priteistina 228,53 Lt, iš atsakovų Jurgitos J. B. ir V. B. 401,61 Lt.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 29,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Esant nustatytoms aplinkybėms išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina suma iš šalių neviršija 10 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 791,67 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt vieną litą 67 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) neturtinės žalos bei 228,53 Lt (du šimtus dvidešimt aštuonis litus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) r., naudai.

Priteisti iš atsakovų Jurgitos J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. gyv. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1391,67 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną litą 67 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) neturtinės žalos, bei 401,61 Lt (keturis šimtus vieną litą 61 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Ąžuolo g. 1, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., naudai.

Priteisti iš atsakovų R. V. ir A. V. 23,76 Lt (dvidešimt tris litus 76 ct), o iš iš atsakovų Jurgitos J. B. ir V. B. 41,75 Lt (keturiasdešimt vieną litą 75 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovų priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus