Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“, atstovaujamos advokato Vidmanto Ravinio, apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-549-374/2016 pagal ieškovės Valstybės įmonės „Mažeikių miškų urėdija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juodeliai“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl sutartinių sąlygų, nustatančių netesybas (baudą) aiškinimo bei senaties termino taikymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio senaties eigos pradžios ir pabaigos nustatymą. Iš sutarčių sąlygų matyti, kad ieškovė, paruošusi medieną, privalo raštu informuoti atsakovę (sutarties 2.2 p.) ir tik po 5 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos nenupirkus sutarto medienos kiekio ieškovė įgyja teisę reikalauti netesybų. Be to, šalys susitarė dėl medienos pardavimo ketvirčiais, kas rodo, kad ieškinio senatis prasideda atsakovei kiekvieno ketvirčio pabaigoje, taigi ieškinys dėl nenupirktos medienos pirmajame ketvirtyje turėjo būti pareikštas iki 2015 m. spalio 1 d., tuo tarpu buvo pareikštas 2015 m. spalio 21 d., t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties pradžią susiejo su sutarčių pasibaigimo momentu, kas prieštarauja ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose;

Teismas pažeidė įstatymo nuostatas dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo bei netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, o kai kurių iš viso nenustatinėjo, t. y. nevertino to, ar pati ieškovė tinkamai vykdė savo sutartines prievoles dėl medienos paruošimo bei informavimo apie paruoštą medieną; nevertino, to, ar atsakovė gali būti laikoma pažeidusia prievolę dėl to medienos kiekio, kuris jai net nebuvo pasiūlytas nupirkti ir ar dėl to yra pagrindas reikalauti netesybų. Tai pat nurodo, jog ieškovė prašė priteisti netesybas ne nuo ieškovės pasiūlyto ir atsakovės nenupirkto medienos kiekio, o nuo viso sutartyje numatyto medienos kiekio, nors ieškovė reikalauti netesybų turi teisę tik nuo paruošto, bet nenupirkto kiekio, ko teismas apskritai nevertino.

Teismas pagrįstai nustatė ieškinio senaties pradžią ir pabaigą remdamasis Sutarčių 6.2 ir 6.9 punktais, siejančiais netesybas su bendru sutartyje numatytu medienos kiekiu. Apeliantė remiasi teismų praktika, kuri yra nebeaktuali, kadangi po 2014-05-09 pasikeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327 patvirtintos taisyklės, patvirtinančios medienos padavimo sutarties formą, atitinkamai dėl baudos skaičiavimo ne ketvirtiniais terminais ir kiekiais, o sutartyje numatytais terminais ir kiekiais. Tai reiškia, kad negalima siekti sutarties galiojimo su ketvirčių pabaiga.

Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes pagal susiklosčiusią medienos sutarčių vykdymo praktiką urėdijoje, siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio sutarčių vykdymo, pirkėjus apie medienos pardavimą ieškovė informuoja telefonu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei mediena buvo parduota ne tik po raštiškų pranešimų, tačiau ir 2015-01-14, 2015-01-15, 2015-01-19, 2015-01-20, 2015-01-22, atsakovė pati pripažįsta, kad 2015 metų antrame ketvirtyje buvo nupirkusi medienos daugiau nei jai raštu pasiūlyta, kas patvirtina šią aplinkybę. Ieškovė tinkamai vykdė sutartį pirmajame ketvirtyje, nes atsakovė raštu pati pripažino, kad ji nenupirko sutartinių kiekių medienos, todėl prašė mažinti sutartinį kiekį nenupirkta mediena, o spygliuočių medieną perkelti į antrąjį ketvirtį bei prašė paskaičiuoti sutartines netesybas. Tai, kad visa atsakovei sutarta mediena buvo paruošta, patvirtina ir byloje esanti ataskaita apie sandėlio likučius bei Materialinių vertybių (paslaugų) išlaidų mažmenininkams suvestinė ataskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliaciniame skunde iš esmės keliami du pagrindiniai klausimai: a) dėl pačios ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, bei b) dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir nepagrįsto netaikymo. Dėl šių klausimų kolegija ir pasisakys tolimesniame sprendime.

Dėl sutartinių įsipareigojimų (ne)vykdymo

Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. gruodžio 8 d. sudarė Apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 181400000219-P/14-7 (toliau ir - Pusmetinė sutartis) ir 2014 m. gruodžio 8 d. Apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 181400000205-I/14-2 (toliau ir - Ilgalaikė sutartis), kuriomis ieškovė VĮ ,,Mažeikių miškų urėdija” įsipareigojo pateikti atsakovei UAB ,,Juodeliai” sutartyse nurodytą apvaliąją medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas, o pirkėjas įsipareigojo medieną priimti ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą (t. 1, b. l. 6-26). Pagal Pusmetinę sutartį ieškovė be kitos medienos, dėl kurios ginčas nekilo, įsipareigojo patiekti, o atsakovė nupirkti: per 2015 m. I ketvirtį PJ-B 650 m³ ir PJ-Lp 950 m³, o per II ketvirtį taip pat PJ-B 650 m³ ir PJ-Lp 950 m³ (iš viso 1300 m³ PJ-B ir 1900 m³ PJ-Lp). Atitinkamai pagal Ilgalaikę sutartį ieškovė įsipareigojo patiekti, o atsakovė nupirkti: per 2015 m. I ketvirtį PJ-D 175 m³, per II ketvirtį PJ-D 175 m³ (iš viso 350 m³ PJ-D). Pagal Ilgalaikės sutarties pakeitimą (t. 1, b. l. 105), per 2015 m. I ketvirtį nenupirktas 191,07 m³ PJ-D medienos sutartas nupirkti iki 2015-08-29.

Sutartyse šalys sutarė, kad apie paruoštą pardavimui medienos kiekį ieškovė informuos atsakovę raštu, o atsakovė privalės nupirkti pasiūlytą medienos kiekį per 5 darbo dienas. Už sutarties sąlygų nevykdymą, jeigu pirkėjas neperka arba pardavėjas neparduoda apvaliosios medienos ar miško kirtimo atliekų numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šalys įsipareigojo mokėti viena kitai 10 proc. neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą, išskyrus atvejus, kai sutarties vykdymas neįmanomas dėl force majeure sąlygų (sutarčių 2.2 ir 6.2 punktai).

Ieškovė 2015-01-27, 2015-02-19, 2015-03-05, 2015-03-17 pranešimais informavo atsakovę, kad paruošė per I ketvirtį pirkti šiuos kiekius medienos: pagal pusmetinę sutartį - PJ-B 330 m³, PJ-Lp 900 m³, o pagal ilgalaikę sutartį - PJ-D 175 m³. Pranešimuose ieškovė priminė atsakovei apie prievolę sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės, jeigu ši nenupirks pasiūlytos medienos. Atsakovė pripažino, kad per I ketvirtį nupirko PJ-B (beržo) tik 303,29 m³, o PJ-Lp (liepos) 900 m³. PJ-D (drebulės) 175 m³ nenupirko iš viso. Ta aplinkybė įrodoma ir atsakovės 2015-04-10 raštu (t. 1, b. l. 107), kuriame ji prašė tuo kiekiu sumažinti sutartos lapuočių medienos kiekį ir paskaičiuoti 10 proc. netesybas, o spygliuočių medienos kiekį perkelti į II ketvirtį.

Ieškovė 2015-04-09, 2015-06-09, 2015-08-06, 2015-08-18 pranešimais informavo atsakovę, kad paruošė per II ketvirtį pirkti šiuos kiekius medienos: pagal pusmetinę sutartį - PJ-B 380 m³, PJ-Lp 420 m³, pagal ilgalaikę sutartį - PJ-D 140 m³ medienos. Tai pat priminė atsakovei apie prievolę sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės, jeigu ši nenupirks pasiūlytos medienos. Atsakovė pripažino, kad nupirko tokius kiekius medienos per II ketvirtį: PJ-B (beržo) 673,14 m³, PJ-Lp (liepos) 555,34 m³, PJ-D 287,22 m³

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7 030,89 Eur baudos, nes ši pažeidė sutarties sąlygas ir per 2015 metų pirmąjį pusmetį nenupirko beržo medienos 258,57 m³, liepos medienos- 1249,66 m³, o pagal ilgalaikę sutartį – drebulės 49,24 m³, kurių vieno kub. m. kaina atitinkamai 46,34 Eur, 44,89 Eur, 49,24 Eur.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai motyvuodamas tuo, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę nenupirkdama sutartinio kiekio medienos, dėl ko už prievolės pažeidimą taikytinos sutartinės netesybos – bauda.

