- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- e2-14324-955/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00923-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos
- Advokatai
- Erika Jurgutytė, Tomas Bairašauskas, Anželika Meškaitė, Erika Jurgaitytė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Anželikai Meškaitei,
atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovams Vytautui Steponėnui ir advokatei Erikai Jurgaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sutarties nutraukimo pagrindo pripažinimo neteisėtu ir be pagrindo įgytų lėšų – netesybų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė arba UAB „(duomenys neskelbtini)“) patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2015 m. gruodžio 1 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Nemenčinės miškų urėdijos, kaip pardavėjos, ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pirkėjos, vienašališką nutraukimo pagrindą, remiantis 7.1 punktu – neteisėtu ir, baudos taikymą pirkėjui, remiantis 6.2 punktu – neteisėtu; 2) pripažinti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pirkėjos, teisę atsisakyti 2015 m. gruodžio 1 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp VĮ Nemenčinės miškų urėdijos, kaip pardavėjos, ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pirkėjos, šalims nesuderinus pasikeitusių eilinio pusmečio pardavimo kainų ir, pripažinti sutartį pasibaigusia nuo 2017 m. liepos 1 d.; 3) priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos 627,25 Eur, kaip be pagrindo įgytą turtą; 4) priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 73–79).
Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė verčiasi medienos prekyba, todėl nuolat dalyvauja Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir GMU) Apvaliosios medienos elektroninėje pardavimų sistemoje (toliau – ir AMEPS) skelbiamuose aukcionuose ilgalaikėms, pusmetinėms ir trumpalaikėms sutartims dėl medienos pirkimo sudaryti. Laimėjus tam tikro medienos kiekio pirkimą šiuose aukcionuose, su konkrečiomis urėdijomis yra sudaromos atitinkamos medienos pirkimo–pardavimo sutartys: ilgalaikės, pusmetinės ar trumpalaikės. Laimėjusi vieną AMEPS paskelbtą ilgalaikį aukcioną, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pirkėja, su VĮ Nemenčinės miškų urėdija, kaip pardavėja, 2015 m. gruodžio 1 d. sudarė Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) dėl 1 500 m³ apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo. Sutartis buvo sudaryta trims metams: nuo 2016 m. sausio 1 d., iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pagal šią sutartį ieškovė turėjo nupirkti, o atsakovė parduoti po 125 m³ medienos per ketvirtį, t. y. po 500 m³ apvaliosios medienos per metus. Kadangi atsakovė yra valstybės valdoma įmonė, ji savo veikloje vadovaujasi Prekybos mediena taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Dl- 327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Atsižvelgdamos į šias Taisykles, visos Lietuvos urėdijos kas pusmetį, tikslina (keičia) apvaliosios medienos kainas. Kitaip tariant, apvaliosios medienos kaina kinta (didėja arba mažėja) kiekvienais metais nuo sausio 1 d. ir nuo liepos 1 d. Pažymėtina, kad šios kainos urėdijoms, kaip pardavėjams, yra privalomos, t. y. nuo to momento, kai kaina pasikeičia, urėdija gali parduoti pirkėjams medieną tik naujai patvirtintomis kainomis. Minėta kainų keitimo tvarka (kas pusmetį) taikoma atitinkamai ir ilgalaikėms apvaliosios medienos sutartims, kokią 2015 m. gruodžio 1 d. ieškovė sudarė su atsakove. Tokiu būdu, pagal Lietuvos urėdijose susiklosčiusią praktiką, pirkėjui, AMEPS aukcione įsigijusiam apvaliosios medienos už tam tikrą konkrečią