Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, II-51-549/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-01-18
Bylos Nr.: II-51-549/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01502-2020-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Ingrida Krušienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. Š.
Institucija: Klaipėdos teritorinė muitinė
Advokatai: Eligijus Vinckus

Kategorijos

9.37Muitinės taisyklių pažeidimai (ANK 210-211 str., 216 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-51-549/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01502-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37.; 21.10.3.; 21.10.5. (S)

Registro objektas ROIK: 20114531138KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Š., jos atstovui advokatui Eligijui Vinckui,

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei Jūratei Galginienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kulių k., Dovilų sen. Klaipėdos raj. sav., dirbančios UAB „W.“, atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo jai už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį padarymą paskirta 900,00 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2020 m. spalio 20 d. nutarimu A. Š. pripažinta padariusi ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 900,00 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „W.“ muitinės tarpininko atstove, 2020 m. gegužės 6 d., 17:44 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis pateikė importo deklaracijas:

20LTLC0100IM06D4D0 – deklaruojama prekė – automobilis 2008 m. VOLVO XC70 CROSS COUNTRY (VIN: (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, benzinas, su defektais;

20LTLC0100IM06D4B3 – deklaruojama prekė – automobilis – 2009 m. AUDI A4 (VIN: (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, benzinas, su defektais.

Deklaracijos buvo nukreiptos į raudoną kanalą (RATIS patikrinimo aktas Nr. 20LTLC0100IM1188508 ir Nr. 20LTLC0100IM1188441). Atlikus muitinį tikrinimą rasta nedeklaruotų prekių: automobilio VOLVO XC70 bagažinėje ir salono galinėje pusėje rasta: dvi stumdomos žoliapjovės, du agregatai, naudojami sodo darbams atlikti, du žibaliniai šildytuvai. Kito automobilio AUDI A4 bagažinėje rasta: vienas baltos spalvos žibalinis šildytuvas.

UAB „W.“ muitinės tarpininkė A. Š. savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Tarybos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnį ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo patikslinamos kai kurio Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo antraštinės dalies, 3 skirsnio 7 pastraipą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. Š. atstovas advokatas Eligijus Vinckus 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad A. Š. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, nes jos veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. ANK 211 straipsnyje numatytos dvi alternatyvios veikos, už kurių pažeidimą galima būtų traukti administracinėn atsakomybėn: (i) kai prekės nepateikiamos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti, (ii) prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką. A. Š. negalėjo būti patraukta atsakomybėn dėl pirmosios veikos, nes importo deklaracijose Nr. 20LTLC0100IM06D4D0 ir Nr. 20LTLC0100IM06D4B3 deklaruotoms prekėms (transporto priemonėms) nebuvo nustatytas muitinės procedūros vykdymo terminas muitinės formalumams su prekėmis atlikti, nes toks terminas yra nustatomas tik specialiosioms procedūroms (SMK 210 str.). Deklaruojant prekes išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai joks procedūros vykdymo terminas nėra nustatomas. Taip pat A. Š. negalėjo būti patraukta atsakomybėn ir dėl antrosios veikos (prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką), nes bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad automobiliuose rastoms prekėms buvo įformintas laikinasis saugojimas (Sąjungos muitinės kodekso 145 straipsnis), todėl akivaizdu, kad jos buvo deklaruotos muitinei laikantis nustatytos tvarkos (ne importo procedūrai, bet laikinajam saugojimui, SMK 145 - 150 straipsniai). Joks teisės aktas nenustato draudimo deklarantui pateikti prekes išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, jei tuo pačiu metu laikinai saugojamos prekės nėra deklaruojamos importo deklaracijoje. Pažymi, kad Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinai saugomoms prekėms per 90 dienų turi būti įforminta muitinės procedūra arba jos turi būti reeksportuotos. Be to, Sąjungos muitini kodekso 150 straipsnis suteikia teisę deklarantui savo nuožiūra pasirinkti muitinės procedūrą, kurią jis toms prekėms norėtų įforminti. Mano, kad, įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas akivaizdu, jog A. Š. neturėjo pareigos kartu su importo deklaracijose Nr. 20LTLC0100IM06D4D0 ir Nr. 20LTLC0100IM06D4B3 deklaruotomis transporto priemonėmis deklaruoti ir laikinajam saugojimui deklaruotų prekių (stumdomų žoliapjovių, agregatų naudojamų sodo darbams ir žibalinių šildytuvų).

Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad muitinės formalumų atlikimo tvarka yra numatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje, nes ši norma numato tik tai, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Todėl, įvertinus Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio turinį, matyti, kad joje nėra nustatyta jokia muitinės formalumų atlikimo ar prekių deklaravimo tvarka, kurios tariamai nesilaikė A. Š.. Minėtoje normoje yra tik apibrėžtas subjektas, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios muitinės formalumų ar prekių deklaravimo tvarkos ši norma nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

Skunde nurodoma, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis ir už tai taikyti administracinę atsakomybę, o tuo atveju, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Mano, kad nagrinėjamu atveju Institucija padarė materialinės teisės pažeidimą, kadangi netinkamai nustatė objektyviąją ANK 211 straipsnio numatyto administracinio nusižengimo sudėties pusę. Taip pat skunde tvirtinama, jog A. Š. apskritai neturėjo jokio pagrindo deklaruoti transporto priemonėse papildomai rastų ir skundžiamame nutarime nurodytų prekių, nes šioms prekėms buvo įformintas laikinasis saugojimas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, deklarantės veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai galima būtų inkriminuoti ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti atitinkamą nuobaudą. Juo labiau, kad joks Sąjungos muitų teisės aktas neįpareigoja deklaranto deklaruoti nenustatytiems asmenims priklausančių prekių, nes vienoje transporto priemonėje gali būti gabenamas rinktinis (keliems asmenims) priklausantis krovinys, kuris gali būti deklaruojamas skirtingų muitinės tarpininko įmonių deklarantų. Pažymi, kad dėl visų šių aplinkybių skundžiamame nutarime apskritai nepasisakyta, o tik deklaratyviai nurodyta, kad A. Š. pažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarką. Nurodoma, kad A. Š. nesiekė tyčia ar dėl neatsargumo suklaidinti muitinę. Priešingai, ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų ir nustačiusi, kad importuojamose transporto priemonėse yra papildomų prekių joms įformino laikinąjį saugojimą. Institucija, darydama išvadą dėl A. Š. kaltės, neatskleidė jos turinio, nors būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. A. Š. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį yra negalimas, nes ji apskritai neturėjo pareigos kartu su importo deklaracijose Nr. 20LTLC0100IM06D4D0, Nr. 20LTLC0100IM06D4B3 deklaruotomis transporto priemonėmis deklaruoti ir laikinajam saugojimui deklaruotas prekes. Be to, deklarantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, todėl muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena A. Š. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose nei objektyvių, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Nurodo, kad su skundu nesutinka, nes pateikdama muitinei importo procedūrai deklaruotus automobilius, kuriuose buvo kitos deklaracijoje nenurodytos prekės, deklarantė A. Š. siekė arba sudarė galimybę tas prekes išgabenti iš muitinės priežiūros zonos nedeklaruojant jų muitinei. Deklarantas yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą ir privalo muitinei deklaruoti visas pateiktas prekes pasirinktai muitinės procedūrai, laikantis muitinės nustatytų formalumų. Paaiškina, kad Reglamento Nr. 952/2013 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, nurodomos muitines deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti, o Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1B-329 „Dėl bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“ 27.35 punkte, kuriame aprašomas deklaracijos 31 langelio „Krovimo vietos ir prekės aprašymas“ pildymas, nurodyta, kad importuojamos prekės turi būti tokios, kaip aprašyta 31 langelyje. Kadangi A. Š. savo skunde nurodė, kad nesiekė suklaidinti muitinės (išgabenti prekes nedeklaruojant jų muitinei), tada yra jos neatsargi kaltė – teikdama muitinei informaciją apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė nerūpestingai, t. y. nenumatė, kad pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmės, nors pagal veiklos aplinkybes – būdama muitinės tarpininko atstove – turėjo ir galėjo jas numatyti, arba dėl nepagrįsto pasitikėjimo lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta neigiamų pasekmių (ANK 9 straipsnis). Pateikdama muitinei prekes, kurios nebuvo nurodytos muitinės deklaracijoje, A. Š. pažeidė prekių deklaravimo tvarką. Ši veika atitinka ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, jos kaltė įrodyta Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininko 2020 m. liepos 7 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. 8DE-2321 „Dėl papildomo tyrimo A. Š. byloje atlikimo“, 2020 m. gegužės 6 d. Patikrinimo aktais Nr. 20LTLC0100IM1188441 ir Nr. 20LTLC0100IM1188508, kita bylos medžiaga. Mano, kad Muitinė pagrįstai pripažino, kad A. Š. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir taikė tinkamą nuobaudą, todėl naikinti nutarimo nėra pagrindo, o skundas turi būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. Š. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Kaltės nepripažįsta, visos prekės buvo deklaruotos tinkamai.

