Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, dalyvaujant posėdžių sekretorei Laimutei Drebulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIGBANK AS ieškinį atsakovei L. K. dėl 7310,68 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-12-05 ieškovas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1101806/96pa, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 7199,99 Lt kreditą su 25,7866 proc. metinėmis palūkanomis. Atsakovė savo įsiskolinimą ieškovui turėjo padengti iki 2016-12-15. Atsakovei pilnai nevykdant įsipareigojimų ir laiku nemokant įmokų, 2014-05-14 ieškovas jai išsiuntė perspėjimą „dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo atsakovę įspėjo, jog jei per dvi savaites nuo perspėjimo gavimo dienos atsakovė finansinio įsipareigojimo nepadengs, ieškovas nutrauks su atsakove sudarytą sutartį nutrauks ir pareikalaus iš jos ne tik viso įsiskolinimo grąžinimo iš karto, bet ir visos kredito sumos, delspinigių, palūkanų ir kitų nuostolių padengimo. Atsakovei toliau nevykdant sutarties, ieškovas 2014-06-03 pranešimu nutraukė sutartį su atsakove. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 5964,18 Lt negrąžinto kredito, 1242,23 Lt palūkanų, 25,00 Lt skolos išieškojimo išlaidų ir 79,27 Lt delspinigių.

Pagal CK 6.886 str., apibrėžiančio vartojimo kredito sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. 2011-12-05 Vartojimo kredito sutartimi Nr. 1101806/96pa ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei kreditą, o atsakovė - visą paimtą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nustatyto termino. Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra vartojimo kredito sutartis ir šios sutarties pagrindu susiklosčiusiems santykiams, taip pat ir šios sutarties nutraukimo pagrindams, taikomos CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolos teisnius santykius (tiek, kiek tai neprieštarauja vartojimo kredito sutarties esmei ir antrojo skirsnio nustatytoms taisyklėms). CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, vartojimo kredito sutarties nutraukimo tvarkos nenustato. Todėl nagrinėjamos sutarties nutraukimo pagrindams nustatyti taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos. Pagal CK 6.874 straipsnio, reglamentuojančio paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmes, 2 dalies nuostatą, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal 2011-12-05 vartojimo kredito sutarties 1101806/96pa 7.1 punktą ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Tai yra, tiek paskolos bei vartojimo kredito santykius reglamentuojančios teisės normos, tiek šalių sudaryta sutartis suteikė teisę ieškovui, kaip kreditą suteikusiam asmeniui, nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą suteiktą kreditą, nesuėjus sutartyje nustatytam terminui, jeigu kredito gavėjas (atsakovė) sutartyje nustatytu terminu nesumokės kredito dalies, priskaičiuotų palūkanų ar kitų sutartyje numatytų įmokų. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija, kad pažeidė sutartį, t.y. sutartyje nustatytu terminu kredito dalies negrąžino. Kadangi kredito gavėjas (atsakovė) sutartyje numatytais terminais pilnai nemokėjo nei nustatytų kredito dalių, nei palūkanų, o ieškovas raštu įspėjo apie sutarties nutraukimą, neįvykdžius įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nustatydamas dviejų savaičių terminą šiems įsipareigojimams įvykdyti, pradelstų įsipareigojimų atsakovei nustatytu teminu neįvykdžius, ieškovas įgijo teisę sutartį nutraukti ir pareikalauti iš atsakovės grąžinti visą paskolos sumą su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d., 6.881 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 5964,18 Lt negrąžinto kredito.

Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 str. CK 6.872 str. yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, nustatyti sutartimi jų mokėjimo tvarką arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, tiek nesąžiningas kreditorius dėl įvairių priežasčių gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi (pvz. pasinaudoti situacija, kuomet skolininkui skubiai reikalinga pasiskolinti vienokią ar kitokią pinigų sumą dėl ekonominių sunkumų ir pan.) ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas, tiek ir neapdairus skolininkas pats gali neįvertinti savo finansinių galimybių ir įvairių rinkos veiksnių, įsipareigodamas mokėti pernelyg dideles, neprotingo dydžio palūkanas, aiškiai neatitinkančias rinkoje nustatytų palūkanų. Todėl kilus ginčui dėl palūkanų dydžio, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. nuostatomis, turi įvertinti atitinkamas sutarties sąlygas ir spręsti, ar jos nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar sutartis arba jos atskira sąlyga nesuteikia vienai iš jos šalių perdėto pranašumo (CK 6.228 str.), ar atitinkama sąlyga neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Teismas spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolės santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, taip pat prievolės sumos santykį su palūkanų dydžiu. Tai savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2005-05-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-257/2005, 2005-04-11 nutartis c.b. 3K-3-258/2005, 2002-09-25 nutartis c.b. Nr.3K-3-1085/2002; 2003-05-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-558/2003). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, būtų pagrindas net ir nesant atsakovės prašymo ieškovui priteistinų palūkanų dydį peržiūrėti exofficio, ir juo labiau, esant tokiam atsakovės prašymui, kadangi susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu - nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartį c.b. Nr. 3K-3-908/2001). Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją. Tokiu atveju palūkanos faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Be to, vadovaudamasis CK 1.5 str., teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Ši teismo teisė susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtinta teismo pareiga vykdyti teisingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis c.b.Nr. 3K-3-258/2005; 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001). Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl 25,7866 proc. metinių palūkanų nuo suteikto kredito sumos. Siekiant individualizuoti šiuos konkrečius teisinius santykius, kartu įtakojančius ir teisingo, abiejų šalių interesų pusiausvyrą atitinkančio palūkanų dydžio nustatymą, teismas atsižvelgia į tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: paskolos sandorių sudarymu komerciškai buvo suinteresuotos abi ginčo šalys, t.y. viena jų (atsakovė) siekė patenkinti savo ekonominį interesą ir skubiai gauti paskolą, kita (ieškovas) verčiasi pinigų skolinimu. Taigi pripažintina, jog ieškovas buvo stipresnioji paskolos sutartinių santykių šalis, galėjusi piktnaudžiauti savo pranašesne padėtimi nustatant palūkanas. Versdamasis pinigų skolinimu, ieškovas turėjo didesnę kreditavimo teisinių santykių patirtį nei atsakovė. Ieškovo pranašumas matyti šalių susitarime dėl palūkanų. Ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma sudaro 20,83 procentus negrąžintos paskolos sumos. Toks paskolos ir palūkanų dydžio santykis sudaro teisinį pagrindą teismui konstatuoti, kad palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Spręsdamas priteistinų palūkanų normos dydžio klausimą teismas gali vadovautis komercinių bankų vidutine palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų, juo neapsiribodamas, kadangi CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas, t. y. nustatyti palūkanas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, imperatyviai taikomas tuo atveju, kai šalys dėl palūkanų nebuvo susitarusios. Vidutinė Lietuvos banko apskaičiuota palūkanų norma, kuri šiuo atveju galėtų būti prilyginta vartojimo paskoloms suteikimo fiziniam asmeniui teisiniams santykiams, paskolos sudarymo metu 2011 m. gruodžio mėn. buvo 13,58 proc., tačiau palūkanas nustatyti pagal Lietuvos banko skelbiamą ir ginčo santykių metu susiklosčiusią palūkanų normą nebūtų teisinga ir proporcinga. Viena vertus, ieškovo rizika, atsižvelgiant į paskolos be jokio užstato sumą, buvusi didesnė, nei banko, kuris tokio dydžio paskolą be įkeitimo ar hipotekos suteiktų tik esant labai stabilioms ir ženklioms pajamoms, arba nustatydamas aukštesnes palūkanas. Nurodytais motyvais teismas konstatuoja, kad 15 proc. metinės palūkanos pakankamai užtikrintų ieškovo ekonominį interesą, kartu nepažeistų atsakovės teisių bei iš dalies skatintų jį kuo greičiau ieškoti galimybių atsiskaityti su ieškovu. Iš viso palūkanų dalyje priteistina ieškovui suma sumažintina iki 722,60 Lt.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę vykdžiusios sutarties šalies – kreditoriaus, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas patyrė 164,00 Lt bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo tokio dydžio žyminį mokestį valstybei. Pagal sutarties bendrąsias sąlygas ieškovas teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo atsakovei netesybas, – 79,27 Lt delspinigių (0,05 proc. per dieną), kurie ieškovui priteistini iš atsakovės. Taip pat priteistini 25,00 Lt skolos išieškojimo išlaidų ieškovo naudai.

Iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6791,05 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 92,89 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 152,34 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą.

Kadangi atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei bendra suma nesiekia 10,00 Lt, šios išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančiam per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, juridinio asmens kodas 301048563, adresas Jogailos g. 4, Vilnius, a/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas: a) penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis litus 18 ct (5964,18 Lt / 1727,35 Eur) skolą, b) septynis šimtus dvidešimt du litus 60 ct (722,60 Lt / 209,28 Eur) palūkanų, c) dvidešimt penkis litus (25,00 Lt / 7,24 Eur) skolos išieškojimo išlaidų, d) septyniasdešimt devynis litus 27 ct (79,27 Lt / 22,96 Eur) delspinigių, e) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6791,05 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei f) vieną šimtą penkiasdešimt du litus 34 ct (152,34 Lt / 44,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.