Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs V(duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą (transporto priemonių priežiūra), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. P. 2024 m. spalio 23 d. apie 01.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo sutuoktinei A. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL – 0678, nustatytas mažiausias 1,85 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad sugedo automobilis, todėl sutuoktinė nenorėjo juo naudotis. Automobilį sutuoktinė paliko suremontuoti prie garažo, kuris šalia jo (kaltinamojo) darbo vietos. Kadangi su sutuoktine pykosi, 2024 m. spalio 23 d. po darbo nutarė namo negrįžti ir likti miegoti automobilyje. Buvo naktis, užsivedė automobilio variklį pasišildyti. Transporto priemonė buvo pastatyta įkalnėje, buvo nepatogu miegoti, todėl nusprendė pataisyti automobilio stovėjimo padėtį, jį užvedė ir tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. Automobiliu važiuoti niekur neketino, suprato, kad yra neblaivus. Policijos pareigūnams pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus (0,7 l degtinės). Buvo patikrintas neblaivumas, pirmą kartą nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, antrą kartą – 1,85 promilių neblaivumas. Automobilis priklauso sutuoktinei, už automobilį prieš 4 – 5 metus mokėjo apie 5 000 Eur. Teisė vairuoti transporto priemones 2024 m. sausio mėnesį buvo atimta 2 metams už administracinį pažeidimą, padarytą vairuojant transporto priemonę neblaiviam. Sutuoktinė nežinojo, kad automobilį vairuos neblaivus. Kol nebuvo atimta specialioji teisė, automobiliu naudojosi, tai bendras šeimos turtas. Automobilis yra vienintelė transporto priemonė šeimoje. Po 2024 m. sausio mėnesį padaryto nusižengimo lankėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, vartojo paskirtus vaistus, lankosi pas psichologą, nuo to laiko pirmą kartą vartojo alkoholinius gėrimus. Sutiktų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Poelgį vertina labai blogai, labai gailisi. Šiuo metu dirba automechaniku, pajamos priklauso nuo darbo kiekio, sezono, per mėnesį gauna apie 300 – 400 Eur. Sutuoktinė dirba „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos yra didesnės. 6 metų dukra lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini). Dukrą į vaikų darželį veža automobiliu, kadangi yra per maža darželį pasiekti savarankiškai.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 5 valandas, atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0678. Pirmo tikrinimo metu 2024 m. spalio 23 d. 01.14 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 01.30 val. – 1,85 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 81).

Iš 2024 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti automobilio registracijos liudijimas ir V. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Automobilio registracijos liudijime apie asmenį matyti šie duomenys: „P.“, „A.“, „(duomenys neskelbtini)** (b. l. 33–40).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Touran“, 2009 m., 1 896 cm³, 77kW, kaina Lietuvoje yra 4 060 Eur su PVM (b. l. 48).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis V. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje V. P. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilės neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, antrojo – 1,85 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad 2024 m. spalio 23 d. miegojo automobilyje, prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus (0,7 l degtinės). Buvo naktis, sušalo, todėl užsivedė automobilio variklį pasišildyti ir norėjo pataisyti transporto priemonės padėtį, kadangi ji stovėjo įkalnėje, buvo nepatogu miegoti. Kaltinamojo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl įvykio aplinkybių užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad patruliavimo metu 2024 m. spalio 23 d. apie 01.10 val. pastebėtas (duomenys neskelbtini), prie garažų masyvo, atbuline eiga važiuojantis automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu vairuotojui nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – 1,85 promilių neblaivumas, kuris taip pat užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte.

Kaip nurodyta pirmiau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje V. P. pripažino, kad vartojo alkoholį ir su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Duomenų, kad kaltinamasis alkoholį būtų vartojęs po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. Kaltinamasis paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš transporto priemonės vairavimą. Duomenų, kurie kaltinamojo parodymus paneigtų, byloje nėra. V. P. neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (b. l. 81–83).

Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumą bei jo paties paaiškinimą, kad vartojo stiprius alkoholinius gėrimus (0,7 l degtinės), daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Aplinkybę, kad suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti, kaltinamasis patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Nesant jokios objektyvios būtinybės, pasirinkęs tokį elgesio variantą, V. P. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad V. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas nurodė, kad V. P. padarytas nusikaltimas nėra pavojingas tiek, kad asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinamasis nesiekė transporto priemonės vairuoti judriame eisme, ketino tik pasišildyti ir pataisyti automobilio stovėjimo poziciją, kadangi jame miegojo. Vis tik BK 37 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. Nors nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra transporto eismo saugumas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo nusikaltimu žala gali būti padaroma itin išskirtinei ir reikalaujančiai ypatingo dėmesio bei apsaugos sričiai – žmogaus sveikatai. Be to, šis nusikaltimas BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas formalia sudėtimi ir yra pavojinga veika nepriklausomai nuo to, ar dėl jos atsirado žalingi padariniai. Taigi nors nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta, nusikalstama veika yra pavojinga ir negali būti vertinama kaip mažareikšmė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo pateiktas kaltinamojo V. P. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo perdavimo mamos M. P. atsakomybei be užstato. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis V. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Anksčiau V. P. nebuvo teistas (b. l. 114). Turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo bei jo mamos, kuri išreiškė prašymą ir sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis turi priklausomybę alkoholiui ir šios priklausomybės neneigia. Teisiamojo posėdžio metu V. P. nurodė, kad 2024 m. sauso mėnesį buvo baustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam, dėl to buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Supratęs neigiamą alkoholio poveikį organizmui ir jo įtaką priimamiems sprendimams, lankėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, vartojo paskirtus vaistus, šiuo metu taip pat lanko psichologo konsultacijas. Nuo minėto administracinio pažeidimo padarymo pirmą kartą vartojo alkoholinius gėrimus.

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą. Iš kaltinamojo ir galimos laiduotojos prašyme ir teisiamojo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis gyvena netoli nuo mamos, jie yra artimi, labai gerai sutaria, beveik kasdien bendrauja telefoninių pokalbių metu, tariasi gyvenimiškais klausimais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis su mama palaiko itin glaudų socialinį ryšį, jaučia jos paramą ir palaikymą, puoselėja tvirtus emocinius ryšius su galima laiduotoja, kuri jam yra autoritetas. Galima laiduotoja apie kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką sužinojo iš jo paties, kalbėdamas apie įvykį kaltinamasis suprato, kad pasielgė neteisėtai, apgailestavo dėl savo veiksmų. Tvirtą emocinį ryšį tarp kaltinamojo ir jo mamos patvirtina ir aplinkybė, kad V. P., priimdamas gyvenimiškus sprendimus, įsiklauso į mamos nuomonę ir patarimus, todėl galima laiduotoja gali įtakoti sūnaus elgesį ateityje.

Nors V. P. 2024 m. vasario 26 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį ir už šį nusižengimą jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams po paskirtos administracinio poveikio priemonės – 2024 m. spalio 23 d., ši aplinkybė savaime nepaneigia galimybės taikyti kaltinamajam BK 40 straipsnio nuostatas. Apie tai, ar įyra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia įvertinęs kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų, su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe susijusių aplinkybių visumą.

Kaip nurodyta pirmiau, pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, šiuo atveju nėra. Vis tik vertinant V. P. padarytą nusikaltimą, atsižvelgtina į tai, kad byloje surinktais įrodymais nepaneigta V. P. versija, kad jis, būdamas neblaivus, automobiliu važiuoti iš garažų masyvo neketino. Kaltinamasis paaiškino, kad miegant automobilyje pasidarė šalta, dėl to užsivedė automobilio variklį pasišildyti, o kadangi automobilis stovėjo nepatogioje padėtyje (įkalnėje), jis pajudėjo, norėdamas pastatyti automobilį į geresnę padėtį ir tada prisistatė policijos pareigūnai. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja ir liudytojos G. D. parodymams bei duomenims, užfiksuotiems 2023 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių, 2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole, iš kurių matyti, kad garažų masyve pastebėtas automobilis su įjungtais žibintais, kuris iš pradžių pavažiavo atbuline eiga, po to pavažiavo į priekį ir sustojo, vairuotojas aiškino, kad automobilyje miegojo, kad norėjo pasišildyti, niekur nevažiavo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad automobilio vairavimas, pajudant į priekį ir atgal, truko trumpą laiką, nakties metu, garažų masyve, nesant kitų eismo dalyvių, V. P. padarytas nusikaltimas vertintinas kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. Šios išvados konstatavimas taip pat suponuoja pagrindą vertinimui, jog V. P. poelgis, nors ir nusikalstamas, vis tik nebuvo nulemtas jo susiformavusių nuostatų piktybiškai pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Teismo vertinimu, visuma pirmiau aptartų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybę laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo mamos, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Kaip nurodyta pirmiau, tiek M. P., tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, galima laiduotoja nurodė, kad turi realią galimybę, dažnai ir betarpiškai bendraudama su sūnumi, jį teigiamai įtakoti. M. P. nurodė, kad yra sąžininga, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) jau nuo 1999 m., drausminių nuobaudų neturėjo, o vadovų ir kolegų nuomone, yra labai draugiška, atsakinga ir pareiginga (b. l. 154). Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip linkusią daryti teisės pažeidimus, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad M. P. neteista, jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti (b. l. 152), 5 metų laikotarpyje administracine tvarka taip pat nebausta (b. l. 153).

