Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1651-653/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: 2S-1651-653/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02240-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jelena Šiškina
Pareiškėjas: L. G.
Suinteresuotas asmuo: I. Ž., akcinė bendrovė SEB bankas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1651-653/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02240-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.3; 3.3.4.6; 3.3.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-24912-842/2020 pagal pareiškėjo L. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016, suinteresuoti asmenys: I. Ž., akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 ir 2017 m. liepos 21 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017, prašydamas:

1.1. atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2YT-8158-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017, sujungiant šias bylas į vieną bylą;

1.2. atnaujinus bylos procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 ir 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtintų pareiškėjo L. G. ir I. Ž. (buvusi pavardė G.) sutarčių dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl nekilnojamojo turto ir prievolių kreditoriams padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

1.2.1. dalijant santuokoje įgytą turtą I. Ž. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti:

Žemesnės instancijos teismas

1.2.1.1. butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio kadastrine rinkos vertė sudaro 57 000 Eur;

1.2.1.2. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinė rinkos vertė sudaro 34 100 Eur (68 200 EUR x ½ dalis);

1.2.1.3. pareigą mokėti visą nesumokėtą kreditą bei visus kitus mokėjimus pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. vasario 5 d. pakeitimą ir vėlesnius jų pakeitimus, sudarytus su AB SEB banku nustatant, kad sutartys nemodifikuojamos ir L. G. ir I. Ž. atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu lieka solidari;

1.2.1.4. pareigą sumokėti visą 11 584,80 Eur (40 000 Lt) skolą bei visus kitus mokėjimus pagal 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį, sudarytą L. G. ir I. Ž. su kreditoriumi R. E., nustatant, kad paskolos sutartis nemodifikuojama ir L. G. ir I. Ž. atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu lieka solidari.

1.2.2. Dalijant santuokoje įgytą turtą L. G. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinė rinkos vertė sudaro 34 100 Eur (68 200 Eur x ½ dalis).

1.2.3. L. G. skiria po santuokoje įgyto turto padalijimo L. G. atitenkančią ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinė rinkos vertė sudaro 34 100 EUR (68 200 Eur x ½ dalis), nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės, kas sudaro po 233,56 Eur (34 100 Eur / 146 mėnesiai) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 priėmimo iki sūnus sulauks pilnametystės. Turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną I. Ž..

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas;

1.4. teismui nustačius, jog L. G. galimai praleido terminą prašymo procesui atnaujinti padavimui, prašė jį atnaujinti.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 patvirtino pareiškėjų L. G. ir I. G. 2016 m. vasario 18 d. sudarytą sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių (toliau tekste – Separacijos sutartis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtino pareiškėjo L. G. ir I. G. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau tekste – Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis). Vėliau paaiškėjo, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais patvirtintos minėtų sutarčių sąlygos civilinėse bylose Nr. 2YT-8158-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017 neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų, prieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko, pareiškėjo ir kreditoriaus R. E. (R. E.) teises ir teisėtus interesus, dėl to būtina atnaujinti procesą ir panaikinti šių sutarčių dalis dėl turto ir prievolių padalinimo ir nustatytos nepilnamečio vaiko išlaikymo formos kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Nurodo, kad pareiškėjas ir I. G. buvo sutarę, jog pateikia teismui tvirtinti jų sudarytas sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurias I. G. atiteks visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir prievolės kreditoriams, L. G. nebus išmokama jokia kompensacija už padalintą turtą, tokiu būdu užskaitant L. G. mokėtiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. G. iki vaikas sulauks pilnametystės, užskaitymą atliekant I. Ž. išduotu atskiru pakvitavimu. Pareiškėjas pageidavo, jog į Separacijos sutartį ir Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį būtų įtrauktos tokios sąlygos: 1. po santuokos nutraukimo I. G. atitenka visos teisės ir pareigos grąžinti 11 584,80 EUR (40 000 Lt) skolą pagal 2012 m. gegužės 23 d. Paskolos sutartį, sudarytą L. G. ir I. G. su kreditoriumi R. E.. Suteiktos paskolos paskirtis – L. G. ir I. G. namo (duomenys neskelbtini), įrengimui; 2. L. G. vaiko išlaikymą iki jo pilnametystės skiria konkrečiu turtu: a) skiria L. G. iki santuokos su I. G. sudarymo įgytą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (šis turtas (½ dalis buto) atiteko I. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu patvirtinus L. G. ir I. Ž. sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių); b) skiria ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šis turtas (½ dalis žemės sklypo) atiteko I. G., L. G. motinai 2015 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. Dovanojimo sutarčių pagrindu perleidus šį turtą I. G.); c) skiria ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šis turtas (½ dalis namo) atiteko I. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtinus L. G. ir I. G. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių).

4. Nurodo, kad dėl L. G. tuo metu patiriamos didelės įtampos ir streso bei I. G. nesąžiningų veiksmų ir jos bei advokato R. R., rengusio sutarčių sąlygas, suklaidinimo, į teismui pateiktas tvirtinti Separacijos ir Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nebuvo įtrauktos sąlygos, patvirtinančios L. G. skirtą išlaikymą vaikui aukščiau paminėtu konkrečiu nekilnojamuoju turtu, apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme nebuvo informuotas kreditorius R. E. bei nebuvo padalintos prievolės pagal 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį, sudarytą L. G. ir I. G. su kreditoriumi R. E..

5. Nurodo, kad 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjui per EPP sistemą buvo įteiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus regiono rūmų 2019 m. spalio 8 d. pranešimas civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020 kartu su I. Ž. (buvusios G.) priešieškiniu, kuriuo ji prašo teismo pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo ir padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, jis suprato, jog I. G. neužskaitė išlaikymo sūnui M. G. nekilnojamuoju turtu. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, be jokio teisinio pagrindo padalino tarp sutuoktinių ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors šį turtą pareiškėjas įgijo iki santuokos su I. Ž. sudarymo, šis jam priklausė asmeninės nuosavybės teise ir negalėjo būti dalinamas tarp sutuoktinių. Nuo minėto teismo pranešimo ir priešieškinio gavimo ir yra skaičiuotinas terminas prašymo procesui atnaujinti padavimui, kuris nėra praleistas. Teismui nustačius, jog pareiškėjas galimai praleido terminą prašymo procesui atnaujinti padavimui, prašo jį atnaujinti, tikslu apginti viešąjį interesą - nepilnamečio vaiko teisėtus interesus gauti išlaikymą konkrečiu turtu ir buvusių sutuoktinių kreditoriaus R. E. teises ir teisėtus interesus. Be to, teismo sprendimais nėra paskirstyta pareiga mokėti paskolų įmokas kreditoriams, dėl ko būtina atnaujinti procesą ir tarp buvusių sutuoktinių paskirstyti pareigas mokėti paskolų įmokas kreditoriams. Priešingu atveju, I. G. be jokio teisinio pagrindo praturtėtų nepilnamečio vaiko ir L. G. sąskaita (visas turtas bus atitekęs I. G., o pareiškėjas, nieko negavęs, dar privalėtų mokėti paskolų įmokas kreditoriams).

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo I. Ž. (buvusi pavardė G.) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo L. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-597/2016 ir 2017 m. liepos 21 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 atmesti.

