Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešosios įstaigos „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo sprendimų sistema“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Viešajai įstaigai „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ paliktas nenagrinėtu, netenkinti prašymai dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. B2-4731-656/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo sprendimų sistema“ pareiškimą atsakovui Viešajai įstaigai „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas susiejo tik su atstovavimu teisme ir netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas dėl atsiliepimo surašymo kreipėsi į asmenį, kuris suteikė šias teisines paslaugas ir yra nurodytas išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, žinojo, kad jis neturi teisės jį teikti, nes nėra atsakovo kreditorius. Ieškovas yra bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo, jo atstovas teisininkas, kuriam žinoma, kad ieškinį padavė pažeisdamas ĮBĮ, CK ir CPK reikalavimus, jog šis negali būti tenkintas iki tol, kol nebus išnagrinėtas klausimas dėl kreditoriaus–išieškotojo pakeitimo. Tokiu būdu ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesiniuose įstatymuose nustatytomis teisėmis, be pagrindo inicijuoja teisminius procesus. Jam skirtina 10 000 Lt bauda, pusę baudos, t. y. 5 000 Lt, priteisiant atsakovui.

Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo tiek dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas veikė aktyviai, teikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl apelianto turtinės padėties, įsipareigojimų ir galimo nemokumo, o tokie veiksmai nesuteikia pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkami įrodymai, patvirtinantys atstovo pagal pavedimą įgaliojimus, yra atstovavimo, pavedimo sutartis su advokatu ar šio išrašytas kvitas. Minėtų dokumentų atsakovas į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Minėta, atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 000 Lt už atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą. Pagrįsdamas šias išlaidas, pateikė Sąskaitą faktūrą Serija RT Nr. 53, iš kurios matyti, kad teisinių paslaugų pardavėjas yra UAB „Rhetor“, o pirkėjas – VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, pardavėjas pirkėjui suteikė šias teisines paslaugas: susipažinimas su dokumentais civilinėje byloje Nr. B2-4731-656/2013, teisinė konsultacija, atsiliepimo projekto parengimas, įrodymų rinkimas bei dokumentų pateikimas teismui.

Kaip buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog jį pagal pavedimą atstovavo tam teisę turintis atstovas, minėto prašymo netenkino (CPK 56 str., 98 str.).

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas susiejo tik su atstovavimu teisme ir atsisakė tenkinti jo prašymą, nes dėl atsiliepimo surašymo jis kreipėsi į asmenį, kuris suteikė šias teisines paslaugas ir yra nurodytas išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose.

Kaip žinoma, pagal CPK VII skyriaus „Bylinėjimosi išlaidos“ nuostatas, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskirtinos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą ne tik dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, bet taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą, gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai (CPK 56 str. 1 d. 1 ir 2 p., 56 str. 2 d.), o CPK 57 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas expressis verbis yra nustatęs, kad advokato/advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (Advokatūros įstatymo 48 ir 49 str.). Taigi, kaip matyti iš paminėto teisinio reglamentavimo, gali būti priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu, tik realios ir pagrįstos, bei tik tos, kurios suteiktos įstatymo nustatyta tvarka įgalioto asmens – advokato ir/ar advokato padėjėjo. Ieškovas teisingai atsiliepime į atskirtąjį skundą nurodo, kad suformuotoje teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog tinkami įrodymai, patvirtinantys atstovo pagal pavedimą įgaliojimus, yra atstovavimo arba pavedimo sutartis su advokatu. Minėta, atsakovas, grįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė tik anksčiau nurodytą sąskaitą faktūrą, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad minėta bendrovė turi teisę teikti teisinio atstovavimo paslaugas ir atsakovas jai šias paslaugas teikti pavedė (CPK 178 str., 314 str.; Advokatūros įstatymo 17 str., 21 str.). Iš atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros net nėra aišku, kas UAB „Rhetor“ vardu šią pasirašė. Be kita ko, pažymėtina, kad teismas, remdamasis viešai prieinama informacija, o taip pat Juridinių asmenų registre esančiais duomenimis, nustatė, kad UAB „Rhetor“ pagrindinė veiklos sritis yra nekilnojamojo turto pirkimas/pardavimas (CPK 179 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad jį pagal pavedimą atstovavo tam teisę turintis atstovas ir netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisim, nes, kaip minėta anksčiau, teismas gali priteisti tik patirtas išlaidas advokato ir/ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 56 str.; 57 str., 98 str., 176 str., 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas susiejo tik su atstovavimu teisme. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šių savo teiginių atsakovas nepagrindė (CPK 12 str., 178 str.), o, antra, kaip jau nurodyta anksčiau, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, neatsižvelgiant į tai, ar atstovas pagal pavedimą (advokatas/advokato padėjėjas) dalyvauja nagrinėjant bylą, ar teikia pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas, jo įgaliojimai turi būti patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Tik laikantis įstatymo nuostatų suteikta teisinė pagalba ir dėl to patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos CPK nustatyta tvarka. Teismas negali toleruoti nepagrįstų, nerealių ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų neatitinkančių išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodyti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį (CPK 176 str., 185 str.), todėl ši paliktina nepakeista, o atskirasis skundas dėl šios dalies atmetamas (CPK 301 str., 320 str. 1 d., 329 str., 338 str.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Kaip jau buvo nurodyta anksčia šioje nutartyje, atsakovas nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tvirtina, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, žinojo, kad šis negali būti tenkintas iki tol, kol nebus išnagrinėtas klausimas dėl kreditoriaus–išieškotojo pakeitimo, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesiniuose įstatymuose nustatytomis teisėmis, be pagrindo inicijuoja teisminius procesus, už tai jam skirtina 10 000 Lt bauda, pusę baudos, t. y. 5 000 Lt, priteisiant atsakovui.

