Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl nuteistojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 75 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 105 straipsnio 6 punktą (1991-12-03 įstatymo Nr. 1-2061 redakcija), BK 105 straipsnio 6, 7, 12 punktus (1991-12-03 įstatymo Nr. 1-2061 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 6, 8, 10, 12 punktus (1991-12-03 įstatymo Nr. 1-2061 redakcija), BK 105 straipsnio 4, 6, 8, 12 punktus (1991-12-03 įstatymo Nr. 1-2061 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 4, 6, 7, 12 punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 6, 7, 12 punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 4, 6, 7, 8, 12 punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 6, 8, 12 punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 105 str. 6, 8, 12 punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 105 straipsnio 4, 6, 8, 12 punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 105 straipsnio 6, 8, 12 punktus (1997-04-30 įstatymo Nr. VIII-210 redakcija), BK 105 straipsnio 2, 6, 7, 8, 12 punktus (1997-04-30 įstatymo Nr. VIII-210 redakcija), BK 281 straipsnio 1 dalį, BK 227¹ straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 234 straipsnio 1 dalį, BK 234 straipsnio 2 dalį, BK 235 straipsnį, BK 281 straipsnio 2 dalį, BK 272 straipsnio 2 dalį, BK 272 straipsnio 3 dalį, BK 273 straipsnio 2 dalį, BK 16 straipsnio 1 dalį ir 273 straipsnio 3 dalį, BK 273 straipsnio 3 dalį, BK 206 straipsnį, BK 278 straipsnio 2 dalį, BK 204 straipsnį, BK 234¹ straipsnio 3 dalį (1996-06-27 įstatymo Nr. 1-1411 redakcija), BK 271 straipsnio 2 dalį. BK 42 straipsnio 2 dalies pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė bausmė V. J. paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu ir 48000 Lt (400 MGL) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti kalėjime. Dėl kaltinimo, numatyto BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 2, 4, 6, 10, 12 punktuose (1998-12-21 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija) V. J. išteisintas, nesant jo veikloje šio nusikaltimo sudėties.

Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu V. J. apeliacinis skundas atmestas. Nuosprendis įsiteisėjo 2002 m. rugsėjo 26 d.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nutartimi V. J. veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 6 punktą (1991-12-03 įstatymo Nr. 1-2061 redakcija), perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 235 straipsnį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 258 straipsnio 2 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 281 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 189 straipsnio 2 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 189 straipsnio 2 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 273 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 181 straipsnio 2 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį ir 273 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 21 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 273 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 181 straipsnio 3 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 23 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 234¹ straipsnio 3 dalį (1996-06-27 įstatymo Nr. 1-1411 redakcija), perkvalifikuota į 2000 m. BK 254 straipsnio 2 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį; veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 281 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į 2000 m. BK 189 straipsnio 1 dalį. BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu subendrinus šias paskirtas bausmes su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 75 straipsnį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 105 straipsnio 7 punktą (1991-12-03 įstatymo Nr. 1-2061 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 6, 8, 10, 12 punktus (1991-12-03 įstatymo Nr. 1-2061 redakcija), BK 105 straipsnio 4, 8 punktus (1991-12-03 įstatymo Nr. 1-2061 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 4, 7 punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 7 punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 4, 6, 7, 8 punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8 punktą (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 105 str. 8 punktą (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 105 straipsnio 4, 8, punktus (1995-06-08 įstatymo Nr. 1-962 redakcija), BK 105 straipsnio 8 punktą (1997-04-30 įstatymo Nr. VIII-210 redakcija), BK 105 straipsnio 2, 7, 8 punktus (1997-04-30 įstatymo Nr. VIII-210 redakcija), BK 227¹ straipsnio 2 dalį (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 234 straipsnio 1 dalį, BK 206 straipsnį, BK 204 straipsnį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė bausmė V. J. paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime. Panaikintos V. J. paskirtos papildomos bausmės – viso jam priklausančio turto konfiskavimas ir bauda. V. J. areštuotas turtas nukreiptas civilinių ieškinių padengimui. Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžio nuteistajam V. J. nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK105 straipsnyje, kvalifikuojantys požymiai – 6 ir 12 punktai.