Apeliaciniame skunde ginčijama aplinkybė, kad ieškovė nepagrįstai baudą skaičiuoja ne nuo raštu pasiūlyto ir nenupirkto medienos kiekio, o nuo viso nenupirkto medienos kiekio, nors, kaip ji teigia, ieškovė pati nevykdė savo pareigos ir nepasiūlė atsakovei įsigyti medieną sutartyje sutartu būdu, taigi ji pati neįvykdė sutarties.

Iš sutarčių turinio matyti, kad jos sudarytos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327 ,,Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo” (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-05-09 iki 2014-08-01) nuostatas ir jos prieduose pateiktą pavyzdinę formą. Sutartyse numatyta, kad pardavėjas, laikydamasis Sutarties 1.1 punkto nuostatų ir terminų, raštu informuoja pirkėją apie paruoštą pardavimui Medienos kiekį. Gavęs pranešimą, pirkėjas privalo per 5 darbo dienas nupirkti pasiūlytą Medienos kiekį (sutarčių 2.2 punktai).

Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, jog tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl privalomo išankstinio rašytinio informavimo apie medienos pirkimą. Taip pat visiškai aišku, jog ieškovė ne visais atvejais jo laikėsi. Pati ieškovė tvirtina, kad medienos pardavimo praktikoje pirkėjai apie paruoštą pirkti medieną dažnai informuojami telefonu. Ši aplinkybė grindžiama ir atsakovės pozicija bei tvirtinimu, kad ji realiai yra nupirkusi daugiau medienos nei jai buvo pasiūlyta pranešimais. Tačiau kolegijai analizuojant šias aplinkybes (dėl pranešimų, jų siuntimo ir tarpusavių susitarimų tuo klausimu) pažymėtina, kad pati ieškovė visuomet akcentavo tiek rašytinės sutarties nuostatų, tiek Taisyklių, kuriomis remiantis buvo sudaryta sutartis, vykdymo privalomumą. Pagal ieškovės minimas Taisykles matyti, jog galimybė pirkėjus informuoti ir kitomis ryšio priemonėmis (faksu, elektroniniu paštu), buvo įtvirtinta ankstesnėmis Taisyklių redakcijomis. Tačiau ginčo atveju taikytina redakcija, galiojusi nuo 2014-05-09 iki 2014-08-01, numatė tik vienintelį pranešimo būdą – raštu. Taip pat analizuojant ir šalių elgesį vykdant sutartį, kolegijos vertinimu, svarbi aplinkybė ta, jog šalys buvo keitę tiek Pusmetinę, tiek Ilgalaikę sutartis, bet jokių pakeitimų dėl šalių informavimo būdo nenumatė. Todėl laikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė pati netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nesilaikė pačių šalių sutartų informavimo apie paruoštą nupirkimui medieną taisyklių, kurios, kolegijos vertinimu, turi esminę reikšmę, sprendžiant tiek dėl pažeistų teisių pradžios skaičiavimo momento ir ieškinio senaties, tiek dėl netesybų pradžios ir dydžio skaičiavimo. Taip pat svarbu ir tai, jog sutartinės atsakomybės taikymo atvejais, pagal nusistovėjusią teisminę praktiką svarbi ir ta aplinkybė - ar civilinės sutartinės atsakomybės taikymo kontrahentui prašanti šalis pati tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Kaip jau paminėta - byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė pati netinkamai vykdė sutartį dėl išankstinio informavimo raštu apie nupirktą medieną, t. y. tą dalį, kuria remiantis galima konstatuoti, jog mediena buvo paruošta ir patiekta pirkti atsakovei, o ši neatvyko ir nenupirko medienos, už ką, savo ruožtu, ieškiniu prašoma priteisti baudą.

