Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei Jurgai Prižgintienei, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai A. V. ir G. V. yra palikėjos Z. S., mirusios 2021 m. liepos 29 d., anūkai, kurių mama – palikėjos dukra, o suinteresuotas asmuo A. S. – sūnus (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l.) 23, 28, 29). Pareiškėjų močiutė Z. S. mirė 2021 m. liepos 29 d. (el. b. l. 23). Palikėjos Z. S. mirties datai, t. y. 2021 m. liepos 29 d., jos vardu nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (el. b. l. 18-19). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad mirus palikėjai tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens A. S. prasidėjo teisminis bylinėjimasis dėl mirusiosios asmeninio testamento patvirtinimo, nurodyta byla jau yra išnagrinėta pareiškėjų ieškinys atmestas (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-424-971/2022), tačiau šiuo metu tarp šalių yra pradėtas kitas teisminis procesas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-20956-1098/2022 pagal suinteresuoto asmens A. S. ieškinį pareiškėjams dėl pripažinimo praradus teisę paveldėti pagal įstatymą, nurodyta byla dar neišnagrinėta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikėjos Z. S. palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 21).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2014).

Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant svarbių realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat išklausius teismo posėdžio metu duotus pareiškėjų paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą mirusios močiutės palikimui priimti praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo kreipdamiesi į teismą dėl asmeninio Z. S. testamento patvirtinimo, tačiau tarp šalių prasidėjo teisminis ginčas, todėl pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo. Nors praėjęs laikotarpis nuo pareiškėjų močiutės mirties iki pareiškėjų kreipimosi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu prašymu yra ilgesnis, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai nurodė objektyvias aplinkybes susijusias su termino praleidimu dėl tarp bylos šalių kilusių teisminių ginčų dėl mirusiosios palikimo priėmimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos Z. S. palikimo priėmimo faktų, palikimas po Z. S. mirties nėra priimtas. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. S. nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą priimti palikimą, pabrėžė nesutinkantis su pareiškėjų teise paveldėti mirusiosios palikimą apskritai. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų teisės paveldėti mirusiosios palikimą pagal įstatymą, šis klausimas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-20956-1098/2022.

Išnagrinėjus pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes bei ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nėra duomenų, kad termino pratęsimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti pareiškėjų buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio pagrindu terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjai prašo priteisti iš suinteresuoto asmens jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, jog yra sudarę atstovavimo sutartį su advokatu V. K. (b. l. 7).

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Byloje pareiškėjai G. V. ir A. V. patyrė 595 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti iš suinteresuotojo asmens A. S. (el. b. l. 122-124), taip pat sumokėjo 47 Eur žyminio mokesčio. Suinteresuotas asmuo A. S. taip pat prašė priteisti iš pareiškėjų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad suinteresuotas asmuo patyrė 1 505,21 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjų G. V. ir A. V. ir suinteresuoto asmens A. S. priešingas teisinis suinteresuotumas yra ne dėl pareiškėjų prašymo termino palikimui priimti atnaujinimo, o dėl pareiškėjų paveldėjimo teisės. Ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nebuvo, todėl šioje bylos dalyje pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, šias bylinėjimosi išlaidas (tiek sumokėtą žyminį mokestį, tiek išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti) jie vis tiek būtų patyrę, todėl šių išlaidų priteisimas iš suinteresuoto asmens prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Tenkinus pareiškėjų pareiškimą, suinteresuotam asmeniui A. S. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2022 m. lapkričio 23 d. pažyma apie teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, tenkinus pareiškėjų pareiškimą į valstybės biudžetą priteisiamos iš pareiškėjų lygiomis dalimis po 4,48 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą, likusį po Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2022 m. liepos 29 d.

Priteisti iš pareiškėjų G. V. ir A. V. valstybės naudai po 4,48 Eur (keturi eurus 48 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.