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad M. P., kaip kaltinamojo mama, iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką sūnui bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą vidurkį atitinkantį laidavimo terminą – 2 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, aplinkybę, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai specialioji teisė yra atimta už administracinio nusižengimo padarymą, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – ilgesniam, nei vidurkis, terminui, t. y. 4 metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 25 d. (b. l. 100–103).

Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepaneigia kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga pasirūpinti 6 m. dukros saugiu patekimu į/iš vaikų darželio, kadangi ši aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobiliu naudojasi ir jo sutuoktinė, todėl daroma išvada, kad kaltinamojo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones ir ji gali pasirūpinti vaiko saugiu patekimu į ugdymo įstaigą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog vien tai, kad asmeniui dėl jo asmeninių aplinkybių reikalinga specialioji teisė vairuoti, negali sudaryti pagrindo šiems asmenims atsidurti teisiškai palankesnėje situacijoje už asmenis, kuriems ši specialioji teisė nėra būtina. Dėl jau aptartų aplinkybių specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis V. P. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami. Vis tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi – nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, taigi nuteisimo atvejais turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, iš kurios (taip pat ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties) išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, 1 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 1 kartą. Nėra pagrindo abejoti ir kaltinamojo nuoširdžiu gailėjimusi – savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu, jis transporto priemonės neketino vairuoti, automobilį užsivedė norėdamas pasišildyti ir pataisyti jo stovėjimo poziciją ir ši versija nėra paneigta. Nors ši aplinkybė nešalina kaltinamojo kaltės ir atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo, tai V. P. poelgį leidžia vertinti kaip mažiau pavojingą. Kaltinamasis, kaip minėta, pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad šiuo metu taip pat lanko psichologų konsultacijas, supranta problemos dėl priklausomybės alkoholiui rimtumą, anksčiau vartojo paskirtus vaistus, taip pat sutinka gydytis priklausomybę alkoholiui, o tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis savo poelgį vertina neigiamai. Kaip minėta, už V. P. laiduoja teismo vertas pasitikėjimo asmuo – jo mama, su kuria jis palaiko glaudžius santykius.

Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ilgesniam nei vidurkis terminui yra pakankama priemonė, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, o turto konfiskavimo (automobilio, kuriuo buvo padarytas nusikalstama veika) taikymas nebūtų proporcingas (adekvatus) šioje konkrečioje situacijoje. Atskirai pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir skiriant bausmę, taigi baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra savitikslis. Aptariamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nekonfiskavus automobilio, kaltinamasis bus neteisingai nubaustas ar, kad toliau darys nusikalstamas veikas, naudodamas transporto priemonę.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96–99) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 100–103). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės 2024 m. spalio 28 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. turtui – automobiliui „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. spalio 28 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. (b. l. 56–59). Nusprendus automobilio „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas Technikos g. 18A, Kaune, ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos medžiagos (b. l. 140), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini automobilio savininkei A. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai);

- V. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos medžiagos (b. l. 140), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

- CD diskas su pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomas prie bylos medžiagos (b. l. 139), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos M. P. atsakomybei, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 25 d.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės 2024 m. spalio 28 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. P. turtui – automobiliui „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą Technikos g. 18A, Kaune, ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos (b. l. 140), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti automobilio savininkei A. P.;

- V. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos (b. l. 140), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“;

- CD diską su pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomą prie bylos medžiagos (b. l. 139), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti V. P., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.