Atsižvelgiant į 21 punkte nustatytas aplinkybes, pagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė baudą privalėjo skaičiuoti tik nuo pranešimais apie paruoštą medienos pirkimą nurodytų ir atsakovės nenupirktų kiekių. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimais atsakovė buvo informuota apie paruoštą tokį konkrečios medienos kiekį: PJ-B 710 m³, PJ-Lp 1320 m³, pagal ilgalaikę sutartį - PJ-D 305 m³. Iš atsakovės pateikiamų argumentų matyti, kad byloje nėra ginčo, jog nupirktas medienos kiekis pagal minėtas sutartis sudaro: pagal pusmetinę sutartį - PJ-B 976,43 m³, PJ-Lp 555,34 m³, pagal ilgalaikę sutartį - PJ-D 287,22 m³. Todėl akivaizdu, kad 2015-10-09 ieškovės Pretenzija nurodytas nenupirktas medienos kiekis pagal sudarytas sutartis, kuris sudaro: PJ-B 258,57 m³, PJ-Lp 1249,66 m³, o pagal ilgalaikę sutartį - PJ-D 49,24 m³ (atsižvelgiant į sutartimis sutartą kiekį, mažinant jį 5 proc. pagal sutarčių 2.7 punktus), yra nepagrįstas ir neteisingas. Dėl to ir pagal jį atitinkamai neteisingai paskaičiuotas baudos dydis vadovaujantis sutarčių 6.2 punktais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bauda pagal nurodytus duomenis sudarytų ne 7030,89 Eur, o 3148,74 Eur. Žemiau pateikiama lentelė su paskaičiavimu dėl baudos dydžių:

Eil. Nr.SortimentasSutarties Nr.Sutartyje numatytas kiekis, m³ minus 5 proc.Kiekis, apie kurį atsakovei pranešta, m³ minus 5 proc.Nupirktas kiekis, m³Nenupirktas kiekis, m³Vid. Svertinė kaina Eur/m³Suma, EurPretenzijos suma, Eur1PJ-LpPusmetinė18051254555,34698,6644,8931362,853136,282PJ-BPusmetinė1235674,5976,43 - 46,34--3PJ-DIlgalaikė332289,75287,222,5349,24124,5812,46VISO33722218,251818,99701,1931487,433148,74

Taigi, atsižvelgdama į 22 punkte išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų taikymą. Todėl vien jau tai nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui ieškinio tenkinti visa apimtimi, o vėliau ir palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.

Tolimesniame sprendime kolegija analizuoja ir pasisako dėl apeliantės skundo argumentų dėl ieškinio senaties netaikymo, kadangi tai lemia, ar būtų pagrindas palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą bent dėl 22 punkte apskaičiuoto dydžio baudos priteisimo.

Dėl senaties termino skaičiavimo

Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senatis skaičiuotina nuo sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. ilgalaikės sutarties atveju – nuo 2015-08-29, pusmetinės sutarties atveju – nuo 2015-06-30, todėl nustatęs, kad ieškinys teismui pareikštas 2015-10-23, vertino, jog ieškovė ieškinio senaties terminų nepraleido. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytomis išvadomis.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK1.124 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.).

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė VĮ ,,Mažeikių miškų urėdija” ieškinį dėl netesybų priteisimo iš atsakovės teismui išsiuntė 2015 m. spalio 21 d. Šalys sutarties 6.2 punkte nustatė, kad pirkėjui nenupirkus arba pardavėjui nepardavus sutartyje numatyto medienos kiekio, Sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai Sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą, išskyrus atvejus, kai sutartyje likęs parduoti atskirų sortimentų ar kirtimo atliekų kiekis mažesnis kaip 25 m³, taip pat kai sutarties vykdymas neįmanomas dėl force majeure sąlygų.

Iš sutarčių 2.3 ir 6.2 punktų matyti, kad atsakovė pasiūlytą medieną privalėjo nupirkti per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Iš byloje pateiktų 2015-01-27, 2015-02-19, 2015-03-05, 2015-03-17, 2015-04-09, 2015-06-09, 2015-08-06, 2015-08-18 pranešimų matyti, kad jie buvo siunčiami faksu, reiškia, įteikiami jų surašymo dieną.

Konstatuotina, kad atsakovei gavus pranešimus bei nurodytu terminu nenupirkus pasiūlytos medienos, ieškovė apie tai, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų įsigyti pasiūlytą medieną, sužinojo pasibaigus nurodytam 5 darbo dienų terminui. Todėl ieškinio reikalavimą sumokėti baudą turėjo pareikšti atitinkamai per 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo sekančios po 5 darbo dienų einančios dienos. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nei pirmosios instancijos teismas, nei pati atsakovė ieškinio senaties termino pradžios teisingai nesuskaičiavo. Kolegija pažymi, kad ieškinio senatis netesyboms pagal atskirus pasiūlymus prasidėjo atitinkamai 2015-02-04, 2015-02-27, 2015-03-13, 2015-03-25, 2015-04-17, 2015-06-17, 2015-08-14, 2015-08-26, o baigėsi 2015-08-04, 2015-08-27, 2015-09-14, 2015-09-25, 2015-10-19, 2016-01-18, 2016-02-15, 2016-02-26. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad iš 2015 m. balandžio 10 d. atsakovės rašto matyti, kad atsakovė pripažino, jog nėra nupirkusi reikiamo medienos kiekio, o tai rodo, kad ieškinio terminas dėl I ketvirtyje nenupirktos medienos nutrūko ir nuo šios dienos prasidėjo iš naujo (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2015-04-11, o baigėsi 2015-10-11. Taigi, nors ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą ieškovei dar palankesniais terminais matyti, kad ieškinys buvo pareikštas tik 2015 m. spalio 21 d., kas reiškia, jog 6 mėnesių ieškinio senaties terminas vis tiek yra pasibaigęs. Taigi, ieškovė praleido senaties terminą reikalavimui priteisti iš atsakovės baudą už prievolės neįvykdymą pagal minėtus pranešimus ir atnaujinti ieškinio senaties neprašė. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, todėl priteisti iš atsakovės baudą už išvardytais pranešimais pasiūlytos medienos nenupirkimą, nėra pagrindo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino tik 2015-06-09, 2015-08-06, 2015-08-18 pasiūlymų (pranešimų) dalyse. Iš šių pasiūlymų matyti, kad antrame ketvirtyje atsakovei buvo pasiūlyta pirkti 100 m³ beržo medienos (2015-06-09 pranešimas), 100 m³ liepos medienos (2015-08-06 pranešimas), 80 m³ drebulės medienos ir 60 m³ beržo medienos (2015-08-18 pranešimas), t. y. iš viso 160 m³ beržo, 100 m³ liepos ir 80 m³ drebulės medienos. Kaip nustatyta sprendimo 16 punkte, atsakovė apeliaciniame skunde pripažino, to neginčijo ir ieškovė, kad UAB ,,Juodeliai” per II ketvirtį nupirko 673,14 m³ beržo ir 555,34 m³ liepos medienos, kas leidžia spręsti, kad atsakovė nupirko visą II ketvirtyje 2015-06-09, 2015-08-06, 2015-08-18 pranešimais jai pasiūlytą medieną, todėl reikalavimas dėl netesybų ir šioje dalyje negali būti tenkinamas.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas atsižvelgiant į ketvirčius, nes šalys susitarę dėl ketvirtinių medienos kiekių ir nurodo šiuo klausimu 2012-2014 m. atsakovės manymu aktualią teismų praktiką, kolegija šį argumentą laiko nepagrįstu. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas pagal sprendimo 29 punkte išaiškintas taisykles. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nurodyta teismų praktika nėra aktuali, kadangi jos nurodytos bylos išnagrinėtos galiojant kitai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-327 ,,Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo” redakcijai (akto redakcija, galiojusi iki 2014-05-09), kuri numatė, kad šalių atsakomybė sietina su ketvirčiais numatytų kiekių pirkimu.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo, civilinę atsakomybę bei ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatą byloje - ieškinį atmesti visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (79 Eur žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą) ir 6,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės Valstybės įmonės ,,Mažeikių miškų urėdija” ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Juodeliai” (juridinio asmens kodas 165746625) iš atsakovės Valstybės įmonės „Mažeikių miškų urėdija“ (juridinio asmens kodas 166484784) 79 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės Valstybės įmonės „Mažeikių miškų urėdija“ (juridinio asmens kodas 166484784) 6,14 Eur (šešis eurus, 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant „bylinėjimosi išlaidos“.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.