- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-103-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- UAB „Baltic Forest Group“
- Ieškovas
- VĮ “Kupiškio miškų urėdija“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baltic Forest Group“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ “Kupiškio miškų urėdija“ ieškinį atsakovui UAB “Baltic Forest Group“ dėl sutarties nutraukimo ir netesybų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti 2008-12-10 apvaliosios medienos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 09-3, priteisti 2 733 Lt netesybas, 5 proc. metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-10 Valstybės įmonė Kupiškio miškų urėdija ir UAB „Baltic Forest Group" sudarė apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09-3, kurios 1.1 punktu atsakovė UAB „Baltic Forest Group" įsipareigojo per I ketvirtį nupirkti iš ieškovės 100 m³ apvaliosios medienos, per II- 200 m³ mokėdama 91,1 Lt/m (be PVM). Nei per I, nei per II ketvirtį atsakovė iš ieškovės visiškai nepirko medienos ir sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Todėl prašo priteisti iš atsakovės šalių sutarto dydžio netesybas - 2 733 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu nutraukė 2008-12-10 apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09-3, sudarytą VĮ Kupiškio miškų urėdijos su UAB „Baltic Forest Group", priteisė iš atsakovės UAB „Baltic Forest Group" ieškovei 2 733 Lt netesybų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos,2009 m. liepos 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 834 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad apvalios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutarties 4 punktu šalys susitarė dėl apvalios medienos pardavimo kainos ir jų keitimo tvarkos. Šios sutarties sąlygos atitiko LR Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327 patvirtintų Prekybos apvaliąja mediena taisyklių 45 punkto reikalavimus. Atsakovė neginčija, kad sutartis, pagal kurią ji nepirko iš ieškovės sutarto kiekio ir rūšių medienos, sudaryta jos pasiūlymo, kuriame ji nurodžiusi pirktinos medienos kiekius, rūšis ir kainas, pagrindu. Aplinkybės dėl ieškovės geografinės padėties, dėl medienos kainų kaitos rinkoje, dėl to kad ieškovė yra viešas juridinis asmuo ir tai, kad aptariant sutarties sąlygas su ieškove abi pusės turi laikytis reikalavimų, numatytų Prekybos apvaliąja mediena taisyklėse, atsakovei buvo žinomos iki sutarties su ieškove sudarymo. Atsakovė, manydama jos teisę esant pažeista, dėl to, kad medienos kaina susitartu ją nupirkti laikotarpiu yra kritusi dėl ekonominio sunkmečio, neturėjo teisės sutarties įsipareigojimų nevykdyti, o ieškovei nesutinkant keisti sutarties sąlygų turėjo teisę kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė. Atsakovės sutartinių reikalavimų nevykdymas sukelia jai teisines pasekmes, todėl įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad ji neatsisakė vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau iš esmės pasikeitus situacijai rinkoje, ne kartą kreipėsi į ieškovę, kad būtų atstatyta šalių pusiausvyra ir būtų nustatyta reali medienos pardavimo kaina. Teismas nepagrįstai nurodo, kad sutartinių įsipareigojimų su ieškove nevykdymas nėra susijęs su medienos kainų rinkoje kritimu. Lietuvoje nuo 2008 metų pabaigos vyrauja ekonominė krizė ir medienos kainos rinkoje smarkiai krito, atsirado medienos perprodukcija. Ieškovė iš esmės neneigė, kad medienos kaina yra per aukšta, tačiau sutarties sąlygų pakeisti nesutiko. Nurodo, kad nesiekė nutraukti sutartinių santykių su ieškove, siekė įsigyti medieną, jeigu abiejų pusių sutarimu būtų nustatyta protinga medienos pardavimo kaina, atitinkanti dabartinę medienos rinkos situaciją. Tačiau ieškovė ignoravo visus atsakovės prašymus dėl kainų suderinimo. Mano, kad ieškovė nesutiko keisti medienos kainos tikėdamasi iš atsakovės prisiteisti netesybas ir tokiu būdu pasipelnyti. Pažymi, kad esant ekonominei krizei ir finansiniams sunkumams, iš ieškovės laiku ir nustatyta tvarka medienos nepirko dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, o ne dėl blogai įvertintos verslo rizikos, kaip kad nurodoma teismo sprendime. Atsakovė neginčija savo pareigos iš ieškovo pirkti medieną. Tačiau laikantis teisingumo, protingumo principų, būtina siekti, kad sutartiniai įsipareigojimai vienai iš sutarties šalių nesukeltų neigiamų pasekmių. Nurodo, jog nei vienas asmuo, neatsižvelgiant į tai ar verslininkas ar ne, nėra apsaugotas nuo force majore aplinkybių. Mano, kad atsakovei atsakomybė neturėjo būti taikoma, nes susidarė sunki ekonominė situacija, dėl kurios medienos pardavimo kaina krito apie 40-50 proc. ir tai yra viena iš objektyvių nuo sutarties šalių nepriklausomų ir sutarties sąlygų neleidžiančių įgyvendinti aplinkybių. Todėl teismas neturėjo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl netesybų priteisimo. Teismas netinkamai aiškino Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-327 patvirtintų Prekybos apvaliąja mediena Taisyklių 54 punkto bei civilinio kodekso teisės normų reikalavimus dėl vienašališko sutarties nutraukimo, klaidingai interpretavo byloje pateiktas faktines aplinkybes, todėl tai yra pagrindas naikinti 2009-11-05 sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Teismo argumentas, kad ieškovei nesutikus keisti Sutarties slygų, atsakovė tą galėjo padaryti tik teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo, yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad atsakovė pasirašydama sutartį susipažino su Prekybos apvaliąja mediena taisyklėmis ir sutiko su tokia medienos kainų keitimo tvarka. Sutartis su atsakove buvo sudaryta apvaliosios medienos pusmetinio pardavimo konkurso nustatyta tvarka, atsakovę pripažinus