- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-1426-464/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos melioracija“, A. P., M. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria padidinta laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2861-275/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“, ieškinį atsakovui T. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos melioracija“, A. P., M. A. individuali įmonė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Finansų srautai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo: 1) pripažinti negaliojančiais sandorius – ieškovės atliktus T. R. mokėjimus, t. y. 2006-10-04 mokėjimą Nr. 35 90 000 Lt sumai; 2006-10-04 mokėjimą Nr. 34 1 105 000 Lt sumai, 2006-12-04 mokėjimą 125 000 Lt sumai; 2) taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo T. R. ieškovei BUAB „Finansų srautai“ 356 232,62 Eur (1 230 000 Lt); 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško sprendimo įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, 2019-03-08 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 356 232,62 Eur dydžio vertės atsakovui T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2019-09-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-788-464/2019, palikta nepakeista.
Šalies argumentai
3. Ieškovė BUAB „Finansų srautai“ 2019-07-31 pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartimis 2019-03-08 ir 2019-05-03 atsakovo T. R. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, padidinant jo turto arešto mastą nuo 356 232,62 Eur iki 382 298,42 Eur; laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui. Prašyme nurodo, kad 2019-07-09 vykusiame teismo posėdyje ji patikslino ieškinio reikalavimų dydį nuo 356 232,62 Eur iki 382 298,42 Eur, o teismas šį patikslinimą priėmė. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-05-03 nutartimi taikytų atsakovui T. R. laikinųjų apsaugos priemonių apimtis jau buvo pakeista, teikia šį prašymą atitinkamai padidinti turto arešto mastą, nustatytą pirmiau priimtose nutartyse.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019-08-01 nutartimi ieškovės BUAB „Finansų srautai“ prašymą patenkino ir pakeitė teismo 2019-05-03 nutartį, padidindamas areštuojamo turto vertę, t. y.: pakeitė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, pirmiausia areštuojant atsakovui T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant, arba esant nepakankamai, areštuojant atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose; neradus minėto turto, areštuojant atsakovo T. R. pinigines lėšas, esančias UAB „Draudimo projektai“ sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose turimose sąskaitose, neviršijant 382 298,42 Eur dydžio sumos.
5. Teismas nurodė, kad ekonomiškumo principas reikalauja taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, vykdymą. Šioje byloje teismas 2019-05-03 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas didintinas atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo dydį.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Atsakovas T. R. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019-08-01 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019-08-01 nutartis yra iš esmės be motyvų, lakoniška. Joje neatliktas joks teismo vertinimas dėl ieškinio dalyko padidinimo priėmimo aplinkybių, todėl neįvertintas preliminarus ieškovės padidinto reikalavimo pagrįstumas. Be to, skundžiama nutartimi teismas išnagrinėjo ieškovės BUAB „Finansų srautai“ 2019-07-31 prašymą laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, kuris neatitinka CPK 111 straipsnyje nustatytų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (jame nenurodyti tretieji asmenys).
6.2. Teismas, pažeisdamas CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui turi būti pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, neteisėtai žodinio teismo posėdžio metu (2019-07-09) priėmė ieškovės ieškinio dalyko padidinimą.
6.3. Žodinio posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ieškinio reikalavimą didina dėl rašytinės klaidos, t. y. neva ieškovė apsiriko skaičiuodama patikslinto 2019-03-07 ieškinio sumą ir nurodė 356 232,62 Eur, o perskaičiavusi savo reikalavimus atsakovui, posėdyje klaidą ištaisė, ieškinio sumą padidindama iki 382 298,42 Eur. Ieškovės versija dėl skaičiavimo apsirikimo neatitinka tikrovės. Ieškovė ginčija vienašalius sandorius (mokėjimus) 90 000 Lt, 1 015 000 Lt ir 125 000 Lt sumai. Ginčijamų sandorių suma sudaro 1 230 000 Lt, o tai atitinka ieškovės 2019-03-07 patikslintame ieškinyje nurodytą ieškinio sumą, t. y. 356 232,62 Eur. Ginčo suma grindžiama ieškovės į bylą pateiktomis ginčijamų sandorių – mokėjimų kopijomis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-12-05 ekspertizės aktu, iš kurio matyti, kad BUAB „Finansų srautai“ 2006 m. spalio – gruodžio mėnesiais grąžino T. R. 1 230 000 Lt (356 232,62 Eur). Tai reiškia, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio padidinimo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių mastas negalėjo būti didinamas.
6.4. Teismui iš dalies sutikus su atsakovo atskiruoju skundu ir 2019-05-03 ir 2019-08-01 nutartimis modifikavus 2019-04-15 nutartį, atsakovo atžvilgiu pritaikyto arešto suma sudaro 738 531,04 Eur, t. y. dvigubai viršija netgi ir padidintą ieškinio sumą (382 298,42 Eur).