kainą, vėliau (t. y. kas pusmetį) urėdija raštiškai pateikia kainų keitimo protokolą (sutarties priedą), kurį pasirašo abi šalys (pirkėjas ir pardavėjas) ir, priedas (protokolas) pridedamas prie sutarties, kaip numato Prekybos mediena taisyklių 42 punktas. Tais atvejais, kai pirkėjui naujai nustatyta kaina netinkama (yra neekonomiška, per didelė, lyginant su buvusia aukcione), pirkėjas protokolo nepasirašo ir, sutartis, be jokių neigiamų pasekmių abiem šalims, nutraukiama abipusiu šalių susitarimu. Kainų suderinimo ir sutarčių nutraukimo praktiką formuojama vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, t. y. šalims nesuderinus kito pusmečio kainų. Tuo pagrindu įprastai yra pasirašomas Sutarties nutraukimo protokolas. Kai ieškovė buvo informuota, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. apvaliosios medienos, įsigytos ieškovės pagal Sutartį, kaina pasikeitė iki 25,09 eurų už 1 m, t. y. padidėjo, lyginant su tomis, kurios galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d., naujas Sutarties priedas nebuvo pasirašytas, t. y. sutartis nebuvo pakeista abiejų šalių sutarimu, kadangi nurodytas kainų padidėjimas buvo esminis ieškovės komerciniams santykiams, t. y. ieškovės ekonominė nauda, įsigyjant apvaliąją medieną iš atsakovės naujomis kainomis, būtų eliminuota. Nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo pasiektas susitarimas dėl medienos pirkimo didesnėmis kainomis, atsakovė 2017 m. liepos 5 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu Nr. 3-752 pateikė siūlymus ieškovei įsigyti, neva, sutartą medienos kiekį už didesnes kainas. Ieškovės atstovai, nepasirašę sutarties priedo dėl kainų suderinimo sekančiam pusmečiui, t. y. pirkėjai nesutikus su nauja kaina, dar kartą informavo atsakovės atstovus, jog pateikti pranešimai negali būti vykdomi, nes naujosios (didesnės) kainos šalių nėra suderintos ir, turi būti pasirašomas sutarties nutraukimo protokolas. Atsakovės atstovai į šias pastabas nereagavo, reikalavo pirkti medieną naujomis (didesnėmis) kainomis, Sutarties nutraukimo protokolo ieškovei pasirašymui nepateikė. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Pranešimu ieškovė buvo informuota apie Sutarties nutraukimą dėl jos nevykdymo. Pranešime buvo teigiama, kad ieškovė privalėjo 2017 m. liepos 5 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu Nr. 3-752 pasiūlytą medieną nupirkti per 5 darbo dienas, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju atsakovė vadovavosi Sutarties 7.1 p., numatančiu, jog pirkėjui neperkant medienos ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, pardavėjas per 2 darbo dienas sustabdo medienos pardavimą ir vienašališkai nutraukia Sutartį, apie tai pranešęs pirkėjui raštu prieš 10 kalendorinių dienų. Ieškovė minėtu pranešimu buvo informuojama, jog ginčo Sutartis bus laikoma nutraukta, praėjus 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Sekančiu 2017 m. rugsėjo 7 d. „Pranešimu dėl baudos“ atsakovės atstovai nurodė, kad šio pranešimo dieną Sutartis su ieškove yra nutraukta, ieškovei neįvykdžius savo įsipareigojimų ir nenupirkus medienos, todėl, vadovaujantis Sutarties 6.2 p., ieškovė privalo atsakovei sumokėti 10 proc. neįvykdyto sandorio dalies dydžio baudą, t. y. 627,25 Eur. Šią baudą pranešimu reikalauta sumokėti į atsakovės sąskaitą ne vėliau, kaip iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Pažymėjo ir tai, kad bauda buvo skaičiuojama taikant medienos kainą 25,09 Eur už 1 m³, kai tokio Priedo prie Sutarties šalys nebuvo pasirašiusios. Ieškovė mano, kad ji nepažeidė Sutarties, todėl pareikalautos baudos nemokėjo. 