7. Nurodo, kad kredito sutartis tarp L. G., I. Ž. ir pareiškėjo patėvio R. E. pareiškėjui buvo puikiai žinoma santuokos, separacijos ir skyrybų metu. Sutartį ruošė ir ji buvo sudaryta pareiškėjo ilgamečio draugo advokato R. R. biure, dalyvaujant advokatui bei tuometinei R. E. sugyventinei M. G.. Ši advokatų kontora ruošė separacijos, skyrybų dokumentus paties pareiškėjo prašymu. L. G. inicijavo separacijos sutartį ir aktyviai dalyvavo skyrybų procese, buvo veiksnus, suprato savo veiksmus ir juos valdė, sugebėjo pasirūpinti savimi, puikiai suvokė ir suprato santuokos turinį, separacijos ir skyrybų esmę, pasekmes. Kredito sutartis su R. E. buvo sudaryta, tačiau tokios piniginės lėšos niekada nepasiekė I. Ž. sąskaitos. Pareiškėjas ir jo advokatas, rengęs separacijos ir skyrybų dokumentus, šį dokumentą turėjo, todėl galimai sąmoningai neįtraukė į separacijos ir skyrybų sutartis, nes kreditorius, tikėtina, net nebuvo pervedęs lėšų pagal šią sutartį ne tik I. Ž., bet ir pareiškėjui. I. Ž. nuo sutarties sudarymo 2012 m. iki šiol niekada nėra gavusi jokio raginimo ar reikalavimo iš kreditoriaus ar trečio suinteresuoto asmens. Tokio fakto nepateikia ir pareiškėjas.

8. Nurodo, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d. I. Ž. (tuo metu - Jankauskienė) sudarė preliminarią būsimo buto/turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Eika“ dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo ir 2006 m. rugpjūčio 21 d. su AB SEB banku kredito sutartį šiam turtui įsigyti (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas (duomenys neskelbtini), yra 33,62 kv.m., t.y. 1 kambario butas, todėl ji papildomai užsakė ir apmokėjo iš savo asmeninių lėšų 1 658 Lt, t.y. 481 Eur, statytojui UAB „Eika“ už gipsinės pertvaros padarymą, siekdama mažametei dukrai įrengti atskirą kambarį. Pareiškėjas šiuose veiksmuose nedalyvavo. 2007 m. sausį šalims susitikus L. G. pradėjo intensyviai rodyti dėmesį ir pasiūlė kartu prisiimti kredito įsipareigojimus už butą (duomenys neskelbtini). I. Ž. pasitikėjo pareiškėju ir jo rimtais šeimyniniais ketinimais, todėl 2007 m. vasario 5 d. sudarė 2006 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimą, įtraukiant pareiškėją. 2007 m. vasario 8 d. buvo sudaryta turto pirkimo - pardavimo sutartis pas notarą ir butas buvo įsigytas kiekvienos šalies asmeninės nuosavybės teise. 2007 m. spalio 12 d. šalys sudarė santuoką. Turto režimas nebuvo pakeistas, tačiau pareiškėjas už savo asmeninį turtą nemokėjo iš savo asmeninių lėšų, nors turėjo tokią prievolę. Taip pat pareiškėjas nemokėjo komunalinių mokesčių už butą (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas nurodo, kad paliko vaikui išlaikymą asmeniniu turtu - butu (duomenys neskelbtini), pateikdamas, tik Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą su vidutine rinkos verte, nuslėpdamas faktą, kad jis niekada nemokėjo už šį asmeninį turtą ir šiam turtui buvo hipoteka, nes yra 100 procentų turto vertės SEB banko kreditas. Separacijos fiksavimo metu 2015 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas žinojo kad jis piktybiškai nedengė asmeninio turto kredito SEB bankui, puikiai suprato savo veiksmus ir neprašė kompensacijos. Dėl 2007 – 2008 m. krizės turto vertė buvo sumažėjusi. 2013 m. balandžio 4 d. I. Ž., neišgalėdama viena dengti kredito, buvo priversta pasinaudoti Mokėjimų draudimo susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. kovo 23 d. draudimo sutarties (draudimo liudijimas serija Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo draudimo išmokos suma, lygi 12 364,08 Lt, t.y. 3 584 Eur, buvo mokama tiesiogiai kredito įstaigai - SEB bankui. Pareiškėjas per visą paskolos laikotarpį iki separacijos 2015 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo 278 Eur už savo asmeninį turtą iš savo asmeninių lėšų, suinteresuotas asmuo padengė 27 388 Eur už savo ir pareiškėjo asmeninio turto dalį iš savo asmeninių lėšų. Skola bankui sudarė 65 066 Eur, todėl, jei separacijos metu būtų buvęs priimtas sprendimas parduoti butą, sutuoktiniai būtų likę solidariai skolingi bankui 11 566 Eur. Tai puikiai suprato pareiškėjas, nes keletą metų dirbo stambiausioje nekilnojamojo turto agentūroje ir laišku prašė suinteresuotą asmenį prisiimti buto (duomenys neskelbtini), nuosavybę bei kreditą. I. Ž. separacijos dienai įvertino ir aptarė pareiškėjo skolą už asmeninio turto įmokas, kurias ji vykdė.

