- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1246-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04553-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- V. K., R. K.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovams V. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 780,00 EUR įsiskolinimą, 18,99 EUR delspinigius, 2,03 EUR pašto išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu (toliau – DNSBĮ), Civiliniu kodeksu (tolaiu – CK) bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrijos steigimo, registravimo ir veikimo tvarką, buvo įsteigta 487-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Narių susirinkime 2015 m. balandžio 15 d. balsavimo būdu buvo išrinkta valdyba, kurios pirmininku išrinktas G. R.. Ieškovas buvo įsteigtas įgyvendinti garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusias su bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka bendrijai priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra bei tvarkymu. Ieškovas nurodė, jog garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis bendrijoje, nuosavybės teise priklauso atsakovams. Sutinkamai su DNSBĮ 21 str. nuostatomis, bendrojo naudojimo objektų išlaikymui, valdymui, priežiūrai ir atnaujinimui skirtas rinkliavas turi mokėti kiekvienas patalpų savininkas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra bendrijos narys, ar nėra. Ieškovas taip pat nurodė, jog sutinkamai su DNSBĮ nuostatomis ir ieškovo įstatais, ieškovo visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2017 m. gegužės 30 d., metu, buvo įsteigtas bendrijos bendrų konstrukcijų remonto kaupiamasis fondas, kuriam buvo nustatytos 3000 EUR mėnesinės įmokos į fondą, siekiant atlikti bendrojo naudojimo objektų remontą, įmokas padalijant visiems bendrijos nariams, nustatant konkrečios įmokos dydį atitinkamai pagal jiems priklausančių patalpų plotą ir buvo nuspręsta, jog už šių įmokų nemokėjimą yra mokami 0,03 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą įmokų mokėjimo dieną. Ieškovo narių susirinkime 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas sprendimas pervadinti bendrijos bendrų konstrukcijų remonto kaupiamąją fondą į bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondą, o taip pat buvo nuspręsta delspinigius už įmokų nemokėjimą skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 1 d. (imtinai), be to, šio susirinkimo metu buvo nuspręsta suteikti skolininkams papildomą galimybę įvykdyti prievolę ieškovui, neskaičiuojant delspinigių už jos nevykdymą. Sutinkamai su CK 4.85 str. nuostatomis, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami patalpų savininkų balsų dauguma, yra privalomi visiems bendrasavininkiams. Sutinkamai su DNSBĮ 10 str. 1 d. 8 p., CK 4.76 str. ir 4.82 str. nuostatomis, bendraturčiai privalo mokėti įmokas bendrojo naudojimo objektų išlaikymui. Ieškovo teigimu, atsakovai šios prievolės nevykdo ir mokesčių laiku nemoka, todėl 2018 m. vasario 12 d. buvo susidaręs 780 EUR įsiskolinimas. Atsakovai nedalyvavo 2017 m. gegužės 30 d. bei 2017 m. rugsėjo 27 d. susirinkimuose, tačiau apie šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus atsakovas V. K. buvo informuotas asmeniškai žodžiu, susirinkimų protokolai buvo iškabinti viešai bendrijos teritorijoje, o 2017 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo protokolas dar buvo išsiųstas ir atsakovų nurodytu elektroninio pašto adresu. Paaaiškino, kad 2017 m. lapkričio 21 d. įvykusiame bendrijos susirinkime atsakovai taip pat nedalyvavo, nors apie susirinkimą buvo pranešta atsakovams tiek elektroniniu paštu, tiek iškabinant skelbimą apie jo datą bei laiką viešoje erdvėje. Atsakovai neginčija pačios skolos susidarymo fakto, tačiau vengia prievolę įvykdyti ir tokio savo elgesio nepagrindžia, be to, nepateikia jokių prašymų skolos mokėjimą išdėstyti dalimis arba duomenų apie sunkią atsakovų finansinę padėtį, o kadangi atsakovai savo prievolės ieškovui neįvykdė ir tai pateisinančių priežasčių nenurodė, tai nuo 2017 m. lapkričio 1 d. (imtinai) ieškovas paskaičiavo atsakovams 18,99 EUR delspinigius. Be to, dėl atsakovų veiksmų ir siekiant juos paraginti įvykdyti prievolę, ieškovas patyrė ir 2,03 EUR pašto išlaidų, t. y. papildomų nuostolių, kurie turėtų būti priteistini iš atsakovų. Dublike ieškovas papildomai nurodė, jog atsakovai klaidingai motyvuoja atsisakymą mokėti įmokas ieškovui remdamiesi CK 4.83 str. nuostatomis, nes pagal šią nuostatą įmokos bendrosios nuosavybės objektų savininkams yra neprivalomos tik tuo atveju, kai jas buvo nuspręsta rinkti be bendrosios nuosavybės objektų savininkų susirinkimo ir tai pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, o šiuo konkrečiu atveju ir patys atsakovai yra pripažinę tą aplinkybę, jog ieškovo narių susirinkimu buvo priimtas sprendimas dėl bendrų konstrukcijų remonto ir kaupiamųjų lėšų rinkimo, todėl atsakovai negali pagrįsti savo atsisakymo mokėti įmokas tuo, kad jie nėra davę sutikimo dėl bendrosios nuosavybės objektų remonto ir įmokų šiam remontui rinkimo. Paaiškino, kad atsižvelgiant į bendrojo naudojimo objektų būklę bei į bendrijos narių nuomonę, bendrijos nariai