2017 m. rugsėjo 18 d. Pranešimu Nr. 3-848 atsakovė informavo ieškovę apie atliktą reikalavimo įskaitymą, tai yra, kad nesumokėta 627,25 Eur bauda yra įskaityta, pritaikius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130, 6.131 straipsnius. Ieškovė mano, kad tokiu būdu atsakovė pažeidžia ieškovės teises ir interesus ne tik dėl baudos taikymo, bet ir dėl draudimo dalyvauti medienos pardavimo aukcione. Atsakovė nepaisė visose tuomet veikusiose Lietuvos urėdijose veikiančios susiklosčiusios praktikos, nepaisė Taisyklių ir nesudarė papildomo susitarimo su pirkėja dėl medienos pirkimo pasikeitus kainai, taip pat nepaisė Sutarties sąlygų, kad neatskiriama sutarties dalimi laikomi visi pasirašyti priedai, kuriose yra fiksuojami sutarties pakeitimai tam tikram laikotarpiui – pusmečiui. Šiuo atveju ginčo Sutartis galėjo ir turėjo būti nutraukta be neigiamų pasekmių bet kuriai sutarties šaliai (baudų, delspinigių ir pan.), t. y. be kaltės. Ieškovė laiko, kad GMU neteisingai taikė ginčo Sutarties, norminių aktų ir įstatymo nuostatas, teigdama, jog „urėdija nesutiko nutraukti sutarties“, todėl pirkėjas neva privalėjo medieną pirkti. Pirkėjui įstatymas ir norminiai aktai (Taisyklių 42 punktas.) leidžia atsisakyti sutarties, kurios esminė sąlyga – kaina – faktiškai kinta kas pusmetį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovės atstovai patvirtino, kad 2015 m. gruodžio 1 d. šalys sudarė Sutartį, pagal kurios 4.2. punktą, medienos kainas ateinančiam pusmečiui atsakovė tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti, taip kaip numatyta Taisyklių 42 punkte. Taisyklių 42 punkte nurodyta, jog medienos kainų keitimas apiforminamas komisijos, patvirtintos VĮ Miškų urėdijos miškų urėdo įsakymu, protokolais. 2017 m. birželio 5 d. atsakovės komisijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslintos medienos kainos. Atsakovė, vykdydama Sutarties 4.2. punkte nurodytus įsipareigojimus patikslinti medienos pardavimo kainas 2017 m. birželio 5 d. Priedu Nr. 5 prie Sutarties nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. medienos pardavimo kaina tikslinama nustatant 25,09 Eur už 1 m³ įkainį. Atsakovė pažymėjo, kad įkainių koregavimo kriterijai yra objektyvūs ir nepriklauso nuo atsakovės valios. Pagal Prekybos medienos taisyklių 42 punktą patikslinta kaina nustatoma kaip atsakovės ir su juo geografiškai besiribojančių visų miškų urėdijų paskutinių įvykusių aukcionų pusmetinėms sutartims sudaryti atitinkamo medienos asortimento vidutinė svertinė kaina. Atsakovė, vykdydama Sutarties 1.1. punkte numatytą įsipareigojimą pateikti apvaliąją medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas, ir Sutarties 2.2. punkte numatytą prievolę pranešti ieškovei apie paruoštą pardavimui medienos kiekį, 2017 m. liepos 5 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie ieškovei paruoštą pardavimui medienos kiekį, kurį ieškovė pagal Sutarties 2.2. punktą privalėjo nupirkti per 5 darbo dienas, tačiau to nepadarė. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad jeigu ieškovė dėl bet kokių priežasčių nesutiktų su pagal Sutarties sąlygas nustatyta medienos pardavimo kaina, tai atsakovė nedelsiant turėtų imtis veiksmų nutraukti Sutartį šalių susitarimu. Atsakovė pabrėžė, kad nei Prekybos medienos taisyklėse, nei Sutartyje nėra numatyta galimybė ieškovei nesutikti su pagal objektyvius kriterijus perskaičiuotomis medienos kainomis. Juolab, kad Prekybos medienos taisyklių 42 punkto nuostata, kad medienos kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą, nereiškia, kad toks Sutarties priedas įsigalioja tik tokiu atveju, jeigu Sutarties šalys jį pasirašo. Atsakovė mano, kad pagal Sutarties 4.2. punktą ir Prekybos medienos taisyklių 42 punktą perskaičiuotos medienos pardavimo kainos