Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų, suinteresuotas asmuo AB Artea bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės.

11. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti A. Z. ir A. Z. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką A. Z. palikti Z. pavardę, A. Z. – jos pasirinktą pavardę; 3) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nei A. Z. neskirs išlaikymo A. Z., nei A. Z. neskirs išlaikymo A. Z.; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko - I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su A. Z.; 5) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki I. Z. pilnametystės arba vidurinio ugdymo programos baigimo dienos, jei ją I. Z. baigtų būdama pilnamete, iš A. Z. priteisti I. Z. išlaikymą periodinėmis kas mėnesinėmis 400 Eur išmokomis, indeksuojant šias išmokas teisės aktų nustatyta tvarka; 6) nustatyti A. Z. ir I. Z. bendravimo tvarką <...>; 7) padalinti šalių turtą ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės AB Artea bankui pagal 2005 m. spalio 17 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su jos pakeitimais) bus asmeninės A. Z. prievolės kreditoriui ir kt.

12. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra I. Z. tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

13. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikinosios bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, netenkino.

14. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, iš esmės argumentuodamas, kad tokiu būdu jis siekia išvengta konfliktinių situacijų su atsakove, taip būtų užtikrintas stabilus ir aiškus ieškovo ir vaiko bendravimas, siekia bendrauti su dukra savaitgaliais; atsakovė nesutinka, kad ieškovas su dukra tarpšventiniu laikotarpiu vyktų į Norvegiją. Taigi apelianto vertinimu, bendravimo tvarka turi būti nustatyta, kad jis galėtų su dukra bendrauti intensyviau.

15. Preliminariai įvertinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir nesutinka su apelianto (ieškovo) teiginiais, išdėstytais atskirajame skunde.

16. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

17. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Kaip vaiko interesų garantas Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Nustatant vaikų ir tėvo bendravimo tvarką pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus, t. y. tokia tvarka neturi būti jam žalinga, neturi daryti įtakos jo lavinimui ir kitų poreikių tenkinimui. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 straipsnis), visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų. Ribojimai galimi tik išimtiniais atvejais, kai bendravimas pakenktų vaiko interesams (pvz.: vieno iš tėvų pavojingas, amoralus, piktybiškas, neigiamas elgesys vaiko atžvilgiu). Taigi bendravimas su vaiku yra abiejų tėvų, nepriklausomai jie gyvena kartu ar atskirai, lygi teisė ir pareiga, kuri turi būti įgyvendinama vertinant vaiko interesus, ir tokios teisės ribojimas galimas tik išimtinais atvejais, kai skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas su vaiku iš esmės pavojingas, žalingas ir vaikui darantis neigiamą įtaką.

20. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi bendrą vaiką, I. Z. (gim. (duomenys neskelbtini).). Ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium apytikriai apie 1 metus. Atsakovė su dukra I. yra likusi gyventi šalims bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Mergaitė bendrauja su ieškovu, kuris šios aplinkybės taip pat neneigia, tačiau jis pageidautų intensyvesnės bendravimo tvarkos, su galimybe dukrą išsivežti į Norvegiją pas giminaičius.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas, (ne) taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti konkrečią ir aiškią ieškovo (skyrium gyvenančio tėvo) bendravimo tvarką, kas reiškia, kad išsamus bendravimo tvarkos pagal vaiko amžių ir kitus gebėjimo kriterijus nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

22. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti vaiko interesus bei lygias tėvų teises vaiko atžvilgiu, šiuo - vaiko nuomonės - aspektu vertina byloje esančius duomenis. Byloje yra pateikta Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. vasario 20 d. Išvada su priedais dėl ieškinio reikalavimų dėl nepilnametės I. Z..

23. Iš Vaiko teisių tarnybos išvados matyti, kad nepilnametė I. tarnybos specialistų buvo apklausiama 2026 m. vasario 18 d.. Vaikas apklausos metu nurodė, kad gyvena su mama A. ir katinu vardu D.. Tėtis gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Ji dalijosi, kad su tėčiu bendrauja – susitinka kiekvieną dieną, tėtis pasiima ją iš mokyklos ir parveža namo, taip pat susitinka savaitgaliais. Savaitgaliais jie kur nors nuvažiuoja, vyksta į miestą, eina pasivaikščioti, apsilanko restorane, vyksta čiuožinėti Akropolio ledo arenoje, tėčio namuose žaidžia stalo žaidimus. Po mokyklos kartais vyksta pavalgyti pas tėtį į namus arba į kavinę. Jei vyksta į tėčio namus, ruošia namų darbus, kol tėtis gamina maistą. Jai patinka, kai tėtis pasiima ją po mokyklos, savaitgaliais pas tėtį lieka su nakvyne, dažniausiai apie 2 kartus per mėnesį, jei gerai jaučiasi. Anot jos, mama leidžia nakvoti pas tėtį, tačiau mamos namuose ji jaučiasi šilčiau ir geriau. I. sakė, kad jai pakanka 2 naktų pas tėtį per mėnesį. Ji taip pat nurodė, kad tėtis prašo pasilikti daugiau naktų, tačiau ji nenori likti ilgiau. Mergaitė tėtį apibūdino kaip „protingą“. Tėtis jai dažniau skambina, o ji tėčiui dažniausiai rašo žinutes. Mergaitė mamą apibūdino – „maloni, su ja visuomet linksma būti, linksma“. Ji pasakojo, kad su mama eina pasivaikščioti, kartu lipdė senį besmegenį, vyksta į Ogmios miestą, vaikšto po parduotuves, veria karoliukus, mėgsta pasidaryti skanios arbatos ir kartu žiūrėti filmus su karšta arbata (mėgstamiausia pieniška Ulongo arbata). Mama taip pat padeda ruošti namų darbus. I. patikslino, kad Norvegijoje gyvena jos dėdė J., teta V., pusbroliai A. ir S., pusseserės A. M. ir A. bei močiutė (vardo nepamena). Ji nurodė, kad Norvegijoje yra buvusi „kokius 2-3 kartus, nepamenu kiek tiksliai, tačiau turiu daug atsiminimų“. Teigė, kad svečiuotis Norvegijoje jai patiko – „faina“, tačiau šventes norėtų švęsti su mama. Paaiškino, kad tėtis kvietė vykti švęsti Šv. Kalėdų į Norvegiją, tačiau ji norėjo likti su mama ir sese. Ji neprieštarauja vykti į Norvegiją, tačiau pageidautų vykti ne per šventes. Anot jos, šiuo metu kyla nesutarimų, nes tėtis siūlo vykti per Šv. Velykas, tačiau ji per pačias šventes nori likti su mama, o kitomis dienomis galėtų vykti. I. nurodė, kad galėtų vykti po švenčių arba vasaros atostogų metu. Mergaitė išreiškė norą gyventi su mama, o pas tėtį vykti pasisvečiuoti ir likti su nakvyne. Nenorėtų gyventi pakaitomis, tačiau sutiktų vykti pas tėtį kas antrą savaitgalį su 2 nakvynėmis. Paprašyta įvertinti santykius su tėvais skalėje nuo 0 (blogai) iki 10 (puiku). Santykius su mama ji įvertino 9 balais, su tėčiu – 7 balais. Mažesnis įvertinimas tėčiui skirtas todėl, kad ji nesijaučia jo suprantama. Ji nurodė, kad sakė tėčiui nenorinti vykti į Norvegiją per Šv. Velykas, tačiau tėtis mano, jog tai mamos įtaka, nors tai yra jos pačios nuomonė ir noras, tačiau tėtis jos „negirdi“. I. teigė jaučianti įtampą bendraudama su tėčiu, kai kalbama apie nakvynes ar išvykimą į Norvegiją. Pasak jos, išgirdęs neigiamą atsakymą, tėtis pasako – „ok, uždarome temą“. Nepabaigta tema ir nepriimtas sprendimas mergaitei kelia įtampą. Ji taip pat nurodė, kad nei tėtis, nei mama su ja nekalba apie skyrybas ir vienas apie kitą nekalba neigiamai. I. pasidalijo savo svajonėmis: daugiau kalbėti ir bendrauti su sese, nes yra jos pasiilgusi ir su ja smagu leisti laiką, taip pat užaugusi norėtų tapti architekte arba drabužių dizainere.

24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vaiko apklausos turinį, daro išvadą, kad mergaitė žino apie vykstantį tėvų skyrybų procesą, vaikui yra svarbūs abu tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas su ieškovu bendrauja pakankamai intensyviai. Mergaitė nurodė, kad iš esmės kiekvieną dieną bendrauja su tėčiu, su juo leidžia ir savaitgalius (dažniausiai 2 kartus su nakvynėmis), mergaitei toks bendravimas yra pakankamas. Nors tėčio namuose jaučiasi gerai, tačiau mergaitė pažymėjo, kad jaukiau ir šilčiau yra pas mamą, čia jai patinka leisti laiką su sesute, norėtų daugiau su ja kalbėti ir bendrauti, jos labai pasiilgsta. Kaip matyti, mergaitė bendravimą su tėvais vertino balais ir, nors jai gera laiką leisti ir su tėčiu, tačiau vien dėl to, – kad jis jos nesupranta ir ,,negirdi“ dėl intensyvesnių nakvynių ar išvykos į Norvegiją per metines šventes, kas mergaitei kelia akivaizdžią įtampą, – ji bendravimą su tėčiu įvertino 7 balais.

25. Ieškovas nurodė, kad galimai atsakovė neleidžia vaiko su išvykomis į Norvegiją, tačiau tiek pateikti rašytiniai įrodymai, tiek Išvada paneigia ieškovo nurodytus argumentus. Priešingai, iš susirašinėjimo žinučių tarp ieškovo ir atsakovės nėra galimybės spręsti, kad atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su dukra ir / ar kad draudžia išvykas.

26. Šiuo atveju ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl bendravimo tvarkos siejami iš esmės su intensyvesniu bendravimu ir tokios apimties, kokios pageidautų ieškovas, tačiau toks ieškovo siekis nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia ir priimtiniausia jam, neatitinka Kasacinio teismo praktikos.

27. Be to, šiuo bendravimo intensyvumo ir išvykų į Norvegiją (ypač aktualu per šventes) aspektu valią yra išreiškusi pati mergaitė. I. yra 10 metų amžiaus, todėl pagal socialinę, psichologinę ir emocinę brandą nevertinti vaiko nuomonės šiuo atveju nėra pagrindo. Iš Išvados turinio matyti, kad ieškovas poziciją dėl intensyvesnės bendravimo tvarkos ir išvykų yra išreiškęs ir dukrai, tačiau, galima suprasti, kad mergaitė su tuo nesutinka ir atsako neigiamai (kas, kaip suprantama, ieškovui nepatinka), o vėliau dėl susidariusios situacijos iš ieškovo pusės vaikas jaučia įtampą.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vertinant ieškovo teisę bendrauti su vaiku, kas iš esmės yra užtikrinta (ieškovas bendrauja su dukra, tik ne tokiu intensyvumu, ne tokia tvarka ir būdais, kaip jis norėtų), lygiagrečiai turi būti vertinamas ir vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimas, kuris turi atitikti geriausius vaiko interesus. Šiuo atveju ieškovo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka, intensyvinant bendravimą su nakvynėmis ir išvykomis į Norvegiją per metines šventes, yra nepagrįsta dėl išimtinai ieškovo interesais grindžiamų aplinkybių, neatsižvelgiant į jausmus, norus, pažiūras ir kt. gebančio išreikšti vaiko interesą, ir netgi, kaip suprantama, savo intereso įgyvendinimo atveju keliančio įtampą vaiko būsenai.

29. Todėl, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad bendravimas tokia apimtimi, kokia faktiškai vyksta tarp ieškovo ir dukros I., yra pakankama ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką pagal ieškovo siūlomą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo.

30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių instituto šeimos bylose taikymo esmę, tinkamai įvertino ieškovo ir vaiko interesus, remdamasis byloje esančių įrodymų visetą pagrįstai pagal šiuo metu esamas faktines aplinkybes ieškovo prašymo netenkino.

32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ieškovo atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.