visuotiniame narių susirinkime priėmė sprendimą suremontuoti garažo stogą, remonto darbams apimant stogo atnaujinimą ir stogo dangos pakeitimą prilydoma danga. Sutinkamai su DNSBĮ 21 str. bei Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 nuostatomis, bendrijos nariams suponuojama pareiga atlikti veiksmus, kurie padėtų suremontuoti ne tik pažeistas pastato dalis, bet ir įvertinti pastato būklę ir iki šiol būtinieji bendrijos objektų priežiūros darbai buvo atliekami visuotiniam bendrijos narių susirinkimui patvirtinant darbų atlikimo būtinumą ir nustatant įmoką bendrijos nariams, siekiant surinkti darbų atlikimui būtiną sumą ir dėl ankstesnių būtinųjų bendrijos objektų remonto įmokų rinkimų tvarkos bei dydžio bendrijos nariai jokių prieštaravimų neteikdavo. Siekiant preliminariai įvertinti remonto darbų kainą, ieškovas kreipėsi į tiekėjus, kurie pateikė sąmatas stogo darbų remonto atlikimui ir būtent atsižvelgus į šias sąmatas visuotiniame susirinkime ir 2017 metų visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl pastato stogo remonto ir įmokų jam atlikti rinkimo tvarkos. Atsakovai klaidingai teigia, kad sąžininga, protinga ir teisinga įmoka turėtų būti apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 11.1 p. nuostatomis, kadangi ši norma reglamentuoja minimalų įmokų tarifą daugiabučiams namas, kurių plotas sudaro iki 3000 kvadratinių metrų, ir taikant atsakovų siūlymo tarifą įmokų rinkimo terminas užtruktų neprotingai ilgą laiką. Atsakovai yra vieninteliai bendrijos nariai, kvestionuojantys įmokų rinkimų tvarką, be to, jie nedalyvauja susirinkimuose ir neteikia jokių pasiūlymų dėl įmokų rinkimo tvarkos, be to, atsakovai neskundė ir jokių bendrijos narių susirinkimo sprendimų, įskaitant ir šio konkretaus ginčo susirinkimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Atsakovų teigimu, jie neprivalo mokėti ieškovo nurodytų mokesčių, kadangi CK 4.84 str. 4 d. nuostatos numato, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymu ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar kitų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 str. bei 4.85 str. nuostatose nustatyta tvarka ir analogiška nuostata yra numatyta ir ieškovo įstatuose, todėl sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais, kai dėl jų teisės aktuose nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir, kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir būtent šiuo atveju išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovų teigimu, nors 2017 m. gegužės 30 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu ir buvo nustatytos 3000 EUR dydžio kasmėnesinės įmokos stogo dangos remontui, tačiau atsakovams ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie garažo pastato stogo dangos būklę ir kompetentingų specialistų išvadų apie remonto darbų būtinybę, be to, ieškovo pirmininko teiginiai, jog atsakovas V. K. žodžiu sutiko atlikti mokėjimus, yra nepagrįsti bei neįrodyti, be to, atsakovai du kartus kreipėsi raštu ir daug kartų žodžiu į ieškovo pirmininką su prašymu suteikti informaciją, ar buvo atliktas pastato auditas, apžiūra, ar yra atitinkamų institucijų sprendimas dėl pastato netinkamumo naudoti bei ar buvo atlikti kiti veiksmai dėl bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos atlikimo ir ieškovas iki atsiliepimo pateikimo dienos atsakovams šios informacijos nesuteikė, todėl remonto darbų atlikimo būtinybė šiuo atveju yra neįrodyta ir įmokos yra renkamos neįrodžius jų rinkimo būtinybės, todėl jos ir nėra privalomos atsakovams. Be to, atsakovai nurodė, jog ieškovo nustatyta 3000 EUR mėnesinė įmoka į bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondą neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų ir vidutinių standartų, kadangi joks teisės aktas nenustato įmokos dydžio į bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondą ir todėl įmokos dydis turėtų būti nustatytinas analogiškai pagal Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 11.1 p. nuostatose nustatytas mėnesinių kaupiamųjų įmokų tarifus, t. y. 0,05 EUR suma už kvadratinį metrą per mėnesį. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovo valdymo organai dar nėra apsisprendę, kaip ir kokiems tikslams bus panaudotos papildomai renkamos lėšos ir 2017 m. rugsėjo 27 d. susirinkime buvo nuspręsta, jog konkretus sprendimas dėl garažo atnaujinimo bus priimtas tik kitų metų ieškovo ataskaitiniame susirinkime, todėl atsakovų nuomone, nėra teisinio pagrindo iš jų reikalauti atlikti papildomus mokėjimus. Atsakovai nurodė, jog ir reikalavimas iš jų išieškoti delspinigius yra nepagrįstas, kadangi delspinigius gali nustatyti tik įstatymas, sutartis ar teismas, o šiuo konkrečiu atveju delspinigius nustatė bendrijos narių susirinkimas, todėl delspinigių reikalavimas yra niekinis bei nesukeliantis teisinių pasekmių atsakovams. Reikalavimas atlyginti 2,03 EUR nuostolius dėl registruoto laiško siuntimo taip pat yra nepagrįstas, kadangi ieškovo pirmininkui buvo žinomas atsakovų elektroninio pašto adresas, kuriuo jiems buvo raginama sumokėti skolą ir atsakovams nėra suprantama, kodėl eilinis raginimas nebuvo siunčiamas elektroniniu paštu pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką. Triplike atsakovai papildomai nurodė, jog ieškovas ignoruoja CK 4.83 str. 4 d. nuostatas, nors atsakovams pareiga mokėti ginčo rinkliavas šiuo atveju nekyla, kadangi atsakovai nesutiko mokėti rinkliavų. Atsakovai taip pat nesutiko su ieškovo teiginiais, jog ieškovas turimomis lėšomis gali disponuoti itin ribotai ir todėl pirminę bendrijos objektų apžiūrą atlieka patys bendrijos nariai ir atsakovų manymu, tokiu atveju bendrijos susirinkimo metu yra tikslinga spręsti klausimą dėl kas mėnesinio eksploatavimo mokesčio padidinimo, bet ne atlikti objektų apžiūrą patiems bendrijos nariams, neturintiems kompetencijos toje srityje. Atsakovų teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendrijos narys turi teisę nemokėti pinigų, jeigu nebalsavo „už“, nors ir yra išreikšta „daugumos valia“ tuo atveju, jeigu nėra teisės aktuose numatytų aplinkybių ir juridinių faktų, taip apsaugant bendrijos narį nuo nepagrįstų ir skubotų bendrijos narių sprendimų. Be to, šiuo ieškovas nėra nurodęs, kam būtent ketina išleisti surinktas lėšas ir taip atsakovai netenka savo pinigų kontrolės. Paaiškina, kad jie neskundė sprendimo dėl įmokų į bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondą nustatymo, kadangi nustatytas mėnesinio mokesčio dydis prieštarauja ir atsakovų interesams, ir CK 4.82 str. bei Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 nuostatoms, o kadangi šis mokesčio dydis jau savaime yra neteisėtas, todėl ir yra neskųstinas, be to, sumokėjus ieškovo prašomas įmokas į fondą, ieškovas šias įmokas įvertintų kaip atsakovų sutikimą su pasiūlytu įmokos dydžiu ir apsunkintų atsakovų padėtį šiame procese. Be to, ieškovai pažymėjo, jog jiems šiuo konkrečiu atveju įmokos suma, t. y. 100 EUR suma, yra nepakeliama dėl jų finansinės padėties. Atsakovai taip pat nesutiko su ieškovo argumentu, kad visa ieškovo informacija yra pateikiama per susirinkimus ir nurodė, jog atsakovai yra senyvi bei pagyvenę žmonės ir jiems yra sudėtinga dalyvauti susirinkimuose, kas ne kartą buvo minėta ir ieškovo nariams. Paaiškino, kad sutinkamai su Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 3 p. nuostatomis, pirmiausia turėjo būti patvirtintas ilgalaikis, t. y. dviejų ar daugiau metų bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo planas, kuriame būtų nurodyti preliminari remonto darbų atlikimo kaina ir terminai, įskaitant nenumatytus plane darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Remiantis šia nuostata sprendimas pradėti stogo remontą yra skubotas. Be to, sutinkamai su šio Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtinto Aprašo 8 p. nuostatomis, mokestis remonto darbams atlikti turi būti skaičiuojamas tik įvertinus pateiktas sąmatas arba komercinius pasiūlymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti pilnai, išieškoti solidariai iš atsakovų V. K. ir R. K. ieškovo 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai 780 EUR skolą, 18,99 EUR delspinigius, 2,03 EUR pašto išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (801,20 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2018 m. vasario 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; išieškoti lygiomis dalimis iš atsakovų V. K. ir R. K. ieškovo naudai 75 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, išieškoti lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai 18,80 EUR pašto išlaidų bei 18 EUR žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas 487-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra juridinis asmuo, kuris valdo bendriją sudarančius garažus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), naudoja bendrojo naudojimo objektus ir jiems priskirtą žemės sklypą, juos tvarko ir prižiūri. Pagal bendrijos įstatus bendrijos narių susirinkimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi, yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų bendrijos narių. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 19 d. ieškovo 487-osios garažų bendrijos statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta pradėti svarstyti garažo stogo remonto klausimą ir buvo nuspręsta vykdyti bendrijos narių apklausą dėl bendrijos narių pritarimo/nepritarimo garažo stogo remontui elektroniniu būdu. Teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso garažas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad 2017 m. gegužės 30 d. susirinkime bendrijos nariai nutarė įsteigti bendrijos bendrų konstrukcijų remonto kaupiamąjį fondą, nustatyti 100 EUR kasmėnesines tikslines bendrijos nario įmokas, mokamas iki kitų metų ataskaitinio susirinkimo. Bendrijos 2017 m. rugsėjo 27 d. susirinkime buvo nutarta 2017 m. gegužės 30 d. susirinkime patvirtintą bendrijos narių bendrų konstrukcijų kaupiamąjį fondą pervadinti į bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondą ir nustatyti 3000 EUR mėnesines įmokas į šį fondą, jas paskirstant proporcingai valdomų objektų plotui bei skaičiuoti 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną ir šie sprendimai buvo priimti „už“ balsavus 16 bendrijos narių ir susilaikius 0 