10. Nurodo, kad pareiškėjo nurodytoje 2015 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) jokių notaro fiksuotų turtinių santykių su pareiškėju ir jo motina nebuvo. Dovanotojas yra I. Ž. tėvas D. Z.. Dovanotojas D. Z. į vienbutį gyvenamąjį namą investavo ir pagrindė dokumentais 40 000 Eur, ši suma ir nurodoma dovanojimo sutartyje.

11. Dėl 2015 m. lapkričio 6 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) I. Ž. nurodo, kad M. G. jai dovanojo ½ sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dovanos vertė 3 480 Eur, tokiu būdu atlygindama pareiškėjo padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjo mama, norėdama sušvelninti pareiškėjo situaciją ir padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasiūlė perrašyti ½ sklypo kaip neturtinės žalos atlyginimą už sūnaus smurtą. I. Ž. sutiko, M. G. prašymu užsakė jos nurodytą notarą bei pabrėžė, kad pas tyrėją rašyti susitaikymo nuvyks tik po dovanojimo sutarties pasirašymo. Baudžiamojoje byloje ne kartą nurodė, kad žala tinkamai atlyginta, todėl pareiškėjui neturi pretenzijų. Dovanojimo sutartis yra galiojanti, pareiškėjas į minėto sklypo dalį nuosavybės teisės niekada neturėjo. Nurodo, kad yra nesuprantama, kokiu pagrindu pareiškėjas gali prašyti savo vaiko išlaikymą padengti svetimu turtu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nurodo, kad 2016 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu įteisinta separacijos data yra 2015 m. rugsėjo 26 d., t.y. nuo šios dienos baigėsi sutuoktinių bendras gyvenimas ir kartu bendro turto režimas. Sudarant separacijos sutartį buvo patikrintas šeimos turėtas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kreditoriniai įsipareigojimai ir abiems šalims priimtinu būdu sudaryta separacijos pasekmių sutartis. Separacijos sutartimi nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. baigėsi šeimos bendras ūkis, atskirti turtiniai režimai. 2015 m. lapkričio 11 d. išduotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso I. Ž., o pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas – formuojamas. Šis statusas reiškia išduotą statybos leidimą, neapibrėžiant statinio baigtumo procento, nevertinant jo vertės. Pareiškėjo mama, dovanodama sklypo dalį, kartu perleido ir visus įsipareigojimus, kylančius iš statybos leidimo.

13. Nurodo, kad pareiškėjo nurodomas pakvitavimas buvo pasirašytas, nes jis žadėjo pervesti I. Ž. visą 19 800 Eur sumą pavedimu į sąskaitą, kadangi tuo metu jau dirbo užsienyje ir tokias lėšas galėjo turėti. Pagal susitarimą pervedus šias lėšas ji niekada nebūtų turėjusi teisės turėti pretenzijų dėl vaiko išlaikymo. Sulygtos sąlygos suinteresuotam asmeniui tiko, dokumentą pasirašė 2017 m. gegužės 30 d. Pareiškėjas turėjo pervesti pinigus ir kartu pakvitavimą bei pavedimo kopiją pridėti prie skyrybų dokumentų teismui. Pareiškėjui gavus pakvitavimą žadėtos lėšos nebuvo pervestos, todėl pakvitavimas neįtrauktas į skyrybų pasekmių sutartį.

Šalies argumentai

14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad, Tarnybos vertinimu, pareiškimas dėl proceso atnaujinimo neprieštarautų nepilnamečio M. G. interesams.

Atsiliepimas

15. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) I. Ž. (buvusi pavardė G.) ir L. G. kreditoriui AB SEB bankui ir toliau liktų solidariai atsakingi, o minėtos sutarties pagrindu tinkamam prievolių vykdymo užtikrinimui įkeistas turtas ir toliau liktų asmenine I. Ž. nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo L. G. atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 pagal pareiškėjų I. G. ir L. G. prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

17. Teismas nagrinėjo pareiškėjo 2020 m. sausio 10 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 tenkino pareiškėjų prašymą ir patvirtino L. G. ir I. G. gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. bei patvirtino pareiškėjų patikslintą sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, kurios 2.2 punktu pareiškėjai susitarė, kad L. G., įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą sūnaus M. G. išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus pilnametystės, o 3.1.1 ir 5.1 punktais, kad I. G. asmeninės nuosavybės teise lieka butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šalių kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. vasario 5 d. sutarties pakeitimą ir toliau lieka bendra (solidaria) pareiškėjų prievole.

19. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas sutartį dėl separacijos pasirašinėjo du kartus, kadangi teismo nutartimi šalys buvo įpareigotos šalinti trūkumus, sutartis nėra ilga, užima mažiau nei du puslapius, sąlygos dėl išlaikymo vaikui, turto bei kreditorinių įsipareigojimų pasidalinimo yra išdėstytos aiškiai, atskiruose skyriuose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-8158-897/2016, b.l. 28, 29). Pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 7 d., taigi pasirašant visus procesinius dokumentus teismui, buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato R. R. bei advokato padėjėjos I. B. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-8158-897/2016, b.l. 52), sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad galėjo nesuprasti, jog išlaikymą vaikui įsipareigoja teikti periodinėmis išmokomis, ne nekilnojamuoju turtu, o butas (duomenys neskelbtini), lieka I. Ž..

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad 2016 metų pradžioje, t.y. sausio – balandžio mėnesiais, būtų susidariusi tokia situacija ar egzistavę tokios aplinkybės, dėl kurių jis nesuvokė ar galėjo nesuvokti, kokios sąlygos įtrauktos į sutartį dėl separacijos pasekmių bei patvirtintos teismo sprendimu, konkrečiai - kad sąlygos yra ne tokios, kokių galimai pageidavo pareiškėjas. Nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas L. G. būtų skundęs savo atstovo advokato R. R. veiksmus, kaip teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, jį suklaidinant.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjui įteikus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus regiono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020 I. Ž. paduotą priešieškinį jam nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos, pasirašant sutartis dėl separacijos bei Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. balandžio 13 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016.

22. Teismas pažymėjo, kad dar kartą dėl analogiškos išlaikymo vaikui formos (periodinėmis išmokomis) ir dydžio (150 Eur per mėnesį) I. G. ir L. G. sutarė kreipdamiesi dėl santuokos nutraukimo. Spręsdami santuokos nutraukimo klausimus pareiškėjai dar kartą aptarė ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu jau yra patvirtinta, kad butas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka I. G.. Pareiškėjų santuoka nutraukta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje bylkoje Nr. 2YT-28090-1044/2017.

23. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad L. G. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas sprendė, kad pareiškėjo deklaruojamas viešasis interesas negali būti vertinamas kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Vaiko interesas gauti išlaikymą yra užtikrintas – jam išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, kreditorius R. E. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje nesikreipė, o įrodymų, kad pareiškėjas turėtų įgaliojimą veikti kreditoriaus vardu, byloje nėra. Be kita ko, pareiškėjas, į kurio sąskaitą pagal 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį su R. E. pinigai turėjo būti pervesti, neteikia jokių pinigų pervedimo faktą patvirtinančių įrodymų. Teiginio dėl pareigos mokėti kredito įmokas pareiškėjas L. G. taip pat niekuo nepagrindė, priešingai, kartu su atsiliepimu suinteresuotas asmuo I. Ž. pateikia duomenis, kad kredito įmokas pagal paskolos sutartį su AB SEB banku moka ir mokėjo ji.

III. Atskirojo skundo argumentai

25. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) L. G. prašo:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-24912-842/2020 ir priimti naują nutartį – tenkinti L. G. prašymą ir atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėse bylose Nr. 2YT-8158-897.2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017, sujungiant šias bylas į vieną bylą.