Minėta, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovo piktnaudžiavimą procesine padėtimi, minėto prašymo netenkino. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinis teismas nesutinka, nes ją paneigia byloje esančių faktinių aplinkybių visetas (CPK 178 str., 185 str.).

Kaip žinia, savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d. CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai. Bankroto proceso inicijavimas (net ir nesibaigęs bankroto bylos iškėlimu), kenkia juridinio asmens reputacijai, todėl kreditorius teise kreiptis dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi naudotis sąžiningai. Susiklosčiusioje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto bylos inicijavimas yra kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas (lot. ultima ratio), itin varžantis skolininko interesus ir sukeliantis jam daug nepatogumų, todėl juo turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai įprastinės skolos išieškojimo priemonės jau buvo neveiksmingos arba protingas ir apdairus asmuo, laikantis save kreditoriumi, iš anksto turi rimtą pagrindą manyti, kad įprastinės skolos išieškojimo priemonės bus neveiksmingos, nes skolininkas yra nemokus. Kai asmuo, laikantis save kreditoriumi, inicijuoja kito asmens bankroto procedūrą panaudodamas ją kaip ginčijamos skolos išieškojimo priemonę arba neturėdamas rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu, jis piktnaudžiauja bankroto bylos inicijavimo teise. Nors ieškovas atsiliepime į atskirtąjį skundą atsikirsdamas nurodo, kad jis veikė aktyviai, teikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl apelianto turtinės padėties, įsipareigojimų ir galimo nemokumo ir tai nesudaro pagrindo pripažinti jį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Tačiau pažymėtina, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių savo argumentų neįrodė, byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nėra (CPK 178 str.).

CPK 95 straipsnio nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir ieškinio (skundo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Byloje nustatyta, kad dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovas kreipėsi iš esmės tuo pat metu kaip ir dėl kreditoriaus–išieškotojo pakeitimo, t. y. dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pareiškimą teismui padavė 2013-06-18, o prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese – 2013-06-19 (teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad ieškovas, reikalaudamas atsakovui iškelti bankroto bylą, nesant išnagrinėtam klausimui dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Juo labiau, kaip atsakovas teisingai nurodo, ieškovui, užsiimančiam teisine veikla, skolų išieškojimu ir etc. (juridinių asmenų registro duomenys; CPK 179 str. 3 d.), turi/turėjo būti žinoma, kad iki tol, kol nebus išnagrinėtas minėtas klausimas, jis negali būti pripažintinas atsakovo kreditoriumi ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto kontekste. Civilinė byla Nr. 2-27513-541/2013 dėl kreditoriaus–išieškotojo pakeitimo, remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, išnagrinėta tik 2013-09-13 nutartimi ir ja pradinis išieškotojas UAB „Karneda“ pakeistas išieškotoju UAB „Verslo sprendimų sistema“, vykdant skolos išieškojimą iš skolininko VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-604-866/2011 (CPK 179 str. 3 d.). Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas, reikalaudamas atsakovui iškelti bankroto bylą, tiesiog siekė šiam padaryti spaudimą (CPK 185 str.), o toks jo elgesys negali būti laikomas procesiškai ekonomišku ir sąžiningu atsakovo atžvilgiu. Taigi anksčiau nustatytos aplinkybės apeliaciniam teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo nepripažino piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši nutarties dalis keistina, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir ieškovui skiriama 5 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 80 procentų šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 20 procentų – atsakovui (CPK 95 str. 2 d., 329 str. 1 d.).

Absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi, todėl jie nenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui UAB „Verslo sprendimų sistema“, j.a.k. 302110548, skirti 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą, 80 procentų šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 20 procentų – atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, į. k. 124626914.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.