bei šio susirinkimo protokolas atsakovams buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Bendrijos 2017 m. lapkričio 22 d. susirinkime buvo nuspręsta į teismą paduoti bendrijos narius, kurie laiku nemoka 2017 m. rugsėjo 27 d. susirinkimuose numatytų įmokų. Atsakovui V. K. 2017 m. lapkričio 23 d. registruota pašto siunta buvo išsiųstas raginimas Nr. V-4/2017 susimokėti skolą į garažų atnaujinimo fondą, kuri 2017 m. lapkričio 1 d. sudarė 487,50 EUR sumą ir už lapkričio mėnesį įmoka yra 97,50 EUR suma. V. K. 2018 m. sausio 30 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas raginimas Nr. V-1/2018 susimokėti skolą į garažų atnaujinimo fondą, kuri 2018 m. sausio 1 d. sudarė 628,50 EUR sumą ir kadangi mokėjimų bendrasavininkai mokėjimų neatliko, tai jiems buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurie 2018 m. sausio 1 d. sudarė 15,97 EUR sumą bei už sausio mėnesį įmoka 97,50 EUR suma. 2018 metų vasario mėnesį V. K. ir R. K. delspinigiai už laiku nesumokėtą įmoką į garažo atnaujinimo fondą sudarė 18,99 EUR sumą. Teismas nustatė, kad bendrijai buvo pateiktos trys skirtingos lokalinės sąmatos, darbų kiekių žiniaraščiai ir sąmata - pasiūlymas dėl būtinųjų remonto darbų atlikimo ieškovo 487-osios garažų priežiūros ir statybos eksploatavimo bendrijos objektams. Iš fotonuotraukų teismas nustatė, kad ieškovo prižiūrimi objektai yra pažeisti aplinkos veiksnių (foto nuotraukos). Teismas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 12 d. bendrijos nariai atliko statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, siekiant įvertinti atskirų statinio konstrukcijų ir inžinerinės įrangos būklę ir buvo nustatyta, kad į garažus Nr. (duomenys neskelbtini) bei koridorių sunkiasi vanduo, garažų galinės sienos ir lubos yra drėgnos, be to, matyti vandens pratekėjimai tarp stogo perdangos ir išorinių sienų bei tarp išorinių sienų blokų garažo koridoriuje yra didelė drėgmė, per perdangas intensyviai laša vanduo ir drėgnos su vandens lašais įvažiavimo į garažą plokštės, vanduo laša tarp fasado parapeto ir įvažiavimo į garažo plokščių sandūrą, sienos prie garažo vartų tinkas atšokęs ir nukritęs atskirais gabalais, atidengiant silikatinių plytų sieną, garažo koridoriuje sienos prie evakuacinio išėjimo tinkas apiręs, birus ir siekiant pašalinti šiuos trūkumus yra rekomenduojama, atkasus užpiltą žemės sluoksnį, atlikti stogo dangos ir išorinių sienų bei bendrų konstrukcijų vidaus remontą. Teismas nurodė, jog 2018 m. sausio 30 d. atlikus statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą atlydžio metu buvo nustatyti iš esmės tapatūs 2017 m. balandžio 12 d. apžiūrai defektai ir buvo siūloma šiems defektams pašalinti - rekomenduojama atkasus užpiltą žemės sluoksnį, atlikti stogo dangos ir išorinių sienų bei bendrų konstrukcijų vidaus remontą. Teismas nurodė, kad 2018 m. balandžio 22 d. atlikus statinio apžiūrą, buvo nustatyti iš esmės tapatūs 2017 m. balandžio 12 d. bei 2018 m. sausio 30 d. apžiūroms defektai. Be to teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris 2018 m. gegužės 18 d. surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 357-100/18(2.9.2.8-UK-9), iš kurio išvadų nustatyta, kad yra būtina organizuoti I a. garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, siekiant pašalinti pratekėjimų priežastis ir nedelsiant imtis priemonių pratekėjimams garažo koridoriuje ir boksuose pašalinti bei užtikrinti, jog nebūtų gadinamos pastato konstrukcijos ir nebūtų keliamas pavojus žmonėms ir aplinkai, be to, esant būtinumui kreiptis į ekspertus. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 23 d. buvo surašytas defektavimo aktas Nr. 1, iš kurio turinio nustatyta, jog nukasus viršutinį gruntą (žemes) nuo stogo dangos išaiškėjo ir išorinių sienų pasimatė akivaizdūs stogo dangos pažeidimai bei trūkumai, dėl kurių šlampa garažo stogo perdangos ir išorinės sienos, stogo paviršiaus danga vietomis yra sutrūkusi, prie parapeto šonų matyti stogo dangos ir mūro įtrūkimai, ventiliacinės kameros pamatas ant stogo perdangos nehidroizoliuotas ir laidus vandeniui, šoninių vertikalių sienų hidroizoliacinė danga atskirose vietose sutrūkusi bei atsilupusi, į įtrūkimus prasiskverbęs žemės gruntas, kas lemia dar didesnį vandens pralaidumą, ir nurodyti defektai yra fiksuojami foto nuotraukomis. Teismas pažymėjo, jog byloje buvo apklaustas liudytojas A. S., kuris patvirtino, jog jis yra vienas iš ieškovo 487-osios garažų bendrijos narių, teigė, kad kiekvienais metais garažo būklė vis blogėjo, kadangi garažai yra statyti dar tarybiniais metais, todėl atėjo laikas juos remontuoti. Liudytojas paaiškino, kad atsakovai pakeitė garažą, kadangi pradinis garažas buvo drėgnas, bėgo vanduo, tai pardavę pirmąjį garažą jie nusipirko kitą, sausesnį. Defektai pasireiškė pradžioje didžiajai daliai garažų, kas kartą vis defektų daugėjo. Garažų priežiūrai atstovą - liudytoją paskyrė susirinkimo metu, kadangi jis iškėlė klausimą, jog reikia garažus remontuoti, nes yra labai pavojinga, be to, jis pagal savo pareigas atliko garažų vizualinę apžiūrą ir kai buvo vykdomas remontas, tai jis tikrindavo pastoviai kasdieną atliekamus darbus.
