Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2018 m. liepos 17 d. apie 06.30 val., namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), grumtynių metu G. J. rankose laikant savo mobiliojo ryšio telefoną ir jį užgulus visu kūnu, tyčia rankomis atlenkė jos dešinę ranką ir ją užlaužė, rankomis atlenkė jos kairės rankos pirštus ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną, padarydamas smulkius odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir kairės plaštakos IV piršte, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei - sutuoktinei G. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis S. J. ir nukentėjusioji G. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai, turi bendras dvi dukras, iš kurių viena nepilnametė, bendrai rūpinosi dukros išlaikymu, įvykio metu gyveno nuosavame name. Teismo nuomone šių duomenų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžtą smurto artimoje aplinkoje sampratą, kaltinamąjį su nukentėjusiąja siejo šeimos ryšiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką savo šeimos nariui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas teisme kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis neigia prieš nukentėjusiąją smurtavęs, jo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Ta aplinkybė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas ir kaltinamasis nurodo, kad dėl šios priežasties nukentėjusioji siekia naudos civilinėje byloje dėl turto dalybų, todėl jis yra apkalbamas, yra paneigta teisme ištirtais bylos duomenimis.

Tiek nukentėjusioji G. J., tiek liudytoja apklausta nepilnametė dukra Ū. J. nurodo, kad įvykio rytą kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, dėl ko buvo iškviesti į įvykio vietą policijos pareigūnai, kurie fiksavo smurto artimoje aplinkoje faktą. Netikėti nukentėjusiosios ir nepilnametės liudytojos Ū. J. parodymais, kuri buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismas neturi pagrindo. Liudytoja Ū. J. nurodė, kad tą rytą pabudo nuo riksmų, nuėjusi į mamos kambarį pamatė, kad tėtis iš mamos bandė atimti telefoną, mamą draskė, mama nesileido, o kai tėtis atėmė telefoną, tuomet išvažiavo iš namų. Taigi, kad įvykio rytą tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo konfliktas jų namuose, kambaryje, kuriame miegojo nukentėjusioji, patvirtino ne tik nukentėjusioji G. J., bet ir nepilnametė liudytoja Ū. J., kuri pagal savo amžių ir brandą nurodė įvykio aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad tokios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis pripažino faktinę aplinkybę, kad įvykio dieną ryte atėjo į kambarį, kuriame miegojo žmona, o žmonos telefonui sucypsėjus jie griebė už telefono, norėdamas įsitikinti su kuo bendrauja žmona. Telefoną išplėšė tada, kai sutuoktinė jam griebė už rankų, o kadangi jis stipresnis, tai iš jos telefoną ir atėmė. Kaltinamasis nurodė, kad įvykusio incidento metu fizinės jėgos nenaudojo, tačiau jo parodymai prieštarauja tarpusavyje, nes jis taip pat teigė, kad yra stipresnis, todėl telefoną ir išplėšė.

Ištyrus byloje surinktą įrodymų visumą, teismas vertina, kad tokie kaltinamojo S. J. nurodyti nenuoseklūs argumentai yra jo gynybinė pozicija.

Kaltinime nurodytieji padariniai konstatuoti specialisto išvada, jų atsiradimo aplinkybės patvirtintos kitais objektyviais, esminėse detalėse sutampančiais duomenimis. Pats kaltinamasis neneigė turėjęs fizinį kontaktą su nukentėjusiąja, pastarajam siekiant atimti iš nukentėjusiosios telefoną, o jai bandant neduoti ir perimti iš vienos rankos į kitą. Nors G. J. parodymai iš esmės konkretizuoti S. J. atliktų veiksmų prasme, jie patvirtina kaltinamojo S. J. fizinius smurtinius veiksmus prieš G. J. valią. Kaltinamasis, pasakodamas apie įvykio dieną nurodo, kad sužalojimus ant G. J. rankų padarė ne jis, o namuose auginama katė arba sutuoktinė pasidarė darbe, nes dirba valytoja, tačiau tokie samprotavimai atmestini. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas Ą. S. patvirtino savo duotą išvadą bei paneigė kaltinamojo parodymus, kad sužalojimai galėjo būti padaryti katino nagais. Ekspertas patvirtino, kad spaudžiant rankas, jas sukant ir atlenkiant pirštus naudojama fizinė jėga, o jeigu asmuo draskosi ir plėšosi, tai bus patirti didesni sužalojimai. Šiuo atveju taip ir buvo. Kaltinamasis siekė iš nukentėjusiosios paimti telefoną, o nukentėjusioji stengėsi telefono neduoti, pasipriešinimas buvo intensyvus.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas vertina, kad būtent jų visumą, sujungus juos į vientisą grandinę patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad S. J. konflikto su žmona G. J. metu, pavartodamas fizinę jėgą, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus atėmė mobilaus ryšio telefoną, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą įvertina tas aplinkybes, kad santykiai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo tiek iki įvykio, tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po jo, net ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme yra įtempti, konfliktiški, iki šiol tarp dar esamų sutuoktinių sprendžiami tarpusavio civiliniai ginčai. Nukentėjusioji G. J. viso proceso metu tiek duodama parodymus, pateikdama pareiškimą policijai, skambindama BPC parodė nuoseklias aplinkybes apie įvykį. Išklausius G. J. pranešimą bendruoju pagalbos telefonu, matyti, kad nukentėjusioji prašo ją sujungti su policija ir pasakoja įvykio aplinkybes stipriai susijaudinusi, ji kalba su giliais atodūsiais. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams pastarieji ir nustatė tokias aplinkybes, kad moteris buvo apsiverkusi, susijaudinusi, akivaizdžiai matyti smurto požymių ant jos rankų, moteris buvo blaivi. Apie įvykį žinoma ir nepilnametei dukrai, kuri analogiškai papasakojo įvykio aplinkybes, kad santykiai tarp tėvų yra įtempti, kad tėtis mamą įžeidinėja. Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus kreipia dėmesį ir į tas aplinkybes, kad byloje surinkti įrodymai buvo surinkti savalaikiai, operatyviai. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad pranešimas apie smurtą artimoje buvo surašytas iš karto po įvykio, todėl teismui nėra pagrindo vertinant byloje surinktus įrodymus nesivadovauti policijos pareigūno M. M. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių nurodytų įrodymų visuma – kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos Ū. J. parodymais ir kitais duomenimis nustatyta, kad ši byla yra specifinė ir jautri, nes joje sprendžiama dviejų asmenų – vyro ir moters, daug metų pragyvenusių santuokoje, kuri ilgą laiką tenkino abu sutuoktinius, tarpusavio santykių problema. Pažymėtina ir tai, kad šis ginčas yra tarp sutuoktinių, turinčių du vaikus, vienas kurių – nepilnametis. Be to, paraleliai vyksta sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas, ginčas dėl turto padalijimo bei nepilnamečio vaiko priežiūros. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis nors anksčiau nukentėjusiosios atžvilgiu nėra pavartojęs fizinio smurto, tačiau nukentėjusioji G. J. dar prieš įvykį kreipėsi psichologinės pagalbos į Moters krizių centrą (2 t., b. l. 21), kas rodo, kad tarp sutuoktinių santykiai buvo įtempti dar iki įvykio.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

BK 37 straipsnis numato, kad nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364, 2K-299-648/2015). Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko ir incijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė smulkiais odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje ir kairės plaštakos IV piršte. Be abejo, ši žala – nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad konfliktinę situaciją ir nevisiškai adekvatų kaltinamojo elgesį, pasireiškusį fiziniais veiksmais, kuriais jis sukėlė pirmiau minėtus padarinius nukentėjusiajai, nulėmė praeityje buvęs neištikimybės faktas. Pažymėtina, kad savo veiksmais kaltinamasis nesiekė padaryti žalą nukentėjusios sveikatai, o tik paimti ir išlaikyti savo rankose sutuoktinės mobilaus ryšio telefoną, siekiant gauti duomenis apie neištikimybę.

Nustatytos kaltinamojo padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors jo veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad S. J. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami kaltinamojo S. J. kaltei pagrįsti. Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. J. kaltė yra įrodyta. Jo veiksmai susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš savo šeimos narį – žmoną (BK 248 straipsnio 2 dalis), veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.)

Nukentėjusioji nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinė būsena yra labai bloga, nuolat jaučia baimę ir įtampą, taip pat baimę ir įtampą nuolat jaučia ir dukra. Prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. (LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.250 str.)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė išgąstį, fizinį skausmą, didelį stresą, nepatogumus. Turėjo kviestis į namus policijos pareigūnus, su kuriais turėjo bendrauti ir pasakoti šeimoje iškylančias problemas svetimiems žmonėms, pasakoti asmeninio gyvenimo aplinkybes, buvo į tai įtraukta ir išgąsdinta nepilnametė dukra. Tai patvirtina tiek nepilnametės liudytojos Ū. J. parodymai, todėl kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajai patirtą neturtinę žalą.

Nukentėjusioji teismui pateikė įrodymus, kad po patirto sukelto skausmo ir išgyvenimų kreipėsi į medikus, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų pirkusi kokius tai vaistus, kad patyrė ilgalaikius nepatogumus, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 eurų.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Baudžiamojoje byloje esantis advokato orderis patvirtina, kad nukentėjusiąją G. J. atstovavo advokato padėjėjas T. R.. 2018 m. spalio 11 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1025378 patvirtina, kad nukentėjusioji advokato padėjėjui sumokėjo 500 Eur už atstovavimą teisme (2 t., b. l. 22).

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos advokato darbui apmokėti pagrįstos, proporcingos atliktam darbui (advokatas dalyvavo teisiamajame posėdyje, pasisakė baigiamosiose kalbose, ruošė civilinį ieškinį). Nors kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, tačiau išlaidų mažinti, atsižvelgiant į jų dydį, šiuo atveju nėra pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, kurias teismas laiko ne per didelėmis, todėl iš kaltinamojo S. J. nukentėjusiajai priteisiamos 500 Eur turėtos atstovavimo išlaidos (BK 104 straipsnio 2 dalis).

S. J. ikiteisminio tyrimo metu taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos Ramybės g. 36, Kaunas bei įpareigojimai – nesilankyti Raudondvario pl. 298 A, Kaunas bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. J. (1 t., b. l. 170-171). S. J. ikiteisminio tyrimo metu taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, o skirti įpareigojimai nesilankyti adresu Raudondvario pl. 298A, Kaune ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. J. panaikintini nuosprendį paskelbus.

Byloje esantys 2 kompaktiniai diskai su garso įrašais (1 t., b. l. 25, 146) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindu).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusiosios G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. J. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų - už advokato padėjėjo atstovavimą, nukentėjusiosios G. J. naudai.

Kaltinamajam S. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o skirtus įpareigojimus nesilankyti Raudondvario pl. 298 A, Kaunas bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. J. panaikinti nuosprendį paskelbus.

Byloje esančius 2 kompaktinius diskus su garso įrašais (1 t., b. l. 25, 146) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).