Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank investicijų valdymas” ir suinteresuotų asmenų skolininkų K. D., R. D. ir V. A. D. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas K. D., skolininkas R. D., skolininkė Vaiva A. D., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ bei antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis D. Š. pateikė teismui patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, ir nurodė, kad vykdomojoje byloje nustačius, jog skolininkas J. D. mirė, o jo palikimą priėmė K. D., R. D. ir V. A. D., antstolis 2020 m. balandžio 6 d. Patvarkymu pakeitė mirusį skolininką jo teisių bei pareigų perėmėjais. Antstolis nurodė, kad nors Pensijų kaupimo įstatyme ir nėra tiesiogiai nustatyta, jog antstolis, vykdantis išieškojimą pagal mirusiojo pensijų fondo dalyvio prievoles, turi teisę teikti nurodymą konvertuoti pensijų kaupimo fondo vienetus į pinigines lėšas, tačiau tokią teisę bei pareigą antstoliui suteikia CPK 585 straipsnio, 624 straipsnio bei 749 straipsnio nuostatos.

3. Išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ ir skolininkai K. D., R. D., A. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos UAB „Swedbank Investicijų Valdymas“ skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstoliui D. Š. priverstiniam vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Teismo įsakymas Nr. eL2-41078-235/2018, išduotas 2018 m. lapkričio 15 d., dėl 862,53 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. D. (kodas (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojai UAB „Vilniaus vandenys“. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu areštavo turtinę teisę į 537,08 Eur sumą, esančią UAB „Swedbank investicijų valdymas“, priklausiusią skolininkui J. D. pagal pensijų kaupimo sutartį. Šis skolininko turtui taikytas areštas buvo išviešintas VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre. Skolininkas J. D. mirė 2020 m. sausio 3 d. Gavęs duomenis iš VĮ Registrų centro testamentų registro, kad mirusio skolininko J. D. palikimą priėmė jo įpėdiniai, t. y. K. D., R. D. bei V. A. D., antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0178/18/04441 2020 m. balandžio 6 d. priėmė Patvarkymą Nr. S20-13483 (toliau - skundžiamas patvarkymas), kuriuo nusprendė, mirusį skolininką J. D. pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėjais K. D., R. D., V. A. D., uždraudė įpėdiniams valdyti ir disponuoti areštuota turtine teise (J. D. sukauptomis pensijų kaupimo lėšomis) bei nurodė pareiškėjai UAB „Swedbank investicijų valdymas“ prievoles įpėdiniams pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

18. Šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl antstolio, kaip subjekto turinčio (neturinčio) teisę pensijų kaupimo bendrovei teikti prašymą išmokėti mirusio dalyvio turtą pinigais, - teikti nurodymą konvertuoti pensijų kaupimo fondo vienetus į pinigines lėšas.

19. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolio funkcijas ir kitą veiklą nustato Antstolių įstatymas, kurio 21 straipsnyje nustatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka teikti šiuo Įstatymu numatytas paslaugas. Pagal CPK 634 straipsnį teismo sprendimų, nutarčių, nutarimų, kiek tai susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitų vykdomųjų dokumentų vykdymas priskiriami prie antstolio atliekamų procesinių veiksmų.

20. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

21. CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas (pensijų fondo dalyvis) J. D. mirė 2020 m. sausio 3 d.

23. Vadovaujantis CK 6.128 straipsnio 1 dalimi, mirus skolininkui pasibaigia tik neatsiejamai su skolininku susijusi prievolė. Piniginės prievolės nėra neatsiejamai susijusios su skolininku, todėl po skolininko mirties nepasibaigia, bet pereina skolininko įpėdiniams paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu yra užtikrinama universali kreditoriaus interesų apsauga: civilinis santykis išsaugomas, tik pakeičiama viena iš šio santykio šalių (mirusį skolininką pakeičia jo įpėdinis (įpėdiniai)).

24. Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams.

25. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, atsisakyti palikimo neleidžiama (CK 5.60 straipsnio 4 dalis). CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus; jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (5.67 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokiu įstatymu nėra nustatyti terminai, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. Taigi įstatymas suteikė teisę, bet nenustatė pareigos paveldėtojui kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau, tokia situacija, kai skolos išieškojimas, kurį antstolis vykdo priverstinai, priklausytų tik nuo mirusiojo skolininko teisių bei pareigų perėmėjo valios, grubiai pažeistų išieškotojų interesus bei teisėtą lūkestį atgauti teismo sprendimu priteistą skolą ar bent jos dalį. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, po skolininko J. D. mirties jo palikimą priėmusiems įpėdiniams K. D., R. D. ir V. A. D. nesikreipiant į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo jiems išdavimo ir neteikiant pensijų draudimo bendrovei prašymo dėl paveldėtos pensijų turto dalies išmokėjimo, t. y. nebendradarbiaujant su antstoliu ir nesiimant jokių veiksmų, kad teismo įsakymas būtų įvykdytas, išieškojimą vykdantis antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, siekdamas kuo operatyviau ir ekonomiškiau išieškoti skolą, pagrįstai ir teisėtai išsiuntė pareiškėjai UAB „Swedbank investicijų valdymas“ nurodymą pervesti įpėdinių paveldėtas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokią teisę bei pareigą antstoliui suteikia vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos (CPK 585 straipsnis, 624 straipsnis, 749 straipsnis).

26. Apeliantės UAB „Swedbank investicijų valdymas“ skunde nurodyti argumentai, kad patvarkyme nėra aiškiai nurodoma atlikti pensijų fondo vienetų konvertavimą, todėl patvarkymo turinio interpretavimas gali sukelti apeliantei papildomas rizikas, atmestini kaip nepagrįsti, nes tokia tvarka (kada ir kaip konvertuojami sukaupti pensijų fondo vienetai) aiškiai yra nurodyta Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, kuria išmokėdama paveldėtas lėšas ir privalo vadovautis.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju išieškojimas yra vykdomas iš paveldėto turto, todėl apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodyta Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvių prievoles, netaikoma.

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomąjį procesą reglamentuojančias CPK normas ir pagrįstai netenkino apeliantų atskirųjų skundų dėl antstolio veiksmų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliantų atskirieji skundai atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

29. Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.