- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2-58-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00928-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- V. K., L. K.
- Ieškovas
- J. V., N. M.
- Atsakovas
- A. E., J. E.
- Trečiasis asmuo
- E. K., S. V., J. E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- "Grando LT"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir N. M.–V. ieškinį atsakovams A. E., J. E. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys E. K., S. V., J. E. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-984-479/2015 dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovų J. V. ir N. M. – V. ieškinį atsakovams A. E., J. E. dėl nuostolių atlyginimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams A. E. ir J. E. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 78 734,42 Eur reikalavimo sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Minėtos nutarties pagrindu buvo areštuota 26/49 dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovams iš atsakovų priteista 40 765 Eur nuostolių atlyginimas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai L. K. ir V. K. teismui pateikė prašymą leisti A. E. ir J. E. arba jų bankroto administratoriui sudaryti notarinę Žemės sklypo pasidalijimo sutartį nurodytomis sąlygomis; leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 12SK‑1825‑(14.12.110.) ir žemės sklypo pagrindu dviejų naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinius duomenis pagal A. Beinoro IĮ 2015 m. liepos 3 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas; perkelti areštus ant atsakovams A. E. ir J. E. atidalijamo ir jų vardu registruojamo žemės sklypo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. E. atsiliepime į prašymą nurodė, kad sutinka su pareiškėjų prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu ieškovai su prašymu nesutiko, nurodydami, kad jiems nėra aiškus atidalinimo būdas, be to, byloje nenustatytos aplinkybės dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai nesutinka su žemės sklypo atidalinimu, o atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra areštuotas būtent siekiant užtikrinti ieškovų interesus.
6. Teismas nurodė, kad, tarp šalių kilus ginčui dėl žemės sklypo atidalinimo, šis ginčas turi būti sprendžiamas ne taikant laikinųjų apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, o bendrąja ieškinio teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjai L. K. ir V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
7.1 Ieškovų nesutikimas su žemės sklypo atidalinimu neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Jau įsigyjant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalis, nuosavybės įsigijimo dokumentuose buvo aiškiai įvardintos kiekvienam bendraturčiui tenkančios ginčo žemės sklypo dalys, kurios atsispindi ir naudojimo žemės sklypu tvarkoje. Naudojamas žemės sklypo dalis objektyviai nulemia žemės sklype esantys gyvenamieji namai, kurie, priešingai nei žemės sklypas, nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, o yra asmeninė apeliantų ir atsakovų nuosavybė. Todėl nepriklausomai nuo to, ar ieškovai sutinka ar nesutinka su žemės sklypo atidalinimu, jų nesutikimas niekaip negali daryti įtakos galimybei atidalinti žemės sklypą tik tokiu būdu, kokiu yra atidalinta nagrinėjamu atveju. Jokio ginčo tarp žemės sklypo bendraturčių ir institucijų dėl žemės sklypo atidalinimo nėra, todėl nėra jokio poreikio kreiptis į teismą dėl žemės sklypo atidalinimo.
7.2 Pareiškėjai neprašo leisti atlikti patį žemės sklypo atidalinimą ir suformuoti du žemės sklypus, o prašo teismo leisti įregistruoti jau įvykusį žemės sklypo padalinimą ir jo pagrindu suformuotus du žemės sklypus. Draudimas išviešinti jau įvykusį žemės sklypo atidalinimą niekaip nepadeda labiau užtikrinti ieškovų interesų šioje byloje, tačiau riboja pareiškėjų teisę į žemės sklypo atidalinimą bei užkerta kelią iki galo įgyvendinti kompetentingų valstybės institucijų priimtus administracinius sprendimus. Atidalinimu yra siekiama galutinai atskirti dvi jau ir taip savarankiškai naudojamas žemės sklypo dalis, tokiu būdu užbaigiant bendrąją dalinę nuosavybę ir taip palengvinant kiekvieno bendraturčio galimybę laisvai naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi. Tokiu būdu bus taip pat palengvintas ir kiekvieno iš žemės sklypo bendraturčių įsipareigojimų, kurių vykdymas užtikrintas jam priklausančia žemės sklypo dalimi, įvykdymas.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą pateikti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
11. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas, todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
12. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
13. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą leisti A. E. ir J. E. sudaryti notarinę Žemės sklypo pasidalijimo sutartį su nurodytomis sąlygomis; leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 12SK‑1825‑(14.12.110.) ir žemės sklypo pagrindu dviejų naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinius duomenis pagal A. Beinoro IĮ 2015 m. liepos 3 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas; perkelti areštus ant atsakovams A. E. ir J. E. atidalijamo ir jų vardu registruojamo žemės sklypo.
14. Kaip ir minėta, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo gali reikšti ne tik byloje dalyvaujantys asmenys, bet ir kiti suinteresuoti asmenys, kaip šiuo atveju ir yra. Pareiškėjai L. K. ir V. K., kuriems bendrosios dalines nuosavybės teise su atsakovu A. E. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siekia Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypo padalinimą, kurio pagrindu yra suformuoti du atskiri žemės sklypai, tačiau dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiai sklypo daliai taikomo arešto to padaryti negali.
15. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad patys ginčo turto bendraturčiai nesutartų dėl žemės sklypo atidalinimo. Priešingai, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinimo klausimas jau yra išspręstas. Vadovaudamasis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AV-2449, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr.12SK-1825-(14.12.110.) pertvarkė minėtą žemės sklypą į du žemės sklypus ir nustatė naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis pagal A.Beinoro IĮ 2015 m. liepos 3 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.
16. Nurodyto teisinio reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, jog ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo turi būti nagrinėjamas bendrąja ieškinio teisenos tvarka, o ne taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias normas, vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas.
17. Pareiškėjams pateikus prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja minėto prašymo tenkinimo sąlygos, t. y. ar Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias prašoma pakeisti, nepažeidžia bylos šalių interesų.
Žemesnės instancijos teismas
18. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas visiškai netyrė ir nevertino ieškovų nurodomų aplinkybių, susijusių su ginčo turto atidalinimo būdu ir nustatytos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos teisėtumu, kurias ieškovai įvardijo kaip nesutikimo su pareiškėjų prašymu pagrindą. Taip pat nevertino to, ar pareiškėjų prašymo leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 12SK‑1825‑(14.12.110.) tenkinimas galėtų turėti, kokios nors neigiamos įtakos ieškovų, kurie su pareiškėjų prašymu nesutinka, teisių užtikrinimui, tik nurodydamas, kad, tenkinus pareiškėjų prašymą, būtų pažeidžiamos ieškovų teisės, prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Vien deklaratyvus nurodymas, nepagrindus jo konkrečiais argumentais, patvirtinančiais, kad pareiškėjų prašymo tenkinimas prieštarautų ieškovų interesams, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė esminių nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, todėl pareiškėjų prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumas apeliacinės instancijos teismo turėtų būti nagrinėjamas iš esmės naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme visiškai nebuvo vertinti, kas sudaro pagrindą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.