Atsiliepimas
7. Ieškovė BUAB „Finansų srautai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019-08-01 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškinio pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą Vilniaus apygardos teismas jau išsprendė 2019-03-08 ir 2019-05-03 nutartimis taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl, spręsdamas šioje byloje jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumo klausimą, teismas neturėjo pakartotinai atlikti ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo preliminaraus vertinimo ar konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui fakto. Be to, atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad išnyko 2019-03-08 ir 2019-05-03 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
7.2. Ginčijamų sandorių verčių suma sudaro ne 1 230 000 Lt (356 232,62 Eur), o 1 320 000 Lt (382 298,42 Eur), nes ginčijami sandoriai, kurių vertė atitinkamai yra 90 000 Lt, 1 105 000 Lt ir 125 000 Lt. Tokios atskirų sandorių sumos buvo ir yra nurodytos ir ieškinio reikalavimuose, tačiau pradiniame ieškinyje buvo pateikta netiksli jų suma, dėl ko tai net ir nebuvo ieškinio tikslinimas (reikalavimo didinimas), o tiesiog aritmetinės klaidos taisymas, nurodant ginčijamų sandorių, kurių kiekvieno atskirai vertės buvo nurodytos teisingai, suminę vertę. Patikslinant ieškinio reikalavimą nebuvo teikiami jokie nauji argumentai, į kuriuos reikėtų atsikirsti, o tik ištaisyta aritmetinė klaida, todėl net ir neturėjo būti taikomas CPK 141 straipsnis dėl rašytinio pareiškimo pateikimo, o teismas pagrįstai priėmė šį aritmetinės klaidos taisymą, pateiktą žodžiu.
7.3. Atsakovas taip pat klaidingai teigia, kad šiuo metu galioja dvi teismo nutartys, t. y. 2019-03-08 ir 2019-05-03, o arešto mastas 738 531,04 Eur. Teismas 2019-05-03 nutartimi pakeitė visų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį (taigi ir taikytų 2019-03-08 nutartimi) ir nurodė arešto mastą 356 232,62 Eur. Toks arešto mastas pritaikytas ir antstolio, nes visi, išskyrus atsakovą, teisingai suprato ir taikė Vilniaus apygardos teismo 2019-05-03 nutartį ir joje nurodytą arešto mastą.
7.4. Atsakovo argumentas, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nurodyti tretieji asmenys, niekaip neįtakoja skundžiamos 2019-08-01 nutarties teisėtumo ir nėra pagrindas jos naikinti. Byla yra elektroninė, visoms ginčo šalims procesiniai dokumentai įteikiami per EPP sistemą, todėl tai vertintina tik kaip formalus procesinio dokumento neatitikimas CPK 111 straipsnio reikalavimams.
8. Tretieji asmenys UAB „Lietuvos melioracija“ ir A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-08-01 nutarties prašo jį atmesti ir minėtą nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepime nurodo sutinkantys su BUAB „Finansų srautai“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais ir juos palaiko, mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017; 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58-302/2019).
10. Atskirame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir lakoniška, laikinųjų apsaugos priemonių mastas padidintas tik formaliai, nesigilinant į ieškovės reikalavimo didinimo 2019-07-09 teismo posėdyje aplinkybes, taigi nenustačius preliminaraus ieškovės ieškinio padidinimo pagrįstumo.
11. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 str. 2 d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų pakeitimo klausimą, teismas turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto, tuo užtikrinant protingą ginčo šalių interesų santykį (pusiausvyrą).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Finansų srautai“ pateikė teismui prašymą pakeisti 2019-03-08 ir 2019-05-03 nutartimis apelianto T. R. atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, padidinant arešto mastą nuo 356 232,62 Eur iki 382 298,42 Eur – areštuojant T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ir turtines teises, esančias pas T. R. ar trečiuosius asmenis, o jo nesant, arba esant nepakankamai, areštuojant apelianto pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsikaitomosiose sąskaitose; neradus minėto turto, areštuojant T. R. pinigines lėšas, esančias UAB „Draudimo projektai“ sąskaitose bankuose ar kitose kredito įstaigose turimose sąskaitose, neviršijant 382 298,42 Eur dydžio sumos. Šis prašymas pateiktas siekiant užtikrinti, kad jau pritaikyto arešto mastas atitiktų ieškinio reikalavimų, kurie buvo patikslinti, mastą.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė teismo 2019-07-09 posėdžio metu, kaip teigia – dėl aritmetinės klaidos, patikslino ginčijamų sandorių bendrą sumą, vietoje 1 230 000 Lt (356 232,62 Eur) sumos įvardindama 1 320 000 Lt (kas atitinka 382 298,42 Eur), o eurais nurodydama kitokią sumą – 385 064,18 Eur (žr. 2019-07-09 posėdžio garso įrašą nuo 2:22:49 iki 2:26:20). Toks ieškinio sumos patikslinimas nebuvo įformintas rašytiniu pareiškimu, o pateiktas teismo posėdyje žodžiu ir teismo priimtas (žr. garso įrašą nuo 2:40:29 iki 2:40:37).
14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.).
15. Bendrieji ieškinio formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje. Pirmiausia čia įtvirtintas ieškinio formos reikalavimas – procesiniai dokumentai, tarp jų ir ieškinys, teismui pateikiami raštu (CPK 111 str. 1 d). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; 4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data (CPK 111 str. 2 d. 1–7 p.).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str.) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 str.). Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06- 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019 ).
17. Vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui taip pat turi būti pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be to, procesinio dokumento dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo kopija dalyvaujantiems asmenims byloje įteikiama CPK nustatyta tvarka. Vadinasi, įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės dėl bet kurios priežasties (pavyzdžiui, dėl rašymo ar skaičiavimo apsirikimų) modifikuoti ieškinį kita, nei rašytine forma.
18. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ir teismo priimto patikslinto 2019-03-07 ieškinio, ieškovė teisme ginčija: 2006-10-04 mokėjimą 90 000 Lt sumai; 2006-10-04 mokėjimą 1 105 000 Lt sumai ir 2006-12-04 mokėjimą 125 000 Lt sumai. Bendra jų suma iš tiesų sudaro 1 320 000 Lt, kas atitiktų 382 298,42 Eur, o ne 385 064,18 Eur sumą, kaip teismo posėdžio metu suformulavo ieškinio patikslinimą ieškovės atstovė.
19. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais dėl netinkamai pateikto procesinio dokumento (ieškinio). Vadovaujantis pirmiau aptartomis CPK normomis, ieškovė, tikslindama ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimų sumą), privalėjo teismui pateikti raštu surašytą aiškų ir vieningą patikslintą ieškinį, suformuluotą viename dokumente, atitinkančiame CPK keliamus bendruosius ieškinio formai ir procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad tai nebuvo ieškinio reikalavimo tikslinimas, nes buvo tik ištaisyta aritmetinė klaida ir jokie nauji argumentai, į kuriuos proceso dalyviams reikėtų atsikirsti, nebuvo teikiami, nesudaro pagrindo manyti kitaip. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.
20. Vadinasi, ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas didintinas, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo dydį, stokoja teisinio pagrįstumo. Įstatymo nustatyta forma – raštu – nepateikus patikslinto ieškinio, jame nenurodžius aiškių patikslinimo motyvų bei poreikio tikslinti ieškinio dalyką, nepateikus aiškių ieškinio sumos skaičiavimų, nėra pagrindo ir tokiai išvadai padaryti, kad šiuo metu pareikšto reikalavimo dydis jau neatitinka ankstesniuose procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieškinyje bei teismo 2019-03-08 nutartyje dėl turto arešto pritaikymo) nurodyto ieškinio reikalavimo dydžio.
21. Sutiktina ir su atskirojo skundo teiginiais, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-08-01 nepakankamai motyvuota, juolab kad joje netiksliai, t. y. klaidingai, nurodyta, jog ieškovė ieškinio reikalavimų dydį padidino iki 382 298,42 Eur, nors, kaip leidžia įsitikinti teismo posėdžio garso įrašas, ieškovės atstovė ieškinio sumą nurodė didinanti iki 385 064,18 Eur. Tuo tarpu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovė prašė arešto mastą padidinti iki 382 298,42 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaringų aplinkybių visiškai nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, kai teismo posėdžio metu, pažeidžiant CPK 141 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, buvo priimtas žodinis ieškinio dalyko padidinimas, t. y. nebuvo jokio rašytinio procesinio dokumento, todėl tokio procesinio dokumento negavo ir atsakovas bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys, nebuvo užtikrintas tinkamas procesas. Taip pat jau yra aptarta, kad teismo posėdžio metu buvo nurodyta vienokio dydžio ieškinio reikalavimų suma, o skundžiama nutartimi, teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo klausimą, jau nurodoma kitokia (mažesnė) suma. Taigi lieka neaišku, nuo kokios ieškinio reikalavimų apimties atsakovas toliau byloje turėtų atsikirtinėti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nesant tinkamai įforminto ieškinio patikslinimo, ieškovės galimai teisėtas interesas gali likti neapgintas dėl tokių, ieškovės teigimu, formalių trūkumų.
23. Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019-08-01 nutartis dėl netinkamo CPK nuostatų taikymo ir aiškinimo panaikintina, o ieškovės prašymas imtis papildomų ribojimų atsakovo atžvilgiu atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
24. Kiti atskirajame skunde išdėstyti motyvai neturi esminės reikšmės vertinant laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ 2019 m. liepos 31 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti.