Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ (buvęs pavadinimas „Maxi logistic“) prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maxi logistic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maxi logistic“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų techniniai sprendimai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. lapkričio 11 d. gautas ieškovo prašymas panaikinti skirtą baudą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo naudojimasis įstatyme įtvirtinta procesine teise pateikti atskirąjį skundą, kuomet yra abejonių dėl atsakovo turto sudėties, neturėtų būti pripažįstamas nesąžiningu šalies elgesiu. Atsakovas prie atsiliepimo į pareiškimą iškelti bankroto bylą pridėtuose kreditorių ir skolininkų sąrašuose nebuvo pateikęs įmonių pavadinimų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl sąraše nurodytų juridinių asmenų galimybės atsiskaityti su atsakovu, kadangi skolininkai gali būti bankrutuojančios įmonės; o balanso duomenimis net 5 537 069,58 Lt iš 6 354 729,39 Lt sudaro trumpalaikis turtas. Ieškovo reikalavimas atsakovui pagrįstas. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, neįtraukdamas skolos ieškovui į savo buhalterinę apskaitą, tokiu būdu galimai atliko nusikalstamą veiką, t. y. suklastojo dokumentus. Ieškovo pateikti įrodymai ir nurodyti argumentai liudija darbų atlikimą ir perdavimą atsakovui, atsakovo patvirtinimą apie darbų perdavimą, atsakovo pateiktų duomenų nepagrįstumą ir tokiu būdu vengimą įvykdyti prievolę ieškovui, t. y. apmokėti už atliktus darbus. Nepagrįsta išvada, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos išankstinės tvarkos. Ieškovas teikė atsakovui pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šią aplinkybę patvirtina 2013 m. birželio 28 d. pranešimas, elektroninio laiško kopija ir pašto lydraštis bei išrašas. Atsakovo teiginys, kad jis negavo pranešimo, yra melagingas ir patvirtina atsakovo nesąžiningumą.Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas neturėjo informacijos apie atsakovo finansinę padėtį, laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama apsaugoti visų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėjo pakenkti atsakovo veiklai.Pripažįsta, kad siuntė raštus atsakovo kontrahentams: VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikai, Tauragės rajono savivaldybei, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, Nacionalinei mokėjimų agentūrai, tačiau apie bankroto pareiškimo pateikimą jų neinformavo. Tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pateikti UAB „Lukoil Baltija“ raštai neįrodo, kad būtent ieškovas juos informavo apie bankroto bylos inicijavimą. Ieškovas siekė ne pakenkti atsakovui, o informuoti atsakovo partnerius, siekdamas juos įspėti apie nesąžiningą atsakovo elgesį.Ieškovo įsitikinimu, jo reikalavimas atsakovui teisėtas ir pagrįstas, tačiau dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų ieškovas ne tik neatgauna jam priklausančio užmokesčio už atliktus darbus, bet ir turi sumokėti baudą. Informuoja, jog yra ruošiamas ieškinys dėl skolos priteisimo, taip pat pateikta medžiaga ikiteisminiam tyrimui pradėti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų klastojant buhalterinius duomenis bei sukčiaujant.

Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimi, teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 20 000 Lt baudą, jei yra nustatoma, kad jis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą atskirąjį skundą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujantis asmuo piktnaudžiavo procesine teise paduoti atskirąjį skundą, turi būti nustatytos dvi aplinkybės – atskirojo skundo nepagrįstumas bei byloje dalyvaujančios asmens, pareiškusio atskirąjį skundą, nesąžiningumas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus [...]. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bankroto bylos inicijavimas yra kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas (lot. ultima ratio), itin varžantis skolininko interesus ir sukeliantis jam daug nepatogumų, todėl juo turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai įprastinės skolos išieškojimo priemonės jau buvo neveiksmingos arba protingas ir apdairus asmuo, laikantis save kreditoriumi, iš anksto turi rimtą pagrindą manyti, kad įprastinės skolos išieškojimo priemonės bus neveiksmingos, nes skolininkas yra nemokus. Be to, bankroto bylą inicijuojantis asmuo turi būti sąžiningai ir pagrįstai įsitikinęs, jog skolininkas neatsiskaito su juo ne todėl, kad ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę, o todėl, kad negali atsiskaityti (yra nemokus). Tokio save kreditoriumi laikančio asmens sąžiningą įsitikinimą jo reikalavimo teisės egzistavimu gali paneigti tiek teismuose vykstantys procesai dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, tiek kitos šalies (skolininko) pateikiami rimti argumentai, keliantys abejonių reikalavimo pagrįstumu. Kai asmuo, laikantis save kreditoriumi, inicijuoja kito asmens bankroto procedūrą panaudodamas ją kaip ginčijamos skolos išieškojimo priemonę arba neturėdamas rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu, jis piktnaudžiauja bankroto bylos inicijavimo teise (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2370/2013; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012; ir kt.). Toks elgesys yra neteisėtas ir turi būti baudžiamas CPK 95 straipsnyje numatytomis sankcijomis. Poreikis užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą ir šalių interesų pusiausvyrą reikalauja suteikti kitai šaliai (skolininkui) efektyvias gynybos priemones nuo kreditoriaus piktnaudžiaujančio elgesio.

Lietuvos apeliacinis teismas be kita ko konstatavo, jog ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos tvarkos, neįspėjo atsakovo apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl ieškovo prašymo argumentų, kuriais jis įrodinėja savo reikalavimo atsakovui bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, esmės teismas nepasisako, kadangi jie yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesine teise pagrįstumo klausimą. Be to, kaip nurodo pats ieškovas, yra ruošiamas ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo, kas dar kartą patvirtina, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu ne dėl nemokumo, o dėl ginčo tarp šalių egzistavimo, todėl bankroto procedūra inicijuota nepagrįstai, o nepagrįstas atskirasis skundas, kaip minėta, turėjo reikšmės nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, įsiteisėjimo datai ir neigiamų padarinių atsakovo dalykinei reputacijai atsiradimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 107 straipsniu ir 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ (buvęs pavadinimas „Maxi logistic“) prašymą dėl baudos panaikinimo atmesti.