5. Teismas nurodė, kad sutinkamai su CK 4.76 str. nuostatomis, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Sutinkamai su CK 4.82 str. 3 d. nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Sutinkamai su DNSBĮ 21 str. 1 d. nuostatomis, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Sutinkamai su DNSBĮ 21 str. 2 d. nuostatomis, nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisė objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Sutinkamai su DNSBĮ 21 str. 3 d. nuostatomis, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui yra nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (LAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymų nuostatų ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (LAT 2003 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2003; LAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-515/2009; LAT 2014 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-3-53/2014).
6. Teismas laikė įrodytu, jog bendrijos prižiūrimam bendrojo naudojimo objektui, t. y. garažui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo būtinas atlikti bendrų konstrukcijų ir objektų remontas. Atsakovai į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo poreikio atlikti tokio pobūdžio remonto darbus. Iš ieškovo įstatų turinio matyti, jog ieškovo nariai visuotiniame narių susirinkime, t. y. aukščiausiame savo veiklos organe, turi teisę priimti sprendimus dėl lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarkos nustatymo ir būtent šia nuostata buvo pasinaudota, įsteigiant ieškovo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondą bei nustatant mėnesinę rinkliavą bendrijos nariams, priklausomai nuo jų turimo garažo ploto, siekiant surinkti 3000 EUR mėnesinę rinkliavą bendrijos prižiūrimo bendrojo naudojimo objektų remontui ir už šį sprendimą balsavo ieškovo narių dauguma, todėl atsakovų argumentai apie tai, jog tiek CK 4.84 str. nuostatos, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika numato išimtį iš privalomos įmokų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą rinkimo tvarkos, kuri šiuo konkrečiu ir turėtų būti taikoma atsakovams, yra laikytini nepagrįstais bei neįrodytais, kadangi kaip ir pažymėjo patys atsakovai, ši norma yra taikoma tik tuo atveju, jeigu dėl rinkliavos nėra duotas sutikimas ir jos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus arba kai butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu nėra priimtas sprendimas dėl rinkliavos rinkimo, o šiuo atveju nors ir nėra atsakovų sutikimo, tačiau ieškovo nustatyta rinkliava yra priskirtina su privalomaisiais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais. Be to, teismas taip pat konstatavo, kad ta aplinkybė, ar atsakovai yra ieškovo nariai ar nėra, neturi esminės reikšmės, kadangi pagal CK nuostatas ne tik bendrijų nariai, bet ir turto savininkai privalo mokėti atitinkamo pobūdžio įmokas bei rinkliavas, todėl ir šioje dalyje atsakovų argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad atsakovų nurodytas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį yra skaičiuotinas įmokų dydis bei tvarka, šiuo atveju yra netaikytinas garažų bendrijoms. Be to, šiuo atveju įmokos dydis yra nustatytas ieškovo susirinkime daugumos ieškovo narių pritarimu ir sprendimu ir atsakovai nei šioje civilinėje byloje, nei kitoje civilinėje byloje neginčijo ieškovo priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl šie ieškovo sprendimai dėl įmokų dydžio bei tvarkos yra galiojantys bei turi būti vykdytini. Sprendimą dėl įmokų rinkimo bendrijos nariai priėmė laikydamiesi bendrijos įstatų ir CK numatytos tvarkos, t. y. susirinkime, ir šis sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, taigi, šiuo konkrečiu atveju atsakovai nepagrįstai remiasi CK 4.84 str. nuostatomis ir cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nepagrįstai atsakovai nurodo, kad sprendimas rinkti įmokas garažų stogo remontui yra priimtas ne susirinkime arba šios įmokos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais. Nors vienas iš atsakovų nurodytų pagrindų atsisakyti mokėti įmokas - yra didelė įmokų suma (pagal atsakovams priklausančio garažo plotą – 97,50 EUR kas mėnesį), tačiau atsakovai į šią civilinę bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių turinio teismas galėtų spręsti apie atsakovų turtinę padėtį ir išdėstyti arba atidėti skolos sumokėjimą. Be to, teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovas pilnai įrodė aplinkybes dėl remonto būtinumo ir reikalingumo, todėl ir šioje dalyje atsakovų argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Be to, teismas sprendė, kad ieškovo prašomi išieškoti delspinigiai taip pat yra pagrįsti bei tenkintini pilnutinai, kadangi tokia galimybė, t. y. skaičiuoti delspinigius, ieškovui yra suteikta įstatymo nuostatomis, todėl ir šioje dalyje atsakovų argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LAT 2018 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-351-687/2018). Be to, taip pat teismas nustatė, jog ieškovas turėjo realių pašto išlaidų, kurias ieškovas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. nuostatas turi teisę išsiieškoti iš atsakovų, todėl ir šioje dalyje ieškinį tenkino. Taip pat teismas priteisė procesines palūkanas ir lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai priteisė 75 EUR dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovų priteisė 18,80 EUR pašto išlaidų ir 18 EUR žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai V. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį visiškai atmesti. Apeliantai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų nuomone, teismas neteisingai nustatė, kad tokio masto bendrų konstrukcijų ir objektų remonto darbai buvo būtini ir kad atsakovai, kaip bendraturčiai pagal CK 4.76 str. ir 4.82 str. 3 d. privalo apmokėti šias išlaidas. Be to, apeliantų teigimu, tokios aplinkybės iš viso nėra reikšmingos, nes ieškovas prašė priteisti rinkliavą į remontui skirtą fondą, o ne priteisti lėšas už atliktą remontą. Teismas viršijo bylos nagrinėjimo ir ieškinio ribas. Apeliantas teigia, jog rinkliava buvo nustatyta ne konkrečiam būtinam stogo remontui, bet lėšų rinkimui į kaupiamąjį fondą kaip tai nustato įstatymas. Apeliantų teigimu, drėgmė patalpose atsiranda ne dėl esminių pastato konstrukcijų trūkumų, bet todėl, kad patalpos yra požeminės ir nešildomos, dėl ko ir kaupiasi kondensatas. Mano, kad remontas, jei jis ir reikalingas, tai tik nežymus, pakeičiant 5,88 proc. pagrindinių konstrukcijų izoliacinio sluoksnio. Trūkumai, užfiksuoti 2018 m. liepos 23 d. akte atsirado žemės kasimo pasėkoje, naudojant netinkamą sunkiąją techniką. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. S. paaiškinimais, nes jis nėra specialistas. Jo paaiškinimai apie tai, kad atsakovai pardavė savo šlapią garažą ir nusipirko kitą, kuris nedrėksta, yra melagingi ir neatitinka tikrovės. Teigia, kad turi tik vieną garažą ir jo niekada nepardavinėjo. Apeliantų įsitikinimu, rinkliava iš bendraturčių galėtų būti renkama tik pagal Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas nuostatas, taikomas daugiabučių namų savininkams. Pagal šio nutarimu patvirtinto Aprašo 3 punktą bei bendrijos įstatų 46 punktą, kaupiamosios įmokos renkamos vadovaujantis bendrijos susirinkime patvirtintu ilgalaikiu bendro naudojimo objektų modernizavimo planu, kuris šiuo atveju nebuvo patvirtintas. Be to, pagal minėto Aprašo 4 bei 7 punktus, gali būti renkamas minimalus 0,05 eurų dydžio mokestis už kvadratinį metrą bei maksimalus, kuris šiuo atveju būtų 0,85 EUR už kvadratinį metrą. Teismo argumentai, kad mokestis yra nustatytas daugumos principu, yra diskriminaciniai. Apeliantų nuomone, teismas taip pat neteisingai konstatavo, jog bendrijos susirinkimas gali nustatyti pareigą mokėti delspinigius, nes delspinigiai gali būti nustatyti tik įstatymu ar sutartimi.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad skolos susidarymo pagrindas yra bendrijos susirinkimo sprendimai, kuriais buvo nuspręsta kaupti lėšas statinio - požeminių garažų - bendrojo naudojimo objektams atnaujinti – suremontuoti pagrindines drėgmę praleidžiančias statinio konstrukcijas. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus susijusius su būtinybe atlikti remonto darbus, darbų sąmatas bei patirtas remonto darbų išlaidas. Todėl teismas išsprendė ginčą pagal pareikštą reikalavimą ir ieškinio ribų neviršijo. Teismas pagrįstai nustatė, kad bendrijos prižiūrimam bendrojo naudojimo objektui, t. y. garažui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo būtina atlikti bendrų konstrukcijų ir objektų remontą. Teismas pagrįstai ir teisėtai savo sprendime nurodė, jog apeliantų skola kildinama ne iš Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo“, bet iš CK 4.76 str., CK 4.82 str. 3 d., DNSBĮ 21 str. 1 d., 2 d, 3 d. nuostatų. Ieškovo nuomone, apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas neturėjo teisės priteisti iš apeliantų delspinigių. Paaiškina, kad pagal CK 6.71 str. netesybos yra apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šiuo atveju, įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 str. (įstatymo 2013 m. spalio 10 d. redakcija) nustato, kad fiziniai asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių ir priteisė iš apeliantų 18,99 EUR delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Pagal CPK 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 str. nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
10. Šioje byloje atsakovai kelia klausimą dėl to, ar bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimais (2017 m. gegužės 30 d. bei 2017 m. rugsėjo 27 d.) nustatyta rinkliava garažų komplekso bendrų konstrukcijų remontui yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantai patys nurodo, kad jie neskundė ir šiuo metu neginčija 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimo sprendimų, kuriais nustatyta lėšų rinkimo tvarka, tačiau tvirtina, kad ši rinkliava prieštarauja įstatymų imperatyvams, t. y. pirma, CK 4.83 str. 4 d. nuostatoms, numatančioms patalpų savininkui teisę neapmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, ir antra, Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintos tvarkos aprašo 4 p. nuostatoms, numatančioms, jog maksimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos (skirtos statiniui atnaujinti ir kaupiamos pagal CK 4.82 str. 4 d.) tarifas (Kmax.), apskaičiuotas pagal pateikiamą metodiką, kiekvienam savininkui negali viršyti 0,85 EUR už kvadratinį metrą.