įsigalioja atsakovei informavus ieškovę apie tai. Ginčo dėl to, kad atsakovė pagal teisės aktų ir Sutarties reikalavimus tinkamai informavo ieškovę, nėra. Kadangi ieškovė Sutartyje numatytų savo įsipareigojimų nupirkti jai paruoštą medienos kiekį neįvykdė ir medienos neįsigijo, atsakovė laiko, kad ieškovė pažeidė Sutarties nuostatas. Tai, kad ieškovė nenupirko pagal Sutarties 1.1. punkto ir 2.2. punkto sąlygas jai paruoštą medieną – pripažįsta pati ieškovė. Pagal Sutarties 7.1 punktą, jeigu ieškovė neperka medienos ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, atsakovė, siekdama išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo, per 2 darbo dienas sustabdo medienos pardavimą ir vienašališkai nutraukia Sutartį, apie tai pranešusi pirkėjui raštu prieš 10 kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė buvo priversta informuoti ieškovę apie Sutarties nutraukimą. Sutartis yra nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. Vadovaujantis Sutarties 6.2 p. nuostatomis, ieškovei pažeidus savo prievoles, priskaičiuota 10 proc. neįvykdyto sandorio dalies dydžio bauda – 627,25 Eur. Ginčo dėl neįvykdyto sandorio dalies baudos dydžio nėra. Baudą pareikalauta sumokėti iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki 2017 m. rugsėjo 15 d. nesumokėjo baudos, atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 627,25 Eur sumai iš ieškovės sumokėto išankstinio mokėjimo už medieną sumos. Ieškovė įskaitymo teisėtumo taip pat neginčija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmetamas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 1 d. Valstybinių miškų valdytojas (patikėtinis) Valstybės įmonė Nemenčinės miškų urėdija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. I-16-8, kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo patiekti minėtos Sutarties 1 ir 2 prieduose nurodytą apvaliąją medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas (toliau – Mediena), o pirkėjas įsipareigojo priimti Medieną ir sumokėti už ją Sutartyje numatytą kainą. Iš Sutarties priedo matyti, kad Sutartis sudaryta trijų metų laikotarpiui (2016–2018 m.), bendras perkamas apvaliosios medienos kiekis yra 1 500 m³, per metus parduodamas 500 m³ kiekis, tai yra po 125 m³ kas ketvirtį. 2016 m. nustatyta pirmojo pusmečio Medienos kaina 20,75 Eur / m³, antrojo pusmečio – 23,52 Eur / m³, 2017 m. pirmojo pusmečio kaina – 24,49 Eur / m³ (e. b. 10–18). 2017 m. birželio 5 d. Valstybės įmonės Nemenčinės miškų urėdijos AMEPS gautų pirkėjų pasiūlymų, sudaryti pusmetines, ilgalaikes ir trumpalaikes medienos pardavimo sutartis komisijos posėdis ir surašytas posėdžio protokolas Nr. 17-06-15, iš kurio matyti, kad posėdžio metu buvo nutarta: 1) patikslinti ilgalaikių sutarčių kainas, skaičiuojant Nemenčinės, Švenčionėlių, Ukmergės, Utenos ir Vilniaus urėdijų atitinkamų sortimentų svertines kainas; 2) paruošti ir išsiųsti pirkėjams ilgalaikių sutarčių priedus su patikslintomis medienos kainomis; 3) suskaičiuoti Nepriklausomų matuotojų išrūšiuotai medienai (kitiems sortimentams), pagal paskutinių įvykusių aukcionų ilgalaikėms, pusmetinėms ir trumpalaikėms sutartims sudaryti, svertines kainas (e. b. l. 50–55, 92–97). 2017 m. birželio 5 d. buvo surašytas šalių sudarytos Sutarties pakeitimas (priedas Nr. 5 prie 2015 m. gruodžio 1 d. sutarties Nr. I-16-8), kuriuo pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti 2017 m. antrajame pusmetyje apvaliąją medieną 250 m³ už 25,09 Eur/m³ kainą. Ieškovė minėtos Sutarties pakeitimo nepasirašė (e. b. l. 49, 91). 2017 m. liepos 5 d. atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 2.2. punktu, ieškovei paruošta 40 ktm pušies popierrąsčių. Minėtu raštu atsakovė prašė nupirkti pasiūlytą medieną iki 2017 m. liepos 31 d., priešingu atveju, ieškovė buvo įspėta, kad vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, Sutartyje numatytas parduoti bendras medienos kiekis bus sumažintas nenupirktu medienos kiekiu (e. b. l. 22). 2017 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 2.2. punktu, ieškovei paruošta 40 ktm pušies popierrąsčių. Minėtu raštu atsakovė prašė nupirkti pasiūlytą medieną iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., priešingu atveju, ieškovė buvo įspėta, kad vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, Sutartyje numatytas parduoti bendras medienos kiekis bus sumažintas nenupirktu medienos kiekiu (e. b. l. 21). 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė buvo informuota, kad atsižvelgus į tai, kad pirkėja neperka medienos ilgiau kaip 30 dienų, atsakovė, siekdama išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo, sustabdė medienos pardavimą ir vienašališkai nutraukė Sutartį (e. b. l. 24). 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą (e. b. l. 19). 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovė raštu ieškovei nurodė, kad atsižvelgus, kad Sutartis buvo nutraukta ieškovei neįvykdžius įsipareigojimų ir nenupirkus atsakovės pasiūlyto medienos kiekio pagal Sutarties 2.2. punktą, tai vadovaujantis Sutarties 6.2. punktu, ieškovė privalo sumokėti atsakovei 10 procentų neįvykdyto sandorio dalies dydžio baudą, siekiančią 627,25 Eur (e. b. l. 23, 25). 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovė informavo ieškovę, kad jos į atsakovės banko sąskaitą pervestos 1 238,88 Eur sumos, kaip išankstinio mokėjimo už medieną, dalis buvo įskaityta kaip bauda (e. b. l. 26). 2017 m. spalio 12 d. raštu ieškovė informavo GMU dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, prašė skubiai atstatyti jos galimybę dalyvauti AMEPS sistemoje bei grąžinti neteisėtai nuskaičiuotus ieškovės pinigus (e. b. l. 29). Atsakydama į ieškovės raštą, GMU 2017 m. spalio 23 d. rašte nurodė, kad GMU neįgaliota spręsti su sutartinių įsipareigojimų vykdymu susijusių ginčų, kilusių tarp miškų urėdijų ir juridinių asmenų (e. b. l. 31). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m sausio 8 d, įsakymu Nr. D1-7 buvo reorganizuota eilė miškų urėdijų, tame tarpe ir VĮ Nemenčinės miškų urėdija (e. b. l. 120–122). 2018 m. sausio 11 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukimo (e. b. l. 27). Ieškovė pateikė teismui duomenis apie jos ir kitų urėdijų sudarytas Apvaliosios medienos ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis (e. b. l. 32–35).
Byloje kilo ginčas dėl sutartinių sąlygų, nustatančių vienašališką sutarties nutraukimo pagrindą, baudos skyrimo aiškinimo.
Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014 ir kt.).
Iš šalių sudarytos Sutarties turtinio matyti, kad ji sudaryta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327 ,,Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ nuostatas ir jos prieduose pateiktą pavyzdinę formą. Sutartyje numatyta, kad pardavėjas, laikydamasis Sutarties 1.1 punkto nuostatų ir terminų, raštu informuoja pirkėją apie paruoštą pardavimui Medienos kiekį. Gavęs pranešimą, pirkėjas privalo per 5 darbo dienas nupirkti pasiūlytą Medienos kiekį (Sutarties 2.2 punktas). Medienos kainos nurodytos Sutarties 1.1. punkte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčių ir kitų mokesčių (Sutarties 4.1. punktas). Medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų prekybos mediena taisyklių 42 punktu (Sutarties 4.2. punktas). Šiuo atveju 2017 m. birželio 5 d. atsakovės komisijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslintos medienos kainos.
