Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „MAXI logistic“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybų techniniai sprendimai“ ir atsakovo UAB „Statybų techniniai sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-07 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas. Atskirasis skundas tenkintinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra LR įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Pagal ĮBĮ 5 straipsnį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali pateikti teismui tik įstatyme nurodyti asmenys, t. y. kreditoriai, savininkas, įmonės administracijos vadovas. ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis kreditorių apibūdina kaip fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Įstatymas įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t.y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Kreditorius privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti (ĮBĮ 5 straipsnio 5 dalis, CPK 178 straipsnis). Jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnis), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Šioje stadijoje kreditorinio reikalavimo dydis, t.y. skolininko atsakomybė prieš kreditorių, nenustatinėjamas. Todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2006-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2006).

Pareiškėjas teigia, kad jis yra atsakovo kreditorius ir atsakovo skola 551 667,15 Lt, tačiau atsakovas ginčija ieškovo nurodytą įsiskolinimą ir teigia, kad pareiškėjas nėra įmonės kreditorius, o yra įmonės debitorius ir jo skola įmonei yra 114 453,60 Lt. CPK 178 straipsnis įtvirtina bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis yra atsakovo kreditorius, taigi neišsprendus ginčo tarp šalių, atsakovas negali būti laikomas pareiškėjo skolininku, o pareiškėjas neturi reikalavimo teisės inicijuoti atsakovui bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 3, 5 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 5 dalis, CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne skolos priteisimas, o sąlygų, kurioms esant yra keliama bankroto byla, nustatymas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas yra nemokus, nes ilgą laiko neatsiskaito už suteiktas paslaugas, nevykdo savo finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, valstybinėms institucijoms, VSDFV. Atsakovas teigia, kad įmonė dirba pelningai, skolų darbuotojams neturi ir nėra pranešusi, kad negali atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jeigu yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).

Iš byloje pateikto atsakovo 2013-08-02 balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kitų finansinių dokumentų matyti, kad atsakovas turi turto už 6 354 729,39 Lt, mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus yra 1 086 729,63 Lt, įmonė dirba pelningai per 2012 metus gavo 813 502,79 Lt gryno pelno, neturi įsiskolinimo VSDFV ir VMI. Įvertinus įmonės finansinius duomenis darytina išvada, kad įmonės turtinė ir finansinė padėtis yra gera, atsakovas mokus ir pelningai dirbantis, todėl nėra pagrindo jam kelti bankroto bylą dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsisakytina kelti bankroto bylą atsakovui.

Teismas, gavęs pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, siekdamas užtikrinti visų UAB „Statybų techniniai sprendimai“ kreditorių finansinius interesus, 2013-08-07 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo visą UAB „Statybų techniniai sprendimai“ turtą bei sustabdė išieškojimo veiksmus iš šio turto, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas). CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį. Atsisakius iškelti atsakovui bankroto bylą, taip pat tenkintinas atsakovo atskirasis skundas ir naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-07 nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis, CPK 150 straipsnio 2 dalis, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patyria didelius finansinius nepatogumus, negali toliau vykdyti einamų darbų, todėl nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leistina vykdyti skubiai (CPK 152 straipsnio 2 dalis.).

Atsakovas prašo pareiškėjui skirti už 20 000 Lt baudą už nepagrįstą pareiškimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui gali skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, jei nustatomos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (pareiškimo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio), kadangi pareiškėjas, manydamas turtintis reikalavimo teisę į atsakovą, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, ir tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendžia, ar ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui buvo pagrįstas ar ne (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui atmestinas.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą.

Atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-07 nutarties tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-07 nutartimi atsakovui UAB „Statybų techniniai sprendimai“, įmonės kodas 300590447, turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir šią nutarties dalį leisti vykdyti skubiai.

Atmesti atsakovo prašymą dėl baudos pareiškėjui skyrimo.

Nutartis dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą per dešimt dienų atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.