11. Teismas sutinka su atsakovais, jog bendrijos narių susirinkimo sprendimų turinys dėl lėšų rinkimo nėra visiškai aiškus ir gali būti skirtingai interpretuojamas vertinant, ar šiais sprendimais buvo nuspręsta dėl lėšų kaupimo statinio atnaujinimui (kaip tai numatyta CK 4.82 str. 4 d.), ar renkamos lėšos konkrečiam remontui (CK 4.83 str. 3-4 d.).
12. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2017 m. gegužės 30 d. protokole nurodoma, jog yra steigiamas bendrų konstrukcijų remonto kaupiamasis fondas. Iš šio protokolo turinio matyti, kad toks fondas steigiamas siekiant surinkti 37500 EUR sumą, būtiną stogo remonto darbams atlikti (patiesiant dvigubą prilydomą dangą ir sutvarkant garažo šonus), ir tam tikslui nustatoma 100 EUR kasmėnesinė nario įmoka. Teismo vertinimu, toks bendrijos narių susirinkimo sprendimas leidžia manyti, jog lėšos renkamos konkrečiam remontui (susirinkime pritarta konkrečiai sąmatai), kuris reikalingas (būtinas) jau šiuo metu žinant konkrečią darbų kainą, o ne ateityje, siekiant atnaujinti pastatą. Taigi, toks sprendimas iš esmės atitinka CK 4.76 str. bei CK 4.83 str. 4 d. nuostatas, be kita ko numatančias, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas, skirtas daiktui išlaikyti ir išsaugoti, o taip pat apmokėti ir remonto išlaidas, jeigu tokiom išlaidom pritarė dauguma bendraturčių.
13. Kitame bendrijos narių visuotiniame susirinkime 2017 m. rugsėjo 27 d. patikslinama, jog bendrijos bendrų konstrukcijų remonto kaupiamasis fondas pervadinamas į bendrijos bendro naudojimo objektų atnaujinimo fondą ir nustatoma 3000 EUR kasmėnesinė įmoka į šį fondą, paskirstant minėtą įmoką proporcingai savininkų valdomo turto pirmo aukšto plotui. Pažymėtina, kad nors šiame sprendime yra įvardijama, kad lėšos renkamos į „atnaujinimo fondą“, tačiau iš sprendimo turinio taip pat yra aišku, kad tokiu sprendimu nėra keičiamas 2017 m. gegužės 30 d. susirinkime apibrėžtas lėšų surinkimo tikslas ar numatomų surinkti lėšų dydis, o tik patikslinama, jog kiekvienas bendraturtis prisideda prie remonto proporcingai valdomo turto plotui, o ne konkrečiomis vienodo dydžio įmokomis, kaip kad buvo nuspręsta ankstesniame sprendime.
14. Teismas atkreipia dėmesį, kad CK 4.82 str. 4 d. numatytas lėšų kaupimas statiniui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir eksploatacijos reikalavimus ir CK 4.83 str. 3-4 d. numatyta bendraturčio pareiga prisidėti prie bendro naudojimo objektų remonto, pagal savo tikslus nėra priešingos normos, o kaip tik – viena kitą papildančios. Skirtumas tarp jų yra tik tai, jog lėšų kaupimas „atnaujinimui“ turėtų būti reguliarus, neterminuotas ir skirtas konkrečiai nedetalizuotam tikslui (tiksliai nežinant ateityje būsimo remonto apimčių). Pažymėtina, kad nors lėšų kaupimas iš bendraturčių statinio atnaujinimui pagal įstatymą yra privalomas, tačiau aišku, kad tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios, o tik nustato bendraturčių elgesio ribas. Toks reglamentavimas, visų pirma, yra skirtas pačių savininkų (bendraturčių) interesams apsaugoti, sureguliuoti jų pačių tarpusavio santykius. Be kita ko, tokiu civilinių santykių reguliavimu siekiama apsaugoti socialiai pažeidžiamų asmenų (bendraturčių) teises, sudarant jiems protingas ir proporcingas galimybes dalyvauti finansuojant bendro naudojimo objektų remontą periodinėmis įmokomis, o ne vienkartiniais įnašais. Tačiau teismo įsitikinimu, lėšų kaupimas statinio atnaujinimui, neriboja bendraturčių teisės spręsti dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir remonto, t. y. leidžia patiems bendraturčiams priimti sprendimą dėl bendro naudojimo objektų remonto, nepaisant „statinio atnaujinimui“ sukauptų lėšų. Kitaip tariant, jeigu bendraturčiai nekaupė lėšų statiniui atnaujinti, arba jų sukaupė per mažai, tai nereiškia, kad jie neturi pareigos padengti konkretaus bendro naudojimo objektų remonto išlaidų, jeigu dėl tokio remonto buvo nuspręsta daugumos bendraturčių sprendimu.
15. Iš bylos medžiagos, įskaitant paminėtą bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą, matyti, kad bendrijos narių dauguma nusprendė dėl to, jog stogo remontas yra būtinas. Šis sprendimas buvo priimtas laikantis bendrijos įstatų 50 p. reikalavimų, t. y. dėl remonto kainos buvo nuspręsta pritariant vienam iš dviejų pasiūlymų. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo peržiūrėti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl remonto būtinumo, nes toks sprendimas nėra apskųstas įstatymo nustatyta tvarka ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog į bylą pateikti statinio apžiūros ir patikrinimo aktai bei fotofiksacija patikimai pagrindžia ieškovo argumentus, jog sprendimas dėl pastato bendro naudojimo konstrukcijų remonto yra būtinas ir atitinka visų bendraturčių interesus.
16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas laiko nepagrįstu apeliantų interesą, kad šiuo metu būtų pradėtos kaupti lėšos statinio atnaujinimui, o ne iš karto surenkamos numatomam stogo remontui. Atsakovų sutikimas tokiam lėšų rinkimui pagal CK 4.83 str. 4 d. nuostatas nėra būtinas, nes dėl remonto yra nuspręsta daugumos bendraturčių valia pagal bendrijos įstatus. Dėl tos priežasties atsakovų apeliacija dėl lėšų rinkimo pagrįstumo atmetama.
17. Teismas patikrinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė priteisti iš atsakovų 18,99 EUR delspinigių, sutinka su atsakovais, jog tokios pareigos, t. y. pareigos mokėti delspinigius, kaip netesybas, šiuo atveju nenustato nei įstatymas, nei sutartis. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu nustatyta prievolė bendrijos nariams mokėti delspinigius neatitinka CK 6.71 str. 1 d. nuostatų, numatančių jog netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kalbama apie įstatyminę kreditoriaus teisę reikalauti iš skolininko palūkanų už naudojimąsi pinigais, o ne apie kreditoriaus teisę reikalauti delspinigių, kaip netesybų, nesant sutarties. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra aiškiai nurodęs, jog reikalauja ne palūkanų, o 0,03 proc. dydžio delspinigių, kaip tai nustatyta bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendime. Pažymėtina ir tai, kad išlaidos statinio bendro naudojimo objektų remontui nėra paslaugų mokestis ir jam netaikomos įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatos. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas ir ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius atmetamas.
18. Teismo sprendimo dalis dėl 2,03 EUR dydžio ieškovo patirtų nuostolių, susijusių su pašto išlaidomis, priteisimo nėra apskųsta apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė šios teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindų.
19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Ieškovas yra pareiškęs prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių įrodymų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
21. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į patenkintų (782,03 EUR) ir atmestų (18,99 EUR) turtinių reikalavimų dalį laikytina, jog teismo sprendimas yra priimtas 97,63 proc. ieškovo naudai ir 2,37 proc. atsakovų naudai (CPK 93 str. 2 d.).
22. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 75 EUR už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 67) ir 150 EUR už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 120). Nuo šios sumos 97,63 proc. sudaro 219,67 EUR.
23. Atsakovai sumokėjo 300 EUR už advokato pagalbą byloje pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 76) ir 24 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 108). Nuo šios sumos 2,37 proc. sudaro 7,67 EUR.
24. Šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitomi ir ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 212 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
25. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovų į valstybės biudžetą yra priteistas minimalus 18 EUR žyminis mokestis už ieškinį, kurio dydis nesikeičia ir atmetus dalį ieškinio reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
V. K. ir R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovų yra priteista 18,99 EUR delspinigių, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
„Priteisti ieškovui 487-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas 125263323, solidariai iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 780 EUR (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) skolą, 2,03 EUR (du eurus, 3 ct) pašto išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (782,03 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. 2018 m. vasario 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti Lietuvos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,80 EUR (aštuoniolika eurų, 80 ct) pašto išlaidų bei 18 EUR (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio.“
Priteisti ieškovui 487-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, juridinio asmens kodas 125263323, lygiomis dalimis iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 212 EUR (du šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.