Vadovaujantis CK 6.189, 6.200 straipsniais sutartis šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai. Taip pat įstatymas įpareigoja šalis, vykdant sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis, imtis maksimalių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, sutarčiai įvykdyti.
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Sutarties nevykdymo, sutartinės atsakomybės taikymo. Ieškovė teigia, kad pasikeitusi prekės kaina jai buvo ekonomiškai nenaudinga, tai yra ieškovė naujai patvirtintomis kainomis iš atsakovės įsigijusi apvaliąją medieną neturėtų galimybės pelningai jos parduoti savo klientams. Ieškovės teigimu, dėl to, ji patirtų nuostolį. Ieškovė mano, kad kadangi urėdija naujai nustatytų kainų negali pakeisti į mažesnes, ar palikti ankstesnio pusmečio kainos, Sutartis negali būti tęsiama, nes ieškovė negali būti verčiama pirkti apvaliąją medieną jai nuostolingomis kainomis, todėl ieškovė turi teisę nepirkti medienos, o atsakovė negali taikyti ieškovei Sutarties nevykdymo pasekmių.
Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija. Byloje nustatyta, jog ieškovė, dalyvaudama medienos pirkimo aukcine, sudarė ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovai, sudarydama tokią sutartį ieškovė, kaip verslininkė, privalėjo įvertinti galimą riziką jau pasirašant sutartį ir prisiimant tam tikrus įsipareigojimus. Teismas visiškai sutinka su atsakovės atstovų argumentais, jog abi sutarties šalys privalo Sutartį vykdyti sąžiningai pagal prisiimtus įsipareigojimus. Priešingas Sutarties aiškinimas, teismo vertinimu, suponuotų prielaidą, jog valstybės interesus atstovaujanti pardavėja taptų silpnesne Sutarties šalimi. Pažymėtina, jog atsakovė, pasirašydama ilgalaikę Sutartį, taip pat prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus – 3 metų laikotarpiu būtent ieškovei pateikti atitinkamą kiekį medienos. Pažymėtina, kad ieškovė, pasirašydama sutartį, susipažino su Taisyklėmis ir sutiko su nurodyta medienos kainų keitimo tvarka. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkurso nustatyta tvarka, ieškovę pripažinus laimėtoja, todėl su Taisyklėse numatytu ribojimu dėl kainos keitimo ieškovė buvo supažindinta prieš pasirašant Sutartį, su tuo sutiko ir prisiėmė riziką dėl galimos medienos kainos kitimo kitam pusmečiui. Juolab, kad ieškovė turėjo teisę rinktis kokio termino sutartį sudaryti. Teismo vertinimu, sudarytos laisva valia sutarties šalys negali pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo pakitusia kaina kaip aplinkybe, trukdančia tinkamai įgyvendinti sutartį.
Taigi, ieškovė yra verslininkė, todėl jai keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Jeigu sutartinės prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005; 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2007 ir kt.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327 patvirtintos apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo–pardavimo ir apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo–pardavimo sutarčių formos su iš anksto parengtomis standartinėmis sąlygomis (CK 6.185 straipsnis), ne pablogina, bet atvirkščiai, užtikrina valstybei, formuojančios valstybinių miškų politiką bei medienos pirkėjų interesą stabiliai bei laiku gauti sulygtą medienos kiekį. Sutarties 2.2 punkto sąlyga užtikrina atsakovės sezoninę ir nepertraukiamą miško ruošos veiklą bei ieškovės kaip ūkio subjekto nepertraukiama gamybos ciklą. Ieškovė prieš sutikdama su Sutarties 2.2 punkto sąlyga (CK 6.189 straipsnio 1 punktas, 6.200 straipsnis), kaip ūkio subjektas, turėjo įvertinti visas savo galimybes tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, ieškovė pasirašiusi Sutartį ir taip užsitikrindama jai reikalingos medienos kiekio gavimą ir vėliau tinkamai nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, visiškai nepagrįstai ėmė inicijuoti sulygtų medienos kainų sumažinimą, savo, kaip privataus juridinio asmens interesais.
