Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui – V. P., jo gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos M. P. atsakomybei, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 25 d.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. turtui – automobiliui „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti automobilio savininkei A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, spręsdami transporto priemonės, kuria naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad pagal teismų praktiką atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, priešingai nei nuteisimo atveju, paliekamas teismo nuožiūrai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika vertinama kaip mažiau pavojinga, kadangi V. P. transporto priemonės neketino vairuoti, automobilį užsivedė norėdamas pasišildyti ir pataisyti jo stovėjimo poziciją. Asmuo paaiškino šiuo metu lankantis psichologų konsultacijas, supranta problemos dėl priklausomybės alkoholiui rimtumą, sutinka gydytis priklausomybę alkoholiui, kas rodo, jog savo poelgį vertina neigiamai. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ilgesniam nei vidurkis terminui yra pakankama priemonė, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, o automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas nebūtų proporcingas (adekvatus) šioje konkrečioje situacijoje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.2. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju būtų netikslingas ir neproporcingas. Baudžiamosios bylos duomenimis, V. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Pastarasis patvirtino, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną prieš sėsdamas už vairo, vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilį. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad V. P. neketino nakties metu važiuoti iš garažų masyvo, nesukėlė sunkių padarinių, neturi didesnės reikšmės, kadangi inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir laikoma baigta nekilus jokiems padariniams. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Ši teisė iš jo buvo atimta už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, 2024 m. vasario 26 d jis baustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tai yra, dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, nustatytas 1,07 promilių neblaivumas, vairuodamas tą pačią transporto priemonę kaip ir nagrinėjamoje byloje – „Volkswagen Touran“, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmeninis priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Nepraėjus vieneriems metams nuo administracinio nusižengimo padarymo jis vėl vairavo neblaivus. Tai patvirtina lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Šios aplinkybės paneigia išvadą, kad kelių transporto priemonės palikimas kaltininkui valdyti atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

3.4. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad konfiskuojant automobilį nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių V. P. poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas turtines pasekmes. Transporto priemonės konfiskavimas pats savaime proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų nepažeidžia. Turto konfiskavimo instituto netaikymas, kuomet V. P., įvykdęs nusikalstamą veiką, iš esmės nepatiria jokių teisinių padarinių, neskaitant to, kad pakartotinai praranda teisę vairuoti, kurią jis pirmą kartą prarado dar vasario mėnesį dėl to, kad taip pat vairavo neblaivus, yra prieštaraujantis teisingumo principui. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo V. P. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Priešingai, tai yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą ateityje, jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės šioje byloje nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas V. P. netaikyti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, atskirai pasisako tik šiuo klausimu.

7. Nagrinėjamoje byloje V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Byloje nustatyta, kad V. P. vairavo sutuoktinei A. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas mažiausias 1,85 promilių neblaivumas. Tad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

8. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021).

9. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato priėmė atsižvelgdamas į tai, kad jis anksčiau nėra teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, automobilis vairuotas trumpą laiko tarpą, nakties metu garažų masyve, kas rodo mažesnį nusikaltimo pavojingumą, nors administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, tačiau bauda sumokėta, asmuo gydosi turimą priklausomybę alkoholiui. Atsižvelgdamas į iš esmės analogiškas aplinkybes ir tai, kad V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo paskyrimas bus neproporcingas. Teisėjų kolegija, pritardama prokurorės apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas analizuojamos situacijos kontekste netinkamai interpretavo teisingumo ir proporcingumo principus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą netaikyti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato V. P. nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo.

10. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

11. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, apylinkės teismas bylos aplinkybes vertino vienpusiškai, iš esmės suteikdamas prioritetą kaltininko interesams, sureikšmindamas aplinkybes, kad V. P. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažįsta, kad turi priklausomybę dėl alkoholio vartojimo, lankėsi pas psichologus, vartojo paskirtus vaistus, ir jo nusikalstamos veikos padarymą apibūdinančioms aplinkybėms, kad automobilį vairavo nakties metu garažų masyve nedidelį atstumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neskyrė reikiamo dėmesio aplinkybėms, kad V. P., kaip vairuotojas, negali būti charakterizuojamas teigiamai, kad turimą priklausomybę alkoholio vartojimui V. P. gydėsi ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, kaip matyti, tai jo nesulaikė nuo nusikalstamo poelgio, kuris neabejotinai yra labai rizikingas tiek jam, tiek ir aplinkiniams. Teismas taip pat neatsižvelgė į analogiško pobūdžio bylose keliamą pagrindinį nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-182-303/2022). Šių aplinkybių visumos vertinimas yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. 2024 m. sausio 26 d., vairuodamas tą patį automobilį, kaip ir aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, įvykdė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jis vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,07 promilių neblaivumas ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti tiek jo vairuojamas, tiek ir kitas automobilis. Dėl šio administracinio nusižengimo padarymo V. P. 2024 m. vasario 26 d. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams šešiems mėnesiams. Tad aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu V. P. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai ši teisė iš jo buvo atimta iš esmės dėl tokių pačių jo veiksmų – transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio. Nusikaltimas padarytas nepraėjus nei metams po minėto administracinio nusižengimo padarymo ir, kaip minėta, vairuojant tą pačią transporto priemonę. V. P. apklausiamas apylinkės teisme, nurodė, kad lankė Anoniminių alkoholikų grupę, vartojo vaistus, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės nebuvo pakankamos alkoholio vartojimo atsisakymui, nesulaikė jo nuo nusikalstamų veiksmų. Šios aplinkybės neleidžia V. P. asmenybės vertinti kaip išskirtinai teigiamos, o jo padaryto šiurkštaus ir pavojingo teisės pažeidimo kaip atsitiktinio. Paminėtos aplinkybės rodo jo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, negebėjimą laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Tad skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog V. P. sutinka gydytis priklausomybę, lanko psichologų konsultacijas, neleidžia V. P. asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos, juolab, kad byloje nėra jo teiginius apie turimos priklausomybės gydymąsi patvirtinančių objektyvių duomenų.

13. Nors V. P. yra teisiamas pirmą kartą, viso proceso metu kaltę pripažino, savo veiksmus vertino kritiškai ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, sulaikytas automobilį vairavęs nakties metu ir trumpą atstumą, kas galėtų rodyti mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau šios aplinkybės nėra vienareikšmiškos, ir kaip minėta toks jo elgesys yra labai rizikingas ir buvo užkardytas tik policijos pareigūnų dėka, be to, šios aplinkybės buvo įvertintos apylinkės teismui priimant sprendimą atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės. Visgi šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamos teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas šioje situacijoje yra neproporcinga ar perteklinė priemonė, kad jos taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus bei varžytų asmenį akivaizdžiai labiau, negu reikia užtikrinti šia priemone siekiamus tikslus. Asmens elgesys linkęs kartotis.

14. Priešingai, šiuo atveju nekonfiskavus automobilio nebus pasiekti baudžiamajame įstatyme keliami tikslai, tai yra, užkirstas kelias analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, užtikrinta tokių nusikalstamų veikų prevencija. Atleidus V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. V. P., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatyrė jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. Vienos, tai yra, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paskyrimas, kai asmuo šios teisės ir taip yra netekęs dėl anksčiau padaryto administracinio nusižengimo, kuris savo pobūdžiu analogiškas kaip ir nagrinėjamoje byloje padarytas nusikaltimas, šiuo atveju, neužtikrins baudžiamajame įstatyme įtvirtintų tikslų pasiekimo. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimo taikymas, ypač atsižvelgus į tai, kad vienerių metų laikotarpyje tai yra antrasis transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio atvejis, yra būtinas tam, kad asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo analogiškų veikų darymo ateityje, taip pat būtų užtikrintas visuomenės saugumas kelių eismo srityje, būtų efektyviai kovojama su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, būtų formuojamas visuomenės požiūris, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonės vairavimas yra nesuderinami dalykai. Tad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens sutuoktinei priklausančio automobilio konfiskavimas, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskirtį. Įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, turto konfiskavimas negali būti laikomas per griežta baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens šeimos narių interesai, būsimi nepatogumai dėl transporto priemonės konfiskavimo, patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pagrindą.

15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas ir netinkamai išsprendė V. P. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą keisti skundžiamą nuosprendį, skiriant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – A. P. vardu registruotą automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.