- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- 2-2417/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00475-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“, uždarosios akcinės bendrovės „Maxi logistic“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Statybų techniniai sprendimai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ (buvęs pavadinimas „Maxi logistic“) prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maxi logistic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maxi logistic“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų techniniai sprendimai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Statybų techniniai sprendimai“, administratoriumi skirti UAB „Ekvalda“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Statybų techniniai sprendimai“.
Šalies argumentai
Ieškovas padavė atskirąjį skundą prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paduodant atskirąjį skundą skirti apeliantui 20 000 Lt baudą, kurios 10 000 Lt priteisti atsakovo, o kitą 10 000 Lt dalį valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį paliko nepakeistą; skyrė apeliantui UAB „Maxi logistic“ 4 000 Lt baudą, kurios dalį – 2 000 Lt, priteisė atsakovui UAB „Statybų techniniai sprendimai“, kitą dalį – 2 000 Lt, nutarė išieškoti į valstybės biudžetą. Pasisakydamas dėl prašymo skirti apeliantui baudą, teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, padavimas žinant realią atsakovo finansinę padėtį įrodo apelianto nesąžiningumą, kurį patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Tokių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leido daryti išvadą, kad ieškovas, teikdamas nepagrįstą atskirąjį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi dėl tokio skundo padavimo teismo nutarties atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimas nusikėlė, tokiu būdu pakenkta atsakovo dalykinei reputacijai, dėl ko ieškovui paskyrė 4 000 Lt baudą, pusę jos priteisiant atsakovo naudai (CPK 95 str. 2 d.).
Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. lapkričio 11 d. gautas ieškovo prašymas panaikinti skirtą baudą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovo naudojimasis įstatyme įtvirtinta procesine teise pateikti atskirąjį skundą, kuomet yra abejonių dėl atsakovo turto sudėties, neturėtų būti pripažįstamas nesąžiningu šalies elgesiu. Atsakovas prie atsiliepimo į pareiškimą iškelti bankroto bylą pridėtuose kreditorių ir skolininkų sąrašuose nebuvo pateikęs įmonių pavadinimų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl sąraše nurodytų juridinių asmenų galimybės atsiskaityti su atsakovu, kadangi skolininkai gali būti bankrutuojančios įmonės; o balanso duomenimis net 5 537 069,58 Lt iš 6 354 729,39 Lt sudaro trumpalaikis turtas. Ieškovo reikalavimas atsakovui pagrįstas. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, neįtraukdamas skolos ieškovui į savo buhalterinę apskaitą, tokiu būdu galimai atliko nusikalstamą veiką, t. y. suklastojo dokumentus. Ieškovo pateikti įrodymai ir nurodyti argumentai liudija darbų atlikimą ir perdavimą atsakovui, atsakovo patvirtinimą apie darbų perdavimą, atsakovo pateiktų duomenų nepagrįstumą ir tokiu būdu vengimą įvykdyti prievolę ieškovui, t. y. apmokėti už atliktus darbus. Nepagrįsta išvada, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos išankstinės tvarkos. Ieškovas teikė atsakovui pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šią aplinkybę patvirtina 2013 m. birželio 28 d. pranešimas, elektroninio laiško kopija ir pašto lydraštis bei išrašas. Atsakovo teiginys, kad jis negavo pranešimo, yra melagingas ir patvirtina atsakovo nesąžiningumą.Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas neturėjo informacijos apie atsakovo finansinę padėtį, laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama apsaugoti visų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėjo pakenkti atsakovo veiklai.Pripažįsta, kad siuntė raštus atsakovo kontrahentams: VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikai, Tauragės rajono savivaldybei, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, Nacionalinei mokėjimų agentūrai, tačiau apie bankroto pareiškimo pateikimą jų neinformavo. Tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pateikti UAB „Lukoil Baltija“ raštai neįrodo, kad būtent ieškovas juos informavo apie bankroto bylos inicijavimą. Ieškovas siekė ne pakenkti atsakovui, o informuoti atsakovo partnerius, siekdamas juos įspėti apie nesąžiningą atsakovo elgesį.Ieškovo įsitikinimu, jo reikalavimas atsakovui teisėtas ir pagrįstas, tačiau dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų ieškovas ne tik neatgauna jam priklausančio užmokesčio už atliktus darbus, bet ir turi sumokėti baudą. Informuoja, jog yra ruošiamas ieškinys dėl skolos priteisimo, taip pat pateikta medžiaga ikiteisminiam tyrimui pradėti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų klastojant buhalterinius duomenis bei sukčiaujant.
Šalies argumentai
Ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimi, teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 20 000 Lt baudą, jei yra nustatoma, kad jis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą atskirąjį skundą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujantis asmuo piktnaudžiavo procesine teise paduoti atskirąjį skundą, turi būti nustatytos dvi aplinkybės – atskirojo skundo nepagrįstumas bei byloje dalyvaujančios asmens, pareiškusio atskirąjį skundą, nesąžiningumas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus [...]. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bankroto bylos inicijavimas yra kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas (lot. ultima ratio), itin varžantis skolininko interesus ir sukeliantis jam daug nepatogumų, todėl juo turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai įprastinės skolos išieškojimo priemonės jau buvo neveiksmingos arba protingas ir apdairus asmuo, laikantis save kreditoriumi, iš anksto turi rimtą pagrindą manyti, kad įprastinės skolos išieškojimo priemonės bus neveiksmingos, nes skolininkas yra nemokus. Be to, bankroto bylą inicijuojantis asmuo turi būti sąžiningai ir pagrįstai įsitikinęs, jog skolininkas neatsiskaito su juo ne todėl, kad ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę, o todėl, kad negali atsiskaityti (yra nemokus). Tokio save kreditoriumi laikančio asmens sąžiningą įsitikinimą jo reikalavimo teisės egzistavimu gali paneigti tiek teismuose vykstantys procesai dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, tiek kitos šalies (skolininko) pateikiami rimti argumentai, keliantys abejonių reikalavimo pagrįstumu. Kai asmuo, laikantis save kreditoriumi, inicijuoja kito asmens bankroto procedūrą panaudodamas ją kaip ginčijamos skolos išieškojimo priemonę arba neturėdamas rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu, jis piktnaudžiauja bankroto bylos inicijavimo teise (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2370/2013; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012; ir kt.). Toks elgesys yra neteisėtas ir turi būti baudžiamas CPK 95 straipsnyje numatytomis sankcijomis. Poreikis užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą ir šalių interesų pusiausvyrą reikalauja suteikti kitai šaliai (skolininkui) efektyvias gynybos priemones nuo kreditoriaus piktnaudžiaujančio elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo mokumo ar nemokumo, nustatė, kad atsakovo 2013 m. rugpjūčio 1 d. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir kiti finansiniai duomenys patvirtina, jog atsakovas turi turto už 6 354 729,39 Lt, mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 1 086 729,63 Lt, įmonė dirba pelningai (per 2012 metus gavo 813 502,79 Lt gryno pelno), įsiskolinimų VSDFV ir VMI neturi. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad įmonės turtinė ir finansinė padėtis yra gera, atsakovas mokus ir pelningai dirbantis, todėl nėra pagrindo jam kelti bankroto bylą dėl nemokumo. Ieškovui buvo išsiųsta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą bei atsakovo teismui pateikti procesiniai dokumentai (23 b. l., t. 2). Disponuodamas visa informacija, ieškovas teikė atskirąjį skundą, nenurodydamas svarių argumentų dėl atsakovo nemokumo būsenos. Atskirojo skundo nepagrįstumas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi, kuria pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo įmonės turtinė ir finansinė padėtis yra gera, atsakovas mokus ir pelningai dirbantis, todėl nėra pagrindo jam kelti bankroto bylą dėl nemokumo. Ieškovui padavus atskirąjį skundą, nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, įsiteisėjimas nusikėlė vėlesniam laikui, tokiu būdu pakenkta atsakovo reputacijai.
Lietuvos apeliacinis teismas be kita ko konstatavo, jog ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos tvarkos, neįspėjo atsakovo apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, buvo laikytasi ĮBĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotos išankstinės tvarkos. Prie baudos panaikinimo prašymo ieškovas pridėjo 2013 m. birželio 28 d. raštą Nr. S-140 – pranešimą dėl statybos rangos sutarties, kuriame nurodyta, jog neatsiskaičius per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo; Lietuvos pašto duomenis, patvirtinančius korespondencijos išsiuntimą ir įteikimą. Bylos, kurioje buvo sprendžiama dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, duomenys patvirtina priešingai – prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pridėjo penkių atsakovui adresuotų raštų kopijas: 2013 m. balandžio 25 d. rašto Nr. S-100 dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (58-59 b. l., t. 1); 2013 m. liepos 4 d. pranešimo Nr. S-154 dėl darbų kokybės ir apmokėjimo už darbus (61-62 b. l., t. 1); 2013 m. liepos 4 d. pranešimo Nr. S-153 dėl darbų kokybės ir apmokėjimo už darbus (63 b. l., t. 1); 2013 m. birželio 28 d. rašto Nr. S-143 dėl apmokėjimo už negrąžintas medžiagas (64, b. l., t. 1); 2013 m. pranešimo Nr. S-138 dėl vienašališko atliktų darbų akto (90 b. l., t. 1), tačiau nei viename iš šių raštų nėra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai – atsakovui nėra suteiktas 30 dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti bei nenurodyta, jog neatsiskaitymo atveju bus inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas.
Dėl ieškovo prašymo argumentų, kuriais jis įrodinėja savo reikalavimo atsakovui bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, esmės teismas nepasisako, kadangi jie yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesine teise pagrįstumo klausimą. Be to, kaip nurodo pats ieškovas, yra ruošiamas ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo, kas dar kartą patvirtina, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu ne dėl nemokumo, o dėl ginčo tarp šalių egzistavimo, todėl bankroto procedūra inicijuota nepagrįstai, o nepagrįstas atskirasis skundas, kaip minėta, turėjo reikšmės nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, įsiteisėjimo datai ir neigiamų padarinių atsakovo dalykinei reputacijai atsiradimui.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas nepaneigė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi nustatyto jo nesąžiningumo, naudojantis procesine teise paduoti atskirąjį skundą (CPK 12, 178 str.), todėl netenkinamas jo prašymas panaikinti šia teismo nutartimi jam paskirtą 4 000 Lt baudą už nesąžiningą nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimą (CPK 95 str. 2 d., 107 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 107 straipsniu ir 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ (buvęs pavadinimas „Maxi logistic“) prašymą dėl baudos panaikinimo atmesti.