Be kita ko, teismas nesutinka su ieškovės nuomone, kad atsakovės paskirta bauda yra akivaizdus jos praturtėjimas ar siekis pasipelnyti.
Kiekvienas asmuo, ūkio subjektas nepriklausomai nuo nuosavybės formos, privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidžiantį sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, todėl tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Be to, Sutarties 6.2 punktas nustatė vienodą materialinės atsakomybės formą tiek pirkėjui, tiek ir pardavėjui už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Pažymėtina, kad šalys Sutartyje sutarė, kad apie paruoštą pardavimui medienos kiekį atsakovė informuos ieškovę raštu, o ieškovė privalės nupirkti pasiūlytą medienos kiekį per 5 darbo dienas. Už sutarties sąlygų nevykdymą, jeigu pirkėjas neperka arba pardavėjas neparduoda apvaliosios medienos ar miško kirtimo atliekų numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šalys įsipareigojo mokėti viena kitai 10 proc. neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą, išskyrus atvejus, kai Sutartyje likęs parduoti atskirų sortimentų ar kirtimo atliekų kiekis mažesnis kaip 25 m³, taip pat kai sutarties vykdymas neįmanomas dėl force majeure sąlygų (sutarčių 2.2 ir 6.2 punktai). 2017 m. liepos 5 d. atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 2.2. punktu, ieškovei paruošta 40 ktm pušies popierrąsčių. Minėtu raštu atsakovė prašė nupirkti pasiūlytą medieną iki 2017 m. liepos 31 d., priešingu atveju, ieškovė buvo įspėta, kad vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, Sutartyje numatytas parduoti bendras medienos kiekis bus sumažintas nenupirktu medienos kiekiu (e. b. l. 22). Ieškovė pažeidė sutartinę prievolę nenupirkdama sutartinio kiekio medienos, dėl ko už prievolės pažeidimą atsakovė taikė sutartines netesybas – baudą. Pažymėtina, kad sutarties sankcijos, numatytos už sutarties nevykdymą, tiek ieškovei, tiek atsakovei yra drausminanti priemonė, kurią privalo įvertinti sutarties šalys, ją pasirašydamos (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-103-212/2010; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1888-658/2016). Tarp šalių ginčo tiek dėl netesybų pradžios, tiek dėl jų dydžio skaičiavimo nėra.
Teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei argumentus, daro išvadą, kad nevykdydama Sutarties, ieškovė buvo suinteresuota tik savo ūkine-finansine padėtimi ir savo veiksmais siekė apginti tik savo interesus, nors CK 6.200 straipsnio 2 dalis įpareigoja sutarties šalis vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis.
Be to, ieškovė teigia, kad atsakovė neteisėtai (netinkamu pagrindu) nutraukė ginčo Sutartį. Pažymėtina, kad Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad jeigu pirkėjas neperka Medienos numatytais Sutartyje kiekiais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų arba nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. – ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, pardavėjas, siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl Medienos sugedimo, per 2 darbo dienas sustabdo Medienos pardavimą ir vienašališkai nutraukia Sutartį, apie tai pranešęs pirkėjui raštu prieš 10 kalendorinių dienų. 2017 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 2.2. punktu, ieškovei paruošta 40 ktm pušies popierrąsčių. Minėtu raštu atsakovė prašė nupirkti pasiūlytą medieną iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., priešingu atveju, ieškovė buvo įspėta, kad vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, Sutartyje numatytas parduoti bendras medienos kiekis bus sumažintas nenupirktu medienos kiekiu (e. b. l. 21). 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė buvo informuota, kad atsižvelgus į tai, kad pirkėja neperka medienos ilgiau kaip 30 dienų, atsakovė, siekdama išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo, sustabdė medienos pardavimą ir vienašališkai nutraukė Sutartį (e. b. l. 24). Taigi, atsakovės procesiniai veiksmai buvo atlikti tinkamai ir Sutartyje bei Taisyklėse nustatytais terminais ir procedūromis. Jokių atsiradusių force majore aplinkybių nenustatyta, o ir įstatymas be kita ko, reglamentuoja, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnis). Kadangi akivaizdu, kad šiuo atveju Sutarties pažeidimas yra esminis, nes pačios Sutarties tikslas yra realizuoti medieną už tam tikrą kainą, o atsakovė Sutartyje numatyto rezultato negavo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama sprendimą vienašališkai nutraukti šalių sudarytą Sutartį, tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir teisėtai realizavo Sutartyje įtvirtintas pardavėjos teises ir pareigas.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį ir taikė Sutarties nevykdymo pasekmes, dėl to ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, būtina išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sąlyga – prašymo dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Be to, jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Taigi, šalis, prašydama priteisti iš priešingos šalies jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi pateikti minėtų išlaidų detalizaciją, tai yra už kokios advokato (advokato padėjėjo) paslaugas kokia suma buvo sumokėta.
Atsakovė prašė priteisti jos patirtas 1 837,10 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 152–153). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė už teisines paslaugas pagal 2018 m. kovo 27 d. atstovavimo sutartį (e. b. l. 56, 90) advokatui Tomui Bairašauskui 2018 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2118211 (e. b. l. 59) sumokėjo 699,99 Eur sumą. Minėtą 699,99 Eur sumą sudaro: atsiliepimo į ieškovės ieškinį rengimas ir atstovavimas bylos nagrinėjime (e. b. l. 61). Atsakovės ir advokato Tomo Bairašausko atstovavimo santykiai baigėsi 2018 m. rugpjūčio 20 d. (e. b. l. 105). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė už teisines paslaugas pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. atstovavimo sutartį (e. b. l. 107) advokatei Erikai Jurgutytei 2018 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2118406 sumokėjo 122,13 Eur sumą (e. b. l. 116) ir 2018 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2118646 sumokėjo 524,99 Eur sumą (e. b. l. 155). 122,13 Eur sumą sudaro atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas (e. b. l. 112, 113), 524,99 Eur sumą sudaro prašymo parengimas, pasirengimas posėdžiui ir dalyvavimas posėdyje (e. b. l. 154, 156). Nors atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 1 837,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje atsakovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 1 347,11 Eur (699,99 Eur + 122,13 Eur + 524,99 Eur). Taigi, atsakovei nepateikus įrodymų apie 489,99 Eur sumos sumokėjimą, bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje dalyje atmetamas. 1 347,11 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2, 8.19 punktuose nustatytą maksimalų dydį (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje be individualių įmonių 884,80 Eur (2018 m. balandžio 1 d.–2018 m. birželio 30 d.), 895,20 Eur (2018 m. liepos 1 d.–2018 m. rugsėjo 30 d.) ir 926,70 Eur (2018 m. spalio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d.),
Įvertinus į tai, kad byloje nebuvo keliami itin sudėtingi teisės taikymo klausimai, o pačios bylos apimtis nėra didelė, į tai, kad bylos nagrinėjimas Vilniaus regiono apylinkės teisme truko 6 min., o perdavus ją pagal teismingumą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, byla išnagrinėta per vieną parengiamąjį posėdį, kuris truko 18 min. ir vieną teismo posėdį, kuris truko 1 val. 28 min., teismas mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo orientuotis į maksimalius pagal Rekomendacijas apskaičiuotus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, tai yra atsakovės turėtos išlaidos sumažinamos iki 800,00 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priešieškinį tenkinus iš dalies, jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) atsakovei Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (įmonės kodas 1323400880, buveinė Kaune, Pramonės pr. 11A) 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.