Bausmės vykdymo pradžia – 1998 m. liepos 8 d. Kalėjime atlikęs 20 metų 4 mėnesių 19 dienų bausmę (Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2018 m. gruodžio 31 d. teikimo pateikimo metu).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimas dėl nuteistojo V. J. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti. Teikime nurodoma, jog nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, tačiau stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Nuteistasis, bendraudamas su administracijos darbuotojais, yra mandagus ir taktiškas. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais geri. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jos netoleruoja. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir draugais skambindamas telefonu, susirašydamas laiškais, susitikdamas pasimatymų metu. Buityje nuteistasis tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta žaisti stalo žaidimus, sportuoti, skaityti knygas, periodinę spaudą, žiūrėti TV laidas, domisi visuomenėje vykstančiais procesais, neabejingas savo ateičiai, dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: „Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas“, savišvieta, kultūrinė veikla“; „ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse“; „Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje“. Bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą baustas (2012-08-10 skirta nuobauda – papeikimas už tai, kad nenustatytu laiku naudojosi kompiuteriu), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas. Nuteistasis į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, kalėjime vertinamas gerai. Pagal Buhalterinės apskaitos skyriaus išduotą pažymą nuteistasis vykdomųjų raštų neturi. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, tačiau įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Atliekant pirminį smurto rizikos įvertinimą nustatyti kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su nusikalstamu elgesiu: ankstesni smurtiniai veiksmai bei jų raiška jauname amžiuje, sunkumai vaikystėje, savivokos stoka, stiprios negatyvios nuostatos, pateisinančios nusikalstamą elgesį. Nusikalstamo elgesio riziką taip pat didina nuteistojo nemotyvuotumas siekti resocializacijos, atsakomybės perkėlimas, kitų kaltinimas. Nors ir kaltę pripažįsta, tačiau kaltas nesijaučia. Pastebima, jog prarandama kontrolė, siekiant kontroliuoti aplinką, linkęs pasielgti agresyviai kitų atžvilgiu ar nukreipti agresiją į save. Nuteistasis yra orientuotas išskirtinai į savo poreikių patenkinimą, todėl, nematant naudos sau, pataisos nesiekia. Intervencines priemones nuteistasis mato išskirtinai, kaip neįpareigojantį užimtumą. Nuteistasis pasižymi poreikiu būti dėmesio centre, lengvai įsivelia į dviprasmiškas situacijas, dėl ko kyla nesutarimai su aplinkiniais. Nuteistasis pasižymi išreikštu poreikiu dėmesiui, nenoru priimti taisyklių. Dažnai jaučiasi vienišas, nusivylęs gyvenimu, savimi ir aplinkiniais. Manipuliaciniu elgesiu išsireikalaujantis dėmesio. Nuteistasis įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Esminių elgesio pokyčių per buvimo įstaigoje laikotarpį, nestebima. Asmeninės naudos pokyčiuose nematantis, resocializacijos procese dalyvautų, jei matytų tame asmeninę naudą. Esant nuteistajam palankioms sąlygoms, yra tikimybė, kad jis bendradarbiaus su darbuotojais, tačiau atsiradus apribojimams, taisyklėms, nuteistasis išliks negatyvus jį prižiūrinčio personalo atžvilgiu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į teikimą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. J. prašymas leisti toliau jo atžvilgiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, o ne pataisos namuose.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir, kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, privaloma atsižvelgti ne tik į formalias sąlygas, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BVK 165 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistasis V. J. atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes jis yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime (bausmės vykdymo pradžia – 1998 m. liepos 8 d., šiuo metu jau yra atlikęs daugiau kaip 20 metų laisvės atėmimo bausmės), taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo. Vis dėlto, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų švelninimo nuteistajam, privaloma atsižvelgti ne tik į formalias sąlygas, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, paties nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr.: 1S-507-628/2012, 1S-249-312/2013, 1S-29-562/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose nuteistųjų teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos didesnės galimybės bendrauti tarpusavyje, palaikyti glaudesnius ryšius su išoriniu pasauliu, todėl asmenys, atliekantys bausmę pataisos namuose, privalo būti padarę išvadas dėl padarytais nusikaltimais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikus bausmę, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Svarbu, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet ir savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.