Teismo posėdyje A. Š. atstovas advokatas Eligijus Vinckus paaiškino, kad buvo pateiktos dvi importo deklaracijos dėl automobilių. Deklarantei apžiūrint transporto priemones 2020 m. gegužės 4 d., nurodytų daiktų nebuvo. Transporto priemonės ir nurodyti daiktai buvo atvežti vienu konteineriu į saugojimo vietą ir deklaruotos laikinajam saugojimui. Už prekių saugojimą laikino saugojimo zonoje atsako sandėlio savininkas. Tai, kad sandėlio savininkas – UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, deklarantei nežinant, po to, kai ji apžiūrėjo transporto priemones, smulkius daiktus sudėjo į transporto priemones, nepatvirtina deklarantės atsakomybės, nes pačiame nutarime nurodoma, jog nedraudžiama vienų prekių laikyti kitoje prekėje. Deklarantė pati nei pakrovė šių prekių į automobilius, nei turėjo jų deklaruoti importo deklaracijoje, nei teikė jas muitinei. Deklarantė atliko visus veiksmus, kokius privalėjo – su turto vertintoju apžiūrėjo transporto priemones, nustatė sužalojimus ir deklaravo konkrečias transporto priemones. Joks teisės aktas nenurodo, išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje deklaruoti ir laikinajam saugojimui deklaruotas prekes. ES muitinės kodekso nuostatos nurodo, kad laikinai saugomoms prekėms per 90 dienų turi būti įforminta kita muitinės procedūra. Nurodytos prekės 2020 m. gegužės 8 d. buvo deklaruotos tranzito deklaracija. Prekės, prieš A. Š. pateikiant importo deklaraciją, jau buvo deklaruotos laikinajam saugojimui, t. y. prekės buvo muitinės priežiūroje ir nepaliko muitinės zonos. Todėl prekės negalėjo dingti iš muitinės priežiūros ir muitinei nustačius, kad baigiasi prekės saugojimo laikas ir nėra įforminta kita procedūra, sandėlio savininkas būtų traukiamas atsakomybėn, o ne deklarantas. Muitinė, atlikusi transporto priemonių patikrinimą ir radusi žoliapjovę, kitas nurodytas prekes, galėjo patikrinti ar joms yra atlikta saugojimo procedūra ir tai nustačiusi, palikti jas muitinės zonoje. Muitinės deklaracijos 40 langelyje nurodoma pirminis dokumentas, todėl muitinei duomenys, jau buvo pateikti. Deklarantė, teikdama automobilių deklaraciją, norėjo informuoti tik apie į laisvą apyvartą išleidžiamas prekes. Ji neturėjo tikslo deklaruoti nei žoliapjovės, nei kitų sodo prekių, nes jos buvo deklaruotos laikinajam saugojimui. Joks teisės aktas nenustato pareigos, kad prekė turi išvykti kartu su automobiliu. Prekių savininkas UAB „S.“ buvo laisvas pasirinkti per 90 dienų laikinai saugomoms prekėms pasirinkti kitą muitinės procedūrą ir 2020 m. gegužės 8 d. pasirinko tranzito deklaraciją ir šios prekės buvo nukreiptos į UAB „Autoverslas logistika“ muitinės sandėlius, t. y., jos nebuvo išėjusios iš muitinės priežiūros. Laikino saugojimo procedūra baigiasi, kai įforminama kita muitinės procedūra. Deklarantė neketino paimti prekių nedeklaravusi, juo labiau, kad jos jau buvo deklaruotos, o be sandėlio