laimėtoja pagal jos pasiūlyme nurodytą kainą. Todėl su prekybos apvaliąja mediena taisyklėse numatytu ribojimu dėl kainos keitimo atsakovė buvo supažindinta prieš pasirašant sutartį, su tuo sutiko ir prisiėmė riziką dėl galimos medienos kainos kritimo kitam pusmečiui. Sutinka su atsakove, kad egzistuoja ekonominė krizė Lietuvoje, tačiau medienos pardavimo rinkos smukimas tiek Lietuvoje, tiek Europoje buvo pastebėtas nuo 2008 metų vasaros. Todėl vykdant apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo konkursą ir sudarant sutartį su atsakove, šios aplinkybės šalims buvo žinamos. Atsakovės teiginys, kad po sutarties sudarymo įvyko šalių nenumatyta aplinkybė – medienos kainos smukimas yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė yra verslininkė, veikianti savo rizika, kuri, sudarydama sutartį su ieškove, turėjo būti apdairi. Sudarytos laisva valia sutarties šalys negali pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo ekonomine situacija kaip aplinkybe, trukdančia tinkamai įgyvendinti sutartį. Mano, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei aiškino teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindų jį naikinti.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šalys 2008-12-10 sudarė apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovės medieną: per I ketvirtį – 100 kub. m., per II – 200 kub. m. ir mokėti už 1 kub. m. 91,1 Lt. Šalys sutartyje aptarė ir suderino medienos pardavimo tvarką, kainą, atsiskaitymo tvarką, turtinės atsakomybės ir kt. sąlygas (b. l. 4-6). Pagal šios sutarties 6. 2 punktą šalis, nesilaikanti sutarties sąlygų ir neperkanti (neparduodanti) apvalios medienos numatytais terminais ir kiekiais, privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 % nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Šią nuostatą šalys nusprendė netaikyti tik išimtinais atvejais, dėl objektyvių nuo šalių nepriklausomų ir sutarties sąlygų neleidžiančių įgyvendinti aplinkybių, kurios turi būti įrodytos. Apie tokias aplinkybes šalys turi vieną kitą informuoti per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. Toks pat terminas nustatytas ir dėl atsiradusių force majore aplinkybių (sutarties 8.1 p.).
Šalies argumentai
Atsakovei nevykdant sutarties sąlygų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo ir baudos priteisimo. Rokiškio rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį, nes sutarties nevykdymą sąlygojo ekonominė krizė ir su tuo susiję finansiniai sunkumai, ieškovės nenoras sumažinti medienos kainą, nesąžiningas sutarties aiškinimas.
Kaip teisingai nurodo apeliantė pagal CK 6. 189, 6. 200 straipsnius sutartis šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai. Taip pat įstatymas įpareigoja šalis, vykdant sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis, imtis maksimalių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, sutarčiai įvykdyti. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo, sutartinės atsakomybės. Atsakovė yra verslininkė, todėl jai keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Jeigu sutartinės prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT 2005-02-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-29/2005; 2007-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-109/2007 ir kt.). Apeliantė teigia, kad po sutarties sudarymo įvyko nenumatyta aplinkybė – smarkiai krito medienos kaina rinkoje, su ieškove derėjosi žodžiu dėl kainos mažinimo, sunki ekonominė situacija buvo objektyvi ir pagrįsta priežastis dėl kurios pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Jau minėta, sutartis sudaryta 2008-12-10, jos vykdymą šalys numatė ketvirčiais, o kainų tikslinimą – kas pusmetį. Darytina išvada, kad atsakovė, matydama, jog jau pirmą ketvirtį negali tinkamai vykdyti sutarties, privalėjo raštu informuoti ieškovę, nutraukti sutartį, kreiptis dėl kainos pakeitimo ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tai padariusi. Byloje yra ieškovės 2009-01-20, 2009-02-18, 2009-04-02 faksogramos, kuriomis atsakovė raginama informuoti dėl medienos pirkimo. Atsakovės atsakymų į šias faksogramas nėra, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ne kartą derėjosi su ieškove dėl kainos ir ši nesutiko jos sumažinti. Be to, ekonominė krizė neprasidėjo per vieną dieną, jos požymiai buvo jau 2008 metų rudenį, todėl atsakovė, kaip verslininkė, privalėjo įvertinti galimą riziką jau pasirašant sutartį ir prisiimant tam tikrus įsipareigojimus. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė, prašydama priteisti sutartyje nustatytas netesybas, siekia pasipelnyti. Sutarties sankcijos numatytos už sutarties nevykdymą tiek ieškovei, tiek atsakovei ir tai drausminanti priemonė, kurią privalo įvertinti sutarties šalys, ją pasirašydamos.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl sutarties nutraukimo. Įstatymas reglamentuoja, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6. 217 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties pažeidimas yra esminis, nes sutarties tikslas, realizuoti medieną už tam tikrą kainą. Ieškovė sutartyje numatyto rezultato negavo ir nėra duomenų, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Priimdamas sprendimą nutraukti šalių sudarytą sutartį, teismas nepažeidė įstatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 810 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei ir 3 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Baltic Forest Group“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 810 Lt (aštuonis šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Valstybinei įmonei Kupiškio miškų urėdija, įm. k. (duomenys neskelbtini), a. s. LT34 7300 0100 0253 4733 Swedbank, AB ir 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.