Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos jėgos trikovės federacijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos jėgos trikovės federacijai, tretieji asmenys jaunimo sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija jėgos sporto šakų klubas „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ Kauno technologijos universitetas, VšĮ (duomenys neskelbtini) sporto centras, asociacija LŽŪU sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija (duomenys neskelbtini) senjorų sunkiosios atletikos sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centras, asociacija (duomenys neskelbtini) atletinės gimnastikos klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija (duomenys neskelbtini) sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija (duomenys neskelbtini) jėgos trikovės federacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, asociacija (duomenys neskelbtini) miesto jėgos sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija (duomenys neskelbtini) miesto Jėgos sporto šakų klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija „(duomenys neskelbtini)“ sporto ir rekreacijos klubas, asociacija (duomenys neskelbtini) jėgos sporto šakų klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija (duomenys neskelbtini) sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, UAB Transformacijų klubas, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, mažoji bendrija sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, asociacija „(duomenys neskelbtini)“, UAB sporto centras „(duomenys neskelbtini)“, dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Konferencija buvo informuota, kad neeilinės konferencijos priimami sprendimai bus neteisėti, jeigu priimant sprendimus dalyvaus ir balsuos LJTF narių atstovai, kurie neturi teisės dalyvauti priimant sprendimus.

4. LJFT narių atstovai M. B., L. L. ir A. A. nenusišalino ir dalyvavo 2020 m. rugsėjo 28 d. neeilinėje LJTF konferencijoje kartu su kitais LJFT nariais ir balsavo priimant sprendimus neturėdami teisėto pagrindo.

5. 2019 m. rugsėjo 28 d. neeilinėje konferencijoje nuo LJTF prezidento pareigų buvo neteisėtai nušalintas ieškovas, nes klausimas dėl pasitikėjimo LJFT prezidentu nebuvo įtrauktas į neeilinės konferencijos darbotvarkę ir sprendžiant nušalinimo klausimą balsavime dalyvavo LJFT narių atstovai, kurie neturėjo teisėtos balso teisės. Buvo pažeistos juridinio asmens veiklą reguliuojančios imperatyvios normos, reglamentuojančios konferencijos organizavimą ir pravedimą, konferencijos nutarimų priėmimą. Šie pažeidimai tiesiogiai pažeidė ieškovo interesus ir teisėtus lūkesčius. Šių pažeidimų padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant 2019 m. rugsėjo 28 d. LJTF neeilinės konferencijos sprendimus negaliojančiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių atsakovo atstovo argumentų, išdėstytų baigiamojoje kalboje. Teismas išnagrinėjo teisme nenagrinėtiną bylą. Ieškovo nušalinimo nuo LJFT prezidento laikotarpis pasibaigė, išrinkus naują prezidentą. Iš pareikšto ieškinio nėra aišku, kokias teises ir teisėtus interesus gina ieškovas, kokias teisines pasekmes jam gali sukelti ir sukėlė skundžiamas teismo sprendimas.

9.5. Konferencijos protokole užfiksuota, jog konferencijos metu girdint visiems LJFT narių delegatams ieškovas pareiškė apie atsistatydinimą iš Federacijos prezidento pareigų savo noru. Federacijos konferencijos dalyviai balsų dauguma (už – 12, prieš – 9, susilaikė – 2) nutarė, kad ieškovas negali toliau eiti prezidento pareigų. Dėl ieškovo abejotinų veiksmų, galbūt neskaidriai panaudojant federacijos finansines lėšas, ir nenoro ar nesugebėjimo pateikti ataskaitą, paaiškinti savo veiksmus ir buvusį teistumą, vyravo įtampa ir susiskaldymas. Neišsprendus ieškovo nušalinimo klausimo, LJFT veikla būtų buvusi iš esmės visiškai paralyžiuota. Šios aplinkybės buvo pagrindas teismui įvertinti neeilinio visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus, nepaisant kai kurių procedūrinių pažeidimų, kaip teisėtus.

11. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas, jo atstovas ir atsakovės (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažintas negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 28 d. LJTF konferencijos sprendimas nušalinti ieškovą nuo LJTF prezidento pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Apeliantė nurodė, kad teismas išnagrinėjo teisme nenagrinėtiną bylą. Ieškovo nušalinimo nuo LJFT prezidento laikotarpis pasibaigė, išrinkus naują prezidentą. Iš pareikšto ieškinio nėra aišku, kokias teises ir teisėtus interesus gina ieškovas, kokias teisines pasekmes jam gali sukelti ir sukėlė skundžiamas teismo sprendimas. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. 2019 m. lapkričio 2 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijos sprendimą dėl jo nušalinimo nuo prezidento pareigų. Po bylos iškėlimo neeilinės 2020 m. sausio 25 d. konferencijos sprendimu LJFT prezidentu (iš vienintelio kandidato) išrinktas E. P.. Išrinktas naujas apeliantės prezidentas nėra kliūtis grąžinti ieškovą į apeliantės prezidento pareigas, nes ieškovo kadencija nėra pasibaigusi. LJFT įstatų 4.8 punkte nurodyta, jog federacijos prezidentas renkamas konferencijoje 4 metų kadencijai. Ieškovas atsakovės prezidentu buvo išrinktas 2018 m. vasario 25 d. konferencijos sprendimu, vadinasi, jo kadencija turėtų baigtis 2022 m. vasario 25 d. Po minėto konferencijos sprendimo priėmimo ieškovas informavo konferencijos dalyvius, kad atsistatydina kaip LJTF prezidentas, tačiau tuo metu ieškovas jau buvo nušalintas nuo prezidento pareigų, todėl atsistatydinti nebegalėjo ir dėl šio ieškovo pareiškimo joks sprendimas konferencijoje priimtas nebuvo. Todėl ši apeliantės nurodyta aplinkybė dėl ieškovo atsistatydinimo taip pat nepagrindžia aplinkybės, jog teismas išnagrinėjo teisme nenagrinėtiną bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovas turi teisę pareikšti ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo, jei jo nušalinimas nuo prezidento pareigų būtų pripažintas neteisėtu.

16. Asociacijos įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats (fizinis asmuo arba vienasmenis valdymo organas, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatytais atvejais – kitų organų nariai bei dalyviai – fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatuose) jiems suteiktas teises ir pareigas), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį. Asociacijos narys – juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. A. (sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas), Ž. A. (sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) ir A. M. (sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) LJFT Antidopingo drausminės komisijos sprendimais buvo diskvalifikuoti kaip individualūs sportininkai (ne kaip juridinių asmenų atstovai). Jų diskvalifikacijos laikotarpis neeilinės 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijos metu nebuvo pasibaigęs.

18. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad fizinis asmuo A. A. prisistatė kaip neva asociacijos – (duomenys neskelbtini) miesto jėgos sporto šakų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir siekė užsiregistruoti konferencijoje nepateikęs jokio įgaliojimo. LJTF viceprezidentas E. P., viršydamas savo įgaliojimus, iš generalinės sekretorės (panaudojęs fizinę jėgą) paėmęs konferencijos dalyvių registracijos lapą ir mandatus į neeilinė konferenciją užregistravo fizinį asmenį A. A.. Perklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad apeliantė nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 25 d. V. A. įgaliojo valdybos pirmininko pavaduotoją A. M. sudaryti įgaliojimus su trečiaisiais asmenimis (šio įgaliojimo nėra byloje). 2019 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimu Nr. 002 sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko pavaduotojas A. M. įgalioja A. A., atstovauti sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos jėgos trikovės federacijos neeilinėje konferencijoje 2019 m. rugsėjo 28 d. Atsakovė byloje pateikė 2019 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos jėgos trikovės federacijos konferencijos dalyvių sąrašą, prie jo pridėti įgaliojimai, tarp jų yra minėtas 2019 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. A. teigęs atstovaujantis asociacijos (duomenys neskelbtini) miesto jėgos sporto šakų klubui „(duomenys neskelbtini)“, atstovavimo dokumento konferencijai nepateikė, yra deklaratyvi, padaryta neįvertinus byloje esančių duomenų, todėl negali būti pripažinta pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šios faktinės aplinkybės apeliacinėje instancijoje, nes tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.

19. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad A. A. teigęs atstovaujantis asociacijos (duomenys neskelbtini) miesto jėgos sporto šakų klubui „(duomenys neskelbtini)“, atstovavimo dokumento konferencijai nepateikė, netyrė ir nevertino aplinkybių, ar V. A. turėjo teisę atstovauti (ir balsuoti) sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šių aplinkybių apeliacinėje instancijoje, nes tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad konferencijos dalyvių registracijos metu asociacijos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. B., konferencijai pateikė įgaliojimą, kurį išdavė Ž. A., tačiau nurodyto įgaliojimo duomenų nedetalizavo. Pirmosios instancijos teismo nurodyto įgaliojimo byloje nėra. Byloje yra sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidento Ž. A. 2019 m. liepos 1 d. įsakymas „Dėl paskyrimo laikinai eiti prezidento pareigas“, kuriuo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai (7 kalendorines dienas) paskirtas laikinai eiti prezidento pareigas M. B.. Ar pirmosios instancijos teismas šį įsakymą laikė įgaliojimu, nėra aišku. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. B. konferencijai pateikęs įgaliojimą asmens - Ž. A. kurio sportinė veikla ir kita veikla susijusi su sportu, yra sustabdyta, konferencijoje dalyvavo ir balsavo už savo atstovaujamus klubą, neturėdamas teisės, yra deklaratyvi, padaryta neįvertinus byloje esančių duomenų, todėl negali būti pripažinta pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šių aplinkybių apeliacinėje instancijoje, nes tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad yra abejonių dėl laikotarpio, kuriam laikinai buvo paskirtas eiti prezidento pareigas M. B., nes minėtas laikotarpis įsakyme apibrėžtas taip: „nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. įskaitytinai (7 kalendorines dienas).“

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad konferencijos dalyvių registracijos metu mažosios bendrijos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. L., konferencijai pateikė įgaliojimą, kurį išdavė A. M.. Byloje kilo ginčas dėl to, ar LJFT narių atstovas, t. y. vadovas A. M., turėjo teisę įgalioti kitą asmenis veikti LJTF nario vardu neeilinėje 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijoje, kai LJFT Antidopingo drausminės komisijos sprendimais pagal VšĮ Lietuvos antidopingo agentūros atliktus tyrimus ir pateiktas išvadas A. M. buvo diskvalifikuotas už antidopingo taisyklių pažeidimus, įtvirtintus Pasauliniame antidopingo kodekse ir Antidopingo taisyklėse, patvirtintose VšĮ Lietuvos antidopingo agentūros direktoriaus įsakymu.

22. Lietuvos antidopingo agentūros 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Pasaulinio antidopingo kodekso ir Antidopingo taisyklių, patvirtintų viešosios įstaigos Lietuvos antidopingo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-3 (toliau – Antidopingo taisyklės), 10.12.1 papunktyje nurodyta, kad joks diskvalifikuotas sportininkas ar kitas asmuo per diskvalifikacijos laikotarpį negali jokiu būdu dalyvauti jokiose varžybose ar veikloje (išskyrus patvirtintas švietimo antidopingo srityje ar reabilitacijos programas), kurias įgalioja organizuoti ar organizuoja bet kuri Pasaulinį antidopingo kodeksą pripažinusi organizacija ar kita jai priklausanti organizacija, varžybose, kurias įgalioja organizuoti ar organizuoja bet kokia profesionalų lyga ar kita tarptautinio arba nacionalinio lygmens renginių organizacija, taip bet kokioje kitoje prestižinėje arba nacionalinio lygmens sporto veikloje, kurią finansuoja Vyriausybės įstaiga. Pagal Antidopingo taisykles sąvoka „veikla“ reiškia, pavyzdžiui, pareigūno, direktoriaus, tarnautojo, darbuotojo arba organizacijos savanorio pareigų atlikimą.

23. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas. Ant įgaliojimo, kuris sudaromas ne informacinių technologijų priemonėmis, dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti.

24. Esant anksčiau nutartyje nurodytam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. diskvalifikacijos laikotarpiu neturėto teisės eiti sporto klubo vadovo pareigų ir vykdyti sporto klubo vadovui priskirtų funkcijų, t. y. įgalioti kitą asmenį veikti LJTF nario vardu neeilinėje 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mažosios bendrijos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. L., konferencijai pateikusi įgaliojimą asmens – A. M., kurio sportinė veikla ir kita veikla, susijusi su sportu, yra sustabdyta, konferencijoje dalyvavo ir balsavo už savo atstovaujamą klubą, neturėdama balsavimo teisės. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl A. M. neteisėto įgaliojimo išdavimo ir šio klubų atstovės dalyvavimo balsavime yra nepagrįsti, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Ieškinyje, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo keliamas klausimas ir dėl kitų procedūrinių konferencijos organizavimo pažeidimų. Ieškovas nurodė, kad fiziškai buvo perimtas prezidentavimas, sekretoriavimas 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijai, konferencijos metu buvo išrinkta sekretorė, nors atsakovės (apeliantės) įstatų 4.11 punkte nustatyta, kad generalinis sekretorius vykdo sekretoriaus pareigas konferencijos metu. Ieškovas teigė, kad buvo pažeistas įstatų 4.11 punktas. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovės įstatų 4.2 punkte nustatyta, kad Federacijos Prezidentas rengia konferencijos darbotvarkę. Pranešimas apie konferencijos vietą, laiką ir darbotvarkę ne vėliau kaip 30 dienų iki konferencijos išsiunčiamas Federacijos nariams. Visų Federacijos narių rašytiniu sutikimu konferencija gali būti sušaukta ir nesilaikant šių terminų. Ieškovas teigė, kad buvo pažeistas ir įstatų 4.11 punktas. Apeliantė mano, kad nepaisant kai kurių procedūrinių pažeidimų, neeilinės 2019 m. rugsėjo 28 d. konferencijos byloje ginčijamas sprendimas buvo teisėtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad nėra pareikštas reikalavimas dėl konferencijos organizavimo. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutikti negalima, nes ieškinio, atsiliepimų turinys, bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ir šiame nutarties punkte nurodytus ieškovo nušalinimo nuo prezidento pareigų procedūrinius pažeidimus, tuo atveju, jei šie procedūriniai pažeidimai būtų nustatyti, vertinti, kokią reikšmę jie turėjo ginčijamam sprendimui (kasacinės instancijos teismo išplėstinės kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. 3K-7-470/2009). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl šių aplinkybių apeliacinėje instancijoje, nes tokiu atveju būtų atimta šalių teisė į apeliaciją.

26. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir nuodugniai bylos neištyrė, netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl neatskleidė bylos esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, jis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Antidopingo agentūra 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė į LJTF prezidento klausimą, ar diskvalifikuoti asmenys „turi teisę dalyvauti federacijos veikloje? Ar jie gali įgalioti kitus asmenis atstovauti jų vadovaujamus juridinius asmenis Federacijos veikloje?“. Tačiau bylos nagrinėjimo metu apeliantė nurodė ir kitas aplinkybes, kad minėti diskvalifikuoti asmenys yra sporto klubų savininkai, jų diskvalifikavimas, nereiškia sporto klubo suspendavimo ar sporto klubo nuosavybės atėmimo, sporto klubai moka nario mokestį, vadinasi, turi teisę dalyvauti konferencijoje, diskvalifikuoti asmenys savo teises realizavo kaip suprato, nematė kitos galimybės sporto klubui dalyvauti konferencijoje. Pirmosios instancijos teismas netyrė sporto klubo nuosavybės klausimo (kas jų savininkai, akcininkai, ar yra kitų asmenų, galinčių atlikti sporto klubo vadovo pareigas, ar buvo kitos galimybės sporto klubams dalyvauti konferencijoje). Iš naujo nagrinėjant bylą svarstytina, ar nėra pagrindo ištirti ir įvertinti šiame punkte nurodytus argumentus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.