savininko jų paimti nebuvo įmanoma. Pagal instituciją, pažeidimas buvo daromas nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. gegužės 8 d., t. y. A. Š. dvi dienas bandė paimti prekes, nors tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes 2020 m. gegužės 8 d., prekės buvo išgabentos į kitą saugojimo vietą. Nutarime nenurodyta, kokių muitinės formalumų nebuvo laikytasi. Deklarantė neprivalėjo deklaruoti perduotų laikinai saugoti prekių kartu su transporto priemonėmis, nes joms buvo taikytos skirtingos procedūros – transporto priemonėms 2020 m. gegužės 6 d. importas, o 2020 m. gegužės 8 d. laikinam saugojimui deklaruotoms prekėms – tranzitas. Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnis apibrėžia subjektus, bet nenustato deklaravimo tvarkos. Kaltinimas deklaratyvus, nes nutarime nenurodoma, kokį teisės aktą A. Š. pažeidė. Institucija nenustatė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovė Jūratė Galginienė teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Nurodė, kad kaltinimas yra pagrįstas, pažeidimo faktas yra įrodytas, nes apžiūrint transporto priemones, buvo rastas papildomos prekės. Automobiliai buvo pateikti deklaravimui, tarp jų rastos ir kitos nutarime nurodytos prekės, kurios, nors ir buvo deklaruotos laikinajam saugojimui, tačiau ne importo procedūrai. Prekės nebūtinai turėjo išvykti kartu su automobiliais, tačiau jos buvo faktiškai pateiktos importo procedūrai užbaigti, todėl jos ir turėjo būti nurodytos importo deklaracijoje, kad pagrįstų atliekamą veiksmą. Deklaravimas apima deklaracijos ir prekių pateikimą. Prekės galėjo būti deklaruotos ir atskirai, bei kadangi jos buvo pateiktos muitinei, reiškia jos turėjo būti nurodytos deklaracijoje. Saugojimas yra pirminis veiksmas, pateikus paskesnį dokumentą – importo deklaraciją automobiliams, papildomos prekės liko tame pačiame statuse – laikinajam saugojime. Jei A. Š. nenorėjo importuoti prekių, neturėjo jų teikti muitinei. A. Š. argumentai, kad ji nežinojo apie prekes, vertintini kaip gynybinė pozicija, arba siekis prekes išgabenti nedeklaruojant jų importo. A. Š. veiksmai vertintini kaip aplaidumas. Vaizdo kameromis buvo užfiksuota, kad prekės buvo kraunamos į transporto priemones, bet vaizdo įrašų neišliko. Apžiūrint transporto priemones su turto vertintoju, muitinės atstovas nedalyvavo, o atliekant vertinimą, į papildomas prekes nebuvo kreipiamas dėmesys. Sutinka, kad joks teisės aktas nenustato pareigos vienoje importo deklaracijoje deklaruoti visų importuojamų prekių, bet jei prekės yra pateikiamos muitinei, jos privalo būti deklaruotos. Prekės buvo laikino saugojimo statuse, bet buvo pateiktos importo procedūrai, nors nebuvo nurodytos importo deklaracijoje, tai įrodo patikrinimo aktas. Nors patikrinimo akte nėra deklarantės parašo, tai nedaro jo negaliojančiu, nes parašas nėra būtinas, o ji buvo informuota apie tikrinimą.

Priimant skundžiamą nutarimą, A. Š. kaltės nepripažino, nurodė, kad viename automobilyje buvo žoliapjovės, o kitas buvo tuščias, muitinei pateikė prekes, kurios buvo deklaruotos BDK (laikinajam saugojimui), jų neišveši be muitinės deklaracijos; kodėl prekė buvo laikoma automobilyje, ji nežinanti. Nurodė, kad nepažeidė Muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

ANK 211 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, būtent į Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatytą Sąjungos muitinės kodeksą.

A. Š. skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad, būdama UAB „W.“ muitinės tarpininko atstove, 2020 m. gegužės 6 d., 17:44 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis pateikė importo deklaracijas, deklaruodama automobilį 2008 m. VOLVO XC70 CROSS COUNTRY ir automobilį 2009 m. AUDI A4, tačiau deklaracijas nukreipus į raudoną kanalą ir atlikus muitinį tikrinimą, rasta nedeklaruotų prekių: automobilio VOLVO XC70 bagažinėje ir salono galinėje pusėje rasta: dvi stumdomos žoliapjovės, du agregatai, naudojami sodo darbams atlikti, du žibaliniai šildytuvai. Kito automobilio AUDI A4 bagažinėje rasta: vienas baltos spalvos žibalinis šildytuvas. Tokiais veiksmais muitinės tarpininkė A. Š. pripažinta pažeidusi 2013 m. spalio 9 d. Europos Tarybos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnį ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo patikslinamos kai kurio Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo antraštinės dalies, 3 skirsnio 7 pastraipą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad A. Š. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis pateikė importo deklaracijas: 20LTLC0100IM06D4D0 – deklaruojama prekė – automobilis 2008 m. VOLVO XC70 CROSS COUNTRY (VIN: (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, benzinas, su defektais; 20LTLC0100IM06D4B3 – deklaruojama prekė – automobilis – 2009 m. AUDI A4 (VIN: (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, benzinas, su defektais (b. l. 10-13), tačiau atlikus muitinį tikrinimą, rasta nedeklaruotų prekių: automobilio VOLVO XC70 bagažinėje ir salono galinėje pusėje rasta: dvi stumdomos žoliapjovės, du agregatai, naudojami sodo darbams atlikti, du žibaliniai šildytuvai. Kito automobilio AUDI A4 bagažinėje rasta: vienas baltos spalvos žibalinis šildytuvas (b. l. 14-15). Taip pat nėra ginčo, kad šioms importo deklaracijoje nenurodytoms prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija, o 2020 m. gegužės 8 d. šioms prekėms įforminta tranzito deklaracija.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnyje numatyta, kad: 1. Bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. 2. Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai bet kuri muitinės reikalaujama arba jai suteikiama informacija teikiama bet kuria kita forma. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.

Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-293-795/2020).

A. Š. skundžiamu nutarimu, remiantis tuo, kad ji pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnį, Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą, nubausta už tai, kad deklaravo prekes pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau sutiktina su administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. atstovu, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatos apibrėžia bendrą pareigą atsakingam asmeniui muitinės deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, tačiau nenustato jokios tvarkos, taisyklių, kaip ta pareiga turi būti įgyvendinama, t. y. yra apibrėžiamas atsakingas subjektas, tačiau nenurodyta, kaip jis turi atlikti (vykdyti) savo pareigą teikti teisingus duomenis.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje administracinio nusižengimo protokolo turinį, nurodoma, kad protokole privalo būti nurodomas ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

Šiuo atveju, nustačius, kad protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta tik tai, kad A. Š. pažeidė bendrąją pareigą muitinės deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, tačiau nenurodyta, kokiuose teisės aktuose numatyta, kad A. Š. privalėjo į importo deklaraciją įtraukti ir kitas prekes, kurios buvo rastos deklaruotuose automobiliuose ir įformintos laikinojo saugojimo deklaracijoje, t. y., neatskleisti objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai.

Kita vertus, kaip minėta, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėja tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-293-795/2020). Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-48-512/2019, 2AT-8-895/2020).

Nagrinėjamu atveju, Institucijos atsiliepime nurodoma, kad A. Š., teikdama muitinei informaciją apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė nerūpestingai, t. y. nenumatė, kad pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmės, nors pagal veiklos aplinkybes – būdama muitinės tarpininko atstove – turėjo ir galėjo jas numatyti, arba dėl nepagrįsto pasitikėjimo lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta neigiamų pasekmių. O A. Š. argumentus, kad ji nežinojo apie prekes, siūlo vertintini kaip gynybinę poziciją arba siekį prekes išgabenti nedeklaruojant jų importo.

