- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-432-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00926-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- BIGBANK AS
- Atsakovas
- L. K.
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIGBANK AS apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1408-503/2014 pagal ieškovo BIGBANK AS ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas BIGBANK AS pateikė teismui ieškinį atsakovei L. K., kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 7310,68 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 5 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šios sutarties sąlygomis, ieškovas suteikė atsakovei 7199,99 Lt kreditą, o atsakovė turėjo grąžinti minėtą kreditą su 25,7866 proc. sutartinėmis palūkanomis nuo kredito sumos. Įsiskolinimas turėjo būti padengtas iki 2016 m. gruodžio 15 d., kas mėnesį daromimis nustatyto dydžio įmokomis. Atsakovei nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų 2014 m. gegužės 14 d. atsakovei buvo išsiųstas perspėjimas „dėl sutarties nutraukimo“. Tačiau atsakovei toliau vengiant vykdyti kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2014 m. birželio 3 d. pranešimu kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta, o atsakovei buvo skirtas vienos savaitės terminas padengti savo įsiskolinimą. Įsiskolinimas nepadengtas. Atsakovės įsiskolinimas yra 7310,68Lt iš kurių 5964,18 Lt negrąžintos kredito sumos pagal kredito sutartį; 1242,237 Lt nesumokėtų sutartinių palūkanų dalis iki kredito sutarties nutraukimo dienos; 25,00 Lt skolos išieškojimo išlaidų; 79,27 Lt delspinigių (delspinigių norma 0,05 proc. per dieną), kurie yra apskaičiuojami kredito sutarties bendrųjų sąlygų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad yra skolinga ieškovui BIGBANK. Sutinka su skola, tačiau prieštarauja dėl priskaičiuotų palūkanų ir netesybų dydžio. Netesybos negali būti didesnės, nei 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio prieštarauja įstatymui. Palūkanos paskaičiuotos neproporcingai. Teiginiai, kad atsakovė nereagavo į telefoninius skambučius, pranešimus yra melagingi. Atsakovė atsakė į skambučius, 2013-11 prašė refinansuoti paskolą, pati prašė kad kreditorius kreiptųs į teismą. Pas kreditorius delsė atlikti prašomus veiksmus, kad priskaičiuotų daugiau delspinigių.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovės L. K. ieškovui BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančiam per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, priteisė 5964,18 Lt (1727,35 Eur) skolą, 722,60 Lt (209,28 Eur) palūkanų, 25,00 Lt (7,24 Eur) skolos išieškojimo išlaidų, 79,27 Lt (22,96 Eur) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6791,05 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 152,34 Lt (44,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2011-12-05 ieškovas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 7199,99 Lt kreditą su 25,7866 proc. metinėmis palūkanomis. Atsakovė savo įsiskolinimą ieškovui turėjo padengti iki 2016-12-15. Atsakovei pilnai nevykdant įsipareigojimų ir laiku nemokant įmokų, 2014-05-14 ieškovas jai išsiuntė perspėjimą „dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo atsakovę įspėjo, jog jei per dvi savaites nuo perspėjimo gavimo dienos atsakovė finansinio įsipareigojimo nepadengs, ieškovas su atsakove sudarytą sutartį nutrauks ir pareikalaus iš jos ne tik viso įsiskolinimo grąžinimo iš karto, bet ir visos kredito sumos, delspinigių, palūkanų ir kitų nuostolių padengimo. Atsakovei toliau nevykdant sutarties, ieškovas 2014-06-03 pranešimu nutraukė sutartį su atsakove. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės5964,18 Lt negrąžinto kredito, 1242,23 Lt palūkanų, 25,00 Lt skolos išieškojimo išlaidų ir 79,27 Lt delspinigių.
Nurodė, kad 2011-12-05 Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei kreditą, o atsakovė - visą paimtą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nustatyto termino. Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra vartojimo kredito sutartis ir šios sutarties pagrindu susiklosčiusiems santykiams, taip pat ir šios sutarties nutraukimo pagrindams, taikomos CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolos teisnius santykius (tiek, kiek tai neprieštarauja vartojimo kredito sutarties esmei ir antrojo skirsnio nustatytoms taisyklėms).
Atsakovė neginčija, kad pažeidė sutartį, t.y. sutartyje nustatytu terminu kredito dalies negrąžino. Kadangi kredito gavėjas (atsakovė) sutartyje numatytais terminais pilnai nemokėjo nei nustatytų kredito dalių, nei palūkanų, o ieškovas raštu įspėjo apie sutarties nutraukimą, neįvykdžius įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nustatydamas dviejų savaičių terminą šiems įsipareigojimams įvykdyti, pradelstų įsipareigojimų atsakovei nustatytu teminu neįvykdžius, ieškovas įgijo teisę sutartį nutraukti ir pareikalauti iš atsakovės grąžinti visą paskolos sumą su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Nustatė, jog šalys susitarė dėl 25,7866 proc. metinių palūkanų nuo suteikto kredito sumos. Paskolos sandorių sudarymu komerciškai buvo suinteresuotos abi ginčo šalys, t.y. viena jų (atsakovė) siekė patenkinti savo ekonominį interesą ir skubiai gauti paskolą. Ieškovas verčiasi pinigų skolinimu. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas buvo stipresnioji paskolos sutartinių santykių šalis, galėjusi piktnaudžiauti savo pranašesne padėtimi nustatant palūkanas. Versdamasis pinigų skolinimu, ieškovas turėjo didesnę kreditavimo teisinių santykių patirtį nei atsakovė. Ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma sudaro 20,83 procentus negrąžintos paskolos sumos. Teismas konstatavo, kad palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus.
Vidutinė Lietuvos banko apskaičiuota palūkanų norma, kuri šiuo atveju galėtų būti prilyginta vartojimo paskoloms suteikimo fiziniam asmeniui teisiniams santykiams, paskolos sudarymo metu 2011 m. gruodžio mėn. buvo 13,58 proc., tačiau palūkanas nustatyti pagal Lietuvos banko skelbiamą ir ginčo santykių metu susiklosčiusią palūkanų normą nebūtų teisinga ir proporcinga. Ieškovo rizika, atsižvelgiant į paskolos be jokio užstato sumą, didesnė, nei banko, kuris tokio dydžio paskolą be įkeitimo ar hipotekos suteiktų tik esant labai stabilioms ir ženklioms pajamoms, arba nustatydamas aukštesnes palūkanas. Todėl teismas sprendė, kad 15 proc. metinės palūkanos pakankamai užtikrintų ieškovo ekonominį interesą, kartu nepažeistų atsakovės teisių bei iš dalies skatintų jį kuo greičiau ieškoti galimybių atsiskaityti su ieškovu.
Nurodė, kad pagal sutarties bendrąsias sąlygas ieškovas teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo atsakovei netesybas, – 79,27 Lt delspinigių (0,05 proc. per dieną), kurie ieškovui priteistini iš atsakovės. Taip pat priteistini 25,00 Lt skolos išieškojimo išlaidų ieškovo naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas BIGBANK AS prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje dėl prašomų priteisti sutartinių palūkanų sumažinimo nuo 1242,23Lt iki 722,60 Lt bei bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir priimti sprendimą, patenkinti ieškovo ieškinyje išdėstytą reikalavimą dėl 1242,23 Lt sutartinių palūkanų bei 161 Lt bylinėjimosi išlaidųpriteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Šalys, įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, pačios susitarė dėl palūkanų dydžio. Tokio dydžio prievolę atsakovė prisiėmė savo laisva valia. Pasirašant kredito sutartį, atsakovė sutiko su kredito sutarties sąlygomis, jokių prieštaravimų nereiškė. Kredito sutarties tekstas aiškus, nedviprasmiškas, kredito ir palūkanų mokėjimo grafike aiškiai ir suprantamai matyti, kiek per visą paskolos grąžinimo laikotarpį atsakovė turės sumokėti palūkanų.
Šalies argumentai
2) Atsakovė niekada nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl sutartinių palūkanų dydžio ir prieštaravimus pradėjo reikšti tik tuomet, kuomet ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, todėl akivaizdu, kad atsakovė tokiu būdu siekia išvengti sutartinių prievolių vykdymo.
3) LR CK 6.872 straipsnyje nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. T.y. bendri mokėjimo (pelno) palūkanų dydžiai įstatymo neįtvirtinti, nes juos nustato šalys, sudarydamos konkrečias sutartis. Ir tik tokiais atvejais, jeigu mokėjimo (pelno) palūkanų dydis neaptariamas sutartyje, tuomet yra mokama verslo vietos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma (LR CK 6.896 str. 3 d.).
4) Ieškovo ir atsakovės sudarytoje kredito sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 44,86 %. Ši norma yra 4 kartus mažesnė už Vartojimo kredito įstatyme nustatytą maksimalią ribą.
5) Vartojimo kredito kainos metinė norma atspindi tikrąją kredito gavėjo mokamą kainą už išduotą kreditą, o sutartinės palūkanos nėra tikrasis rodiklis, kuris parodytų, kiek kredito gavėjui kainuoja paimta iš banko paskola. Paskolos sutartyje palūkanos gali būti nustatytos labai mažos, tačiau kredito gavėjas gali būti apmokestinamas kitais papildomais mokesčiais, tokiais kaip: administravimo, dideliu sutarties sudarymo, komisiniu mokesčiu ir t.t., todėl bendroje sumoje, kredito grąžinimo kaina gali žymiai išaugti. Todėl reikėtų vertinti ne sutartinių palūkanų normą, o bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą.
6) Sutarties šalių teisiniai santykiai kilo iš kredito sutarties, kurią šalys sudarė laisva valia ir sutartyje apibrėžė savo teisių ir pareigų apimtį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo priversta kreiptis į ieškovą dėl sutarties sudarymo, kad buvo verčiama sudaryti tokią sutartį. Ieškovas nėra vienintelis bankas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kredito ar paskolų teikimo sritis nėra monopolizuota, taigi atsakovė turėjo galimybę pasirinkti kredito įstaigą ir derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir dėl palūkanų dydžio. Be to, ieškovas yra bankas. Kredito, paskolų teikimas yra viena iš ieškovo veiklos sričių, todėl atsakovė negali naudotis ieškovo pinigais be užmokesčio ar mokėdamas simbolinę kainą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apelaicinį skundą atsakovė prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių - vartotojo - teisių apsaugą, taisyklės. Ieškovo teiginiai, kad šalys įgyvendindamos sutarčių laisvės principą pačios susitarė dėl palūkanų dydžio, kad šalims buvo priimtina tokio dydžio prievolė neatitinka tikrovės. Atsakovė neturėjo galimybės derėtis ir galėjo tiktai prisijungti prie parengtos sutarties. Kreditoriaus teiginiai, kad atsakovė, nereiškė pretenzijų kreditoriui dėl palūkanų, yra melagingi. Nurodo, kad kreditoriui 2013-03-02 parašė elektroninį laišką, kur išdėstė savo pretenzijas ir požiūrį įpalūkanas. Tačiau atsakymas nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažinta ieškovo prašomų priteisti sutartinių palūkanų suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, jog šalys 2011-12-05 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 7199,99 Lt kreditą su 25,7866 proc. metinėmis palūkanomis. Atsakovei pilnai nevykdant įsipareigojimų ir laiku nemokant įmokų, ieškovas 2014-06-03 pranešimu nutraukė sutartį su atsakove. Nutraukus minėtą sutartį ieškiniu buvo prašoma priteisti 7310,68 Lt skolos, kurią sudaro 5964,18 Lt negrąžintos kredito suma pagal kredito sutartį; 1242,237 Lt nesumokėtų sutartinių palūkanų dalis iki kredito sutarties nutraukimo dienos; 25,00 Lt skolos išieškojimo išlaidos; 79,27 Lt delspinigiai (delspinigių norma 0,05 proc. per dieną). Pirmos instancijos teismas 2014-10-20 sprendimu nuo 1242, 23 Lt iki 722,60 Lt (209,28 Eur) sumažino prašomų priteisti palūkanų sumą.
Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos skirstomos į pelno (mokėjimo) palūkanas, kurios yra mokestis už pinigų skolinimą ir kompesuojamąsias palūkanas, kurios yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pelno palūkanų (jų dydžio). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolintais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
Remiantis CK 6.872 str. 1 d. nuostatomis palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių 2011-12-05 sudarytoje vartojimo kredito sutartyje buvo nurodyta, kad palūkanų norma yra 25,7866 proc., taip pat nurodyta, jog bendros vartojimo kredito kainos metinė norma yra 44.86 procentai. Taip pat 2011-12-05 buvo šalių pasirašytas mokėjimo grafikas, kuriame nurodytos mokėtinos sumos per visą laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2016-12-15. Šiame grafike detaliai nurodyta, kokia mokama suma sudaro grąžinamą kreditą, palūkanas, kokią sumą iš viso atsakovė privalo mokėti kiekvieną mėnesį. T.y. palūkanų dydis, mokėjimo tvarka nustatyta šalių susitarimu.
Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, tai šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Nagrinėjamu atveju toks prašymas byloje pareikštas nebuvo. Pažymėtina, kad pelno palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio trečiosios dalies, CK 1.5 straipsnio nuostatomis, nes šios normos taikytinos tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo.
Tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismų praktikoje nustatyta, jog vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių reikia laikytis (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 204-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-537/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo aiškiai nurodytas palūkanų dydis, gautinos ir mokėtinos sumos. Šalių sutartimi nustatytos palūkanų normos neviršija Vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc.
Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinat priteistų pelno (mokėjimo) palūkanų sumą iki ieškiniu prašomos priteisti sumos, t.y. iki 359,77 Eur (1242,23 Lt) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą iš naujo išspręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas jo sumokėtas 47,50 Eur (164 Lt) žyminis mokestis už ieškinį.
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinas 15,64 Eur (54 Lt) žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti. Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą.
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui BIGBANK AS, veikiančiam per BIGBANK AS filialą (juridinio asmens kodas 301048563, adresas Jogailos g. 4, Vilnius, a/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) 1727,35 Eur (5964,18 Lt) (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt septyni eurai 35 ct) skolą; 359,77 Eur (1242,23 Lt) (trys šimtai penkiasdešimt devyni eurai 77 ct) palūkanų; 7,24 Eur (25 Lt) (septyni eurai 24 ct) skolos išieškojimo išlaidų; 22,96 Eur (79,27 Lt) (dvidešimt du eurai 27 ct) delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2117,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 47,50 Eur (164 Lt) (keturiasdešimt septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BIGBANK AS, veikiančiam per BIGBANK AS filialą 15,64 Eur (54 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.