- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- e2-3635-940/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01339-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- L. D.
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė, Silvija Streikutė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovei L. D., dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, ir atsakovės L. D. priešieškinį ieškovui N. D., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-61-488/2016, priteisto išlaikymo dydį ir nepilnametei dukrai A. D., gim. 2005 m. liepos 20 d., priteisti išlaikymą iš atsakovės po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio reikalavimų susijusių su dukra A. D. atsisako ir šią bylos dalį prašo nutraukti.
Šalies argumentai
Ieškinyje, teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo išaugo mergaitės poreikiai, padidėjo kainos, todėl priteisto išlaikymo nebeužtenka. Gera valia atsakovė dukros neišlaiko, visiškai su mergaite nebendrauja apie ketverius metus ir neprisideda prie išaugusių mergaitės poreikių. Su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Tarp dukros ir tėvo yra glaudus ryšys, mergaitė gerai jaučiasi ieškovo šeimoje, todėl nėra jokio pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytą mergaitės gyvenamąją vietą. A. D. bijo atsakovės ir nesutinka su mama bendrauti.
Atsakovė L. D. su ieškiniu nesutinka, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš dalies pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-61-488/2016, ir nustatyti A. D., gim. 2005 m. liepos 20 d., gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai A. D. išlaikymą po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę L. D., nustatyti jos siūlomą ieškovo ir nepilnametės dukros A. D. bendravimo tvarką.
Priešieškinio reikalavimų susijusių su dukra A. D. atsisako ir šią bylos dalį prašo nutraukti.
Pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė nurodė, kad A. D. pas ieškovą nėra sudaromos tinkamos sąlygos vystytis, augti. Nors su dukra nebendravo apie ketverius metus, tačiau planuoja atkurti ryšį. Gyvena vieno kambario bute su visais patogumais, kuris priklauso atsakovės tėvui, todėl mergaitei bus užtikrinta saugi gyvenamoji vieta ir aplinka. Teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrai išlaikyti per mėnesį reikia 400 Eur, todėl sumažina savo reikalavimus ir pakeitus mergaitės gyvenamąją vietą prašo iš ieškovo priteisti 200 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
Jei teismas atmestų priešieškinį dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo prašo nustatyti jos ir dukros A. D. bendravimo tvarką, kuri išdėstyta priešieškinyje.
Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje, teismo posėdžio metu atstovas palaikė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nesutinka, kad A. D. gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su motina. Įvertinus motinos ir dukros santykius mano, kad turėtų būtų nustatyta ne maksimali, o tokia bendravimo tvarka, kuri leistų atkurti atsakovės ir A. D. tarpusavio emocinius ryšius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje pateiktų, „Liteko“ informacinėje sistemoje esančių duomenų, civilinės bylos Nr. 2-61-488/2016 duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu buvo nutraukta ginčo šalių santuoka. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. vasario 29 d. Nutraukus santuoką A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o A. D., gim. (duomenys neskelbtini), su tėvu. Bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nutraukus santuoką teismo sprendimu nustatyta nebuvo.
Teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu priteisė iš N. D. 120 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai A. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės bei 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius. Iš L. D. priteisė 120 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai A. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 29 d. iki jos pilnametystės.
2016 m. vasario 2 d. ieškovui ir atsakovei buvo išduoti vykdomieji raštai dėl priteisto išlaikymo išieškojimo. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdomieji raštai buvo perduoti vykdyti antstoliams.
L. D. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-435-978/2016, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis dukters A. D. atžvilgiu. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir L. D. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinio elgesio dukros A. D. atžvilgiu. Jai skirtas įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
2019 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi, nustačius pavojų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.254 straipsnio 3 punktas), leista A. D. paimti iš jos tėvų. Mergaitė apgyvendinta jos senelių šeimoje. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 26 d.
A. D. 2019 rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-693 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas senelis A. L..
Dėl dalies bylos nutraukimo
2019 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų dėl A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, o atsakovė atsisakė reikalavimų dėl priteisto išlaikymo A. D. padidinimo. 2019 m. spalio 3 d. atsisakymai nuo dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų priimtini, šioje dalyje byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo
Atsakovė šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl 2016 m. lapkričio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-61-488/2016, nustatytos A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl turėjo įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su jos tėvu (ieškovu) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010, ir kt.).
Nagrinėjamo ginčo atveju šalių nepilnametė dukra A. D., buvo apklausta teismo psichologės. Apklausos metu nurodė, kad su mama nesimatė ketverius metus ir šį laiką visai su ja nebendravo. Pažymėtina, kad šias aplinkybe pripažino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu (CPK 187 straipsnis). Mergaitė neprisiminė ir negalėjo įvardinti, kada paskutinį kartą bendravo su mama. Mergaitė išsakė poziciją, kad nenori bendrauti su mama, taip pat nenori su mama gyventi, nes nesijaustų saugi, bijotų, jaustų vidinę įtampą. A. D. nurodė, kad mama kartais elgiasi neprognozuojamai. Dabartinėje savo gyvenamoje vietoje ji jaučiasi saugi ir toliau nori gyventi su tėvu. Nusistovėjusi tvarka tėvo namuose mergaitei leidžia jaustis saugiai ir ramiai. Santykiai su tėvu artimi, paremti rūpesčiu.
Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas ketverius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad esama gyvenamoji aplinka A. D. tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, teismui nepateikta (CPK 185 straipsnis). Ginčo šalių dukra išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo išvadai, kad šis mergaitės noras prieštarautų jos interesams. Byloje nenustatyta, kad ieškovas pažeistų nepilnametės dukros interesus.
Teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su tėvu, t. y. mergaitės tėvas turi tinkamas gyvenimo sąlygas, bylos duomenimis jo emocinis ryšys su vaiku yra pakankamai stiprus ir artimas. Teismui nepateikta įrodymų, kad ieškovas nėra pajėgus ar šiuo metu neužtikrina dukrai saugios gyvenamosios vietos ir aplinkos. Be to, pažymėtina, kad atsakovė ketverius metus visiškai nebendravo su savo dukra. Atsakovė, nors deklaruoja norą auginti dukrą, tačiau nepateikia tai patvirtinančių jokių objektyvių įrodymų. Bylos duomenimis atsakovė nesirūpina dukterimi, jos nelanko, nebendrauja su ja, nesistengia atkurti emocinio ryšio, o duktė motinos bijo, kategoriškai atsisako gyventi bei bendrauti su ja (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytu atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Teismui atmetus reikalavimą dėl A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestinas ir atsakovės reikalavimas dėl ieškovo ir A. D. bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 185 straipsnis).
Netenkinus reikalavimo pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, atsakovė prašė nustatyti tokią pat bendravimo su dukra tvarką, kurią ji prašė priešieškinyje nustatyti su ieškovu.
Tėvas, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vaiko vieta, turi užtikrinti saugų, stabilų ir disciplinuotą vaiko gyvenimą, jo teisę bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu (motina) ar kitais artimais šeimos nariais (priešingos aplinkybės gali sudaryti pagrindą keisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą). Ieškovas nurodė, kad neprieštarauja, kad dukra bendrautų su mama, tačiau pažymėjo, kad mergaitė visiškai atsisako bendrauti su atsakove dėl pačios motinos elgesio, nes jos bijo. Byloje duomenų, kad ieškovas trukdė ar trukdo atsakovei bendrauti su dukra, nėra. Tokių aplinkybių atsakovė neįrodė (CPK 185 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad atsakovė apie ketverius metus visiškai nesidomėjo dukra, nei jos ugdymo pasiekimais, nei sveikata, gera valia išlaikymo neteikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ir nors bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė teigė, kad nori ir geba bendrauti su dukra, siekia atkurti su ja emocinį ryšį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Išvadą teikianti institucija, Panevėžio socialinių paslaugų centras pateikė duomenis, kad pagrindinės atsakovės šeimos problemos yra dėl sutrikusių šeimos narių santykių, netinkamo vaikų auklėjimo būdų. L. D. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. Byloje esanti atsakovę charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad stebimas emocinis L. D. nestabilumas, greitos pykčio reakcijos, nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kartais elgiasi neadekvačiai, charakterizuojama nepatenkinamai. Atsakovė buvo nukreipta lankyti pozityvios tėvystės kursus, ir nors užsiregistravo į grupę, mokymų nelankė. Atsakovė gera valia nelanko specialistų konsultacijų, lanko tik probacijos tarnybos kontroliuojamą smurtinį elgesį keičiančią programą, atsisakė lankyti psichiatro konsultacijas.
CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Nustatant bendravimo su dukra tvarką šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti ir į vaiko poreikius bei interesus. Ginčo šalių dukrai A. D. šiuo metu yra 14 metų, todėl griežtai reglamentuotas bendravimas su mama yra netikslingas, nes tokios tvarkos įgyvendinimas per prievartą neatitiktų nepilnametės dukros interesų.
