Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.2.1. Tarnybai skundą dėl Administratoriaus tariamai neteisėtų veiksmų pateikęs UAB „Broner“ kreditorius „Swedbank“, AB nurodė, jog nors LUAB „Broner“ bankroto byla iškelta daugiau kaip 7 m., Bendrovė iki šiol tik 2 kartus paskelbė LUAB „Broner-“ turto varžytynes, iš kurių vienerias pati atšaukė, o kitų varžytynių paskelbimas buvo pripažintas neteisėtu, taip pat nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. įvyko UAB „Broner“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta dėl UAB „Broner“ nuosavybės teise turimo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Kreditorius nurodo, jog nors nuo minėto UAB „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos praėjo jau 1,5 mėnesio, varžytynės iki šiol nepaskelbtos, taip pat nurodė, kad Administratoriaus veiksmais tariamai vilkinamas UAB „Broner-“ bankroto procesas, todėl skunde Tarnybos prašoma įvertinti, ar Bendrovės veiksmai nepažeidžia teisės aktų.

Atlikusi Administratoriaus veiklos, vykdant UAB „Broner“ bankroto procedūras patikrinimą, Tarnyba Išvadoje nustatė, kad Administratorius jokių pažeidimų, kiek tai susiję su kreditoriaus „Swedbank“, AB skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl varžytynių paskelbimo ir atšaukimo, dėl įkeisto varžytynių nepaskelbimo, dėl procesinių dokumentų (skundų ar atskirųjų skundų) teikimo teismui nepažeidė, tačiau padarė išvadą, kad Administratorius tariamai pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes nesiėmė aktyvių veiksmų dėl neįkeisto UAB „Broner“ turto pardavimo. Tarnybos nuomone, Administratorius UAB „Broner“ bankroto procedūrų eigoje turėjo galimybę ir privalėjo į kreditorių susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimą dėl neįkeisto UAB „Broner“ turto pardavimo, o to nepadaręs pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.4 punktą.

LAGK, įvertinusi Išvados teisėtumą, Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad Įsakymas ir Išvada, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, yra teisėti ir juose nurodyti argumentai yra pagrįsti.

2.2.2. Bendrovė dar 2017 m. lapkričio 3 d. Tarnybai pateiktuose papildomuose paaiškinimuose detaliai išdėstė faktines aplinkybes, jas pagrindė rašytiniais dokumentais, ir įrodė, jog visos UAB „Broner“ bankroto procedūrų eigos metu Bendrovė negalėjo inicijuoti neįkeisto UAB „Broner“ turto pardavimo, nes dėl šio turto tarp kreditorių ir / ar trečiųjų asmenų nuolat vyko teisminiai ginčai, kurie tęsiasi iki šiol. Akivaizdu, kad nei Tarnyba, priimdama galutinę Išvadą, nei LAGK, priimdama Sprendimą, į Administratoriaus paaiškinimuose nurodytas aplinkybes visiškai neatsižvelgė, jų nevertino. Dar daugiau, iš Sprendimo teksto apskritai neaišku, kada ir kokių tiksliai veiksmų Administratorius nesiėmė, kada ir kokius veiksmus turėjo atlikti. Sprendime LAGK pateikė keletą tarpusavyje prieštaraujančių situacijos vertinimų, iš kurių nėra galima suprasti, kokie tiksliai administratoriaus veiksmai / neveikimas ir kokiu laikotarpiu sudaro tariamų ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Elgesio kodekso 6.4 punkto pažeidimų sudėtį.

2.3.1. UAB „Broner“ neįkeistas turtas, t. y. 2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos teisės, negalėjo būti parduodamas, o šio turto pardavimo varžytynėse tvarkos ir kainos nustatymo klausimas administratoriaus iniciatyva nebuvo ir negalėjo būti keliamas kreditorių susirinkimų metu dėl šių priežasčių.

2.3.1.1. Nuo UAB „Broner“ bankroto procedūrų pradžios 2010 m. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio buvo nagrinėjamas teisminis ginčas tarp UAB „Broner“ ir atsakovų O. I. M., J. M., L. Š., J. Š. (J. Š.), Z. T. Š. (Z. T. Š.), E. Š. dėl (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) nuostolių atlyginimo. Šis teisme nagrinėtas klausimas buvo tiesiogiai susijęs su visu UAB „Broner“ turtu (tiek įkeistu, tiek neįkeistu „Swedbank“, AB naudai), esančiu (duomenys neskelbtini), todėl visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį šio turto pardavimas nebuvo galimas.

2.3.1.2. Nuo 2013 m. iki šiol sprendžiamas klausimas dėl pasibaigusios kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai įregistruotos hipotekos UAB „Broner“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), išregistravimo klausimas. Neišsprendus šio klausimo, neįkeistos turto dalies pardavimas nėra galimas ir būtų netikslingas, nes išregistravus hipoteką visas neįkeistas turtas turėtų būti parduodamas vienu metu, tokiu būdu padidinant parduodamo turto vertę. Turto pardavimas atskiromis dalimis sumažintų iš pardavimo gaunamų pajamų dydį ir pažeistų UAB „Broner“ kreditorių interesus.

2.3.1.3. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki šiol nagrinėjamas teisminis ginčas tarp UAB „Broner“ kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „Inreal valdymas“ dėl įkeisto UAB „Broner“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytynių neteisėtumo. Šio ginčo metu taip pat nagrinėjami kreditoriaus UAB „Inreal valdymas“ argumentai dėl būtinumo visą UAB „Broner“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. y. visus 5 žemės sklypus, iš kurių 3 šiuo metu vis dar yra įkeisti) pardavinėti kaip investicinį projektą. Teismas šioje byloje tik 2017 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą, šio sprendimo apskundimo apeliaciniam teismui terminas dar nepasibaigęs. Tarp kreditorių vykstant ginčui dėl turto pardavimo tvarkos ir sąlygų, Administratorius negalėjo kreditorių susirinkimuose kelti klausimo dėl neįkeisto turto pardavimo.

Dėl iki šiol tarp kreditorių vykstančio ginčo dėl UAB „Broner“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavinėjimo kaip investicinio projekto, Administratorius negalėjo ir neturėjo pareigos, kaip nurodoma Sprendime, nedelsdamas po VAT 2017 m. sausio 11 d. nutarties įsiteisėjimo, nedelsiant reaguoti ir šaukti kreditorių susirinkimą dėl neįkeisto turto vertinimo, pardavimo kainos ir tvarkos.

2.3.4. Tiek Tarnybai teiktuose paaiškinimuose, tiek ginčo nagrinėjimo LAGK metu, klausimas dėl neįkeisto UAB „Broner“ turto pardavimo pirmą kartą iškeltas 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkimo metu, tačiau šio kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus VAT 2017 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1845-619/2017 panaikino. Kito 2016 m. gruodžio 6 d. UAB „Broner“ kreditorių susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas dėl šio neįkeisto turto pardavimo kartu su įkeistu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip vientiso investicinio projekto (6 kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimas). Kreditoriai „Swedbank“, AB ir valstybės įmonė Turto bankas balsavo prieš kreditorių UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ pateiktą pasiūlymą įpareigoti Administratorių parengti investicinį projektą ir atlikti vertinimą. Tokiu būdu buvo priimtas kreditorių susirinkimas pasiūlymą atmesti. Kreditorius UAB „Inreal valdymas“ 2016 m. gruodžio 23 d. teismui pateikė skundą dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tai reiškia, kad VAT 2017 m. sausio 11 d. nutarties priėmimo metu teisme jau buvo nagrinėjamas naujas teisminis ginčas, tiesiogiai susijęs su neįkeistu UAB „Broner“ turtu. Esant šiam teisminiam ginčui, klausimo dėl neįkeisto UAB „Broner“ turto pardavimo iškėlimas nebuvo įmanomas ir nebūtų logiškas, nes galimai prieštarautų būsimai teismo nutarčiai. VAT 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3095-619/2017 kreditoriaus skundas dėl 2016 m. gruodžio 6 d. UAB „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimo (dėl investicinio projekto) buvo atmestas. Kreditorius 2017 m. kovo 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos VAT nutarties ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje paminėtą VAT nutartį paliko nepakeistą. Tai patvirtina, kad teisminis ginčas dėl investicinio projekto parengimo ir patvirtinimo buvo išnagrinėtas tik 2017 m. gegužės 4 d.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ginčo laikotarpis šioje administracinėje byloje yra nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos, įvertinus tai, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės 4 d. VAT ir Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas ginčas, tiesiogiai susijęs su UAB „Broner“ neįkeistu turtu, akivaizdu, kad Administratorius iki pat 2017 m. gegužės 4 d. negalėjo kreditorių susirinkimuose kelti klausimo dėl šio turto pardavimo. Be to, net ir Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2017 m. gegužės 4 d. nutartį, kreditorių ginčas dėl UAB „Broner“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaip investicinio projekto (t. y. tiek įkeisto, tiek neįkeisto turto pardavimo kartu) nesibaigė: ginčas taip pat vyko ir kitoje byloje pagal kreditoriaus UAB „Inreal valdymas“ ieškinį dėl paskelbtų įkeisto UAB „Broner“ turto varžytynių pripažinimo neteisėtomis (detalios faktinės aplinkybės dėl šios bylos nagrinėjimo yra nurodytos Administratoriaus 2017 m. liepos 5 d. paaiškinimų Tarnybai 5–6 lapuose).

Minėtina, kad šioje byloje teismas tik 2017 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą (sprendimas Tarnybai pateiktas kartu su Administratoriaus 2017 m. spalio 18 d. paaiškinimais), kuriame varžytynes pripažino neteisėtomis. Šį VAT sprendimą apeliacine tvarka yra apskundęs didžiausias UAB „Broner“ kreditorius „Swedbank“, AB, kuris kaltina Administratorių neveikimu, nors pats kreditorius apeliaciniame skunde pratęsė tiesiogiai su neįkeistu UAB „Broner“ turtu susijusio teisminio ginčo nagrinėjamą. „Swedbank“, AB apeliacinis skundas šiuo metu dar nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme, galutinis teismų sprendimas dėl kreditorių ginčo iki šiol nepriimtas.

2.3.5. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iki šiol tarp kreditorių vyksta ginčai dėl UAB „Broner“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir sąlygų, taip pat ir dėl to, ar įkeistas ir neįkeistas turtas turėtų būti parduodamas kartu ar atskirai. Vykstant šiems ginčams, Administratorius neturėjo nei pareigos, nei galimybės kreditorių susirinkimuose kelti klausimų dėl neįkeistos turto dalies pardavimo tvarkos ir kainos. Akivaizdu, kad šio turto pardavimo klausimas keltinas tik kreditoriams išsprendus tarpusavio ginčus dėl turto pardavimo tvarkos ir sąlygų. Akivaizdu, kad Administratorius visas ĮBĮ įtvirtintas pareigas vykdė tinkamai ir operatyviai, siekė bankroto proceso tikslų, o neįkeisto turto pardavimo klausimas nebuvo ir negalėjo būti keliamas kreditorių susirinkimuose tik dėl tarp kreditorių vykstančių teisminių ginčų, kurių egzistavimui ar nagrinėjimo teismuose trukmei Administratorius neturi ir negali turėti jokios įtakos.

2.3.6. LAGK Sprendime keliamos abejonės dėl apskritai galimybės parduoti UAB „Broner“ turtą kaip investicinį projektą, nurodoma, kad Bendrovė nepateikė Komisijai duomenų apie investicinio projekto realią naudą, apie projekto parengimo laiko sąnaudas, nepateikė duomenų, ar nebus patirti didesni nuostoliai ir dar labiau neužsitęs bankroto procedūros.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad esant dalies kreditorių valiai dėl turto pardavimo vienu būdu (t. y. parduoti turtą kaip investicinį projektą), taip pat esant kreditorių ginčui (kurio dalis yra nagrinėjama teismuose) dėl turto pardavimo formos ir tvarkos, Administratorius neturi teisės nesilaikyti kreditorių valios ir siūlyti kreditorių interesų neatitinkančių turto pardavimo projektų tol, kol kreditorių valia nėra galutinai suformuota. Tai patvirtina, kad investicinio projekto naudingumas ar parengimo terminai patys savaime nėra ir negali būti kriterijus, vertinant Administratoriaus veiksmus ir jų atitikimą ĮBĮ ar Elgesio kodekso nuostatų kontekste, juo labiau, kad ginčas tarp kreditorių dėl tikslingumo turtą pardavinėti tokia tvarka kilo pačioje pirminėje stadijoje, t. y. sprendžiant dėl investicinio projekto parengimo tikslingumo, taigi, bankroto byloje investicinis projektas nebuvo rengiamas, atitinkamai Sprendime nurodomų duomenų Administratorius Komisijai ar Teismui pateikti negali.

2.3.7. Kita vertus, VAT nagrinėjant ginčą, kreditorius UAB „Inreal valdymas“ buvo pateikęs preliminarų investicinio projekto vertės apskaičiavimą, pagal kurį investicinio projekto preliminari vertė – (duomenys neskelbtini) Eur (parduodant įkeistą ir neįkeistą turtą – 5 žemės sklypų nuomos teises ir sklypuose esančius statinius kartu), kai didžiausias UAB „Broner“ kreditorius „Swedbank“, AB balsavo už įkeistos turto dalies (3 iš 5 žemės sklypų nuomos teisių ir juose esančių statinių) pardavimą už (duomenys neskelbtini) Eur kainą. Manytina, kad šis kainų skirtumas leidžia preliminariai spręsti, jog investicinis projektas galėtų būti naudingas UAB „Broner“ ir jos kreditoriams, padėtų pasiekti bankroto proceso tikslą, t. y. patenkinti finansinius kreditorių reikalavimus didesne apimtimi.