Vis tik byloje Institucija objektyviais įrodymais nepaneigė skundo argumentų, kad A. Š. apžiūrint įvežtus automobilius 2020 m. gegužės 4 d., ir atliekant jų vertinimą, nutarime nurodytų žoliapjovių, sodo ir laisvalaikio prekių nebuvo automobiliuose nebuvo. Institucija negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad prekes į automobilius pakrovė pati A. Š., ar jos prašymu, kiti asmenys. Nors 2020 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant tikrinimą 2020 m. gegužės 6 d., automobilyje Volvo XC70 buvo rasta po 2 vnt. stumdomų žoliapjovių ir agregatų, naudojamų sodo darbams ir A. Š. nurodė, kad šiems daiktams yra įformintas laikinasis saugojimas, o vėliau iš tolo pamatė, kad į automobilius yra kraunamos kažkokios prekės ir grįžę Volvo XC70 bagažinėje rado papildomai įdėtus du žibalinius šildytuvus, o automobilyje – Audi A4 vieną žibalinį šildytuvą, tačiau kas pakrovė šiuos daiktus ir kieno nurodymu, nepateikta. Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas prekių pakrovimas, neišliko. Byloje nepaneigti skundo argumentai, kad, kadangi šie daiktai, kaip ir transporto priemonės, buvo atvežtos vienu konteineriu, priklausė vienam savininkui ir deklaruoti laikinajam saugojimui, sandėlio savininkas – UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ galėjo daiktus sudėti į transporto priemones, o tai, kaip patvirtina ir Institucija, nėra draudžiama. Institucijos atstovė taip pat patvirtino, kad joks teisės aktas nenustato pareigos vienoje importo deklaracijoje deklaruoti visų importuojamų prekių, tačiau jei prekės yra pateikiamos muitinei, jos privalo būti deklaruotos. Anot Institucijos, kadangi prekės, kurios buvo laikino saugojimo statuse, buvo pateiktos importo procedūrai, jos turėjo būti nurodytos importo deklaracijoje, o šios pareigos neįvykdymas patvirtina, kad A. Š. ketino prekes išgabenti nedeklaruojant jų importo.

Vis tik pagal Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnį, laikinai saugomoms ne Sąjungos prekėms per 90 dienų turi būti įforminta muitinės procedūra arba jos turi būti reeksportuotos. Jeigu nenustatyta kitaip, deklarantas gali, neatsižvelgdamas į prekių rūšį, kiekį ar jų kilmės, išsiuntimo arba paskirties šalį, savo nuožiūra ir atitinkamai procedūrai taikomomis sąlygomis pasirinkti muitinės procedūrą, kurią jis toms prekėms norėtų įforminti (Sąjungos muitinės kodekso 150 straipsnis). Pagal Sąjungos muitinės kodekso 145 straipsnis 1 dalį, muitinei pateiktos ne Sąjungos prekės nurodomos laikinojo saugojimo deklaracijoje, kurioje pateikiami visi duomenys, būtini laikinojo saugojimo tvarką reglamentuojančioms nuostatoms taikyti. Sąjungos muitinės kodekso 145 straipsnis 10 dalis nurodo, kad laikinojo saugojimo deklaracija paliekama muitinėje arba užtikrinamas jos prieinamumas, kad būtų įmanoma patikrinti, ar su ja susijusioms prekėms vėliau pagal 149 straipsnį buvo įforminta muitinės procedūra arba jos buvo reeksportuotos.

Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 8 d. deklaracijų, minėtoms prekėms buvo užpildyta tranzito deklaracija ir šios prekės buvo nukreiptos į UAB „Autoverslas logistika“ muitinės sandėlius. Taigi, nepažeidžiant Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnyje nustatyto termino, nutarime nurodytoms laikinai saugomoms prekėms buvo užpildyta tranzito deklaracija, o visą laiką nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. muitinė turėjo galimybę kontroliuoti, kad laikinajam saugojimui deklaruotoms prekėms būtų įforminta muitinės procedūra arba jos būtų reeksportuotos. Be to, laikinojo saugojimo sandėlio turėtojas užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros (Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalies a) punktas). Šios aplinkybės paneigia Institucijos argumentus, kad A. Š. ketino prekes išgabenti jų nedeklaruojant, nes prekės buvo deklaruotos laikino saugojimo statuse, o vėliau užpildyta tranzito deklaracija, tai yra buvo pasirinkta muitinės procedūra, kuria prekės buvo įformintos. Tai reiškia, kad A. Š. veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. Š. veikoje nenustačius esminių administracinio nusižengimo požymių – objektyviosios ir subjektyviosios pusės – administracinio nusižengimo teisena negalima ir turi būti nutraukta, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą tenkinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. spalio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR–N-657-2020 panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė