Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Ingos Staknienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB Mano Būstas Neris (buvusi UAB „Antakalnio būstas”) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB Antakalnio būstas ir UAB Mano Būstas NPC (buvusi UAB Namų priežiūros centras) ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB Verkių būstas dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymą „Dėl UAB „Verkių būstas“ skyrimo daugiabučių namų Antavilių g. 7, Popieriaus g. 108, Popieriaus g. 106, Popieriaus g. 66, Popieriaus g. 58, Vilnius butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“.

2. Nurodo, kad ginčijamu įsakymu trečiasis asmuo UAB Verkių būstas 5 metams paskirtas daugiabučių namų Antavilių g. 7, Popieriaus g. 108, Popieriaus g. 106, Popieriaus g. 66, Popieriaus g. 58 (Vilniuje) administratoriumi. Butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu metu namo administratoriumi išrinko trečiąjį asmenį, nors biuleteniai klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Taip pat nurodė, kad atrankos metu vienodos formos ir turinio biuleteniai buvo pateikiami visiems gyvenamiesiems namams. Biuletenyje buvo pateikta informacija apie įkainius neišsami, netiksli, taip pat neišsamiai atkleistas siūlomų teikti paslaugų turinys. Mano, kad tokiais biuleteniais paslaugos gavėjai buvo klaidinami apie ieškovų siūlomas paslaugas ir įkainius, balsai taip pat buvo galimai klastojami, todėl prašo atsakovo priimtą įsakymą panaikinti.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovams ginčijant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą, yra remiamasi tik vienu esminiu teiginiu, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti įsakymo, kadangi ieškovams yra nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimo terminas iki 2022-12-31. Ieškovai teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsižvelgė į savo neteisėtai organizuojamą daugiabučio namo administratoriaus atranką, nes ieškovai teisėtai administruoja daugiabutį namą ir jos veiklos administravimas yra pratęstas penkeriems metams (iki 2022-12-31). Atsakovo nuomone, šiuo teiginiu yra klaidinamas teismas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 neįsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl ir nevykdytinas. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra nagrinėjamos 39 panašaus pobūdžio bylos, kuriose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriai skundžia arba visą administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūrą, arba konkretų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Tokiu būdu, piktnaudžiaudami procesu, taikant laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai siekia sustabdyti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūrą. Nurodė, kad nuo 2018-07-11 iki 2018-07-31 Vilniaus mieste organizuota daugiabučių namų, kur nėra įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, administratoriaus skyrimo procedūros. Pasibaigus procedūroms priimtas įsakymas dėl ginčo daugiabučio namo administravimo perdavimo bendrovei, kurią pasirinko patalpų savininkai balsų dauguma. Pažymi, kad butų savininkai, surinkę parašus keisti administratoriui, savo įstatymine teise pasinaudojo tinkamai. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 17 d. priimtas teismo sprendimas, kuriame analogiški motyvai dėl klaidinančios informacijos atmesti. Nurodo, kad jokių butų ir kitų patalpų savininkų skundų namo administratoriumi nėra.

4. Trečiasis asmuo UAB Verkių būstas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, priimdamas įsakymą dėl trečiojo asmens skyrimo daugiabučių namų administratoriumi veikė teisėtai ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi prejudicija Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019. Teismas taip pat sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą, 29 straipsnio 8 punktą, Savivaldybė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją vykdo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.

6. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovų teiginiai apie klaidinamos informacijos teikimą yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai. Iš daugiabučio namo Antavilių g. 7 (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-08-28 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Verkių būstas“ (9 balsai UAB Verkių būstas naudai, 2 balsai UAB ADMI naudai, iš viso įteikta 14 biuletenių) (I tomas, elektroninės bylos lapai 69, 74-84). Tokiu atveju matyti, kad daugiau nei pusė savininkų išreiškė savo valią ir teisėtai pasirinko namo administratorių. Iš daugiabučio namo Popieriaus g. 58 (Vilniuje) patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018-09-18 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB „Verkių būstas“. T. y. daugiau nei pusė savininkų išreiškė savo valią ir teisėtai pasirinko kitą namo administratorių (II tomas, elektroninės bylos lapai 76-86).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apeliantas UAB Mano Būstas Neris (buvęs pavadinimas UAB „Antakalnio būstas”) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2012 m. gegužės 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – CK pakeitimo įstatymas) nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nurodydamas, jog iki 2013-01-01 teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai kokia nors forma dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kuri neatitinka teisinių nuostatų įtvirtintų CK pakeitimo įstatyme. Apeliantas pažymėjo, kad nors tiesiogiai CK ir nebuvo numatyta, tačiau priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ir iki 2013 m. sausio 1 d. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai niekada nebuvo nušalinti nuo klausimų, susijusių su administratoriaus paskyrimu. Jų teisė rinktis administratorių, jį keičiant tiesiog daugumos sprendimu, buvo netgi platesnė ta prasme, kad savininkai galėjo rinktis ir prašyti savivaldybės administracijos paskirti jų norimą administratorių, kai šiuo metu ši savininkų teisė yra apribota pasirinkimu tik iš tų administratorių, kurie yra įtraukti į savivaldybės sąrašą. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 17 punktas (redakcija iki 2015-08-12) aiškiai numatė, jog administratorius pakeičiamas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia patalpų savininkai, priėmę sprendimą pagal CK 4.85 straipsnį.

9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto argumentai dėl klaidinančios informacijos balsavimo biuleteniuose nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo, nes informacija, kurią atsakovė nurodė biuleteniuose apie atrinktus turto administratorius yra jų pačių atsakovei pateikta informacija, neatsižvelgė, kad administravimas yra paslauga, Paslaugų įstatymo 2 str. dalies prasme.

10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra išnagrinėjęs civilinę bylą, turinčią esminės reikšmės teisės aiškinimui ir vertinimui nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-4064-294/2019 kontekste, paneigiančią apelianto argumentus bei turinčią prejudicinį, tiesioginį teisinį ryšį likusiose bylose tarp Administracijos ir administracines daugiabučių paslaugas teikiančių juridinių asmenų.

11. Atsakovė laikosi pozicijos, kad savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. Priešingu atveju tokia padėtis reikštų, jog ieškovai įgytų teisę Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių administravimo veiklą neribotą laiką vykdyti nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 daliai.

12. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 18 punkte yra nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kartu su balsavimo raštu ar šaukiamo susirinkimo dokumentais (balsavimo biuletenis, jeigu organizuojamas balsavimas raštu, arba skelbimas apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkė, jeigu šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas) pateikia butų ir kitų patalpų savininkams Aprašo 8 punkte nurodytą sąrašą. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, jo Administracija, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūrą, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikė gyventojus klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie administratoriaus teikiamas paslaugas, paslaugų kainą, paslaugų pobūdį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

14. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1949 ir 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 (toliau – Įsakymai) ieškovės buvo paskirtos daugiabučių namų Popieriaus g. 58, 66, 106 ir 108, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorėmis. Šie Įsakymai buvo priimti terminuotai 5 metams, tačiau dar iki CK 4.84 straipsnio pakeitimo ir papildymo įsigaliojimo (iki 2013 m. sausio 1 d.). Vien dėl objektyvių priežasčių (per mažo darbuotojų skaičiaus), siekiant užtikrinti nešališką, skaidrų procesą, Administracijos direktorius priėmė 2017 m. gruodžio 28 d. Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ (toliau – 2017 m. gruodžio 28 d. Įsakymas), kuriuo buvo nurodoma, kad Ieškovių įgaliojimai pratęsiami 1 metams, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d., terminuotam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai Administracija 2018 metų liepos mėnesį pradėjo organizuoti masinę administratorių rinkimo procedūrą visame Vilniaus mieste.

15. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Administracija buvo gavusi Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje raginimų, kiek įmanoma operatyviau įvykdyti teisės aktų reikalavimus, tai patvirtina 2017 m. kovo 7 d. raštas Nr. 3-48 „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. 3-200 „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriais Administracija buvo raginama imtis visų priemonių, kad procesas būtų vykdomas, ir atitinkamai pateikta informacija Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje. Šiame rašte buvo akcentuota administratoriaus paskyrimo tvarka: CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog „Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui“.

16. Pažymėtina tai, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. Įsakymas, be kita ko, grindžiamas Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d. bei Papildymo įstatymo nuostatų pagrindu ir tokiu būdu šiuo Įsakymu buvo pratęstas Vilniaus mieste veikiančių bendrojo naudojimo objektų administravimo terminas vieneriems metams, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (imtinai), bet ne ilgiau nei iki Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. Nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai.

17. CK numato, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant šias nurodytas CK nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtino Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas), o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 buvo patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas (toliau – Balsavimo raštu aprašas). Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką (1 punktas) ir yra taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (2 punktas). Tuo tarpu Balsavimo raštu aprašas nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką (1 punktas), šiuo teisės aktu taip pat yra patvirtinta Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio forma (Balsavimo raštu aprašo 1 priedas).

18. Aprašo 4 punkte numatyta, kad asmenis, pretenduojančius teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atrenka savivaldybės vykdomoji institucija. Vykdydama asmenų atranką, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės interneto svetainėje skelbia informaciją dėl administratorių atranką savivaldybės teritorijoje. Administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija yra likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis (Aprašo 17 punktas). Aprašo 18 punktas numato, jog savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kartu su balsavimo raštu ar šaukiamo susirinkimo dokumentais (balsavimo biuletenis, jeigu organizuojamas balsavimas raštu, arba skelbimas apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkė, jeigu šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas) pateikia butų ir kitų patalpų savininkams Aprašo 8 punkte nurodytą sąrašą. Pasirinktu administratoriumi laikomas asmuo, už kurį per butų ir kitų patalpų savininkų pirmąjį balsavimą raštu ar susirinkime balsavo daugiau kaip 50 procentų visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų arba už kurį per pakartotinį butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkime, jeigu pirmasis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar susirinkimas neįvyko, balsavo daugiau kaip 50 procentų balsavime raštu ar susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų (Aprašo 18 punktas).

19. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino CK 4.84 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2013 m. sausio 1 d., konstatuodamas, kad CK 4.84 straipsnio, galiojusio nuo 2001-07-01 iki 2012-12-31, 1 dalyje buvo nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2013-01-01 įsigaliojęs CK pakeitimo įstatymas taikomas administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai, todėl jie turėjo būti perrinkti po įstatymo įsigaliojimo. Taigi, nurodyta įstatymo pataisa ieškovo atžvilgiu netaikytina.

20. Šioje nutartyje (13-18 p.) nurodytos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos iš esmės nustato, jog administracija išimtinai savo nuožiūra iki 2013 m. sausio 1 d. galėjo paskirti administratorių. Kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame teismas konstatavo, jog iki 2013 m. sausio 1 d. nei CK nuostatose, nei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose nebuvo įtvirtintas reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai kokia nors forma dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese. Ši pareiga ir teisė – parinkti ir paskirti administratorių buvo suteikta išimtinai savivaldybei.

21. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, jog tais atvejais, kai administratorius yra paskiriamas terminuotam laikotarpiui ir atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5 metams.

22. 2012-05-10 buvo priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005. Pastarojo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014-07-01. Iki 2014-07-01 turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Aptartų teisės normų analizė leidžia spręsti, jog, pirma, po 2014-07-01 administratoriai turi būti skiriami Aprašo nustatyta tvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią, būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu bei nebūtų susiję su šilumos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais (CK 4.84 straipsnio 7 dalis). Antra, CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Trečia, minėti CK pakeitimai taikomi administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai.

23. Nagrinėjamu atveju 2018 m. gruodžio 12 d. ieškinyje „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo „Dėl UAB „Verkių būstas“ skyrimo daugiabučių namų Antavilių g. 7, Popieriaus g. 58, 66, 106, 108 Vilnius butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo“ (toliau – Ieškinys) bei 2019 m. kovo 1 d. patikslintame ieškinyje „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo „Dėl UAB „Verkių būstas“ skyrimo daugiabučių namų Antavilių g. 7, Popieriaus g. 58, 66, 106, 108 Vilnius butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo“ (toliau – Patikslintas ieškinys), taip pat apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nesant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo bei namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka, nes šis klausimas jau buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, apeliantė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratore yra paskirta 2012 metais, t. y. dar iki 2013 m. sausio 1 d., todėl Ieškovei netaikoma pakeista CK 4.84 straipsnio 4 dalis. Be kita ko, pažymėtina, kad daugiabučių namų administratoriumi paskirtas trečiasis asmuo atsižvelgiant į tų namų butų savininkų pakartotinio balsavimo raštu rezultatus, o butų ir kitų patalpų savininkai atsakovės priimto įsakymo neginčija.

Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu

24. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog balsavimas buvo nesąžiningas. Kaip jau minėta šios nutarties 16 ir 17 p., įgyvendinant CK nuostatas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtino Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 buvo patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas. Pažymėtina, kad Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką (1 punktas) ir yra taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (2 punktas). Tuo tarpu Balsavimo raštu aprašas nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką (1 punktas), šiuo teisės aktu taip pat yra patvirtinta Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio forma (Balsavimo raštu aprašo 1 priedas). Taigi, bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūra yra reglamentuojama centrinės valdžios subjektų priimtais teisės aktais.

25. Apeliantė vertindama daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenius nesutinka su tuo, kad vienodos formos ir turinio biuleteniai yra teikiami visiems gyvenamiesiems namams, neatsižvelgiant į gyvenamojo namo statybos metus ir nusidėvėjimą, pastato tipą, plotą, naudingąjį plotą, šildymo sistemos tipą ir kitus parametrus, kurie yra esminiai, nustatant bendrą konkretaus gyvenamojo namo bendrųjų patalpų administravimo paslaugos kainą. CK 4.84 straipsnio 9 dalis numato, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Vadovaujantis minėta CK nuostata, savivaldybių tarybos turi pareigą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir maksimalų administravimo tarifą. Savivaldybės vykdomoji institucija sprendime (administracijos direktoriaus įsakyme) dėl administratoriaus skyrimo nurodo administruoti skiriamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifą, kuris turi neviršyti savivaldybės nustatyto maksimalaus administravimo tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos patvirtintą bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir tokį, koks nurodytas deklaracijoje ir sąraše, priklausomai nuo daugiabučio namo naudingo ploto (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5, 20, 21 punktai). Tai reiškia, kad asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patys pasiskaičiuoja konkretų administravimo tarifą, jį nurodo deklaracijoje, būtent šis kriterijus turi būti išviešintas gyventojams, priimantiems sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, o savivaldybės, rengdamos administracijos direktoriaus įsakymą dėl administratoriaus skyrimo, nagrinėdamos asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, pateiktus dokumentus, patikrina, kad pretendento siūlomas daugiabučio namo administravimo tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus administravimo tarifo (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5 punktas).

26. Apeliantė nepateikia jokių nei teisinių, nei faktinių argumentų, kurie patvirtintų, jog balsavimo biuleteniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, neatitinka Balsavimo raštu tvarkos 2 priede patvirtintos balsavimo formos, kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų apie balsavimo biuleteniuose nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nevykdė ginčo daugiabučio namo savininkams pasirinkus paslaugos teikėją, priešingai, esant aiškiai išreikštai valiai laikėsi teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų ir priėmė teisėtą įsakymą, kurio pagal ieškovų argumentus, teismas nemato jokio teisinio pagrindo naikinti, todėl konstatuotina, kad pagal surinktus duomenis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymas „Dėl UAB „Verkių būstas“ skyrimo daugiabučių namų Antavilių g. 7, Popieriaus g. 108, Popieriaus g. 106, Popieriaus g. 66, Popieriaus g. 58, Vilnius butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ laikomas teisėtu ir galiojančiu. Dėl šios priežasties ieškovų ieškinys atmestas pagrįstai.

Dėl bylos baigties

27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės UAB Mano Būstas Neris (buvusi UAB „Antakalnio būstas”) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.