2) Teismui nustačius, jog L. G. galimai praleido terminą prašymo procesui atnaujinti padavimui, prašo jį atnaujinti, tikslu apginti viešąjį interesą - nepilnamečio vaiko teisėtus interesus gauti išlaikymą ir buvusių sutuoktinių kreditoriaus R. E. teises ir teisėtus interesus. Be to, teismo sprendimais nėra paskirstyta pareiga mokėti paskolų įmokas kreditoriams, dėl ko būtina atnaujinti procesą ir tarp buvusių sutuoktinių paskirstyti pareigas mokėti paskolų įmokas kreditoriams. Priešingu atveju, I. Ž. be jokio teisinio pagrindo praturtėtų nepilnamečio vaiko ir L. G. sąskaita (visas turtas bus atitekęs I. Ž., o L. G. nieko negavęs dar privalėtų mokėti išlaikymą vaikui ir paskolų įmokas kreditoriams, negalėdamas gauti naujo kredito būsto įsigijimui).

26. Teismas skundžiama nutartimi neišsprendė pareiškėjo reikalavimo prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėti sujungus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilines bylas Ne. 2YT-8154-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017 į vieną bylą. Pažymėjo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo (tame tarpe ir prašyme dėl termino atnaujinimo) faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriais remiasi pareiškėjas dėl abiejų bylų atnaujinimo yra tarpusavyje susijusios ir šios bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Toks pirmosios instancijos teismo pažeidimas lėmė bylos esmės neatskleidimą ir pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), dėl ko skundžiama nutartis naikintina, tenkinant pareiškėjo reikalavimus sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylas Nr. 2YT-8158-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017 į vieną bylą.

27. Teismas visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumos (I. Ž. el. laiškų ir jos išduoto L. G. 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimo dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo), patvirtinančios I. Ž. ir L. G. dar iki sutarčių dėl gyvenimo skyrium ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pateikimo teismui tvirtinti sudaryto žodinio susitarimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo vaikui skyrimo, pagal kurį I. Ž. L. G. naudai mokėtiną piniginę kompensaciją už jai atitekusį visą turtą, įskaitant I. Ž. įsipareigojimus grąžinti skolas kreditoriams (AB SEB bankui ir R. E.) užskaitė L. G. mokėtino išlaikymo vaikui iki pilnametystės suma, kas sudarė 19 800 Eur sumą (150 Eur x 132 mėn. iki vaiko pilnametystės), užkaitymą atliekant I. Ž. išduotu atskiru 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimu dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo.

28. Nurodo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 9 d. per EPP sistemą L. G. įteikto Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus regiono rūmų 2019 m. spalio 8 d. pranešimo civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020 apie I. Ž. priešieškinį, kuomet L. G. suprato, jog I. Ž. nesilaiko jų žodinio susitarimo pagal kurį, I. Ž. L. G. naudai mokėtiną piniginę kompensaciją už jai atitekusį visą turtą užskaitė L. G. mokėtino išlaikymo vaikui iki pilnametystės suma, kas sudarė 19 800 Eur sumą, ir šis susitarimas yra niekinis ir negaliojantis. Dėl nurodytų priežasčių sutartys dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių ir santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl turto ir prievolių padalijimo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo akivaizdžiai neatitinka šalių tikrosios valios ir lygiateisiškumo principo.

Šalies argumentai

29. Nurodo, kad pareiškėjas, suklaidintas I. Ž. ir jos advokato R. R. sutiko neinformuoti kreditoriaus R. E. apie gyvenimo skyrium ir santuokos nutraukimo bylų iškėlimą teisme, be to, šalys nepaskirstė pareigos mokėti kredito įmokas pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, todėl procesas privalo būti atnaujintas, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo teismų praktiko.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, - be jokio teisinio pagrindo padalino tarp sutuoktinių ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nors šį turtą L. G. įgijo iki santuokos su I. Ž. sudarymo ir priklausė jam asmeninės nuosavybės teise ir negalėjo būti dalinamas tarp sutuoktinių, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje visiškai dėl šių pareiškėjo nurodytų argumentų atmetimo nepasisakė, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

Šalies argumentai

31. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino nurodytas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus patvirtinančius faktą, jog po teismo sprendimais patvirtinimo sutuoktinių sudarytų sutarčių dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių ir santuokos nutraukimo pasekmių, 2019 m. spalio 9 d. paaiškėjo, kad šių sutarčių sąlygos neatitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų, ir patvirtintos sutartys, prieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko, pareiškėjo L. G. ir kreditoriaus R. E. teises ir teisėtus interesus, dėl ko būtina atnaujinti procesą ir panaikinti šių sutarčių dalis dėl turto ir prievolių padalinimo ir išlaikymo vaikui priteisimo kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingu atveju, I. Ž. be jokio teisinio pagrindo praturtėtų nepilnamečio vaiko ir L. G. sąskaita (visas turtas bus atitekęs I. Ž., o L. G. nieko negavęs dar privalėtų mokėti išlaikymą vaikui ir paskolų įmokas kreditoriams, negalėdamas gauti naujo kredito būsto įsigijimui).

Atsiliepimas

32. Suinteresuotas asmuo I. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad neneigia pasirašytos paskolos sutarties, tačiau jokių pinigų pagal paskolos sutartį niekada nėra gavusi ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jai būtų buvusios pervestos tokios lėšos. Apelianto teiginiai, kad jam iki 2019 m. spalio 9 d. nebuvo žinoma, kad suinteresuotas asmuo siekia gauti sulygtą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, yra melagingi, kadangi byloje yra duomenys, kad dar 2019 m. birželio mėnesį išsiėmė vykdomuosius raštus civilinėse bylose ir pateikė juos antstoliui vykdyti, o apeliantas 2019 m. birželio mėnesį pateikė antstoliui melagingu būdu išgautą pakvitavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

34. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 tenkino pareiškėjų prašymą ir patvirtino I. G. ir L. G. gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. bei patvirtino pareiškėjų 2016 m. vasario 18 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, kurios 2.2 punktu pareiškėjai susitarė, kad L. G. įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą sūnaus M. G. išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus pilnametystės, 3.1.1. punktu susitarė, kad I. G. asmeninės nuosavybės teise lieka butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 5.1. punktu susitarė, kad šalių kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. vasario 5 d. sutarties pakeitimą ir toliau lieka bendra (solidaria) pareiškėjų prievole. Bylos duomenimis, sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

36. Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata galią) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po teismo sprendimo įsiteisėjimo paaiškėja tam tikrų faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo tikslu CPK yra įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas (CPK 365-374 straipsniai). Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Proceso atnaujinimas yra ypatinga, ir išimtinė, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

37. CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi atnaujina procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, arba procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas ir prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pareikštas teisme nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

38. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

39. Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad pareiškėjas L. G. atnaujinti procesą byloje prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kai teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė tai, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo, kad I. Ž. nesilaiko susitarimo, pagal kurį O. Ž. L. G. naudai mokėtiną piniginę kompensaciją už jai atitekusį visą turtą užskaitė L. G. mokėtino išlaikymo vaikui iki pilnametystės suma. Kaip teisės taikymo klaidą nurodė tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendime be jokio teisinio pagrindo tarp sutuoktinių padalinta ½ buto, nors šis turtas pareiškėjui L. G. priklausė asmeninės nuosavybės teise ir tarp šalių negalėjo būti dalinamas.

40. Apeliantas nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 9 d. per EPP sistemą jam įteikto Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. pranešimo civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020 apie I. Ž. priešieškinį, kuriuo ji teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo, ir iš to suprato, kad I. Ž. nesilaiko jų susitarimo, pagal kurį O. Ž. L. G. naudai mokėtiną piniginę kompensaciją už jai atitekusį visą turtą užskaitė L. G. mokėtino išlaikymo vaikui iki pilnametystės suma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pareiškėjui įteikus minėtą pranešimą nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos, pasirašant sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių bei Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. balandžio 13 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016, todėl sprendė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu patvirtintoje 2016 m. vasario 18 d. patikslintoje sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių yra aiškiai atskiruose punktuose nurodytas pareiškėjo įsipareigojimas mokėti po 150,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui (sutarties 2.2 punktas), kad I. G. asmeninės nuosavybės teise lieka butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.1.1. punktas) bei, kad šalių kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. vasario 5 d. sutarties pakeitimą ir toliau lieka bendra (solidaria) pareiškėjų prievole (sutarties 5.1. punktas). Pareiškėjas nei su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, kad pareiškėjas dėl kokių nors priežasčių sutarties dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių sudarymo metu galėjo nesuprasti pasirašytos ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų ir jų pasekmių ar, kad pareiškėjų sudaryta sutartis neatitiko pareiškėjo valios, juolab, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato (civilinė byla Nr. 2YT-8158-897/2016, b.l. 52), sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių su iš esmės analogiškomis sąlygomis apeliantas L. G. pasirašė du kartus: 2016 m. sausio 18 d. ir pašalinus teismo nustatytus trūkumus 2016 m. vasario 18 d. (civilinė byla Nr. 2YT-8158-897/2016, b.l. 3-4, 28-19). Kaip minėta, sprendimo apeliacine tvarka pareiškėjas neskundė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad apeliantui buvo aiškios, suprantamos ir priimtinos sutarties dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių sąlygos, t.y. kad įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis bei, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitenka I. Ž., o prievolė bankui AB SEB bankas lieka solidari. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020 I. Ž. priešieškiniu ginčijamas 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimas, sutarties dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių sudarymo bei jos patvirtinimo teisme metu dar nebuvo sudarytas, t.y. neegzistavo teismo sprendimo priėmimo metu. Atitinkamai 2019 m. spalio 9 d. per EPP sistemą apeliantui įteiktu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. pranešimu bei I. Ž. priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020 apeliantui jokios naujos aplinkybės, susijusios su išnagrinėta civiline byla dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo bei sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, nepaaiškėjo.

42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimas dėl L. G. ir I. Ž. gyvenimo skyrius (separacijos) patvirtinimo apeliacine tvarka peržiūrėtas nebuvo. Šalys, kaip minėta, sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasirašinėjo du kartus, pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, sutarties sąlygos išdėstytos labai aiškiai ir suprantamai. Pažymėtina, kad šalys yra laisvos susitarti dėl turto padalinimo būdo, dalių ir pan., ir šiuo atveju šalys savo valia pripažino, jog jų turtinių teisių toks turto padalijimo būdas nepažeidžia. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu patvirtinta sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo neatitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatos. Be to, ši aplinkybė, t.y., kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusi ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis atiteko I. Ž. apeliantui paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių (sprendimo kopija buvo apelianto atstovui advokatui R. R. įteikta 2016 m. balandžio 18 d.; civilinė byla Nr. 2YT-8158-897/2016, b.l. 69), bet ne 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjui gavus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pranešimą, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 9 dalies pagrindu.

43. Apeliantas prašymą atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą grindžia viešuoju interesu – nepilnamečio interesu gauti išlaikymą ir buvusių sutuoktinių kreditoriaus R. E. teises ir teisėtus interesus.

44. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 patvirtintos pareiškėjų 2016 m. vasario 18 d. sudarytos patikslintos sutarties dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių 2.2 punktu L. G. įsipareigojo mokėti materialinį išlaikymą sūnaus M. G. išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus pilnametystės, kas reiškia, kad nepilnamečio vaiko teisė į išlaikymą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra užtikrinta jam priteistu išlaikymu periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad apelianto nurodytas kreditorius R. E. būtų pareiškęs prašymą dėl proceso, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad turi teisę veikti R. E. vardu.

46. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodytos CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

47. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo išnagrinėtas tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8154-897/2016 dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Dėl to aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas dėl bylų sujungimo nebuvo spręstas CPK nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl šio pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išnagrinėta, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio pagrindu.

48. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

49. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo instituto taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina