Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-45-988/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-19
Bylos Nr.: AN2-45-988/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02056-2021-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas: E.
Institucija: Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-45-988/2022Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02056-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 16.9.6; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. (E.) B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas E. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Vladislav Butkevič 2021 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21339-2021, kuriuo E. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2021 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21339-2021 nubaudė E. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 800 Eur bauda, taip pat paskyrė administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Nutarime konstatuota, kad E. B. 2012 m. spalio 9 d., apie 01.49 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,48 promilių neblaivumas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkino E. B. skundo dėl Institucijos 2021 m. spalio 19 d. nutarimo ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. B. skirti administracinio poveikio priemones trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus. Teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą E. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas sutrumpinant skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, jog skundžiamu Institucijos nutarimu E. B. buvo parinkta net švelnesnė alternatyva, t. y. ne teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, o šios teisės atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu E. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei neatimti teisės vairuoti arba ją atimti mažesniam terminui nei paskirta Institucijos nutarimu. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir paskiriant administracinio poveikio priemones taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti trumpesnius nei paskirta skundžiama nutartimi ar imperatyviai numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje teisės vairuoti transporto priemones ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino tik tam tikras aplinkybes (gailėjimąsi dėl pažeidimo, darbo funkcijoms atlikti būtinumą turėti teisę vairuoti ir rūpinimąsi senole ir broliu) ir jas vertino atskirai, o ne visumoje. Apelianto teigimu, teismas nepasisakė dėl jo skunde pateiktos teismų praktikos analogiškose bylose, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Teismas, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

3.2. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi byla išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai, kadangi ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo motyvai siejami su abstrakčiomis sąvokomis, nėra atsižvelgta į jokias aplinkybes, išskyrus į tai, kad apeliantas vairavo būdamas neblaivus ir yra kelis kartu baustas. Teismas formaliai „atsirašė“, kad nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytų poveikio priemonių paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principas, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.3. Skunde pabrėžiama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog taikant nuobaudą svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, tačiau ir jo asmenybę.

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad šis procesas apeliantui yra siaubingai nemalonus, kelia vien rūpesčius, finansinius nepatogumus, įvairius suvaržymus ir gėdą. Apeliantas visiškai pripažįsta savo nederamą elgesį, savikritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo poelgio neigiamą pobūdį.

3.5. Apeliantas nurodo, kad 2021 m. spalio 8 d. vakarieniaudamas kartu su savo tėvu vartojo alkoholinius gėrimus, iki kitos dienos pietų niekur neplanavo važiuoti. Apie 1 val. 30 min. jam paskambino tėvas ir pasakė, kad tikriausiai paliko neužrakintą automobilį, kuriame yra jo kompiuteris ir kuprinė, todėl prašė apelianto nuvykti iki automobilio ir jį patikrinti. Kadangi jautėsi gerai, apeliantas sėdo už vairo, pagrįstai tikėdamasis, kad jo kraujyje jau nebus likę alkoholio. Dėl nustatytų promilių buvo nustebęs, tačiau su pareigūnu nesiginčijo. Apeliantas teigia, kad nurodytą pažeidimą padarė pervertindamas savo galimybes ir dėl to ypatingai gailisi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat pabrėžiama, kad apeliantas nebandė išvengti patikrinimo, policijos pareigūnams davė sąžiningą ir nuoseklų paaiškinimą dėl alkoholinių gėrimų vartojimo.

3.6. Taip pat skunde apeliantas pažymi, kad automobilį vairavo naktį, esant geroms eismo sąlygoms, toli nuo miesto centro ir miegamųjų rajonų, kur eismo judėjimas nebuvo intensyvus. Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir turėtų būti nustatytos bei vertinamos, kadangi tiesiogiai lemia ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, tai, kad alkoholis buvo vartojamas po ilgo laiko tarpo, veiką daro mažiau pavojinga už veiką, kai vairuojama iš karto po alkoholio pavartojimo ar praėjus nuo vartojimo nedideliam laiko tarpui.

3.7. Skunde nurodoma, jog teismas itin paviršutiniškai įvertino apelianto drausmingumą vairuojant kelių eismo transporto priemones ir tai, kad jis nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus. Nors ir yra baustas už kelis nusižengimus, jie padaryti per pakankamai ilgą laiko tarpą, nesistemingai, visos anksčiau paskirtos nuobaudos buvo sumokėtos nepraleidžiant terminų. Tai, apelianto vertinimu, iš esmės parodo, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai.

3.8. Apeliantas akcentuoja, jog Institucija ignoravo apelianto asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, neskyrė jokio dėmesio vertinimui ar paskirtos administracinio poveikio priemonės yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui ir apelianto asmenybei. Taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas šių aplinkybių irgi nevertino. Apeliantas teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, intensyviai ieško darbo, yra teigiamai charakterizuojamas savo buvusių darbdavių, alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo išraiška.

3.9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisė vairuoti apeliantui yra būtina, nes ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienareikšmiškai atima apelianto galimybes susirasti darbą, taip pat pasirūpinti artimaisiais. Netekęs teisės vairuoti apeliantas ir toliau negaus pajamų ir per didesnį laiką taps valstybės išlaikytiniu, o tolimesnes darbo paieškas komplikuoja ir kiti šalutiniai veiksniai (dėl COVID-19 ligos esanti situacija bei tai, kad beveik kiekvienas darbdavys reikalauja turėti vairavimo teises). Taip pat apeliantas pažymi, kad rūpinasi savo močiutėmis, o atėmus iš jo vairavimo teises, jomis nebus kam pasirūpinti. Tik jis vienintelis gali pasirūpinti savo jaunesniuoju broliu, kadangi jų tėvai yra dirbantys. Teisė vairuoti jam reikalinga ir tam, kad jis galėtų suderinti darbą su mokslais.

3.10. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ANK 566 straipsnyje įtvirtintas lygybės prieš įstatymą principas bei nesilaikyta horizontalių precedentų. Skunde nurodoma, kad teismas atsižvelgė tik į tai, kad skiriama nuobauda atitiktų įstatymo reikalavimą, tačiau neatsižvelgė į nuostatas, skirtas nuobaudai individualizuoti, taip pat ir į teisingumo principo viršenybę.

3.11. Skundo argumentai pagrindžiami teismų praktika, kurioje nagrinėjamos panašios į aptariamąją situacijos, pabrėžiant, jog teismai esant panašiam neblaivumo laipsniui ir panašioms administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, taikė trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą.

3.12. Taip pat pabrėžiama, jog apeliantas sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą, kas, remiantis teismų praktika reiškia, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinės poveikio priemonės tikslai iš dalies jau yra įgyvendinti ir tai vertinama pažeidėjo naudai.

3.13. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Skunde pažymima, kad kompleksiškas visų nurodytų aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.14. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai greičiau būtų suteikimas verslininkams galimybę pasipelnyti, o ne būtinumo stebėti apeliantą realizavimas. Apelianto vertinimu, šis papildomas draudimas iš esmės būtų perteklinis tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladislavas Butkevičius (Vladislav Butkevič) prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog paskirtoji administracinė nuobauda siekia minimumą, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir apelianto asmenybei, kas įvertinus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad jis yra baustas už įvairius KET pažeidimus, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Apeliantui kylantys nepatogumai vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už jo padarytą administracinį nusižengimą ir tokių pasekmių atsiradimas neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Tai, kad apeliantas nesilaikė visuomenėje priimtų normų, elgėsi itin lengvabūdiškai ir taip pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas.

4.2. Atsiliepime pabrėžiama, jog E. B. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Taip pat apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jo atžvilgiu galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už padarytą šiurkštų KET pažeidimą..

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo paskirtų administracinės poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminais. Pasak apelianto, paskirtos administracinio poveikio priemonės yra neproporcingos bei neadekvačios, o apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad E. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad jis vairavo transporto priemonę „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Ginčas kyla dėl apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės termino proporcingumo padarytam administraciniam nusižengimui.

7. ANK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

8. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimu; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, E. B. buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Apeliaciniu skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, šiuos terminus sutrumpinti.

10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nutardamas nesumažinti apeliantui paskirtų administracinio poveikio priemonių terminų, įstatymo nuostatų nepažeidė bei objektyviai ir visapusiškai įvertino visas tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek pačio apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog apeliantui buvo parinkta švelnesnė (ir, kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo, minimali) ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyva, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, 12 mėnesių. Taigi sutikti su skundo argumentais, jog parinktos administracinio poveikio priemonės neatitinka padaryto administracinio nusižengimo, yra per griežtos ir neadekvačios, nėra teisinio pagrindo.

11. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad E. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 0,4 promilių girtumas – jo kraujyje rasta 1,48 promilės etilo alkoholio. Šis kiekis daugiau kaip 3 kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir yra itin arti ribos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės). Teismo vertinimu, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą rodo ir tai, kad E. B. automobilį vairavo Vilniaus miesto teritorijoje ir nors tuo metu galimai buvo mažesnis eismo intensyvumas, tai nepaneigia išvados, kad tokie apelianto veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių (bei paties kaltininko) sveikatai ir gyvybei ar turtui. Šiame kontekste pritariama apylinkės teismo vertinimui, jog paskirtos administracinio poveikio priemonės padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir užtikrintų visuomenės saugumą.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nevertino visų E. B. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nepagrįstai atsižvelgė tik į tam tikras aplinkybes (gailėjimąsi dėl pažeidimo, būtinumą turėti teisę vairuoti darbo funkcijoms atlikti, rūpinimąsi šeimos nariais) ir jas vertino ne visumoje, o atskirai. Teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

12.1. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, teismo buvo įvertinta tai, kad E. B. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl įvykio gailėjosi, padėjo pareigūnams išaiškinti padarytą administracinį nusižengimą, bylos nagrinėjimo metu teisme paaiškino visas faktines padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei į tai, kad šiuo atveju nėra apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė nutarimą priėmusi Institucija, todėl nėra pagrindo iš naujo vertinti šią aplinkybę.

12.2. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas itin paviršutiniškai įvertino apelianto drausmingumą vairuojant transporto priemones ir tai, kad jis nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus. Nors Administracinių nusižengimų registro išraše (1 t., b. l. 64-71) ir nėra duomenų, kad apeliantas yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau iš šio dokumento matyti, kad E. B. per paskutinius penkerius metus net devynis kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu. Nepaisant to, kad padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, tačiau šios aplinkybės parodo, jog apeliantas iš esmės nėra pavyzdingas vairuotojas, priešingai, labiau mėgstantis sistemingai nesilaikyti nustatytų KET reikalavimų (pavyzdžiui, buvo keltis kartus jis buvo nubaustas už analogiško nusižengimo padarymą, numatyto ANK 417 straipsnyje). Vien tai, kad šie padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, už juos paskirtos baudos yra sumokėtos, o aptariamas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, teismui neleidžia nekreipti dėmesio į faktą, kad KET nesilaikymas yra apeliantą neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Pažymima, jog į šią aplinkybę atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės sumažinti apeliantui paskirtų administracinio poveikio priemonių trukmę.

12.3. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiamas papildomas E. B. paaiškinimas, kad jis į automobilį sėdo ir jį vairavo būdamas neblaivus dėl tėvo prašymo nuvykti patikrinti ar šis užrakino savo automobilį. Tokį elgesio modelį apeliantas pasirinko, jo teigimu, pagrįstai tikėdamasis, kad jo kraujyje jau nebus likę alkoholio, kadangi vairavo praėjus ilgam laiko tarpui nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. Apeliaciniame skunde pateikiama apylinkės teismų praktika, kurioje teigiama, kad tai, jog alkoholis buvo vartojamas po ilgo laiko tarpo, veiką daro mažiau pavojingą už veiką, kai vairuojama iš karto po alkoholio vartojimo ar praėjus nedideliam laiko tarpui. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo klausimu teismų praktika nėra vienoda ir apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020).

12.4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad teisė vairuoti apeliantui yra būtina siekiant susirasti darbą bei tinkamai pasirūpinti šeimos nariais. Sutinkama su skundo argumentais, kad tai, jog apeliantas padeda savo šeimos nariams ir jais rūpinasi, buvusių darbdavių yra charakterizuojamas kaip atsakingas ir pareigingas asmuo, yra teigiamai jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien jos nėra išskirtinės ar esminės aplinkybės, kurios leistų mažinti jam paskirtų administracinio poveikio priemonių trukmę. Pažymima, kad apelianto nurodomos aplinkybės, t. y., jog jis rūpinasi savo močiutėmis ir jaunesniu broliu, kad jam vairavimo teisė yra reikalinga siekiant derinti darbą su mokslais ateityje bei tai, kad šiuo metu yra dažnas darbdavių reikalavimas turėti vairavimo teises, neatsirado staiga ir netikėtai, o egzistavo ir tuo momentu, kai apeliantas vairavo būdamas neblaivus ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padaryto administracinio nusižengimo bei valstybės ir visuomenės interesai. ANK 1 straipsnyje 1 dalyje įtvirtina, kad ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Vien tai, kad dėl administracinio poveikio priemonės taikymo yra patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, kad administracinio poveikio priemonių terminai yra aiškiai per ilgi ar neproporcingi.