2.3.8. Priimdama Sprendimą, LAGK visiškai nevertino Bendrovės nurodytų argumentų, susijusių su būtinybe, prieš inicijuojant neįkeisto UAB „Broner“ turto pardavimo procedūras, išregistruoti pasibaigusią UAB „Broner“ turto hipoteką didžiausio kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai. Dar nuo 2013 m. UAB „Broner“ kreditorių susirinkimuose pradėtas kelti klausimas dėl pasibaigusios UAB „Broner“ hipotekos išregistravimo, nes įregistruotos hipotekos objektas yra žuvęs. Galutinai neišsprendus pasibaigusios hipotekos išregistravimo klausimo ir neatlikus išregistravimo procedūrų, greta esančio neįkeisto UAB „Broner“ turto pardavimas nebūtų neprotingas ir netikslingas, nes parduodant tik dalį turto būtų sumažinama šio turto kaina. Išregistravus hipoteką, visas (duomenys neskelbtini), esantis turtas (visi 5 žemės sklypai) galėtų būti parduodami kaip vienas kompleksas, tokiu būdu padidinant iš pardavimo gaunamas lėšas ir labiau užtikrinant UAB „Broner“ kreditorių interesus.

Administratorius 2013 m. liepos 29 d., vykdydamas UAB „Broner“ 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus (kreditorių susirinkimų protokolai Nr. 9 ir Nr. 10 jau pateikti Tarnybai kartu su 2017 m. spalio 18 d. paaiškinimais), parengė išvadą dėl UAB „Broner“ įkeisto turto hipotekos pabaigos ir išregistravimo (išvada Tarnybai pateikta kartu su 2017 m. liepos 5 d. paaiškinimais), kurioje nurodyta, kad atlikus UAB „Broner“ turto analizę buvo nustatyta, jog dalis bankrutuojančios bendrovės apskaitoje esančių nekilnojamojo turto objektų, adresu: (duomenys neskelbtini), yra nugriauti. Visi šie nugriauti pastatai buvo 2008 m. gruodžio 4 d. sutartine hipoteka (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) įkeisti kreditoriaus AB „Swedbank“ (tuo metu – AB bankas „Hansabankas“) naudai. Administratorius gavo kreditoriaus UAB „Inreal valdymas“ 2017 m. gegužės 5 d. prašymą, kuriame bankroto administratoriaus reikalaujama kuo skubiau imtis reikiamų veiksmų pasibaigusiai UAB „Broner“ hipotekai išregistruoti. Atsižvelgiant į gautą kreditoriaus prašymą, Administratorius kreipėsi į kreditorių „Swedbank“, AB, prašydamas pateikti sutikimą Administratoriui kreiptis į notarą dėl žuvusių nekilnojamojo turto objektų hipotekos išregistravimo, tačiau joks atsakymas į šį prašymą iki šiol negautas (visi dokumentai pateikti Tarnybai kartu su 2017 m. liepos 5 d. paaiškinimais).

Svarbu akcentuoti, kad pasibaigusios įkeisto turto hipotekos išregistravimas yra būtinas, nes išregistravus hipoteką pasikeistų UAB „Broner“ kreditorių eilė, t. y. sumažėtų „Swedbank“ AB pirmumo teise tenkinamų reikalavimų dydis, pakistų ir procedūrų eiga, turto perdavimui hipotekos kreditoriui aspektu. Tai reiškia, kad pardavus UAB „Broner“ turtą varžytynėse, gautos pajamos turėtų būti paskirstomos kita tvarka. Manytina, kad toks klausimas turėtų būti išspręstas iki pirmųjų UAB „Broner“ turto varžytynių, tačiau kreditorius „Swedbank“, AB nėra aktyvus, sprendžiant šį klausimą.

2.3.8. Nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad dėl iki šiol besitęsiančio ginčo dėl pasibaigusios kreditoriaus „Swedbank“, AB hipotekos naudai įregistruotos hipotekos pabaigos ir išregistravimo, nuo 2013 m. iki šiol nėra galimas UAB „Broner“ nuosavybės teise priklausančio neįkeisto turto pardavimas. Kaip jau minėta, užbaigus hipotekos išregistravimo procedūras, visos 5 UAB „Broner“ priklausančių žemės sklypų nuomos teisės būtų neįkeistos ir galėtų būti parduodamos vienu metu kaip vientisas objektas (investicinis projektas), tokiu būdu padidinant galimą pardavimo kainą. Manytina, kad įkeistos ir neįkeistos turto dalies pardavinėjimas atskirai tik sumažintų bendrą iš pardavimų gautiną pajamų sumą, tokiu būdu pažeistų ir UAB „Broner“ kreditorių interesus.

2.3.9. Dar daugiau, ĮBĮ 34 straipsnio nuostatos imperatyviai nustato, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą; jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. ĮBĮ 35 straipsnyje įtvirtinta pirmos–trečios eilės kreditorių tenkinimo eilė ir tvarka, šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai; jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Šios teisės normos, reglamentuojančios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką yra imperatyvios. Nurodytas imperatyvus įstatyminis reglamentavimas patvirtina, kad hipotekos kreditorius turi pirmenybės teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą prieš kitus kreditorius tik iš įkeisto turto (ĮBĮ 34 straipsnis). Tuo atveju, jeigu šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patenkinimui neužtenka įkeisto turto, hipotekos kreditorius, priklausomai nuo jo reikalavimo atsiradimo pagrindo, įtraukiamas į pirmos, antros ar trečios eilės kreditorių sąrašą (ĮBĮ 35 straipsnio 2–4 dalys), ir hipotekos turtu nepatenkinta likusi jo reikalavimo dalis iš kito įmonės turto tenkinama, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos imperatyvios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

2.3.10. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką atsiskaitymas su trečios eilės kreditoriais, kai dar ­nėra realizuotas įkeistas turtas, yra ribotas (civilinės bylos Nr. 2-1255/2014, Nr. 2A-788-407/2017): „ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nusprendus paskirstyti lėšas, gautas iš parduoto neįkeisto turto, kuomet dar nėra realizuotas įkeistas turtas bei atitinkamai nenustatyta, ar įkeisto turto pakaks visam hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą (ĮBĮ 34–35 str.)“. Tai reiškia, kad pagal imperatyvias ĮBĮ nuostatas bankroto procedūrų metu privaloma pirma parduoti būtent įkeistą bankrutuojančios bendrovės turtą, nes tik pardavus įkeistą turtą tampa galutinai aiškus hipotekos kreditoriaus reikalavimo, tenkinamo kartu su kitais bankrutuojančios bendrovės kreditoriais, dalies dydis. Iš ĮBĮ nuostatų analizės darytina išvada, kad neįkeistas bankrutuojančios bendrovės turtas parduotinas tik po to, kai parduotas įkeistas turtas. Kitaip tariant, jeigu neįkeistas turtas būtų parduodamas anksčiau negu įkeistas UAB „Broner“ turtas, iš šio turto pardavimo gautos pajamos vis tiek negalėtų būti naudojamos kreditorių reikalavimams patenkinti tol, kol nebus parduodas visas įkeistas UAB „Broner“ turtas. Neįkeisto turto pardavimo pajamų paskirstymas tol, kol nėra pirmiausiai patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš hipoteka apsunkinto turto pardavimo pajamų, reikštų galimus hipotekos kreditoriaus likusio kreditorinio reikalavimo dydžio pasikeitimus, atitinkamai pajamų dalinimo kreditoriams proporcijų pakeitimus, prieštarautų ĮBĮ nuostatoms ir paminėtai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai.

Taigi, akivaizdu, kad neįkeisto turto nepardavimas ar pardavimo inicijavimo klausimo neiškėlimas šiuo atveju jokių neigiamų pasekmių UAB „Broner“ bankroto procedūrų trukmei neturėjo ir negalėjo turėti, nes dėl kreditorių ginčų dėl įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos, net ir pardavus neįkeistą turtą, iš pardavimo gautos pajamos negalėtų būti naudojamos kreditorių reikalavimams užtikrinti tol, kol nebūtų parduotas visas įkeistas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuolat besitęsiančių teisminių ginčų tarp kreditorių įkeistas turtas nėra parduotas, taip pat ir dėl ginčo dėl pasibaigusios hipotekos išregistravimo, akivaizdu, kad analizuojami Administratoriaus veiksmai (neveikimas) jokios neigiamos įtakos UAB „Broner“ bankroto procedūroms neturėjo, bankroto proceso neužvilkino.

2.3.11. Skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti argumentai patvirtina, kad Administratorius nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Elgesio kodekso 6.4 punkto reikalavimų, todėl Sprendime pateiktas vertinimas dėl tariamo teisės aktų pažeidimo padarymo yra nepagrįstas. Taigi, LAGK sprendimas naikintinas ir tenkintinas pareiškėjos skundas dėl Įsakymo panaikinimo.

Dėl pareiškėjos argumento, kad nuo UAB „Broner“ (toliau – ir Įmonė) bankroto pradžios buvo nagrinėjamas teisminis ginčas dėl nuostolių atlyginimo, todėl visą ginčo laikotarpį šio turto pardavimas nebuvo galimas, pažymėtina, kad šis argumentas yra teisiškai nereikšmingas. Tarnybos atlikto patikrinimo metu vienareikšmiškai nustatyta, kad minėtas teisminis ginčas baigtas dar 2014 m. gegužės 19 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį. Tai pripažįsta ir pareiškėja.Dėl pareiškėjos argumento, kad nuo 2013 m. sprendžiamas ginčas dėl pasibaigusios įregistruotos hipotekos, todėl neįkeistos turto dalies pardavimas nėra galimas ir būtų netikslingasŠis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas: pareiškėja tiek Tarnybos atlikto patikrinimo metu, tiek skunde Komisijai nurodė, kad UAB „Broner“ priklausančio neįkeisto turto pardavimo varžytynės buvo paskelbtos ir jo pardavimui nesiruošta tik todėl, kad patys kreditoriai per visą bankroto procedūrų eigą nekėlė šio turto pardavimo klausimo ir toks klausimas nekeliamas iki šiol. Pažymėtina, kad nuobauda Bendrovei skirta būtent dėl neįkeisto Įmonės turto pardavimo neorganizavimo.Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonei priklauso neįkeistas turtas (pavyzdžiui, remiantis valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registro išrašu, Įmonei priklauso pastatas-pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Etikos kodekso 6.4 punkte įtvirtintas profesinės kompetencijos principas, kuris reiškia, kad bankroto administratorius privalo siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu. Patikrinimo metu nustatyta, kad bankroto byla Įmonei iškelta 2010 m. balandžio 16 d. VAT 2015 m. kovo 13 d. nutartyje Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o klausimas dėl neįkeisto Įmonės turto vertės nustatymo buvo sprendžiamas tik 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime (be kita ko, ne pareiškėjos iniciatyva). Pareiškėja paaiškinimuose nurodė, kad šis klausimas nebuvo anksčiau keliamas dėl to, kad patys kreditoriai jo nekėlė. Pažymėtina, kad Bendrovė, kaip savo srities profesionalė, neturi perkelti kreditoriams savo pareigų, kurios priskirtinos bankroto administratoriaus kompetencijai, t. y. organizuoti būtinus bankroto proceso darbus. Klausimai dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo yra teikiami kreditorių susirinkimui bankroto administratoriaus iniciatyva, ne kreditorių. Kreditoriai gali teikti savo pasiūlymus dėl turto pardavimo, tačiau tai nėra jų pareiga. Bankroto administratorius įmonės bankroto proceso metu turi užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų procedūrų, laiku svarstoma dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, savo veiksmais (neveikimu) nevilkinti bankroto proceso.Pareiškėja nurodė, kad VAT 2017 m. sausio 11 d. panaikinus nutarimą dėl neįkeisto turto įvertinimo, šis klausimas daugiau nebuvo keliamas ir turtas yra neįvertintas. Tokia Bendrovės pozicija vertinama kaip neveikimas ir būtinųjų bankroto procedūrų vilkinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonės bankroto procesas yra komplikuotas ir dėl nuolatinių skundų dėl įkeisto turto pardavimo turtas nėra parduodamas jau ilgą laiką. Kai matyti, dėl neįkeisto turto pardavimo kreditoriai taip pat neturi vieningos nuomonės, tai reiškia, kad neįkeisto turto pardavimo procedūra gali užsitęsti, todėl Bendrovė, kuri yra atsakinga už Įmonės bankroto procesą ir matydama, kad kreditoriai dėl neįkeisto turto gali ginčytis, turėjo žymiai anksčiau ir savo iniciatyva pateikti kreditorių susirinkimui turto pardavimo klausimus. Be to, gavusi VAT 2017 m. sausio 11 d. nutartį, kurioje panaikintas nutarimas dėl neįkeisto turto vertinimo, turėjo nedelsdama reaguoti ir šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės neįkeisto turto vertinimo, pardavimo kainos ir tvarkos.Dėl pareiškėjos argumento, kad nuo 2016 m. iki šiol nagrinėjamas teisminis ginčas dėl būtinumo visą Įmonės turtą pardavinėti kaip investicinį projektą, todėl Bendrovė negalėjo kreditorių susirinkimuose kelti klausimo dėl neįkeisto turto pardavimoŠis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas: ginčas dėl būtinumo visą Įmonės turtą pardavinėti kaip investicinį projektą baigtas 2017 m. gegužės 4 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-889-798/2017, o pareiškėjos nurodomas 2017 m. spalio 16 d. teismo nutartis su minėtu klausimu nėra tiesiogiai susijusi.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog Įmonės likvidavimo terminas suėjo 2017 m. kovo 21 d., vertintina, kad nepagrįstai sustabdžius Įmonės turto realizavimą dėl investicinio projekto parengimo ir įvertinimo, užsitęs ir pats bankroto procesas, bus sudarytos sąlygos ne tik vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais, bet ir galimai su jais visa apimtimi neatsiskaityti, kas savaime reiškia vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų pažeidimą – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.Pareiškėjos argumentas, kad pagal ĮBĮ imperatyvias nuostatas bankroto procedūrų metu privaloma pirma parduoti būtent įkeistą bankrutuojančios įmonės turą, yra nepagrįstas: ĮBĮ tokių imperatyvių nuostatų paprasčiausiai nėra, o turto pardavimo klausimai siejami su teismo nutartimi likviduoti įmonę dėl bankroto (ĮBĮ 30 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis).

8.1.1. Skunde „Swedbank“, AB (toliau – ir Pareiškėjas) nurodo, kad bankroto byla Įmonei iškelta daugiau kaip prieš 7 m., bet Įmonės turto varžytynės buvo paskelbtos tik 2 kartus. Vienų varžytynių paskelbimas buvo pripažintas neteisėtu, o kitos savavališkai atšauktos. 2017 m. balandžio 14 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame nuspręsta dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, tačiau varžytynės iki Pareiškėjo skundo pateikimo dienos nebuvo paskelbtos.

8.1.2. Administratorius Paaiškinimuose 1 nurodė, kad nuo pat Įmonės bankroto proceso pradžios Administratorius tinkamai vykdė kreditorių susirinkimo nutarimus, skelbė turto varžytynes, kad varžytynės iki šiol neįvyko ne dėl Administratoriaus netinkamo veikimo, o dėl nuolatinių ginčų tarp kreditorių, kurie kilo ir tęsiasi iki šiol dėl turto pardavimo kainos ir sąlygų.

8.1.3. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonei priklauso įkeistas turtas. Įkeistą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų nuomos teisės, esančios (duomenys neskelbtini). Dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo organizuotos 2 varžytynės. Pirmosios turto varžytynės buvo paskelbtos 2013 m. rugpjūčio 14 d. ir 2013 m. rugsėjo 5 d., tačiau Administratorius jas atšaukė, nes paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negalėjo būti vykdomos. Administratorius gavo trečiųjų fizinių asmenų pranešimus dėl turimų teisių į varžytynėse pardavinėjamą turtą bei Įmonės kreditorių ieškinį, kuriame nurodyta, kad turtas varžytynėse parduodamas ne už kreditorių nustatytą kainą. Tuo vadovaudamasis, Administratorius atšaukė paskelbtas varžytynes ir VAT tokio Administratoriaus veikimo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje nepripažino neteisėtu. Administratoriui atšaukus varžytynes, 2013 m. spalio 17 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas dėl tolesnio turto pardavimo, tačiau minėto kreditorių susirinkimo protokolas su nutarimu „Dėl įkeisto turto esančio (duomenys neskelbtini) varžytynių organizavimo“ buvo kreditorių apskųstas. Kitos turto (esančio (duomenys neskelbtini)) varžytynės buvo paskelbtos 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. liepos 30 d., tačiau Įmonės kreditoriams pateikus teismui skundą pripažinti neteisėtais Administratoriaus veiksmus, paskelbiant 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. liepos 30 d. varžytynes 2014 m. liepos 18 d. VAT pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo uždrausta vykdyti. Remdamasis minėtu, Administratorius atšaukė paskelbtas varžytynes. Teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartyje, išnagrinėjęs kreditorių ir paties Administratoriaus pateiktą skundą dėl 2014 m. birželio 10 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, nustatė, kad Administratorius paskelbė šias varžytynes po kreditorių ir savo skundų pateikimo teismui. Klausimai, nurodyti skunduose, buvo susiję su parduodamu turtu ir teismo buvo neišspręsti, todėl Administratorius negalėjo skelbti varžytynių. Teismas tokius Administratoriaus veiksmus pripažino neteisėtais. Administratorius 2014 m. gruodžio 2 d. sušaukė susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, tačiau nutarimai buvo nepriimti. 2015 m. vasario 23 d. ir 2015 m. liepos 2 d. buvo sušaukti susirinkimai dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo. 2015 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos ir tvarkos. Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos buvo apskųstas teismui. VAT 2017 m. vasario 27 d. nutartyje skundą patenkino iš dalies ir panaikino visus nutarimus, susijusius su turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Administratorius 2017 m. balandžio 14 d. sušaukė susirinkimą dėl to paties turto kainos ir tvarkos nustatymo, tačiau jame priimti nutarimai buvo apskųsti kreditorių. Išvados surašymo dieną Tarnyba neturi duomenų dėl šio teisminio ginčo baigties.

8.2.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Įmonė turi ir tokio turto, kurio varžytynės per 7 m. dar nebuvo paskelbtos.

8.2.2. Administratorius Paaiškinimuose 1 ir Paaiškinimuose 2 nurodo, kad Įmonei priklauso turtas, kuris nėra įkeistas ir dėl šio turto varžytynės nebuvo paskelbtos. Klausimas dėl šio turto pardavimo pirmą kartą buvo iškeltas 2016 m. rugsėjo 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime, nes anksčiau kreditoriai šio klausimo nekėlė. 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime kreditoriai priėmė nutarimą dėl neįkeisto turto įvertinimo, kuris buvo apskųstas teismui. VAT 2017 m. sausio 11 d. 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą dėl neįkeisto turto įvertinimo panaikino. Administratorius nurodė, kad po šios nutarties priėmimo neįkeisto turto pardavimo klausimas keliamas nebuvo, turtas nėra įvertintas.

8.2.3. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonei priklauso neįkeistas turtas (remiantis valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registro išrašu, Įmonei priklauso pastatas-pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, Elgesio kodekso 6.4 punkte įtvirtintas profesinės kompetencijos principas, kuris reiškia, kad bankroto administratorius privalo siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne dalimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu. Patikrinimo metu nustatyta, kad bankroto byla Įmonei iškelta 2010 m. balandžio 16 d., o klausimas dėl neįkeisto Įmonės turto buvo sprendžiamas tik 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime. Administratorius tiek Paaiškinimuose 1, tiek Paaiškinimuose 2 nurodė, kad šis klausimas nebuvo anksčiau keliamas dėl to, kad patys kreditoriai jo nekėlė. Pažymėtina, kad Administratorius, kaip savo srities profesionalas, neturi perkelti kreditoriams pareigų, kurios priskirtinos Administratoriaus kompetencijai, t. y. organizuoti būtinus bankroto proceso darbus. Klausimai dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo yra teikiami kreditorių susirinkimui Administratoriaus iniciatyva, ne kreditorių. Kreditoriai gali teikti savo pasiūlymus dėl turto pardavimo, tačiau tai nėra jų pareiga. Administratorius įmonės bankroto proceso metu turi užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų procedūrų, laiku svarstoma dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, savo veiksmais (neveikimu) nevilkinti bankroto proceso. Administratorius nurodė, kad VAT 2017 m. sausio 11 d. panaikinus nutarimą dėl neįkeisto turto įvertinimo, šis klausimas daugiau keliamas nebuvo ir turtas yra neįvertintas. Tokia Administratoriaus pozicija vertinama kaip neveikimas ir būtinųjų bankroto procedūrų vilkinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonės bankroto procesas yra komplikuotas ir dėl nuolatinių skundų dėl įkeisto turto pardavimo turtas nėra parduodamas jau ilgą laiką. Dėl neįkeisto turto pardavimo kreditoriai irgi vieningos nuomonės neturi, kas reiškia, kad ir neįkeisto turto pardavimo procedūra gali užsitęsti, todėl Administratorius, kuris yra atsakingas už Įmonės bankroto procesą ir matydamas, kad kreditoriai ir dėl neįkeisto turto gali ginčytis, turėjo žymiai anksčiau ir savo iniciatyva pateikti kreditorių susirinkimui turto pardavimo klausimus. Be to, gavęs VAT 2017 m. sausio 11 d. nutartį, kurioje panaikintas nutarimas dėl neįkeisto turto vertinimo, turėjo nedelsdamas reaguoti ir šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės neįkeisto turto vertinimo, pardavimo kainos ir tvarkos.

8.2.4. Apibendrinant išdėstytą, nustatyta, kad Administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes nesiėmė aktyvių veiksmų dėl neįkeisto turto pardavimo.

8.3. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo

8.3.1. Pareiškėjas Skunde dėsto, kad Administratorius vietoj to, kad vykdytų Įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, nepagrįstai juos skundžia teismui. Administratorius pateikė skundą dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo, kuriame buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su turto apsauga, bei skundą dėl 2017 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už Administratoriaus savavališkai užsakytas teisines paslaugas.

8.3.2. Paaiškinimuose 1 Administratorius nurodė, kad Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog Administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto procedūras, pažeidė kokius nors teisės aktus. Tai, kad Administratorius naudojasi jam įstatyme suteiktomis teisėmis, leidžiančiomis ginčyti kreditorių susirinkimų metu priimtus nutarimus, negali būti laikoma netinkamų įmonės bankroto procedūrų vykdymu.

8.3.3. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo / turėjo žinoti apie nutarimo priėmimą. Nors ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nesuformuluota teisė administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo (nutarimo) sprendimus, tačiau tai kyla iš administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatyme jam suteiktą kompetenciją, statuso. Patikrinimo metu nustatyta, kad Administratorius pateikė teismui skundus dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, kuruose nutarta atmesti Administratoriaus pasiūlymus dėl Įmonės turto apsaugos, bei dėl 2017 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad buvo nepatvirtintas Administratoriaus pasiūlymas skirti lėšas apmokėti už teisines paslaugas. Klausimai yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo nutartyse. Administratorius, atstovaudamas Įmonei, yra savarankiškas disponuoti turimomis teisėmis bankroto procese. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, Administratorius turi teisę ir pareigą ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus, kai reikia apsaugoti ne tik kreditorių, bet ir pačios bendrovės interesus. Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti, ar Administratoriaus teikiami skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo yra pagrįsti, nes tai yra priskirta teismo kompetencijai. Be to, įvertinus patikrinimui pateiktą informaciją, nenustatyta, kad Administratoriaus pateikti skundai dėl minėtų kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo būtų užvilkinę Įmonės bankroto procesą ar užkirtę kelią vykdyti esmines bankroto procedūras.