- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- 1S-29-562/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- A. A.
Pranešėja Rosita Patackienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-29-562/2014
Teisėjas Alenas Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. sausio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Leonardos Gurevičienės,
sekretoriaujant Linai Žalaitei, dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei, nuteistojo gynėjui adv. Anatolijui Svilai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas dėl nuteistojo A. A. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 16 str. 2 d., 104 str., 129 str. 2 d. 6 p., 187 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 11 p. p., 146 str. 1 d., 294 str. 1 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Be to, A. A. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 25 str. 4 d. ir 253 str. 2 d., 25 str. 4 d. ir 234 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 7 p.(2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 138 str. 1 d., 25 str. 4 d. ir 187 str. 2 d., 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 180 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 289 str., 25 str. 4 d. ir 187 str. 2 d., 25 str. 4 d. ir 178 str. 1 d., 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 129 str. 5 p., 6 p., 9 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 p. ir 289 str., 25 str. 4 p. ir 180 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 11 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Šalies argumentai
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija 2013 m. spalio 18 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nuteistojo iki gyvos galvos A. A. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmestas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas dėl nuteistojo A. A. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimą.
Nuteistasis A. A. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį ir tenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą dėl jo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti. Nurodo, kad su apylinkės teismo nutartimi nesutinka, nes ji yra neteisinga, teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.
Nuteistasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skatintas 2 kartus. Pasak nuteistojo, tokiam tvirtinimui prieštarauja faktas, kad bausmės atlikimo metu kalėjime jis yra turėjęs 12 papildomų trumpalaikių pasimatymų, kurie buvo suteikiami remiantis BVK 140 str. 1 d. 5 p. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad remiantis BVK 140 str. 1 d. 1 p. 2010-12-16 jis gavo padėką už tokį pat elgesį. Taigi, per visą bausmės atlikimo laikotarpį už nepriekaištingą elgesį A. A. yra skatintas 14 kartų. Nuteistasis pažymi, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuobauda jam buvo skirta pagal BVK 142 str. 1 d. 1 p. kaip švelniausia ir panaikinta remiantis BVK 140 str. 1 d. 5 p. prieš terminą kaip paskatinimas, vėlgi už nepriekaištingą elgesį.
Nuteistasis mano, kad tvirtinimui, jog jis į socialines priemones reaguoja patenkinamai, prieštarauja Lukiškių TI-K teikime esanti charakteristika, kad jis į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis dalyvauja visose socialinės reabilitacijos programose, kurios taikomos Lukiškių TI-K, daugumoje jų pats išreiškė norą dalyvauti, o prie mezgančių nuteistųjų bei „Dovanų banko“ socialinių projektų jis yra prisidėjęs ir padedant juos organizuoti.
Nuteistasis pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, jog prokurorė siūlė teikimo netenkinti ir nurodė, kad A. A. nuteistas už itin žiaurius nusikaltimus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tokie prokurorės motyvai prieštarauja BVK 165 str., kuris ir skirtas nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, t. y. už sunkius nusikaltimus, taip pat LR Generalinio prokuroro 2006-08-07 įsakymo Nr. 1-154 67 ir 68 p. nuostatoms, LR Konstitucijos 31 str. 5 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos protokolo Nr. 7 4 str. 1 d.
Nuteistasis pažymi, kad BVK 165 str. 1 d. yra nurodyti trys pagrindai svarstant galimybę nuteistąjį laisvės atėmimu iki gyvos galvos perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą: 1) nuteistasis turi būti atlikęs 10 metų bausmės; 2 ) atsižvelgiama į jo elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus; 3) kai yra kalėjimo administracijos teikimas. Pasak nuteistojo, apie jokias skundžiamoje nutartyje nurodytas teismo teises – pareigas, asmens padarytų nusikaltimų vertinimą, paskirtos bausmės tikslus nėra net užsiminta. Pasak nuteistojo, tam prieštarauja teismo teiginys, kad A. A. yra atlikęs 12 metų bausmės kalėjime, charakterizuojamas teigiamai, kaip nekeliantis jokių problemų per visus įkalinimo metus, ir esant kalėjimo administracijos teikimui. Nuteistasis nurodo, kad tam prieštarauja ir precedentas, kuriuo tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė analogiškus neišleidimo motyvus, kaip neatitinkančius BVK 165 str. 1 d. ir išleido nuteistąjį toliau bausmę atlikti pataisos namuose (T-473-716/2013).
Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis ne siekia palengvinti bausmės atlikimo sąlygas, o nori turėti daugiau galimybių gauti darbą, siekti mokslų, ko nesuteikia Lukiškių TI-K dėl per didelio tokių nuteistųjų skaičiaus kalėjime, skirtingai nei pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Taigi įstatymas numato minimalų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laiką, po kurio, esant kitoms būtinoms sąlygoms, nuteistasis gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus. Nuteistasis A. A. atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes jis yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia 2002-01-08), taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas. Tačiau, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, iš BVK 165 str. 1 d. konstrukcijos aiškiai matyti, kad teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija 2013 m. spalio 18 d. teikime nurodė, kad nuteistojo A. A. elgesys atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra vertinamas teigiamai, jis lanksčiai prisitaiko prie esamų sąlygų, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Nuteistasis noriai dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose, lanko sporto salę, nedirba, darbas siūlytas nebuvo. Nuteistasis sugeba įvertinti pasekmes, priimti sprendimus, išlaikant savo autoritetą ir patikimumą. Esant problematiškai situacijai nuteistojo elgesys nesukels nepageidaujamų reiškinių. A. A. socialiniai ryšiai geri, jis yra sistemingai lankomas, artimieji remia materialiai. Į socialines priemones nuteistasis reaguoja patenkinamai. Nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, yra pasirengęs keisti aplinką, gebantis įsitvirtinti socialiai (teikimo medžiagos l. 2-3). Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus 2013 m. spalio 8 d. charakteristikos apie A. A. matyti, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose: Nuteistųjų resocializacijos programoje, Nuteistųjų iki gyvos galvos asmenybės transformacijos ir visuomenės požiūrio į nuteistuosius keitimo programoje, Kompiuterinio raštingumo programoje, Nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje. Nuteistasis lanko „Biblijos skaitymo“ grupę, dalyvauja Lietuvos kalinių globos draugijos organizuojamoje programoje „Dovanų bankas“, gamina kilimėlius. Nuteistasis dalyvavo krikščioniškoje programoje „ALFA“, mezgančiųjų nuteistųjų socialiniame projekte (teikimo medžiagos l. 4). Iš asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu A. A. 2012 m. spalio 31 d. baustas papeikimu už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kad būdamas kameroje uždengė naktinį apšvietimą (asmens bylos t. 5. l. 45), tačiau nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. A. A. 2010 m. gruodžio 15 d. už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei stropų darbą buvo paskatintas padėka (asmens bylos t. 4. l. 155), 2013 m. liepos 4 d. už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas panaikinant prieš terminą paskirtą minėtą papeikimą (asmens bylos t. 5. l. 82). Taigi, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, šie duomenys patvirtina, kad jis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką (beveik 12 metų) skatintas buvo tik du kartus. A. A. papildomi trumpalaikiai pasimatymai su artimais giminaičiais buvo suteikti ne kaip paskatinimas pagal BVK 140 str. 1 d. 5 p., o vadovaujantis BVK 94 str. 7 d. nuostatomis socialiniams ryšiams palaikyti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, privaloma atsižvelgti ne tik į formalias sąlygas, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. ir 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiais neginčijamai įrodyta, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, naudodamasis šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, A. A. kartu su kitais jo nariais žudė žmones, nužudymai žiaurūs, dalis nužudytųjų kūnų supjaustyti, o kūno dalys sudegintos, siekiant nusikaltimus nuslėpti. Nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų ir iš keršto. Pažymėtina, kad A. A. dviem teismo nuosprendžiais nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis iki gyvos galvos už itin sunkius ir žiaurius nusikaltimus, kurie sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus 2013 m. spalio 8 d. charakteristikos apie A. A. matyti, kad nuteistasis savo kaltės nusikaltimuose, už kuriuos yra nuteistas, nepripažįsta (teikimo medžiagos l. 4). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina A. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės tikslai yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų darymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimas. Skiriant bausmę, teisingumo principas užtikrinamas individualizuojant bausmes, t. y. už konkrečią nusikalstamą veiką konkrečiam asmeniui parenkant bausmę. Skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, svarbus yra ir visuomenės interesas. Žiūrint į bausmę šiuo aspektu svarbios nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.
Pažymėtina, kad nepaisant Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimo dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti, galutinį sprendimą, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, priima teismas. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog nuteistasis dalyvauja įvairiose organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, sportuoja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nes šios aplinkybės patvirtina teigiamą A. A. paskirtos bausmės poveikį. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atliktos bausmės laiką, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė ir yra saugu sušvelninti atliekamos bausmės režimo sąlygas.
Vertinant nuteistojo argumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinio sprendimo (bylos T-473-716/2013), kaip precedento taikymo nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu”.Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis minėta nutartimi.
Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas priėmė teisės aktų nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.