12.5. Nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantui paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra greičiau suteikimas verslininkams galimybę pasipelnyti, kadangi tokių užraktų įrengimas kainuoja apie 1 400 – 2 800 Eur. Teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra labiau jo subjektyvi nuomonė dėl jo patiriamų suvaržymų ir nepatogumų, o ne objektyvios aplinkybės, kurios darytų realią įtaką administracinio poveikio priemonės termino trumpinimo klausimui.

2. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir tai, kad jos buvo aptartos skundžiamoje nutartyje, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl būtinumo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Administracinio poveikio priemonė, pagal ANK 34 straipsnio nustatytas taisykles, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam yra taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

3. Apeliaciniame skunde pateikiant teismų praktiką siekiama iliustruoti, kad paskirtoji administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra pernelyg griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena byla ir situacija yra individuali, todėl net ir esant panašioms aplinkybėms teismas nėra įpareigojamas paskirti identišką nuobaudą ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti.

14.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog visais atvejais apeliaciniame skunde nurodytoje apylinkės teismų praktikoje administracinį nusižengimą padariusiems asmenims paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Apylinkės teismai, nagrinėdami asmenų pateiktus skundus, nutarė sumažinti šį paskirtą terminą, atsižvelgdami į tam tikras kaltininkų asmenybes ir padarytus administracinius nusižengimus apibūdinančias aplinkybes. Šiame kontekste pažymima, kad apeliantui paskirtos minimos administracinio poveikio priemonės terminas yra lygus 6 mėnesiams – minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam dydžiui. Taip pat pabrėžiama, jog skunde pateiktose bylose teismai sprendė sumažinti paskirtą administracinio poveikio priemonę iki ilgesnių terminų (pavyzdžiui, 10 ar 8 mėnesių) nei paskirtasis apeliantui.

14.2. Akcentuojama, kad tik administracinio nusižengimo byloje Nr. II-341-298/2019 asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, nustatytas panašus į apelianto neblaivumo lygis (1,45 promilės). Kitose bylose šis lygis neviršijo 1,30 promilės, kas leidžia teigti, kad bylos aplinkybės nėra iš esmės panašios, priešingai nei yra teigiama skunde. Taip pat pabrėžiama, kad svarstant administracinio poveikio priemonės terminą, asmeniui konstatuotas neblaivumas nėra vienintelė aplinkybė, į kurią yra atsižvelgiama nustatant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

14.3. Taip pat pažymima, kad didelėje dalyje nurodytų bylų asmenys neblaivūs vairavo ne didelio miesto teritorijoje, o rajonų teritorijose, kas teismo vertinimu, turi įtakos jų veiksmų pavojingumui. Šiame kontekste svarbu paminėti tai, jog apeliantas, nors ir nakties metu (apie 01.49 val.) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai eismo intensyvumas yra mažesnis, tokius veiksmus jis atliko (duomenys neskelbtini), kur eismas ir vėlyvų metą paprastai yra intensyvesnis nei rajono teritorijoje. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, kad E. B. padarytas nusižengimas iš esmės yra pavojingesnis nei pateiktų administracinių nusižengimų bylų atvejais.

14.4. Teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje, pateiktoje dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, iš esmės buvo nagrinėjamos skirtingos situacijos nuo E. B. atvejo. Nors šiose bylose nutarta asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir švelninti kaltininkui paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, pabrėžiama, kad daugumoje nurodytų atvejų vyravo lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, kai asmens kraujyje rasto alkoholio koncentracija neviršijo 1 promilės etilo alkoholio. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, E. B. kraujyje rasta 1,48 promilės alkoholio, t. y. kiekis artimas ribai, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.

4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog didžioji dauguma sprendimų, priimtų apelianto nurodytose bylose, buvo priimti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki ANK 27 straipsnio 5 punkto, kuriame numatyta galimybė asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, įsigaliojimo. Taigi šių teismų sprendimų priėmimo metu nebuvo objektyvios galimybės svarstyti dėl administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo. Pabrėžiama, kad ši administracinio poveikio priemonė, priešingai nei specialiosios teisės atėmimas, iš esmės neatima galimybės E. B. vairuoti transporto priemones, tačiau užtikrina galimybę periodiškai tikrinti apelianto blaivumą ir taip užtikrinti visuomenės saugumą nuo galimų pažeidimų.

5. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai nusprendė atmesti E. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2021 m. spalio 19 d. nutarimo, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Pranka