- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 1S-249-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-249-312/2013
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2013 m. kovo 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties, kuria buvo netenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau tekste – Lukiškių TIK) teikimas dėl nuteistojo V. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 16 str. 2 d. 272 str. 3 d., 271 str. 4 d., 18 str. 4 d. 105 str. 8 p., 206 str., 278 str. 2 d., 42 str. 2 d. laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisintas.
Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis pakeistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. V. B. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 272 str. 3 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d., iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 4 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. 105 str. 8 p. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 str. 6 d. 129 str. 2 d. 9 p., iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 278 str. 2 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. Šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str., 300 str. 1 d., ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Lietuvos Apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis pakeista, veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. 105 str. 8 p. perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 129 str. 2 d. 9 p., nuteistajam paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Nuteistasis V. B. bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d., paprastoje grupėje.
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. sausio 25 d. Lukiškių TIK pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą dėl nuteistojo V. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolimesnei bausmei atlikti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi Lukiškių TIK teikimo netenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad V. B. elgesys, atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, yra vertinamas patenkinamai, jis yra linkęs smulkiai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Jo padaryti nusikaltimai yra itin sunkūs, sukėlę sunkias neigiamas pasekmes. Savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų ilgą laiką nepripažino. Nuteistasis 1999 metais buvo įtrauktas į linkusių pabėgti asmenų įskaitą, iš kurios buvo išbrauktas tik 2011 m. kovo 10 d. Žemesnės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad V. B. yra linkęs pažeidinėti bausmės atlikimo kalėjime režimą ir ši jo savybė turėtų galimybę dar labiau pasireikšti švelnesnio režimo pataisos namuose bei turėtų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems pataisos namuose, vertina, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas nėra tiek sumažėjęs, kad tolesnę bausmę šiuo metu galėtų atlikti švelnesnio režimo pataisos įstaigoje.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį ir tenkinti jo apeliacinį skundą.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis kasdien bendrauja su kalėjimo administracijos atstovais ir jeigu jo elgesys bent truputį keltų abejonių, administracija net neteiktų teikimo teismui, be to, jam būtų atimta teisė dirbti, jis nebūtų išleidžiamas iš kameros į jokius užsiėmimus. Nuteistasis teigia, kad per keturiolika laisvės atėmimo metų niekada nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, nuolankiai atlikinėjo visus administracijos nurodymus. Asmenys, kurie kasdien bendrauja su nuteistuoju, susidarė objektyvią nuomonę apie jį, dėl ko ir buvo parašyta teigiama charakteristika apie nuteistąjį.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo dalyvaujantis visuomeniniame gyvenime, lankantis vykstančius užsiėmimus, užimtumo programas, paskaitas bei kursus. Yra gavęs garbės raštus, pagyrimus, apdovanojimus. Nurodo bendraujantis su kalėjimo kapelionu, dalyvaujantis Šventojo Rašto skaitymuose. Teigia besilankantis pas psichologą jau penkerius metus, o kai jo kalėjime nebuvo, jis pats skaitė psichologinę literatūrą. Psichologas taip pat pateikė apie nuteistąjį teigiamą išvadą. Nuteistasis nurodo palaikantis ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, norėtų artimiau su jais bendrauti, tačiau kalėjimo sąlygomis tai neįmanoma. Būtent dėl bendravimo su artimaisiais ir draugais jis du kartus yra baustas už telefono turėjimą, tačiau nelaiko šių prasižengimų baisiais nusikaltimais. Nuteistasis nurodo, kad niekada nėra pasipriešinęs, užsipuolęs ar išsišokęs budinčiųjų ar kitų kalėjimo darbuotojų. Visi pareigūnai nuteistąjį žino kaip nuolankų, mandagų ir neagresyvų kalinį. Kai tik reikia bendrauti su atvykusiais svečiais, jie visada atvedami į nuteistojo kamerą, nes administracija žino, kad jis nesukels jokių problemų. Nuteistasis taip pat nurodo, kad už gerą elgesį ir nepriekaištingą darbą yra gavęs tris paskatinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo vertinimu, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad neva jis per vėlai pradėjo gailėtis dėl padarytų veikų ir tik siekdamas perkėlimo į pataisos namus. Tokia išvada prieštarauja net nuteistojo byloje duotiems parodymams, kur jis pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis nuo pirmos nusikaltimo dienos suvokė ką padarė ir jau tyrimo metu pripažino savo kaltę. Nuteistojo nuoširdus prisipažinimas užfiksuotas ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje. Paskutinio žodžio metu nuteistasis nurodo atsiprašęs aukos artimųjų bei išreiškęs apgailestavimą. Jis turėjo pakankamai laiko įvertinti savo gyvenimo klystkelius, supranta, kad jo padarytas nusikaltimas yra baisus, o jis yra nuteistas pagrįstai, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, o žemesnės instancijos teismo teiginys, kad jis nepripažįsta savo kaltės, yra nepagrįstas.
Skunde nurodoma, kad yra daug kitų asmenų, kurie bausmės atlikimui iki gyvos galvos buvo perkelti į pataisos namus, nors jie yra padarę panašaus pobūdžio nusikaltimus, kur net aukų skaičius yra didesnis. Be to, įstatymai draudžia asmenį už tą patį nusikaltimą bausti du kartus. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, galės geriau pasirūpinti savo sveikata, pabūti gryname ore, pasigaminti sau maisto, kas senstančiam žmogui labai daug reiškia. Jam būtų suteikta galimybė bendrauti su artimaisiais ne per barjerus, o gyvai. Šiuo metu nuteistasis mato tik vieną tikslą – tapti doru piliečiu, išmokėti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 165 str. 1 d. nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Vadovaujantis minėto BVK straipsnio nuostatomis, teismas sprendimą perkelti nuteistąjį į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą priima, atsižvelgęs į jo elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas. Tačiau, kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, privaloma atsižvelgti ne tik į formalias sąlygas, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo V. B. asmens byla sprendžia, kad daryti tokią išvadą nuteistojo atžvilgiu dar anksti. Kaip matyti iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos asmens bylos medžiagos, nuteistasis V. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje, bausmės atlikimo metu jis buvo du kartus baustas drausmine tvarka už itin grubius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus: Lukiškių TIK direktoriaus 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu baustas už tai, kad pas jį kameroje, po čiužiniu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Motorola” su pakrovėju, knygų lentynoje rastos dar trys SIM kortelės, už ką paskirta nuobauda - uždarymas į karcerį dešimčiai parų; Lukiškių TIK direktoriaus 2008 m. vasario 13 d. nutarimu nuteistasis taip pat nubaustas už tai, kad jis su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną „Nokia”, už ką jam paskirta nuobauda - uždarymas į karcerį penkiolikai parų. Nuteistojo asmens bylos medžiaga leidžia pagrįstai spręsti, kad V. B. yra linkęs daryti ir smulkius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, dėl ko su pastaruoju ne kartą buvo profilaktiškai kalbamasi (2002 m. spalio 24 d. (asmens bylos t. 1, b. 224), 2003 m. liepos 9 d. (asmens bylos t. 2, b. l. 1), 2004 m. kovo 5 d. (asmens bylos t. 2, b. l. 32), 2005 m. gruodžio 5 d. (asmens bylos t. 2, b. l. 95)). Pabrėžtina, kad kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš asmens byloje esančio Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2009 m. spalio 26 d. rašto, prokuratūros turimais duomenimis V. B. naudojosi neteisėtai įgytu mobilaus ryšio telefonu, planuodamas galimus kalėjimo režimo pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atlikimo metu. Be to, V. B. dar 1999 metais buvo įtrauktas į linkusių pabėgti asmenų įskaitą. Iš minėtos įskaitos nuteistasis buvo išbrauktas Lukiškių TIK direktoriaus įsakymu tik 2011 m. kovo 10 d., t. y., vertinant viso nuteistojo atliktos bausmės laikotarpio aspektu, dar pakankamai neseniai.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, joje pagrįstai nuteistojo požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas, savo elgesio vertinimo aspektu įvertintas prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas bei nuoširdus gailėjimasis. Nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, neva nuteistasis nuo pirmos nusikaltimo dienos suvokė ką padarė ir jau tyrimo metu pripažino savo kaltę. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių teismų procesinių sprendimų, nuteistasis kunigo R. M. nužudymo bylos teisminio nagrinėjimo metu kėlė įvairias versijas, bandė sumenkinti savo vaidmenį, pateikdamas apeliacinį skundą prašė jį išteisinti dėl padarytų veikų. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens byloje esančiose 2003-2008 metinėse charakteristikose (asmens bylos t. 2, b. l. 56, 68, 130, 131, 179, t. 3 b. l. 32) taip pat nurodyta, kad savo kaltės jis nepripažįsta, be to, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartyje konstatuota, kad dar 2012 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu nagrinėjant teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, jis nors ir nurodė, jog pripažino savo kaltę bei gailisi, tačiau akcentavo, jog jis nieko nenužudė, jis norėjo apvogti savo draugą R. M., siekdamas naudos sau, norėjo geriau gyventi, tačiau įvyko toks nesusipratimas ir gavosi taip, kad jį nužudė kiti, jis tik nuvedė žudikus. Be to, aplinkybė, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino 2009 m. vasario 17 d., o 2009 m. kovo 26 d. jau pateikė kalėjimo direktoriui prašymą spręsti klausimą dėl jo perkėlimo į pataisos namus, kelia abejonių dėl V. B. prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumo padarius nusikalstamas veikas. Vis dėlto pažymėtina, kad dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas nuteistasis jau kurį laiką išlieka nuoseklus, ką liudija ir Lukiškių TIK 2012 m. sausio 25 d. teikimo turinys.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, didžiąją bausmės atlikimo kalėjime laikotarpio dalį kalėjimo administracija nuteistojo elgesį vertino patenkinamai, apie nuteistojo elgesio pokyčius į gerąją pusę, teigiamą jo elgesio vertinimą pasisakyta tik nuo 2011 m. balandžio 8 d. teikiamose charakteristikose. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. V. B. dirba Valstybės įmonės prie Pravieniškių pataisos namų Vilniaus gamybos bare, skalbyklos darbuotoju. Nusiskundimų dėl darbo kokybės ir tvarkos negauta. Nuteistasis yra tris kartus skatintas, kas taip pat teigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog nuteistasis dalyvauja įvairiose organizuojamose socialinės reabilitacijos programose – laisvalaikio užimtumo, nuteistųjų iki gyvos galvos asmenybės transformacijos ir visuomenės požiūrio į nuteistuosius keitimo, narkomanijos ir ŽIV prevencijos, savižudybių prevencijos, skaito grožinę, filosofinę literatūrą, dalyvauja mezgančių nuteistųjų socialiniame projekte, dalyvauja Šventojo Rašto skaitymuose, dažnai bendrauja su kapelionu, asmeninių pokalbių metu bendrauja su kalėjimo psichologu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pritartina apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog V. B. atžvilgiu pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, atliekamos kalėjime, tikslai dar nėra pasiekti, kol kas dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė ir yra saugu sušvelninti pastarajam atliekamos bausmės režimo sąlygas ir jį perkelti į pataisos namus. Aukštesnės instancijos vertinimu, tik atlikus papildomą nuteistojo elgesio stebėjimą ir vertinimą, bus galima patikimai spręsti, kad nuteistojo V. B. teigiami elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai, ir kad jį iš kalėjimo galima perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Taigi, Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis, kuria atmestas Lukiškių TIK teikimas dėl nuteistojo V. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimą, yra teisėta ir pagrįsta, procesinis sprendimas priimtas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d. nuostatų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.