Susipažinęs su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimu ir nuteistojo V. J. asmens byla, teismas daro išvadą, kad nuteistasis įkalinimo įstaigos administracijos iš esmės charakterizuojamas teigiamai, kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo, mandagus ir taktiškas su administracijos atstovais. Nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, kalėjime vertinamas gerai. Jo santykiai su kitais nuteistaisiais yra geri. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, draugais skambindamas telefonu, susirašydamas laiškais, susitikdamas pasimatymų metu. Buityje tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta žaisti stalo žaidimus, sportuoti, skaityti knygas, periodinę spaudą, žiūrėti TV laidas, domisi visuomenėje vykstančiais procesais, neabejingas savo ateičiai, dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: „Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas“, savišvieta, kultūrinė veikla“; „ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse“; „Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje“. Nuteistasis į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai (a. b. 3 t., b. l. 196). Pagal Buhalterinės apskaitos skyriaus išduotą pažymą nuteistasis vykdomųjų raštų neturi (a. b. 3 t., b. l. 194). Bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą baustas (2012-08-10 skirta nuobauda – papeikimas už tai, kad nenustatytu laiku naudojosi kompiuteriu (a. b. 3 t., b. l. 126), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Teismas teigiamai vertina aukščiau nurodytas aplinkybes.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad nors nuteistasis savo kaltę pripažįsta, tačiau kaltas nesijaučia. Iš asmens bylos matyti, jog V. J. bausmės atlikimo metu baustas vieną kartą, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, tačiau įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą, be to, V. J. per daugiau kaip 20 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų buvo skatintas vos tris kartus (a. b. 3 t., b. l. 154, 180, 188). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologinės tarnybos išvadoje konstatuota, kad atliekant pirminį smurto rizikos įvertinimą nustatyti kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su nusikalstamu elgesiu: ankstesni smurtiniai veiksmai bei jų raiška jauname amžiuje, sunkumai vaikystėje, savivokos stoka, stiprios negatyvios nuostatos, pateisinančios nusikalstamą elgesį. Nusikalstamo elgesio riziką taip pat didina nuteistojo nemotyvuotumas siekti resocializacijos, atsakomybės perkėlimas, kitų kaltinimas. Nurodyta ir tai, jog pastebima, kad nuteistasis prarasdamas kontrolę, siekiant kontroliuoti aplinką, linkęs pasielgti agresyviai kitų atžvilgiu ar nukreipti agresiją į save. Dažnai jaučiasi vienišas, nusivylęs gyvenimu, savimi ir aplinkiniais. Manipuliaciniu elgesiu išsireikalaujantis dėmesio. Nuteistasis įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Esminių elgesio pokyčių per buvimo įstaigoje laikotarpį, nestebima. Asmeninės naudos pokyčiuose nematantis, resocializacijos procese dalyvautų, jei matytų tame asmeninę naudą. Esant nuteistajam palankioms sąlygoms, yra tikimybė, kad jis bendradarbiaus su darbuotojais, tačiau atsiradus apribojimams, taisyklėms, nuteistasis išliks negatyvus jį prižiūrinčio personalo atžvilgiu (a. b. 3 t., b. l. 193). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad tik atliekant tolesnį nuteistojo V. J. elgesio stebėjimą ir jo pastangų vertinimą, bus galima spręsti, ar nuteistojo elgesio pokyčiai yra nuoširdūs, ilgalaikiai, paremti kritišku savo veiksmų vertinimu ir leidžiantys daryti neabejotinas išvadas, kad nuteistasis tikrai yra vertas būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui.

Nagrinėjamu atveju taip pat akcentuotina, kad V. J. buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos net septynis kartus už nusikaltimus, kurie yra priskiriami labai sunkių ir itin pavojingų žmogaus gyvybei ir sveikatai, o tuo pačiu – ir visuomenei, nusikaltimų kategorijai, sukėlę absoliučiai negrįžtamas pasekmes. Padarytų nusikaltimų turinys įrodo itin pavojingą nuteistojo elgesį. V. J. teistas už kelių asmenų nužudymą. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinėje išvadoje pažymėta, kad nuteistasis yra orientuotas išskirtinai į savo poreikių patenkinimą, todėl, nematant naudos sau, pataisos nesiekia, intervencines priemones nuteistasis mato išskirtinai, kaip neįpareigojantį užimtumą. Akcentuojama tai, kad nuteistasis pasižymi nenoru priimti taisyklių, poreikiu būti dėmesio centre, lengvai įsivelia į dviprasmiškas situacijas, dėl ko kyla nesutarimai su aplinkiniais (a. b. 3 t., b. l. 193). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo metu dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo V. J. asmenybės pavojingumas yra tiek sumažėjęs, kad tolesnę bausmę šiuo metu jis galėtų atlikti švelnesnio režimo sąlygomis pataisos namuose. Be to, teismas pažymi, kad nuteistojo pozicija dėl perkėlimo į pataisos namus yra neigiama, kadangi pats nuteistasis V. J. prašymu kreipėsi į teismą, kad būtų leista ir toliau jo atžvilgiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, o ne pataisos namuose. Darytina išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų švelninimas šiuo metu būtų teisingas ir proporcingas tiek nuteistojo asmenybei, jo elgesiui nusikaltimų padarymo ir bausmės atlikimo metu, tiek atitiktų visuomenės ir ypač nukentėjusiųjų lūkesčius.

Teismas, įvertinęs visų reikšmingų aplinkybių visumą, nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, daro išvadą, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nuteistasis iš tiesų pasikeitė, kad jo asmenybės pavojingumas yra tiek sumažėjęs, jog jis jau gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimas V. J. šiuo metu neužtikrintų baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties įgyvendinimo, menkintų tiek nukentėjusių asmenų, tiek visuomenės teisėtus lūkesčius, kad kaltas asmuo atliktų jam paskirtą bausmę, o nesavalaikis bausmės sąlygų švelninimas, ignoruojant nuteistojo nusikalstamų veikų ir jų padarinių pavojingumą, pažeistų visuomenės orumą ir saugumo jausmą. Dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lukiškių tardymo – izoliatoriaus teikimo dėl nuteistojo V. J. perkėlimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į pataisos namus tolesnei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmei atlikti.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.