Atsakovė prašo nustatyti artimą maksimaliam bendravimui bendravimo su dukra tvarką. Teismas sprendžia, kad įvertinus bylos faktines aplinkybes tenkinti tokį prašymą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad dukros ir mamos bendravimas būtų apsunkintas dėl objektyvių, nuo pačios atsakovės valios nepriklausančių priežasčių. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jai reikia atkurti ryšį su dukra, tačiau kokiu būdu, kokiomis priemonėms ir kiek laiko reikėtų ryšio atkūrimui, nurodyti negalėjo. Šiuo metu mergaitės nusiteikimas motinos atžvilgiu yra neigiamas dėl pačios atsakovės kaltės, jos netinkamo elgesio dukros atžvilgiu. Motina ketverius metus visiškai nesidomėjo dukra ir nesiekė atkurti emocinio ryšio. Mergaitė po neigiamų išgyvenimų šeimoje iki šiol išsako baimę ir nesaugumo jausmus, vidinę įtampą motinos atžvilgiu ir kategoriškai atsisako su ja susitikti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė niekada nesiekė bendrauti su mergaite. Atsakovė šių aplinkybių neneigė (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, atsakovė turėtų siekti tokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri atitiktų išimtinai dukters gerovę ir galimybę bendrauti su atskirai gyvenančia motina. Esant itin sudėtingiems motinos ir dukros santykiams, atsakovės tiesioginis bendravimas su dukra pagal jos prašomą nustatyti maksimalią bendravimo tvarką gali pakenkti nepilnametės dukros interesams (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Jokių objektyvių duomenų, kiek galėtų reikėti motinai ir jos dukrai teikti psichologinę pagalbą, nėra, tokių įrodymų atsakovė neteikė. Be to, atsakovė gera valia ir šiuo metu nelanko pozityvios tėvystės kursų, atsisako psichiatro, specialistų konsultacijų ir pagalbos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslu užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius bei atkurti dukros ir mamos emocinį ryšį, nustatytina minimali L. D. su dukra bendravimo tvarka, t. y., kad atsakovė su dukra bendrauja du kartus per savaitę iki pusės valandos trukmės, vaikui laisvu nuo ugdymo ar kitų lavinimo procesų metu, nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, pokalbių programėlėmis ir kitomis priemonėmis) (CK 3.161 straipsnis, 3.170 straipsnis).
Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo klausimas gali būti nagrinėjamas iš naujo, nes teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios.
Dėl išlaikymo A. D.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
A. D. gyvena kartu su tėvu, tėvui ir jo draugei V. S. priklausiančiame name. Kai buvo priteistas išlaikymas A. D. buvo 10 m. Mergaitė šiuo metu yra moksleivė, lanko Panevėžio rajono Vadoklių progimnaziją, 7 klasę, papildomai lanko šokių būrelį.
Ieškovas nurodo, kad maistui reikalinga 150 Eur suma, 20 Eur sudaro mobiliojo ryšio bei internetinio ryšio paslaugų išlaidos, 50 - 70 Eur reikia būsto išlaikymui, tai sudaro išlaidos mokesčiams, būsto pritaikymui, 20 Eur per mėnesį reikia skirti ugdymo išlaidoms, apie 40 Eur higienos priemonėms, drabužiams ir avalynei apie 50 Eur, laisvalaikiui ir poilsiui 30 - 40 Eur, bei dar po 2 Eur skiriama į dieną dienpinigiams, per mėnesį tai sudaro apie 40 Eur.
Ieškovo nurodytos išlaidos nepilnametės dukros būtinoms kasdienėms reikmėms, tarp jų dienpinigiams, telefono sąskaitų apmokėjimui, mokyklos rinkliavoms, taip pat papildomam ugdymui (šokių būreliui), pripažintinos protingo dydžio išlaidomis, nurodytos išlaidos nėra nepagrįstai didelės. Mergaitė yra mokyklinio amžiaus, todėl tėvai privalo ugdyti vaiko kūrybiškumą užtikrinti, kad vaikas lavintųsi, pilnavertiškai dalyvautų klasės, mokyklos bendruomenės gyvenime. Ieškovo nurodytos išlaidos dukros aprangai (kasdieniniams rūbams, avalynei, viršutiniams rūbams ir kt.), kurios yra apie 50 Eur per mėnesį taip pat vertintinos kaip protingo dydžio atsižvelgiant į mergaitės amžių (14 m.). Be to, ieškovas nurodo, kad patiria papildomų išlaidų aprangai dėl dukros lankomo šokių būrelio. Šios išlaidos pripažintinos būtinomis. Ieškovo nurodytos būsto išlaikymo, apstatymo, mobilaus ir interneto ryšio išlaidos, maisto išlaidos (5 Eur dienai), pripažintinos protingo dydžio išlaidomis.
Iš ieškovo pateiktų išlaidų paskaičiavimo ir iš ieškovo, jo atstovės, atsakovės paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu apie A. D. išlaikymui per mėnesį reikalinga sumą, nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl šios sumos ir padidėjusių mergaitės poreikių nėra (CPK 178, 185, 187 straipsniai). Atsakovei teismo posėdžio metu pripažinus, kad dukros poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 400 Eur, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovo nurodyta suma yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai).
Ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas, gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 550 Eur. Jo gyvenimo draugė dirba, gauna panašaus dydžio pajamas, šiuo metu laukiasi. Ieškovas turi tris išlaikytinius, tai A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)).
N. D. turi nekilnojamojo turto – ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, kuriame su šeima gyvena. Šis nekilnojamas turtas areštuotas, nes ieškovas turi išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. D., kurio dydis 2019 m. vasario 19 d. siekė 3151,35 Eur. Turi skolinių įpareigojimų kredito įstaigai UAB „SB lizingas“ ? paskolą, kuri buvo paimta būsto remontui. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad paskolos likutis apie 3975 Eur, mėnesinė įmoka 9467 Eur. Transporto priemonę, kurios pirmos registracijos data 1997 m. vasario 11 d.
Atsakovė turi dvi nepilnametes dukras, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, dažnai keičia darbus ir gauna nereguliarias pajamas, iki 2019 m. vasario mėn. atsakovei buvo mokama socialinė pašalpa, išmoka vaikui bei vaiko išlaikymo išmoka iš vaikų išlaikymo fondo. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu pragyvena iš pavienių darbų, turi neoficialių pajamų. Tikslios per mėnesį gaunamų pajamų sumos nurodyti negalėjo. Paaiškino, kad per dieną uždirba ir 30 Eur, pragyvenimui lėšų užtenka. Pateikė duomenis, kad nuo 2019 m spalio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. dirbs laikinąjį darbą Panevėžio lopšelyje - darželyje „Žibutė“.
Byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai nevykdo vaiko išlaikymo pareigos, išlaikymą išieško antstolis yra susidaręs ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovės dukrai A. D. išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. balandžio 24 d. datai siekė 4260,77 Eur. Per metus laiko, t. y. nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 12 d., išieškota tik 219,58 Eur.
Teismui nepateikta duomenų apie ribotą atsakovės darbingumą, taigi darytina išvada, kad atsakovė yra sveika, darbinga, todėl turi galimybes užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnametei dukrai. Duomenų išvadai, kad atsakovė sąžiningai vykdo savo, kaip motinos pareigas išlaikyti nepilnametę dukrą, deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį, gera valia teikia išlaikymą ir vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, siekia pagerinti savo turtinę padėtį, byloje nėra.
Ieškovo nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, kad vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai, lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Nuo priteisto išlaikymo momento, praėjus beveik ketveriems metams, dukters poreikiai padidėjo, priteistas išlaikymas nebeatitinka būtinų protingo dydžio vaiko poreikių (CK 3.201 straipsnis). Atsakovė gera valia neprisideda prie padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo ir išaugusių vaiko poreikių fakto šiuo atveju neneigė (CPK 185 straipsnis, 187 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad atsakovė gali ir privalo teikti didesnį išlaikymą dukrai.
Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai neabejotinai pasikeitė ir išaugo per beveik ketverius metus nuo 2016 m. sausio 27 d. teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, sprendžia, kad vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįsta ir reikalinga ieškovo nurodoma 400 Eur suma (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo, todėl abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnametės A. D. išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas (nagrinėjamu atveju – ieškovui), nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Nustatytos byloje faktinės aplinkybės, byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai sudaro pagrindą tenkinti ieškinį ir pakeisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 25 d.) 2016 m. sausio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-488/2016 nustatyto išlaikymo A. D. dydį išlaikymo sumą didinant iki 200 Eur (CK 3.200 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovui priteistinos už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 600 Eur advokato išlaidos (CPK 88, 93 straipsniai).
Ieškovui atsisakius reikalavimo dėl A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo, jam grąžintinas 56,25 Eur žyminis mokestis (75 Eur x 75 proc./100 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalavimai dėl A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo yra atmesti, ir iš esmės nustatyta minimali atsakovės bendravimo su dukra tvarka, nors priešieškinis tenkintinas iš dalies, įvertinus ir tai, kad ieškovo elgesys procese buvo tinkamas, bylinėjamos išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Atsakovei buvo teikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 80, 83, 87, 96 straipsniai).
Laikinosios apsaugos priemonės 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl jų panaikinimo klausimas sprendimu nespręstinas (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263, 269 -270 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti ieškovo N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl A. D. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, ir šią bylos dalį nutraukti.
Priimti atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio A. D. padidinimo ir šią bylos dalį nutraukti.
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-488/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovui N. D..
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovė L. D. su nepilnamete dukra A. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja du kartus per savaitę iki pusės valandos trukmės, vaikui laisvu nuo ugdymo ar kitų lavinimo procesų metu, nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, pokalbių programėlėmis ir kitomis priemonėmis).
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovui N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešių eurų ir 25 ct) žyminio mokesčio dalį, mokėjimo užduoties kodas ZH37183.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.